Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, Vilniaus miesto 26-asis notarų biuras ir A. M.

1. Pareiškėja kreipėsi su pareiškimu į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina T. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) po savo vyro P. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, kuris mirė (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu priėmė jo palikimą.

2. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina T. M. (a. k. (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko butas, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja dėl palikimo priėmimo 2024 m. spalio 25 d. kreipėsi į notarą, tačiau paaiškėjo, kad velionė T. M. nebuvo teisiškai įforminusi palikimo priėmimo po savo vyro P. M. mirties (duomenys neskelbtini). Tačiau ji tiek iki savo vyro P. M. mirties, tiek ir po jo mirties, iki pat savo mirties, nuolat gyveno bute (duomenys neskelbtini), jame deklaravo savo gyvenamąją vietą, mokėjo komunalinius mokesčius, todėl laikytina, kad T. M. po savo vyro P. M. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja R. Š., būdama T. M. įstatyminė įpėdinė, galėtų užbaigti susitvarkyti palikimo priėmimo procedūras ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą į motinos palikimą. Kitų būdų, kad gauti dokumentus, įrodymus, patvirtinančius, jog T. M. po savo vyro P. M. mirties priėmė jo palikimą, pareiškėja R. Š. neturi, todėl teikia pareiškimą teismui.

3. Teisme gautas suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atsiliepimas (registracijos Nr. DOK-192896) į pareiškimą, kuriame suinteresuotas asmuo prašo pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, akcijas, nėra gavusi pranešimo dėl galimo palikėjų T. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei. Taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad T. M. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė atsiliepimą (DOK-1554), kuriame nurodė, jog nuo 2015 m. kovo 20 d. VMI paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius (išskyrus akcijas). VMI nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų T. M. ir P. M. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta. VMI dėl pateikto pareiškimo neprieštaraus, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai pareiškimo nagrinėjimui reikalingų įrodymų, o teismas juos pripažins pagrįstais ir išsamiais. Prašo bylą nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas, nes pareiškėjos R. Š. motina T. M. po savo vyro P. M. mirties faktiniais veiksmais priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

5. Iš byloje esančių įrodymų, rašytinių paaiškinimų teismas nustatė, kad:

5.1. 2024 m. spalio 25 d. Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notaro Ramūno Trečioko išduotas liudijimas (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirus T. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jos dukra R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) Iš 2024 m. lapkričio 27 d. ir 2025 m. sausio 2 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso T. M. pagal 1995 m. sausio 3 d. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymą Nr. 4. Pareiškėjos motina T. M. buvo sudariusi santuoka su P. M., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Mirus T. M. sutuoktiniui P. M., pareiškėjos motina T. M. per įstatyme numatytą trijų mėnesiu terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. P. M. ir T. M. sūnus A. M. į palikėjos T. M. turtą nepretenduoja (2024 m. spalio 25 d. Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notaro Ramūno Trečioko patvirtinimas (duomenys neskelbtini)). Dėl to, kad pareiškėjos motina T. M. po savo vyro P. M. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, pareiškėja, priėmusi savo motinos palikimą, negali įsiregistruoti ir priimti buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nenustačius juridinę reikšmę turinčio fakto, jog pareiškėjos motina po savo vyro mirties priėmė palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti.

6.1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013).

6.2. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

6.3. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011 ir kt.).

7. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad egzistuoja visos aukščiau šiame teismo sprendime nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo:

7.1. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjos motinai T. M. pagal 1995 m. sausio 3 d. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymą Nr. 4. Valstybės įmonės Registrų centras 2024 m. lapkričio 25 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad minėtame bute T. M. nuo 1973 m. spalio 16 d. iki (duomenys neskelbtini) buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų darytina išvada, kad pareiškėjos motina po savo sutuoktinio P. M. mirties ir toliau gyveno bute, mokėjo su šiuo turtu susijusius mokėjimus, bei visu anksčiau minėtu turtu naudojosi kaip savo. Byloje nėra kitų duomenų, leidžiančių manyti, kad po P. M. ir T. M. mirties jų palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad T. M. po savo sutuoktinio P. M. mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusi palikimą (CK 5.51 straipsnis).

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjos R. Š. motina T. M. po savo sutuoktinio P. M. mirties priėmė palikimą faktiniu valdymu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

9. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi galėtų realizuoti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

10. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos Lietuvos valstybei nepriteistinos, nes byloje nebuvo patirtos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

III. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiniais veiksmais priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas nustatomas tam, kad pareiškėja R. Š. įstatymų numatyta tvarka galėtų pilna apimtimi įgyvendinti paveldėjimo teisę gaunant paveldėjimo teisės liudijimą į motinos T. M. palikimą.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.