Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2010-08-09 · Civilinė byla Nr. 2A-550/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Data
2010-08-09
Bylos Nr.
2A-550/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Žironas, Artūras Driukas, Nijolė Piškinaitė
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Vilentės boulingo korporacija“
Kategorijos
  • 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-550/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 35.2; 35.4; 35.5; 43.2; 52.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugpjūčio 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei,

dalyvaujant atsakovo atstovui H. N. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pramogų era“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1819-605/2009 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Pramogų era“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilentės boulingo korporacija“ dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas BUAB ,,Pramogų era“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Vilentės boulingo korporacija“ ir prašė priteisti iš atsakovo be teisinio pagrindo įgytus 8 260 Lt, 577,05 Lt metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių 2007 m. gruodžio 17 d. buvo sudaryta rangos sutartis Nr. 20071217. Šios sutarties pagrindu atsakovas ieškovui 2007 m. lapkričio 27 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija VBK-7 Nr. 0013 8 260 Lt sumai, kurioje nurodyti boulingo įrangos montavimo darbai. Ieškovas 2007 m. lapkričio 29 d. sąskaitą faktūrą apmokėjo, tačiau kadangi jokie darbai nebuvo atlikti, minėta suma turi būti grąžinta ieškovui. Ieškovas pažymėjo, kad, priešingai nei teigė atsakovas, jokių susitarimų ar sutarčių dėl konsultavimo nebuvo, jokių darbų priėmimo – perdavimo aktų taip pat nėra.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad ieškovą jis konsultavo nuo 2007 m. gegužės mėnesio, konsultavimui nereikia aktų. Pažymėjo, kad jis konsultavo įmonės vardu. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad konsultavimas įeina į darbus. Be to, jis buvo padaręs brėžinius.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis, kurios turinys nekelia jokių abejonių dėl sudarytos sutarties kvalifikavimo. Teismas sprendė, kad civilinėje byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas 8 260 Lt sumą įgijo teisėtai ir pagrįstai - susirašinėjimas elektroniniu paštu, atsakovo paruošti projektai boulingo įrangai patvirtina, kad atsakovas iš tiesų atliko tam tikrus rangos darbus. Teismo nuomone, šią aplinkybę patvirtina ir atsakovo atstovo paaiškinimai, jog be konsultavimo darbų, be brėžinių neįmanoma įrengti boulingo. Vertindamas šias aplinkybes teismas darė išvadą, kad atsakovas atliko tam tikrus paruošiamuosius darbus, už ką jam ir buvo pervesta 8 260 Lt pinigų suma. Teismas konstatavo, kad iš esmės tarp šalių sudaryta rangos sutartis nebuvo įvykdyta ne dėl atsakovo kaltės, bet būtent dėl to, kad ieškovas tapo nemokus ir jam buvo iškelta bankroto byla. Teismas pažymėjo, kad rangos sutartį pažeidė ne atsakovas, bet ieškovas, nepateikdamas medžiagos rangos sutarčiai įvykdyti (Rangos sutarties 2.1.7 ir 2.1.8 punktai). Bendra rangos sutartyje numatyta darbų kaina buvo 48 336 Lt (Rangos sutarties 4.1 punktas), todėl nesant galimybės įvykdyti sutarties dėl ieškovo bankroto, atsakovas negalėjo atlikti visų rangos darbų ir gauti pajamų (CK 6.189 str., 6.200 str., 6.38 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Ieškovas BUAB ,,Pramogų era“ prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas netyrė ir nenustatė, ar buvo išreikšta ieškovo valia dėl konsultavimo ir projektavimo darbų atlikimo, nesiaiškino tikrųjų ginčo šalių ketinimų dėl atlikto mokėjimo paskirties, neatsižvelgė į atsakovo išrašytoje sąskaitoje ir ginčo šalių sudarytoje rangos sutartyje detalizuotą rangos darbų turinį, taip pat nevertino aplinkybės, kad jokie boulingo įrangos montavimo darbai atlikti nebuvo. Rangos sutartimi šalys susitarė dėl konkrečių darbų – aštuonių boulingo takelių įrangos montavimo darbų atlikimo. Už šiuos darbus apeliantas atsakovui avansu sumokėjo 8 260 Lt, o ne už suteiktas konsultacines paslaugas projektuojant boulingo takelius. Nors teismas patvirtino, kad atsakovas atliko paruošiamuosius darbus, iš susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad atsakovas minėtų paruošiamųjų darbų neatliko. Šiuos darbus atliko kiti asmenys – KŪB ,,Statybų vykdymas ir techninė kontrolė“ valdytojas V. J. ir UAB ,,Kauno undinė“ ar UAB ,,Undinė“ direktorius H. N. . Pažymėtina, kad UAB ,,Kauno undinė“ ar UAB ,,Undinė“ ir atsakovas – trys atskiri juridiniai asmenys, o tai kad jiems vadovauja tas pats asmuo H. N. , nesudaro pagrindo šių juridinių asmenų tapatinti. Net ir laikant, kad atsakovas ieškovą konsultavo (su kuo ieškovas nesutinka), šie atsakovo veiksmai turėtų būti traktuojami kaip pasirengimas atlikti užsakytus rangos darbus, o ne paruošiamųjų darbų atlikimas. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad skundžiamas sprendimas grindžiamas prielaidomis. Teismas pažeidė įrodymų leistinumo taisykles, nes priėmė sprendimą, kuris grindžiamas nepatvirtintomis rašytinių dokumentų kopijomis (susirašinėjimo elektroniniu paštu medžiaga, kompleksinių pasitarimų protokolai). Minėti argumentai buvo išsakyti ir teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, tačiau teismas į juos neatsižvelgė. Šis teisės pažeidimas turėjo įtakos neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui. Teismas nepagrįstai nurodė, kad rangos sutartį pažeidė ieškovas. Pagal įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 dalį, įmonei iškėlus bankroto bylą, šios įmonės sudarytos sutartys laikomos pasibaigusiomis. Nesant pagal pasibaigusias sutartis atliktų ir priimtų darbų, kurie buvo apmokėti iš anksto, avansiniai mokėjimai turi būti grąžinami bankrutuojančiai įmonei, nes avanso negrąžinimo galimybė sutartyje numatyta nebuvo. Be to, rangos sutartis nenumatė jokių sankcijų sutartį pažeidusiai šaliai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Nenustačius CPK 329 straipsnyje įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų.

