- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-09
- Bylos Nr.
- I-814-821/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-3015-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo ir Viešojo saugumo tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 300 000 EUR, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, 100 348 EUR neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde ir jo papildyme (I t., b. l. 3-9, 54) nurodo, kad laikotarpiu nuo 2013-03-27 iki 2015-04-16 Lukiškių TI-K buvo laikomas nežmoniškomis ir kankinančiomis sąlygomis. Paaiškina, kad ankščiau į teismą dėl žalos atlyginimo kreiptis negalėjo, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai, kurie aiškina Konvencijos 3 straipsnio taikymą, nebuvo išversti į lietuvių kalbą, todėl ilgą laiką negalėjo suprasti, kad jo teisės pažeidžiamos. Be to, laisvės atėmimo vietų pareigūnai grasino, kad jeigu pareiškėjas skųsis dėl nežmoniškų sąlygų teismui jam bus skiriamos nuobaudos, jis taip pat bus perkeltas į kameras, kuriose bus žeminamas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kokiose Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas. Pažymėjo, kalinimo laikotarpiu buvo laikomas perpildytose kamerose, dalį kamerų ploto užėmė baldai. Nei vienoje iš kamerų nėra spintelių, nešvarūs langai, netinkamas apšvietimas. Kameroje laikyti asmenys rūkė. Vienos valandos pasivaikščiojimo kiemelyje nepakanka, tai prieštarauja Europos Komiteto išaiškinimui, kad kalinamas asmuo turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke. Pasivaikščiojimo kiemeliai maži. Kamerose nėra karšto vandens. Tualete nėra ventiliacijos, tualetinis popierius blogos kokybės, jo taip pat neužtekdavo vienam mėnesiui. Dušu galima buvo naudotis tik vieną kartą per savaitę 15 minučių. Kameros neremontuotos, langai nepritaikyti vėdinimui, nesandarūs. Gyvenamosiose patalpose drėgna, šalta, yra tarakonų. Neužtikrintas uždaras tualetas. Buvo draudžiama turėti pledus ir muzikos grotuvą. Maisto energetinė vertė maža, artimieji ir draugai negalėjo jam perduoti maisto. Pareiškėjui buvo draudžiami ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai su sugyventine, dėl ko nutrūko socialiniai ryšiai. Pareiškėjui taip pat nė karto nebuvo leista išvykti į namus. Pastato konstrukcijose naudojamas asbestas, o tai kelia rimtą pavojų sveikatai.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad 2014-07-17 kreipėsi į Lukiškių TI-K odontologą, nes labai skaudėjo dantį. Seselė davė tik dvi tabletes nuo skausmo ir paaiškino, kad odontologas iki 2014-08-04 atostogauja. Skausmas nemažėjo, todėl vėl prašė jį nuvesti pas odontologą, tačiau 2014-08-11 seselė vėl davė dvi tabletes nuo skausmo, o pas gydytoją buvo iškviestas tik 2014-08-18.
Kalinimo laikotarpiu buvo dažnai konvojuojamas Viešojo saugumo tarnybos netinkamomis transporto priemonėmis. Jose buvo prasta ventiliacija, neužtikrinta tinkama temperatūra, trūko oro. Dėl oro trūkumo vos neprarado sąmonės. Vilkaviškio rajono apylinkės teisme posėdžių metu buvo laikomas su antrankiais ir už grotų, pareigūnai skaitė advokatui skirtus laiškus. Mano, kad pareigūnai turi sadistinių asmenybės sutrikimų.
Žemesnės instancijos teismas
Nežmoniškos ir žeminančios kalinimo sąlygos sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, skausmą, depresiją, sužalojo sveikatą (nuolat skauda galvą), paūmėjo žvynelinė, negali ramiai miegoti, tapo dirglus, sumažėjo pasitikėjimas savimi. Dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų (netinkamų kalinimo sąlygų) patirtą neturtinę žalą pareiškėjas vertina 300 000 EUR, o dėl netinkamų konvojavimo sąlygų – 100 348 EUR.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K atsiliepimu (I t., b. l. 50-75) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo į teismą kreipėsi tik 2016 m. liepos 25 d. prašo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė pareiškėjo buvimo ir išvykimo iš Lukiškių TI-K laikotarpius, pateikė duomenis kokiose ir kokio dydžio kamerose pareiškėjas buvo laikomas, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiškėju.
Nurodė, kad 2010 m. gegužės 11 d. Kalėjimų direktoriaus įsakymu V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m. Kai kuriais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys. Tačiau skaičius nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų. Didžiausią dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat čia laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos, nuteistieji, kurie įstaigoje palikti atlikti ūkio darbus. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką.
Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už tvarką kamerose atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Jiems išduodamas reikalingas inventorius. Siekdamas palaikyti švarą Lukiškių TI-K sudaro sutartis su bendrovėmis, kurios atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą, profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji dažnai patys piktybiškai niokoja ir gadina kamerose esantį turtą, todėl dažnai vėl tenka daryti pakartotinį remontą.
Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, higienos priemonėms susidėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai įrengiamos didesnės arba mažesnės lentynos. Kamerų plotas pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti papildomų baldų.
Nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.
Paaiškino, kad Lukiškių TI-K nėra specialiai įrengtų atskirų kamerų rūkantiems asmenims, kadangi tokių kamerų įrengimo nenumato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės ar kiti teisės aktai. Lukiškių TI-K dirbantys pareigūnai priimdami ir paskirstydami asmenis į gyvenamąsias kameras užtikrina nerūkančiųjų teises laikyti juos atskirai nuo rūkančiųjų asmenų, atsižvelgdami į jų pateiktus prašymus.
Lukiškių TI-K užtikrina suimtiesiems Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatytą teisę kasdien ne mažiau kaip viena valanda pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Nurodė, kad I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas yra nuo 17,34 kv. m. iki 23,14 kv. m.. II korpuse - 14 atskirų pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotas yra nuo 34,16 kv. m. iki 37,40 kv. m.. III korpuse yra 5 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas yra nuo 15,55 kv. m. iki 31,05 kv. m.
Paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“, 3.1. punktu, Lukiškių TI-K gofruoti ir kiti lakštai iš asbesto, panelės, plytelės ir panašūs dirbiniai nenaudojami.
