- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-18
- Bylos Nr.
- 1-1631-874/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vijoleta Kurtkienė
- Kaltinamasis
- E. B.
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. B. 2019 m. rugsėjo 7 d. apie 6 val. 45 min. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 320TD“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, esant 1,84 promilėms girtumui.
Apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltinamasis E. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su trimis draugais iš Radviliškio miesto nuvyko į Šiaulių mieste esantį klubą „Pegasas“, automobilį vairavo draugas. Ten vartojo alkoholinius gėrimus. Važiuodamas į namus su dviem draugais, automobilį vairavo pats. Gailisi padaręs nusikaltimą. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoja paskirti mamą Ž. B. Yra baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, už karo prievolininko pareigų nevykdymą.
Ž. B., pareiškusi prašymą būti E. B. laiduotoja, posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasi yra jos sūnus ir ji nori būti paskirta sūnaus laiduotoja. Mano, kad sūnus suprato padaręs nusikaltimą ir daugiau taip nesielgs. Sūnui teigiamą įtaką darys dažniau paskambindama, kalbėdama su pastaruoju. Žino apie sūnaus padarytus administracinius nusižengimus, kalbėjo apie tai su sūnumi. Yra kalbėjusi ir apie tai, kad negalima vairuoti, esant neblaiviam. Tėvas yra griežtesnis ir nesutiktų būti sūnaus laiduotoju, todėl ji prašo paskirti ją laiduotoja. Yra bausta administracine tvarka už greičio viršijimą, tačiau vairavo ne ji, o kitas asmuo, ji tik prisiėmė atsakomybę.
Bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl kiti proceso dalyviai teisiamajame posėdyje nebuvo apklausiami.
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo prisipažinimo ir duotų parodymų, jo kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką įrodyta byloje esančiais duomenimis:
2019 m. rugsėjo 7 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu, kuriame aprašyta automobilio „BMW 320TD“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo vieta – (duomenys neskelbtini), ir pats automobilis „BMW 320TD“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16–22);
VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo kopija, iš kurios matyti, kad automobilio „BMW 320TD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra E. B. (b. l. 25);
2019 m. rugsėjo 7 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliu – Šiaulių AVPK) Joniškio rajono policijos komisariato (toliau – Joniškio RPK) pareigūno A. R. tarnybiniu pranešimu dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, kuriame nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 7 d. apie 6 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), patikrinimui sustabdė automobilį „BMW 320 TD“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojui E. B. buvo nustatytas 1,96 prom. girtumas, o 7 val. 09 min. – 1,84 prom. girtumas (b. l. 26);
iš 2019 m. rugsėjo 7 d. neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio kvitų matyti, kad E. B. 2019 m. rugsėjo 7 d. 6 val. 48 min. nustatytas 1,96 prom., o 2019 m. rugsėjo 7 d. 7 val. 09 min. – 1,84 prom. girtumas (b. l. 27, 28);
2019 m. rugsėjo 7 d. Šiaulių AVPK Joniškio RPK pareigūno sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo E. B. (b. l. 29);
Kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes E. B. vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas didesnis negu 1,5 promilių neblaivumas.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisiamajame posėdyje kaltinamojo gynėjas pareiškė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir pateikė kaltinamojo motinos Ž. B. prašymą skirti ją sūnaus E. B. laiduotoja.
Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys).
Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011). Taigi laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.
Nors Ž. B. yra neteista, darbovietės charakterizuojama teigiamai, bet ji praeityje yra bausta administracine tvarka už KET pažeidimą, kurį kaip paaiškino posėdžio metu padarė ne pati, o tik prisiėmė kaltę už kitą nusižengusį asmenį. Tai Ž. B. apibūdina neigiamai; asmuo, kuris padeda nuo teisėsaugos institucijų pasislėpti tikrajam kaltininkui, negali būti tinkamas pavyzdys ir autoritetas kitam asmeniui, taip pat linkusiam pažeidinėti įstatymų nustatytą tvarką. Toks Ž. B. elgesys kelia abejonių jos galimybėmis sūnui E. B. daryti tinkamą poveikį, t. y. būti laiduotoja. Nors iš Ž. B. parodymų matyti, jog ji sūnaus elgesį vertina kritiškai ir mano, kad gali pastarajam daryti teigiamą įtaką, ji posėdžio metu nesugebėjo konkrečiau ir išsamiau paaiškinti teismui, kokią objektyviai teigiamą įtaką ji gali daryti sūnui. Vien tai, kad E. B. gyvena kartu su motina, nesudaro pagrindo teigti, kad ji savo sūnui gali daryti kokią nors realią teigiamą įtaką. E. B. iki nusikaltimo padarymo yra ne kartą baustas administracine tvarka už priešingą teisei elgesį. Nors Ž. B. nurodė, kad su sūnumi kalbėjo, aiškino, kad taip elgtis negalima, E. B. elgesio nepakeitė ir padarė nusikaltimą. Tai rodo, kad pokalbiai su motina E. B. nuo nusikalstamos veikos padarymo nesulaikė, t. y. motina nesugebėjo padaryti teigiamos įtakos sūnui. Įvertinus kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Ž. B. negali būti E. B. laiduotoja, nes negalės jam daryti teigiamos įtakos. Darytina išvada, kad šiuo atveju nėra BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse numatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su laiduotoju, būtent – verto teismo pasitikėjimo asmens, kuris turėtų galimybę daryti teigiamą įtaką E. B. Teismo sprendimas taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turi būti visapusiškai pagrįstas, o ne formalus.
Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kaltinamojo asmenybę – neteistas (b. l. 51–52), baustas administracine tvarka (b. l. 53–57), dirba pagal verslo liudijimą (b. l. 58). Bausmė kaltinamajam skirtina atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalį, nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes bei į BK 61 straipsnio nuostatas. Teismo nuomone, prokurorės prašoma skirti kaltinamajam bausmės rūšis – bauda, atitinka E. B. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, todėl kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina bauda, kurios dydis artimas įstatymo nustatytam šios bausmės rūšies minimumui už nesunkų nusikaltimą. Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas dėl nusikalstamos veikos padarymo, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Į paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsniu nuostatomis, įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas šioje byloje 2019 m. rugsėjo 7 d. 7 val. 09 min. (b. 1. 74) iki 2019 m. rugsėjo 7 d. 12 val. 55 min. (b. l. 78).
Pagal BK 67 straipsnį pilnamečiui asmeniui, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme gali būti skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės.
Įvertinus kaltinamojo padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tai, kad kelių transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, įvertinant tai, kad šia poveikio priemone siekiama prevencinių tikslų, užkirsti kelią ateityje daryti panašaus pobūdžio nusikaltimus bei pažeidinėti Kelių eismo taisykles, E. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.
Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriamas kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Todėl, nustačius, kad automobilis „BMW 320TD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo E. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 80–81) ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 83–84), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Prokurorės 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarimu (b. l. 38) taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į E. B. nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW 320TD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. B. galutinę bausmę – 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į E. B. paskirtą bausmę įskaityti jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugsėjo 7 d. 7 val. 09 min. iki 2019 m. rugsėjo 7 d. 12 val. 55 min. (vieną dieną), ir laikyti, kad E. B. yra sumokėjęs 2 MGL (100 Eur) baudos.
Išaiškinti kaltinamajam, kad likusi 32 MGL (1600 Eur) bauda turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo.
E. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į E. B. nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW 320TD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Automobilį „BMW 320TD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį E. B., bei automobilio registracijos liudijimą konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, E. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 9 d.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, E. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti VĮ „Regitra“.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.