Bylos duomenimis, ieškovui UAB „Pramogų era“ Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla ir ši nutartis yra įsiteisėjusi (b. l. 96-108). Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą bankrutuojančios įmonės administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus.

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovo priteisti be teisinio pagrindo įgytus 8 260 Lt, kuriuos 2007 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 0013 pagrindu ieškovas 2007 m. lapkričio 29 d. sumokėjo atsakovui. Šioje sąskaitoje nurodyta, kad minėta suma susidarė už boulingo įrangos montavimo darbus. Ieškovas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškinio, nesiaiškino tikrųjų ginčo šalių ketinimų dėl atlikto mokėjimo paskirties, neatsižvelgė į rangos darbų turinį, taip pat nevertino aplinkybės, kad jokie boulingo įrangos montavimo darbai atlikti nebuvo. Apelianto teigimu, kadangi jokie boulingo įrangos montavimo darbai atlikti nebuvo, atsakovas minėtas sumas įgijo be teisinio pagrindo.

CK 6.237 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai įgyta, išskyrus tam tikras išimtis, nustatytas CK 6.241 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais; 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje E. Č. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybėje ir kt., bylos Nr. 3K-3-140/2006; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje K. L. T. v. I. T., bylos Nr. 3K-3-111/2009; 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje UAB „TransgestaServis“ v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-60/2010). Vadinasi, kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas. Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jei asmuo įgyja turtą pagal sutartį, tai jis negali būti laikomas gavusiu turtą be pagrindo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-593/2008).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sąlyga, jog asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, reiškia, kad turto įgijimo negalima pateisinti konkrečiu teisės aktu ar sandoriu. Šioje byloje ieškovas turėjo įrodyti, kad atsakovas be teisinio pagrindo gavo 8 260 Lt, šiam neginčijant pinigų gavimo fakto, bet teigiant, jog pinigai sumokėti už atliktus tam tikrus darbus – konsultacijas, brėžinius.

Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakovu, atstovaujamu direktoriaus H. N. , 2007 m. gruodžio 17 d. sudarė Rangos sutartį Nr. 20071217, pagal kurią užsakovas (ieškovas) užsakė sumontuoti, o rangovas (atsakovas) sumontuoja aštuonis boulingo takelius iš užsakovo pateiktos medžiagos. Taigi ši sutartis buvo pasirašyta jau po to, kai atsakovas pateikė ieškovui minėtą PVM sąskaitą faktūrą ir po to, kai ieškovas ginčo sumą sumokėjo atsakovui. Teisėjų kolegijos nuomone, nors rangos sutartis sudaryta vėliau nei pateikta PVM sąskaita faktūra, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad tarp šalių buvo ikisutartiniai santykiai – atsakovas atliko tam tikrus paruošiamuosius darbus, kurie turėjo būti atlikti tam, kad galėtų būti atlikti Rangos sutartyje numatyti darbai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006, išaiškino, kad civilinių santykių subjektams pradėjus derybas dėl sutarčių sudarymo sąlygų, tarp jų susiklosto tam tikri santykiai, vadinami ikisutartiniais. Tam tikrais atvejais ikisutartiniai santykiai transformuojasi į sutartinius taip, kad sudėtinga nustatyti jų ribą. Teisėjų kolegijos nuomone, šalių ikisutartiniai santykiai prasidėjo kur kas anksčiau, negu buvo sudaryta Rangos sutartis. Tai patvirtina atsakovo direktoriaus įtraukimas dalyvauti kompleksiniuose pasitarimuose, vykusiuose nuo 2007 m. gegužės 31 d. (b. l. 84, 86, 88, 91) dėl objekto ,,Pramogų centras su kavine“, Kalnėnų g. 1, Alytuje“ projektavimo eigos, KŪB ,,Statybų valdymas ir techninė kontrolė“ valdytojo V. J. , atlikusio užsakovo (ieškovo) minėto objekto darbų vykdytojo pareigas, susirašinėjimas elektroniniu paštu su atsakovo direktoriumi (b. l. 75, 77, 81, 83, 85, 87, 90). Atkreiptinas dėmesys, kad V. J. 2007 m. lapkričio 12 d. skydelio gamybos eskizai, boulingo zonos planas su techniniais reikalavimais boulingo montavimui (b. l. 78-80) buvo derinami su atsakovo direktoriumi H. N. (b. l. 69, 77), atsakovo direktoriui buvo siunčiami techninio projekto architektūrinės dalies brėžiniai (b. l. 82), atliekami matavimai (b. l. 49). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovo direktorius, net ir nesant rašytinio susitarimo, faktiškai atliko tam tikrus darbus - konsultavo užsakovo (ieškovo) atstovą, todėl užsakovas (ieškovas) turėjo pagrindą už šiuos darbus sumokėti. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nepaneigta, jog atsakovas išmanė boulingo įrengimo specifiką – teismo posėdžio apeliacinės instancijos metu atsakovo direktorius H. N. nurodė, kad boulingą instaliuoja jau 10 metų ir pažymėjo, jog be konsultavimo negalima įrengti boulingo (b. l. 134). Akivaizdu, jog tam, kad boulingo medinė dalis būtų įrengta, prieš tai turi būti paruošti inžineriniai tinklai, padarytas tinkamas pagrindas. Nors rašytinio susitarimo konsultuoti dėl boulingo takelių vietos parengimo iki medinės boulingo dalies montavimo pradžios nebuvo ir minėti darbai nedetalizuoti vėliau pasirašytoje rašytinėje Rangos sutartyje (b. l. 32-35), tačiau teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad be tinkamo boulingui skirtos vietos paruošimo Rangos sutartis negalės būti tinkamai įvykdyta. Tai vėlgi patvirtina, kad tarp šalių buvo susiklostę ikisutartiniai santykiai. Be to, tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde teigiama, kad ginčo pinigų suma buvo pervesta kaip avansas už būsimus darbus (ieškovo tikslas - gauti tam tikrą boulingo įrangos rezultatą), tačiau Rangos sutartyje 2007 m. lapkričio 29 d. sumokėta ginčo suma niekaip neatsispindi, todėl darytina išvada, kad šalys sutiko, jog parengiamieji darbai boulingo įrangai montuoti yra atlikti ir už juos atsiskaityta (CPK 185 str.).

Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų leistinumo taisykles, nes priėmė sprendimą, kuris grindžiamas nepatvirtintomis rašytinių dokumentų kopijomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisme atsakovo atstovui pateikus tam tikrus dokumentus (susirašinėjimo elektroniniu paštu medžiagą, kompleksinių pasitarimų protokolus), ieškovo atstovas 2009 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio metu atkreipė dėmesį, kad minėti dokumentai nėra tinkamai procesiškai įforminti (b. l. 72). Atsižvelgdamas į šią ieškovo pastabą, pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovo atstovą pateikti teismui elektroninius laiškus, su kuriais pateikti dokumentai buvo siunčiami (b. l. 73). Atsakovo atstovas šį pirmosios instancijos teismo nurodymą įvykdė (b. l. 74-92). Pažymėtina, kad kito teismo posėdžio, įvykusio 2009 m. gruodžio 9 d., metu ieškovas klausimo dėl pateiktų dokumentų tinkamumo nekėlė, pasisakė dėl šių dokumentų turinio (b. l. 115). Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas sutiko su pateiktų dokumentų forma. Kartu akcentuotina, kad ieškovas neįrodinėjo aplinkybių, jog šių dokumentų turinys neatitinka tiesos, netvirtino, kad atsakovo atstovas nesusirašinėjo su V. J. ir neaptarinėjo techninių boulingo įrengimo galimybių (CPK 178 str.).

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad iš susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad paruošiamuosius darbus atliko ne atsakovas, o kiti asmenys – KŪB ,,Statybų vykdymas ir techninė kontrolė“ valdytojas V. J. ir UAB ,,Kauno undinė“ ar UAB ,,Undinė“ direktorius H. N. . Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog H. N. yra UAB ,,Kauno undinė“ ir UAB ,,Undinė“ direktorius. Tai, kad atsakovas UAB ,,Vilentės boulingo korporacija“ naudojasi UAB ,,Undinė“ patalpomis bei elektroninio pašto adresu, nėra pakankamas pagrindas teigti, jog atsakovo direktorius tiek iki Rangos sutarties sudarymo, tiek ją sudarius, veikė kaip fizinis asmuo ar kitų įmonių atstovas. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, teiginiu, jog darbus atliko ne atsakovas, o kiti asmenys, apeliantas pripažįsta, jog tokie darbai buvo atlikti.

Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas skundžiamą sprendimą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ar kitų civilinio proceso įstatymo nuostatų, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.).

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad rangos sutartį pažeidė ieškovas, kadangi jam buvo iškelta bankroto byla. Tačiau ieškovui neįrodžius, kad atsakovas be teisinio pagrindo įgijo 8 260 Lt, apeliacinis skundas vis tiek yra netenkinamas. Dėl šių priežasčių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Apeliacinės instancijos teismas patyrė 4,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus apeliacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš apelianto BUAB ,,Pramogų era“ (CPK 92, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo BUAB ,,Pramogų era“ (į. k. 300567530) į valstybės biudžetą 4,05 Lt (keturis litus ir penkis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Artūras DriukasNijolė PiškinaitėEgidijus Žironas