Lukiškių TI-K laikomiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Sveikatos priežiūros tarnyba pildo kiekvieno nuteistojo asmens sveikatos istoriją (medicininės apskaitos forma Nr.025/a-p), į kurią įrašo sveikatos patikrinimų duomenis, kitą sveikatos informaciją, taip pat įdeda kitus medicininės apskaitos dokumentus. Lukiškių TI-K nėra įregistruota Pareiškėjo prašymų arba skundų, susijusių su jo nurodyta aplinkybe, jog jam galimai ilgą laiką 2014-07-17 - 2014-08-18 laikotarpiu buvo delsiama suteikti odontologo paslaugas.
Pažymėjo, kad skundas grindžiamas pareiškėjo samprotavimais, nusiskundimai bendro pobūdžio. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu, siekiant nesąžiningai pasipelnyti valstybės sąskaita. Pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo, todėl valstybei civilinė atsakomybė nekyla. Atsakovės atstovas taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo 8,04 EUR su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybę atstovaujanti Viešojo saugumo tarnyba atsiliepimu (II t., b. l. 14-18). Atsakovės atstovė reikalavimams iki 2013 m. liepos 15 d. prašo taikyti ieškinio senaties terminą.
Atsiliepime nurodė kada, kokiomis transporto priemonėmis ir kokiais maršrutais ginčo laikotarpiu buvo konvojuotas pareiškėjas ir pateikė tai pagrindžiančius duomenis.
Paaiškino, kad planinių konvojų metu naudoti specialieji automobiliai atitiko teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo konvojavimo metu naudotos transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui vykdyti, pervežamų konvojuojamųjų skaičius neviršijo transporto priemonių registracijos liudijimuose nurodytų sėdimų vietų skaičiaus, visuose naudotuose automobiliuose įrengtos sėdimosios vietos, vėdinimo sistemos (tiekiančios lauko orą mažiau 15 m3 /h vienam asmeniui), šildymo sistemos. Prieš pradedant konvojavimą, konvojus patikrino specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti, pastabų neturėjo.
Viešojo saugumo tarnyba konvojuoja konvojuojamuosius transporto priemonėmis - specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Viešojo saugumo tarnybos naudojamas tarnybinis transportas, tame tarpe ir specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais, t. y. transporto priemonės registracijos liudijimu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu.
Pažymi, jog pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant pareiškėjo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 p. konvojaus viršininkas apie tai daro įrašus konvojaus kelionės ar postų žiniaraščiuose. Tokių duomenų pareiškėjo konvojavimo dokumentuose nėra. Po konvojavimo pareiškėjas galėjo raštu kreiptis į Viešojo saugumo tarnybą su skundu, nurodydamas konkrečius galimus pažeidimus, apibrėždamas juos laike ir erdvėje. Tuo atveju savalaikis kreipimasis būtų sudaręs galimybes objektyviai bei visapusiškai ištirti nusiskundimus, o nustačius pažeidimus - imtis prevencinių priemonių jiems užkardinti. Viešojo saugumo tarnyba neturi duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo galimybe ginti savo teises. Pareiškėjas nesikreipė raštu į Viešojo saugumo tarnybą dėl galimų jo teisių pažeidimų konvojuojant.
Atkreipia dėmesį į tai, kad Viešojo saugumo tarnybos konvojaus pareigūnai nevykdė pareiškėjo teisminio konvojavimo į Vilkaviškio apylinkės teismą. Paaiškina, kad pagal Konvojavimo taisykles, konvojavimo veiklą be Viešojo saugumo tarnybos konvojavimo veiklą vykdo Policijos departamentas prie VRM bei jam pavaldžios įstaigos, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie VRM, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM, Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos bei jam pavaldžios įstaigos, LR specialiųjų tyrimų tarnyba, LR valstybės saugumo departamentas, Lietuvos Kariuomenės Karo policija bei kitos kompetentingos institucijos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde pateikė abstrakčius teiginius dėl konvojavimo įvykių bei konvojavimo sąlygų, pagrįsdamas juos nuomonėmis ir emocijomis, tačiau skunde neindividualizavo skundžiamų konvojavimo aplinkybių, savo teiginiams pagrįsti nepateikė duomenų. Pareiškėjas nepagrindė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, o prašoma atlyginti neturtinė žala prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų neužtikrinant jam tinkamų suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K ir Viešojo saugumo tarnybos neteisėtų veiksmų neužtikrinant tinkamų konvojavimo sąlygų, laikotarpiu nuo 2013-03-27 iki 2015-04-16.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Nagrinėjamas bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K pirmą kartą atvyko 2013-03-28 ir periodiškai buvo laikytas iki 2015-04-15 (I t., b. l. 76-80). Pirmą kartą konvojuotas Viešojo saugumo tarnybos taip pat 2013-03-28 (II t., b. l. 14, 19-21). Atsižvelgdami į tai, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo į teismą kreipėsi tik 2016 m. liepos mėnesį, atsakovės atstovai prašo taikyti 3 metų senaties terminą (I t., b. l. 60-75, II t., b. l. 14-18).
Pagal CK 1.124 straipsnio ir 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo teismui parengtas ir išsiųstas 2016 m. liepos 15 d. (vokas, I t., b. l. 48), todėl reikalavimai dėl žalos atlyginimo už laikotarpį iki 2013-07-15 pareikšti praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą.
CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje A822-1037/2009).
Žemesnės instancijos teismas
Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę. Ieškinio senaties institutas negali būti vertinamas kaip vienašalis, t. y. nustatytas tik vienos civilinio teisinio santykio šalies interesais. Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016; kt.).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad anksčiau į teismą dėl žalos atlyginimo kreiptis negalėjo, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai, kurie aiškina Konvencijos 3 straipsnio taikymą, nebuvo išversti į lietuvių kalbą, todėl ilgą laiką negalėjo suprasti, kad jo teisės pažeidžiamos. Be to, laisvės atėmimo vietų pareigūnai grasino, kad jeigu pareiškėjas skųsis dėl nežmoniškų sąlygų teismui jam bus skiriamos nuobaudos, jis taip pat bus perkeltas į kameras, kuriose bus žeminamas.
Nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio pažeidimų, teigdamas, jog jo kalinimo (suėmimo vykdymo) ir konvojavimo sąlygos buvo nežmoniškos, kankinančios, žeminančios žmogaus orumą. Pažymėtina, kad asmuo turi suprasti, jog su juo yra elgiamasi netinkamai, jis žeminamas ir kankinamas. Jei pareiškėjas jautė Konvencijos 3 straipsnį atitinkantį diskomfortą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas visą nustatytą laikotarpį suvokė ar turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos kankinant ir tai sudaro pagrindą kreiptis į teismą. Neigiami dvasiniai išgyvenimai, sudarantys neturtinės žalos turinį pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, jaučiami nepriklausomai nuo suėmimo vykdymą ir suimtųjų konvojavimą reglamentuojančių teisės aktų turinio, todėl įstatymų nežinojimas, netinkamas jų nuostatų suvokimas, teisinių žinių stoka nepateisina delsimo kreiptis į teismą. Be kita ko, tiek Konvencija, tiek su neturtinės žalos atlyginimu susiję nacionalinės teisės aktai, taip pat nacionalinių teismų formuojama praktika, paskelbti lietuvių kalba, todėl pareiškėjas turėjo visas galimybes susipažinti su jam aktualiu teisiniu reglamentavimu ir teismine praktika.
Pareiškėjas ieškinio senaties termino praleidimą grindžia tuo, kad jam nuobaudomis grasino pataisos įstaigos pareigūnai, tačiau šių aplinkybių nekonkretizavo ir nenurodė kokie konkretūs pareigūnai (pareigos, vardai, pavardės) ir kada grasino. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis ilgą laiką negalėjo suprasti savo teisių pažeidimo, prieštarauja teiginiams, jog dėl nežmoniškų ir kankinančių suėmimo vykdymo sąlygų delsė kreiptis į teismą dėl galimų pareigūnų grasinimų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių laiku realizuoti teisę į teisminę gynybą. Byloje taip pat nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo tinkamai ginti savo galimai pažeistų teisių dėl galimai netinkamų suėmimo vykdymo ir konvojavimo sąlygų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgęs į atsakovės atstovų Lukiškių TI-K ir Viešojo saugumo tarnybos atsiliepimuose į skundą suformuluotus reikalavimus taikyti ieškinio senatį, byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimui priteisti jam nuo 2013-03-28 iki 2013-07-15 galimai padarytą neturtinę žalą taikytina ieškinio senatis ir pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Dėl pareiškėjo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2013-07-15 iki 2015-04-16.
Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2013-07-15 Lukiškių TI-K buvo laikytas kameroje Nr. 154, jos plotas 7,94 kv. m. (4 asmenys kameroje). Šioje kameroje pareiškėjas buvo iki 2013-08-15 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 4). 2013-08-16 perkeltas į kamerą Nr. 132, kurios plotas - 7,94 kv. m. (3 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 132 pareiškėjas laikytas iki 2013-09-22 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 4). 2013-09-23 išvyko į Marijampolės apskrities areštinę.
2013-09-26 atvyko iš Marijampolės apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 106, jos plotas 7,38 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2013-09-27 perkeltas į kamerą Nr. 164 ir joje laikytas iki 2013-10-16, kameros plotas - 7,86 kv. m. (laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 4). 2013-10-17 perkeltas į kamerą Nr. 172, plotas - 7,94 kv. m. (2 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 172 laikytas iki 2013-11-10 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 4). 2013-11-11 perkeltas į kamerą Nr. 171, kurioje laikytas iki 2013-11-18, kameros plotas - 7,94 kv. m. (laikytų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 4). 2013-11-19 perkeltas į kamerą Nr. 145, plotas - 7,94 kv. m. (3 asmenys kameroje). Nuo 2013-11-20 iki 2013-11-27 taip pat buvo kamera Nr. 145 (4 asmenys kameroje). 2013-11-28 išvyko į Marijampolės apskrities areštinę.
2013-12-05 atvyko iš Marijampolės apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105, plotas - 7,38 kv. m. (4 asmenys kameroje). 2013-12-06 perkeltas į kamerą Nr. 169, plotas - 7,94 kv. m. (2 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 169 laikytas iki 2013-12-18 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 4). 2013-12-19 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių.
2013-12-31 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105, plotas 7,38 kv. m. (3 asmenys kameroje). 2014-01-01 laikytas kameroje Nr. 105 (2 asmenys kameroje). 2014-01-02 perkeltas į kamerą Nr. 140, plotas - 7,94 kv. m. (3 asmenys kameroje). Šioje kameroje laikytas iki 2014-01-08 (4 asmenys kameroje). 2014-01-09 išvyko į Marijampolės apskrities areštinę.
2014-01-16 atvyko iš Marijampolės apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 111, kurios plotas 7,45 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2014-01-17 perkeltas į kamerą Nr. 160, plotas - 7,94 kv. m. (4 asmenys kameroje). Nuo 2014-01-18 iki 2014-01-22 laikytas kameroje Nr. 160 (3 asmenys kameroje). 2014-01-23 išvyko į Marijampolės apskrities areštinę.
2014-01-30 atvyko iš Marijampolės apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 122, jos plotas 7,38 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2014-01-31 perkeltas į kamerą Nr. 185, plotas - 7,94 kv. m. (4 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 185 laikytas iki 2014-02-06 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 4). 2014-02-06 perkeltas į kamerą Nr. 168, plotas - 7,94 kv. m. (3 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 168 laikytas iki 2014-02-19 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 4). 2014-02-20 išvyko į Marijampolės apskrities areštinę.
2014-02-25 atvyko iš Marijampolės apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112, kurios plotas 7,28 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2014-02-26 – 2014-03-09 laikytas kameroje Nr. 160, jos plotas - 7,94 kv. m. (laikytų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 4). 2014-03-10 perkeltas į kamerą Nr. 156, plotas - 7,94 kv. m. (3 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 156 laikytas iki 2014-03-27 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 4). 2014-03-27 išvyko į Marijampolės apskrities areštinę.
