Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. Č. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. Č. ieškinį atsakovui M. Č. ir atsakovo M. Č. priešieškinį ieškovei A. Č., institucijos teikiančios išvadą byloje – Alytaus miesto ir rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriai, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir kt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui M. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalijimo.

Reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo M. Č. nepilnamečiams vaikams M. Č. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir N. Č. (gim. (duomenys neskelbtini)) laikiną išlaikymą po 517,50 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki bylos išnagrinėjimo. Nurodė, kad atsakovas neteikia vaikams jokio išlaikymo, nesirūpina šeima, tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus nevykdė net ir tuo metu, kai sutuoktiniai gyveno kartu. Paaiškino, jog tikėtina, kad bylos nagrinėjimas gali užtrukti, o vaikų išlaikymui lėšų reikia dabar ir nuolat.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 11 p., CK 3.65 str. 1, 2 d. 4 p.). Ši priemonė taikoma, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Laikino išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.192 ir 3.203 straipsnius. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Kasacinio teismo praktikoje akcentuota, kad kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tik ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011, 2012-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012).

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 517,50 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2012-02-15 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsakovas atskirajame skunde neneigia savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, tačiau dėl savo sunkios finansinės padėties prašo pakeisti skundžiamą nutartį ir sumažinti išlaikymo dydį (sūnui M. – 250 Lt, o N. – 200 Lt), nurodo, jog teismo priteistas laikinas išlaikymas jam yra per didelis, neatitinkantis jo finansinių galimybių.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepilnamečiams vaikams priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikai gautų jų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Taigi atsakovo atskirojo skundo argumentai dėl atsakovo gaunamų pajamų, prisidėjimo prie vaikų išlaikymo, nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydžio išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Nagrinėjamu atveju byloje yra duomenys, kad atsakovas šiuo metu niekur nedirba (b. l. 34, Darbo ieškančio asmens atmintinė), neturi nekilnojamojo turto (b. l. 51, VĮ Registrų centro duomenys), neturi transporto priemonių (b. l. 12, VĮ ,,Regitra“ pažyma), patvirtina pakankamai sunkią atsakovo turtinę padėtį. Tačiau pažymėtina, kad nors atsakovas priteisto laikino išlaikymo dydžio neteisėtumą grindžia sunkia turtine padėtimi, tačiau šioje byloje atsakovo interesus atstovauja ne Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas, o privatus advokatas (advokato padėjėjas), už kurio paslaugas mokėtina, kas leidžia daryti išvadą, kad apeliantas neatskleidžia tikrosios savo finansinės padėties.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog byloje daugiau nėra duomenų apie atsakovo turimą turtą bei gaunamas kitas pajamas, siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis proporcingumo principu, sprendžia, kad šiuo metu laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 90 Eur mokamų periodinių išmokų kas mėnesį šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra pakankamas laikinai užtikrinti jų būtinuosius poreikius, kol bus išsiaiškintas būtinas išlaikymo vaikams dydžio bei atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą aspektas.

Pažymėtina, kad atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas žmogus (nėra duomenų, kad turi sveikatos problemų, nenustatytas nedarbingumo lygis), todėl, siekiant tinkamai įgyvendinti savo, kaip tėvo, pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, atsakovas turi būti aktyvus ir siekti susirasti darbą tikslu išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, t. y. nors atsakovas šiuo metu registruotas darbo biržoje, tačiau tai neatleidžia jo nuo pareigos ieškoti darbo savarankiškai.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo priteisimo negalima pripažinti ginčo dėl išlaikymo priteisimo pagal šalių pareikštų reikalavimus išankstiniu išsprendimu, kadangi skundžiama nutartimi yra tik pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, siekiant laikinai bylos nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečių vaikų turtinius interesus (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Išsprendęs šalių ginčą iš esmės, pirmosios instancijos teismas turės nustatyti teiktiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kuris gali būti nustatytas tiek didesnis, tiek ir mažesnis už skundžiama nutartimi priteistą laikiną išlaikymą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, atsakovo atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad nėra pagrindo priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams šalių vaikams po 517,50 Lt (149,88 Eur), todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartis keistina, nustatant, kad nuo ieškinio padavimo dienos iki tol, kol bus priimtas teismo sprendimas, atsakovas privalo mokėti nepilnamečių vaikų išlaikymui po 90 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį.

Iš atsakovo M. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) sumažinti nuo 149,88 Eur (517,50 Lt) Lt iki 90 Eur (devyniasdešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2014-11-12) iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje.