Kauno apylinkės teismo sprendimas

2023-05-08 · Civilinė byla Nr. 2YT-8665-1070/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-05-08
Bylos Nr.
2YT-8665-1070/2023
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00474-2023-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Svetlana Panina
Pareiškėjas
P. B.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-8665-1070/2023Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00474-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 8 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Svetlana Panina teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas P. B. padavė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. A., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po P. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. (b. l. 2, 3).

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjo motina D. B.–A. susituokė su P. A. (duomenys neskelbtini) P. A. mirė (duomenys neskelbtini), o D. A. – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina gyvendama santuokoje įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ūkio patalpą, priklausančią šiam butui. Po D. A. mirties pareiškėjui nuvykus pas notarą paaiškėjo, kad jo motina nesikreipė ir nepriėmė palikimo po sutuoktinio P. A. mirties. Paveldėjimo byla po jo mirties nebuvo pradėta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Po sutuoktinio mirties D. A. nesikreipė į notarą dėl dalies turto paveldėjimo, nes butas įregistruotas jos vardu, ji manė, kad turtas yra jos vienos. Ji ir toliau liko gyventi tame pačiame bute, faktiškai pradėjo valdyti visą likusį sutuoktinio turtą, pradėjo juo rūpintis kaip savu (valdė, naudojosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo P. A. palikimo perėjimą valstybei, neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei teismas įsitikintų, kad D. A. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui (b. l. 22-24).

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos rašytiniuose paaiškinimuose prašė nelaikyti jos suinteresuotu asmeniu. Pareiškėjo motinos vardu registruotas butas yra ant žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Suinteresuoto asmens teigimu, ji negali nagrinėjamu atveju veikti valstybės vardu, nes ji paveldi žemės sklypą, ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas naudoti. Šiuo atveju valstybę atstovauja VĮ Turto bankas.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims tinkamai pranešta apie šios bylos nagrinėjimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad D. A. (B.) ir P. A. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 14, 20). (duomenys neskelbtini)pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu D. A. ir P. A. įgijo butą ir ūkio patalpą, esančius (duomenys neskelbtini) kurie įregistruoti D. A. vardu (b. l. 13, 14). P. A. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9, 14), po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta ir duomenų apie jo palikimo priėmimo faktus nėra (b. l. 12, 15). Iš pažymos apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą (b. l. 28) matyti, kad D. A. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini). Iš pareiškime nurodytų rašytinių paaiškinimų ir bylos priedų, nustatyta, kad po P. A. mirties jo sutuoktinė D. A. liko gyventi jų bendrame bute ((duomenys neskelbtini)), pradėjo valdyti visą likusį sutuoktinio turtą, rūpintis šiuo turtu kaip savu (valdė, naudojosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius). D. A. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Po jos mirties pareiškėjas kreipėsi į notarą, siekdamas priimti mirusios motinos palikimą (b. l. 16).

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo rašytinių paaiškinimų, nustatyta, kad jo motina D. A., mirusi (duomenys neskelbtini), iš karto po savo sutuoktinio P. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties liko gyventi jų bendrai įsigytame bute. Pareiškėjo motina rūpinosi mirusiojo turto dalimi ir prižiūrėjo šiam priklausiusį turtą kaip savo, t. y. rūpinosi bendru butu, tvarkė juos, mokėjo mokesčius. Pareiškėjo motina elgėsi su sutuoktinio turtu kaip jo savininkė, nuspręsdama dėl šio turto tolimesnio valdymo ir disponavimo.

Nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad pareiškėjo motina D. A. po savo sutuoktinio P. A. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po P. A. ir D. A. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą pradėdama faktiškai valdyti mirusiojo turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Svetlana Panina