2014-04-01 atvyko iš Marijampolės apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 119, plotas - 7,31 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2014-04-02 perkeltas į kamerą Nr. 190, kurios plotas - 7,94 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2014-04-03 – 2014-04-08 laikytas toje pačioje kameroje (3 asmenys kameroje). 2014-04-09 perkeltas į kamerą Nr. 165, jos plotas - 7,94 kv. m. (3 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 165 laikytas iki 2014-04-14 kamera Nr. 165 (4 asmenys kameroje). 2014-04-15 išvyko į Marijampolės apskrities areštinę.
2014-04-17 atvyko iš Marijampolės apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 119, plotas - 7,31 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2014-04-18 perkeltas į kamerą Nr. 158, plotas - 7,94 kv. m. (3 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 158 laikytas iki 2014-04-28 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 4). 2014-04-29 perkeltas į kamerą Nr. 180, jos plotas - 7,94 kv. m. (3 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 180 laikytas iki 2014-05-28 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 4). 2014-05-29 išvyko į Marijampolės apskrities areštinę.
2014-06-05 atvyko iš Marijampolės apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 121 plotas 7,38 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2014-06-06 perkeltas į kamerą Nr. 176, plotas - 7,94 kv. m. (2 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 176 laikytas iki 2014-06-11 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 3). 2014-06-12 išvyko į Marijampolės apskrities areštinę.
2014-06-19 atvyko iš Marijampolės apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 116, plotas - 7,49 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2014-06-20 perkeltas į kamerą Nr. 337, plotas - 7,69 kv. m. (3 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2014-07-02 (4 asmenys kameroje). 2014-07-03 išvyko i Marijampolės apskrities areštinę.
2014-07-15 atvyko iš Marijampolės apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 123, plotas - 7,42 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2014-07-16 perkeltas į kamerą Nr. 172, plotas - 7,94 kv. m. (2 asmenys kameroje), 2014-07-17 išvyko į Marijampolės apskrities areštinę.
2014-07-24 atvyko iš Marijampolės apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 111, plotas 7,45 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2014-07-25 perkeltas į kamerą Nr. 316, plotas - 7,18 kv. m. (1 asmuo kameroje). Šioje kameroje laikytas iki 2014-08-04 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 4). 2014-08-05 perkeltas į kamerą Nr. 318, jos plotas - 7,81 kv. m. (2 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 318 laikytas iki 2014-12-04 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 4). 2014-12-05 perkeltas į kamerą Nr. 255, jos plotas - 24,38 kv. m. (4 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2014-12-25 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 6). Nuo 2014-12-26 iki 2015-01-25 laikytas kameroje 257, jos plotas - 34,57 kv. m. (laikytų asmenų skaičius kiti nuo 6 iki 9). 2015-01-26 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių.
2015-01-28 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112, plotas - 7,28 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2015-01-29 – 2015-02-23 laikytas kameroje Nr. 283, kurios plotas - 7,69 kv. m. (laikytų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 4). 2015-02-24 perkeltas į kamerą Nr. 382, plotas - 7,25 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2015-02-25 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių.
2015-02-27 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 108, plotas - 7,38 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2015-02-27 – 2015-03-18 laikytas kameroje Nr. 314, plotas - 7,58 kv. m. (laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 4). 2015-03-19 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių.
2015-03-25 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 117, jos plotas 7,31 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2015-03-26 – 2015-04-01 laikytas kameroje Nr. 257, jos plotas - 34,57 kv. m. (laikytų asmenų skaičius kito nuo 8 iki 9). 2015-04-02 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių.
2015-04-08 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 121, plotas - 7,38 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2013-04-09 – 2015-04-15 laikytas kameroje Nr. 269, jos plotas - 7,68 kv. m. (laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 3). 2015-04-16 išvyko į Kybartų pataisos namus.
Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje suformuota doktrinine nuostata, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo ,,žeminančios“ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio požiūriu (žr., pvz., LVAT 2013 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1222/2013).
Nuo 2010 m. gegužės 14 d. įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.1 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Pareiškėjas teigia, kad dalį kameros ploto užima baldai, todėl plotas dar labiau sumažėja. Vertinant šių pareiškėjo argumentų pagrįstumą pažymėtina, kad EŽTT yra nurodęs, jog atsisako nustatyti, kiek kv. m. turi tekti kaliniui ir kuomet erdvės trūkumas gali būti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą Trepashkin prieš Rusiją; 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Logothetis ir kt. prieš Graikiją). EŽTT praktikoje ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose taip pat nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą (žr., pvz. LVAT 2015 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2215-520/2015, 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2227-520/2016 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K kiekvienam kalinamajam privalo tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, o šis reikalavimas nustatytas Įsakyme, todėl nacionaliniai teismai remiasi būtent šiuo standartu (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-442/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-858/2015).
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2013-07-15 – 2015-04-15) Lukiškių TI-K periodiškai buvo laikytas 543 dienas, iš jų 446 dienas ploto norma tenkanti vienam asmeniui buvo pažeista.
Ginčai dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo susiję ne tik su pakankamo gyvenamųjų patalpų ploto suteikimu, bet ir su kitais fiziniais kalinimo sąlygų aspektais – kameros oro temperatūra, vėdinimu, apšvietimu, sanitarine įranga, higiena, ir kt. Šiuos klausimus ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) (galiojusi iki 2015-11-01).
Pareiškėjas grįsdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo skunde nurodė, kad kameros neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. langai nepritaikyti vėdinimui, nesandarūs, gyvenamose patalpose šalta, drėgna, yra buitinių parazitų, netinkamas apšvietimas, nešvaru, kameros neremontuotos.
Ginčo metu galiojusios higienos normos 24 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ir kondicionavimo sistema. Laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Kamerose turi būti įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (HN 76:2010 22 punktas). Laisvės atėmimo (kardomojo kalinimo) vietų gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro santykinę drėgmę ir oro judėjimo greitį nustato HN 76:2010 26 punktas. Pagal šio punkto nuostatas, santykinė oro drėgmė šiltuoju metu laiku turėtų būti 35-65 proc., oro judėjimo greitis 0,15-0,25 proc., šaltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė neturi viršyti – 35-60 proc., oro judėjimo greitis – 0,05 -0,15 proc. Kameros temperatūra šiltuoju metų laiku turėtų būti 18-28 ?C, šaltuoju metų periodu - 18-22 ?C. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta - 200 lx (HN 76:2010 22 punktas). Higienos normos 76:2010 56, 60 punktai įpareigoja, laisvės atėmimo įstaigas užtikrinti, kad kamerose nebūtų graužikų ir kitų buitinių parazitų, ant kamerų sienų ir lubų nebūtų pelėsio. Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs (Higienos norma HN 76:2010 28, 54 punktai).
Vilniaus visuomenės sveikatos centras atlikęs patikrinimus Lukiškių TI-K (pareiškėjo buvimo ar jam artimais laikotarpiais) nustatė, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus (I t., 102-103, 106, 125-126, 190-191), tačiau vienoje iš kamerų patikinimo metu buvo sulaužytas lango rėmas (I t., b. l. 97-98). Patikrinimų metu taip pat buvo nustatyta temperatūros (I t. b. l. 101, 134-135, 148-149), apšvietimo (I t., b. l. 115-116, 134-135, 143-144) ir drėgmės (I t., b. l. 107-108, 165-166) rodiklių pažeidimai, užfiksuota pelėsių požymių (I t., b. l. 107-108, 123-124, 134-135). Vilniaus visuomenės sveikatos centras ne kartą yra nustatęs, kad kamerose nešvaru (I t. b. l. 127-128, 143-144, 148-149, 158-159, 164-165, 196-197), sienų ir lubų paviršiai nelygūs, nepritaikyti lengvam valymui ir dezinfekavimui (I t., b. l. 97-98, 123-124, 136-137, 141-142, 186-187, 192-193). Buitinių parazitų kamerose nenustatyta, dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, deratizacijos) darbų atlikimo Lukiškių TI-K yra sudaręs sutartį su įmone, turinčia licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla (I t., b. l. 134-135, 138, 164-165, 186-187, II t., b. l. 6-12). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad pareiškėjo laikymo sąlygos Lukiškių TI-K ne visada atitiko Higienos normos 76:2010 22, 24, 26, 28, 54, 56 punktų reikalavimus.
Pareiškėjas taip pat skundžiasi netinkamu gyvenamųjų patalpų ir tualetų įrengimu. Nurodo, kad jam neužtikrintas uždaras tualetas, netinkama jo ventiliacija, nei vienoje iš kamerų nebuvo įrengtų spintelių.
Tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Eksploatavimo taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 (redakcija galiojusi nuo 2009-07-17 iki 2016-01-27), 14.5. punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovės atstovas paaiškino, kad tualetai nuo likusio kameros ploto atskirti sienele, ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Higienos normos HN reikalavimus (I t., b. l. 69). Teismas su atsakovės atstovo nurodytais argumentais nesutinka. Teismo vertinimu, tualetas turi būti įrengtas taip, kad suimtasis (nuteistasis) besinaudodamas tualetu nebūtų matomas kitų asmenų. Be to, tinkamas tualeto atskyrimas leistų išvengti ir nemalonių potyrių dėl sklindančių kvapų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad dalinis tualeto atskyrimas pažeidė pareiškėjo teisę į privatumą, žemino orumą, neabejotinai kėlė diskomfortą ir kitus neigiamus potyrius. Pažymėtina, jog pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką, nacionalinės institucijos turi pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. Tik iš dalies uždara tualeto zona, kurioje laikomas daugiau nei vienas kalinys, taip pat gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida, pripažįstami nepriimtinais (2013 m. balandžio 25 d. sprendimas byloje Canali prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 40119/09; 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Varga ir kt. prieš Vengriją 81, 82, 90 punktai, pareiškimų Nr. 14097/12, 45135/12, 73712/12, 34001/13, 44055/13 ir 64586/13).
Eksploatavimo taisyklių 14.6-14.8 punktuose nustatyta, kad tardymo izoliatorių kameroje privalo būti prie grindų pritvirtintos metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti. Atsakovės atstovo teigimu, visose kamerose yra stalai, taburetės (suoliukai), lentynos maisto produktams, higienos priemonėms susidėti, tačiau dėl nedidelio kamerų ploto įrengti papildomų baldų nėra galimybių. Teismo vertinimu, būtinųjų baldų trūkumas negali būti pateisinamas mažu kameros plotu. Teisinis reguliavimas įpareigoja pataisos įstaigas užtikrinti tinkamas kalinimo (suėmimo vykdymo) sąlygas, todėl kameros turi būti tokio dydžio, kad jų ploto pakaktų ne tik jose laikomiems asmenims, bet ir būtiniems baldams. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu teko gyventi ir perpildytose kamerose, tikėtina, jog tuo metu kamerose galėjo trūkti ir tam tikro inventoriaus daiktų laikymui.
Neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus pareiškėjas sieja ir su tuo, kad jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Ginčo metu galiojusios Higienos normos HN:76:2010 6 punkte buvo numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Šio teisės akto 14 punkte įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lukiškių TI-K kamerose rūkyti draudžia. Vilniaus visuomenės sveikatos centras patikrinimų metu šio draudimo pažeidimų nenustatė. Be to, į bylą pateikti įrodymai iš pareiškėjo asmens bylos patvirtina, kad pareiškėjas yra rūkantis (I t., b. l. 33) ir sutiko būti laikomas kartu su rūkančiais asmenimis (II t., b. l. 179). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas teigia, kad galimybė tik vieną valandą per dieną pasivaikščioti lauke prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų elgesį išaiškinimui, kuriame nurodyta, kad suimtasis ar nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip aštuonias valandas praleisti lauke. Pasivaikščiojimo kiemeliai per maži.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Iš esmės analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir ginčo metu galiojusios Higienos normos 76:2010 11 punkte. Pažymėtina, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pranešime, 8 valandų ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimui lauke, o jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose. Pareiškėjas pripažįsta, kad jam buvo suteikta teisė kasdien būti gryname ore ne mažiau nei vieną valandą, todėl pažeidimas nenustatytas.
Vertinant pareiškėjo argumentų dėl per mažo kiemelių ploto pagrįstumą, pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja kokio konkretaus dydžio kiemeliai turėtų būti įrengti. Atsakovės atstovas atsiliepime (I t. b. l. 70-72) paaiškino, kad Lukiškių TI-K yra įrengti 48 pasivaikščiojimo kiemeliai, jų plotas siekia nuo 15,55 kv. m. iki 37,40 kv. m., ir pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys asmenys. Atsižvelgiant į kiemelių plotus, ir tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog vienu metu pabūti gryname ore būtų vedamas neadekvatus skaičius nuteistųjų, darytina išvada, kad kiemeliuose nuteistiesiems yra sudarytos galimybės judėti.
Pareiškėjas skundžiasi ir tuo, kad Lukiškių TI-K gyvenamojoje aplinkoje (pasivaikščiojimo kiemelių stogo dangoje, sienų, elektros laidų ir šiluminės trasų izoliacijose) yra asbesto, kas pareiškėjui kėlė nerimą dėl neigiamo poveikio jo sveikatai.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ (toliau – Nutarimas) 3.1 punktą Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Lukiškių TI-K nurodė, kad šio reikalavimo laikosi ir Nutarimo 3.1 punkte nurodyti dirbiniai Lukiškių TI-K nenaudojami (b. l. 29). Į bylą pateiktoje pažymoje (b. l. 34-35) taip pat nurodyta, kad Lukiškių TI-K gyvenamųjų korpusų statinių konstrukcijose asbesto nėra. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis ir paaiškinimais.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad į kameras nėra teikiamas karštas vanduo, o naudotis dušu galima tik vieną kartą per savaitę 15 minučių.
Vertinant pareiškėjo nurodytų argumentų pagrįstumą pažymėtina, kad ginčo metu galioję teisės aktai nenumatė pareigos į kamerų sanitarinius mazgus tiekti šiltą (karštą) vandenį (HN 76:2010 21 punktas). Pagal HN 60 punkto nuostatas, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Aplinkybės, kad jam buvo sudaryta galimybė kartą per savaitę pasinaudoti dušu, pareiškėjas neginčija. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti.
Neturtinę žalą pareiškėjas kildina ir iš to, kad jam nebuvo suteikti nei trumpalaikiai, nei ilgalaikiai pasimatymui su jo gyvenimo drauge, dėl to nutrūko socialiniai ryšiai, o socialinė reintegracija tapo sudėtingesnė. Tikslindamas skundą pareiškėjas paaiškino, kad į Lukiškių TI-K dėl pasimatymų suteikimo nesikreipė, prašymų nerašė, nes suimtiesiems pasimatymai nesuteikiami (I t., b. l. 54). Pareiškėjas taip pat skundžia tuo, kad jam nebuvo sudaryta galimybė išvykti į namus.
Tardymo izoliatoriuose laikomų suimtųjų asmenų teisinę padėtį, įskaitant teisę pasimatyti, reglamentuoja Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas (ginčui aktuali redakcija galiojanti nuo 2013-01-01 iki 2015-09-01). SVĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymą tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Šis sutikimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pripažino, kad dėl pasimatymų suteikimo į Lukiškių TI-K nesikreipė, jų suteikti neprašė. Pareiškėjui neišreiškus noro įgyvendinti teisę pasimatyti (turint ikiteisminį tyrimą atliekančio prokuroro ar teismo leidimą) nėra pagrindo konstatuoti jo teisių pažeidimo.
Suimtiesiems gali būti leidžiama išvykti už tardymo izoliatoriaus ribų Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip penkioms paroms dėl sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio mirties ar sunkios ligos, gresiančios gyvybei, dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę turtinę žalą suimtajam ar jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams (SVĮ 30 straipsnio 1 dalis). Nustatytas teisinis reguliavimas lemia, kad suimtajam gali būti leidžiama išvykti už tardymo izoliatoriaus ribų tik atsiradus tam tikroms aplinkybėms, nurodytoms SVĮ, ir turint prokuroro leidimą. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių aplinkybių ir neįvardino jokių priežasčių, galėjusių sudaryti pagrindą svarstyti klausimą dėl leidimo išvykti už tardymo izoliatoriaus ribų.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad Lukiškių TI-K jam buvo draudžiama turėti pledą ir muzikos grotuvą.
SVĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę per tris mėnesius gauti vieną pašto ar perduodamą drabužių, patalynės (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), avalynės siuntinį ir neribotą kiekį smulkiųjų paketų su spauda, vokais, pašto ženklais bei rašymo popieriumi, todėl pareiškėjui buvo pagrįstai neleista laikyti/perduoti pledo (antklodės). Pažymėtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas gaudavo kitas leistinas perduoti siuntas ir smulkius paketus (II t., b. l. 182).
Suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais (SVĮ 27 straipsnio 1 dalis). Nors pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo leista naudotis muzikos grotuvu, tačiau iš byloje esančių duomenų (II t., b. l. 182 antra pusė) matyti, kad jam buvo perduotas ir į apskaitą 2014-04-01 įtrauktas MP3 „DIGITAL“ grotuvas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjui buvo draudžiama turėti muzikos grotuvą.
Pareiškėjas taip pat skundžiasi ir tuo, kad Lukiškių TI-K tiekiamo maisto vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kcal, o artimieji neturėjo teisės jam perduoti maisto davinių.
Teisinis reguliavimas nustato, kad suimtiesiems turi būti užtikrintas nemokamas maitinimas, atitinkantis jų fiziologines normas (SVĮ 44 straipsnio 5 dalis). Suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (SVĮ 44 straipsnio 6 dalis). Nagrinėjimu atveju pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė spėjamą maisto kalorijų kiekį ir jokio detalesnio aprašymo dėl maisto kokybės, maisto davinio kiekio ir raciono nepateikė. Vertinant pareiškėjo argumentų pagrįstumą dėl maisto davinių gavimo iš artimųjų, pažymėtina, kad SVĮ 24 straipsnyje nenumatyta, kad suimtiesiems galima būti perduoti maisto siuntas, tačiau jiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimas lėšas pirkti maisto produktų (SVĮ 28 straipsnis). Iš pareiškėjo pateikto sąskaitos išrašo (I t., b. l. 45-47) matyti, kad pareiškėjas būdamas Lukiškių TI-K gaudavo pinigines perlaidas ir už gautus pinigus pirkdavo prekių laisvės atėmimo vietos parduotuvėje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo išvadai, kad Lukiškių netinkamai organizavo suimtųjų (nuteistųjų) asmenų maitinimą arba būtų ribojusi pareiškėjo galimybę įsigyti jo pageidaujamų maisto produktų už asmenines lėšas.
Neturtinę žalą pareiškėjas kildina ir iš to, kad jam nepakako išduodamo tualetinio popieriaus kiekio (vieno rulono užtenka tik 3 dienoms), be to, jis buvo blogos kokybės (neabsorbuojantis, šiurkštus).
Suimtieji, arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekantys asmenys aprūpinami ir būtiniausiomis higienos priemonėmis. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 (aktuali redakcija nuo 2010-03-03 iki 2017-01-01) patvirtintas Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normas (toliau – ir Aprūpinimo normos) vyrams vienam mėnesiui išduodamas vienas rulonas tualetinio popieriaus. Pareiškėjas neginčija, kad jam vieno mėnesio tualetinio popieriaus kiekis buvo išduotas. Pažymėtina, kad išduodamos higienos priemonės turi būti naudojamos racionaliai, o papildomi asmeniniai pareiškėjo poreikiai ir/ar pageidavimai gauti daugiau higienos priemonių (tualetinio popieriaus) negali būti vertinami kaip neteisėti veiksmai. Duomenų, kad išduodamo tualetinio popieriaus kokybė buvo netinkama, byloje nėra.
Neturtinę žalą pareiškėjas grindžia ir tuo, kad laikotarpiu nuo 2014-07-17 - 2014-08-18 Lukiškių TI-K buvo delsiama suteikti jam odontologo paslaugas. Paaiškina, kad pirmą kartą dėl stipraus danties skausmo į odontologą kreipėsi 2014-07-17, tačiau jam buvo tik duotos dvi tabletės nuo skausmo. 2014-08-01 seselė nurodė, kad odontologas iš atostogų grįš tik 2014-08-04. Danties skausmas buvo labai stiprus, todėl nesulaukęs nurodyto termino vėl prašė jį iškviesti pas odontologą. 2014-08-11 seselė vėl davė dvi tabletes nuo skausmo, o pas odontologą buvo nuvestas tik 2014-08-18.
Siekiant įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl galimo delsimo suteikti jam odontologines paslaugas, teismas išreikalavo į bylą pareiškėjo sveikatos istoriją (II t., b. l. 184 -200, III t., b. l. 1-29, 33-35), tačiau joje nėra duomenų, kad pareiškėjas nuo 2014-07-17 iki 2014-08-17 būtų skundęsis danties skausmu ir prašęs jį iškviesti pas odontologą. Į bylą pateiktas pareiškėjo prašymas, kuriuo prašoma suteikti jam odontologo paslaugas arba atnešti vaistų nuo danties skausmo parengtas ir užregistruotas 2014-08-18 (III t., b. l. 34, 37). Pareiškėjui tą pačią dieną buvo apžiūrėtas odontologo (III t., b. l. 32, 35). Duomenų, kad pareiškėjas dėl dantų skausmo būtų kreipęsis anksčiau, byloje nėra. Taip pat pažymėtina, kad 2014-07-17 pareiškėjas buvo išvykęs į Marijampolės apskrities areštinę ir į Lukiškių TI-K grįžo 2014-07-24, todėl minėtu laikotarpiu negalėjo kreiptis į Lukiškių TI-K odontologą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjui odontologinės paslaugos buvo suteiktos laiku.
Į bylą taip pat nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad Lukiškių TI-K pareigūnai dėl sveikatos sutrikimų negalėtų eiti savo tarnybinių pareigų, nepagarbiai elgtųsi su pareiškėju ar atliktų kitus neteisėtus veiksmus, todėl pareiškėjo subjektyvūs vertinimai ir spėliojimai dėl pareigūnų asmenybės sutrikimų atmestini kaip nepagrįsti.
Skunde pareiškėjas teigė, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų pablogėjo jo sveikata. Paaiškina, kad nuo 16 metų serga žvyneline, tačiau niekuomet nebuvo taip išbertas kaip būdamas Lukiškių TI-K. Nors dermatologas ir duodavo tepalo, tačiau jis mažai padėdavo. Netinkamos laikymo sąlygos (drėgmė, gryno oro ir saulės šviesos trūkumas, netinkama temperatūra ir kt.) kenkė pareiškėjo odai. Pareiškėjas teigia, kad liga neišgydoma, tačiau gali būti kontroliuojama. Į bylą pateikta pareiškėjo sveikatos istorija patvirtina, kad pareiškėjas žvyneline (psoriaze) serga nuo 2009 metų, ginčo laikotarpiu ne kartą kreipėsi į Lukiškių TI-K gydytojus dėl atsiradusių naujų bėrimų, kuriems gydyti buvo skiriami vaistai (I t., b. l. 21-44, II t., b. l. 184-200, III t., b. l. 1-29). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes tikėtina, kad pareiškėjo ligos paūmėjimui galėjo turi įtakos ir jo laikymo sąlygos Lukiškių TI-K.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Vertinant pareiškėjo laikymo sąlygas Lukiškių TI-K nustatyta, kad ginčo laikotarpiu 446 dienas buvo pažeistas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, neužtikrintas privatumas naudojantis tualetu, nustatyti higienos normų pažeidimai, tikėtinai trūko kietojo inventoriaus, netinkamos laikymo sąlygos galėjo turėti įtakos psoriazės paūmėjimui. Teismo vertinimu nustatyti pažeidimai yra pakankami, jog sukeltų diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą, galinčius žeminti ir sumenkinti žmogiškąjį orumą. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad priimtinų sąlygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiškėjui nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą ir sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, laikymo Lukiškių TI-K laikotarpio ir pažeidimų trukmę, jų pobūdį ir mastą, taip pat atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 300 000 EUR suma yra per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Nustatytų pažeidimų atveju, pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės, atsižvelgiant į laikymą nepriimtinomis sąlygomis trukmę ir su tuo susijusius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus ir kitas neigiamas pasekmes, teismas daro išvadą, kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma būtų 3 5000 EUR.
Atsakovės atstovas prašo priteisti iš pareiškėjo 8,04 EUR dokumentinės medžiagos rengimo išlaidų. Prašymas grindžiamas tuo, kad vykdydamas teismo nutartį Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti su ginču susijusią medžiagą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kurią sudaro 134 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, už vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimą nustatytinas 0,06 EUR (0,22 Lt). Lukiškių TI-K realiai patirtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, yra 8,04 EUR (134 x 0,06).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas išlaidas. Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 punktuose nustatyta, kad ši Tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai numatyta Administracinių bylų teisenos įstatyme.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje teismo praktikoje laikosi pozicijos, jog bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atsakovės atstovo prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.
Dėl pareiškėjo konvojavimo sąlygų, laikotarpiu nuo 2013-07-15 iki 2015-04-16
Pareiškėjas neteisėtus Viešojo saugumo tarnybos veiksmus sieja su tuo, kad jis buvo konvojuotas automobiliais, neatitinkančiais teisės aktų reikalavimų: netinkamos ir retai įjungiamos vėdinimo ir šildymo sistemos, konvojavimo metu trūko oro, neužtikrinta tinkama temperatūra. Vilkaviškio rajono apylinkės teisme posėdžių metu buvo laikomas su antrankiais ir už grotų.
Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas, ginčo laikotarpiu, kuriam netaikoma ieškinio senatis, planiniu konvojumi vyko trisdešimt kartų. Planiniu maršrutu Vilnius-Marijampolė-Vilnius pareiškėjas konvojuotas šiomis datomis: 2013-09-24 naudoti automobiliai Iveco valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir MAZ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 25-27); 2014-01-09 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir MB valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 37-39); 2014-01-16 naudoti automobiliai Iveco valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir MB valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 40-42); 2014-01-23 naudoti automobiliai Iveco valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 43-45); 2014-01-30 naudotas automobilis Iveco valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 46-48); 2014-02-20 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), MB valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 49-51); 2014-03-27 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir MB valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 52-54); 2014-04-17 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Iveco valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 58-60); 2014-05-29 naudoti automobiliai Iveco valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir MB valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 61-63); 2014-06-05 naudoti automobiliai Iveco valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 64-66); 2014-06-12 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Iveco valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 67-69); 2014-06-19 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir MB valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 70-72), 2014-07-03 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir MB valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 73-75); 2014-07-17 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Iveco valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 79-81); 2014-07-24 naudoti automobiliai Iveco valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir MB valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 82-84). Planiniu maršrutu Vilnius-Lazdijai-Vilnius pareiškėjas buvo konvojuotas du kartus, t. y. 2014-04-15 naudojant automobilį Iveco valstybinis (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 55-57) ir 2014-07-15 naudojant automobilį VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 76-78). Planiniu maršrutu Vilnius-Klaipėda-Vilnius pareiškėjas buvo konvojuotas šiomis datomis: 2013-09-23 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 22-24); 2013-12-19 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 31-33); 2013-12-31 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 34-36); 2015-01-26 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 85-87); 2015-01-28 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 88-90); 2015-02-25 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 91-93); 2015-02-27 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 94-96); 2015-03-19 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 97-99); 2015-03-25 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 100-102); 2015-04-02 naudoti automobiliai VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 103-105); 2015-04-08 naudoti automobiliai MB valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 106-108). Maršrutu Kaunas-Marijampolė-Kaunas pareiškėjas buvo konvojuotas 2013-09-24 naudojant automobilis MB valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 25-27). 2015-04-16 pareiškėjas konvojuotas maršrutu Vilnius-Kybartai-Vilnius naudojant automobilius VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 109-111). Iš byloje esančių transporto priemonių registracijos liudijimo duomenų matyti, kad konvojavimui naudotos transporto priemonės pritaikytos žmonėms vežti.
Lietuvos Respublikoje asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“.
Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiame transporte konvojuojamųjų skaičius neturi būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Iš byloje esančių Kelionės žiniaraščių ir Konvojuojamųjų asmenų sąrašų (II t., b. l. 22-111) matyti, kad pareiškėjo konvojavimo metu konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei nustatyta sėdimų vietų skaičius.
Konvojavimo taisyklių 146.3 - 146.4. punktuose nustatyta, kad specialios paskirties transporto priemonėse turi būti tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), įrengta šildymo sistema, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas turi būti ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai). Iš byloje esančių Transporto priemonių kėbulo kamerų, skirtų konvojuojamųjų pervežimui schemų (II t., b. l. 113, 118, 123, 141, 144, 147, 150, 153, 156, 159, 162, 165, 168) matyti, kad visuose automobilių kamerose įrengtos sėdimos vietos, kiekvienoje kėbulo kameroje yra vėdinimo liukai, apšvietimas, įrengtos šildymo sistemos, atsarginiai išėjimai. Transporto priemonės atitinka techninius reikalavimus, atliekama kasmetinė jų techninė apžiūra (II t., b. l. 114-132, 138-139, 142-170). Pagal Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus atliktus dirbtinio apšvietimo ir ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolus aktualius ginčo laikotarpiui (II t., b. l. 133-134, 171-174) transporto priemonių vėdinimo sistemos našumas ir apšvietimo rodikliai ne tik atitinka Konvojavimo taisyklių 146.4 punkte nustatytus minimalius reikalavimus, bet yra ir gerokai aukštesni. Kelionės žiniaraščiuose jokių pastabų dėl galimai netinkamų konvojavimo sąlygų, higienos reikalavimų pažeidimų, konvojuojamų nusiskundimų, nėra. Pareiškėjas dėl skunde nurodytų galimai netinkamų konvojavimo sąlygų į Viešojo saugumo tarybą nesikreipė, skundų neteikė (II t., b. l. 140).
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad konvojuotas į Vilkaviškio rajono apylinkės teisme vykusius posėdžius buvo laikomas su antrankiais ir už grotų, tačiau į teismo posėdžius pareiškėją konvojavo ne Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjo nurodytų aplinkybių nevertina ir dėl to plačiau nepasisako.
Įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu konvojuojant pareiškėją į paskirties punktus buvo laikytasi visų Konvojavimo taisyklių reikalavimų, užtikrintas saugus jo transportavimas, kuris buvo vykdomas specialiai tam pritaikytu transportu, o konvojavimo sąlygos visiškai atitiko Konvojavimo taisyklių reikalavimus. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo V. P. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui V. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 3500 EUR (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.