- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-02
- Bylos Nr.
- e2S-2335-967/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03519-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė (pirm.)
- Ieškovas
- L. B.-T.
- Atsakovas
- R. T.
- Trečiasis asmuo
- Legal Balance, Swedbank, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, LTL Kredito unija, mogo LT, UAB PROTINGI BALDAI
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. B.-T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. B.-T. patikslintą ieškinį atsakovui R. T. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių pasekmių, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės L. B.-T. (toliau – ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovui R. T. (toliau – atsakovas), kuriuo prašoma nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; padalinti sutuoktinių bendrą turtą; pripažinti su AB „Swedbank“ banku sudarytą 2014 m. spalio 9 d. kredito sutartį Nr. 14-074854-FA šalių solidaria prievole, nustatant, kad įmokas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos mokės atsakovas; pripažinti su AB „Swedbank“ banku sudarytą 2008 m. birželio 13 d. kredito sutartį 08-064870-FA šalių solidaria prievole, nustatant, kad įmokas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos mokės atsakovas; pripažinti su AB „Swedbank“ banku sudarytą 2008 m. birželio 13 d. kredito sutartį 08-064837-FA šalių solidaria prievole, nustatant, kad įmokas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos mokės atsakovas; pripažinti su LTL Kredito Unija sudarytą 2016 m. spalio 25 d. kredito sutartį Nr. S0007148/16 šalių solidaria prievole, nustatant, kad įmokas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos mokės atsakovas; pripažinti su UAB „mogo LT“ sudarytą 2018 m. gegužės 15 d. transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNTFL15052018/0018 atsakovo asmenine prievole, nustatant, kad įmokas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos mokės atsakovas; pripažinti su UAB „mogo LT“ sudarytą 2019 m. birželio 20 d. transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNTFL20062019/0011 atsakovo asmenine prievole, nustatant, kad įmokas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos mokės atsakovas; pripažinti prievoles tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, E. Ž.-P., R. S., A. M., M. U., K. D., UAB „Legal Balance“ asmeninėmis atsakovo prievolėmis, nustatant, kad skolas pagal šias prievoles sumokės atsakovas; priteisti iš atsakovo 18 411,63 Eur dydžio kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį; nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų D. T., gimusio (duomenys neskelbtini), ir I. T., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; priteisti iš atsakovo kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis 300,00 Eur per mėnesį išlaikymo sumą iki vaikų pilnametystės, mokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „B.-T.“; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas pateikė teismui prašymą pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12094-1141/2020 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. T. ir I. T. tvarkos nustatymo ir nustatyti, kad: 1) atsakovas kiekvienos savaitės trečiadienį pasiima nepilnamečius vaikus D. T. ir I. T. iš jų gyvenamosios vietos nuo 16.00 val., bendrauja su vaikais bei grąžina juos į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 21.00 val.; 2) atsakovas kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės penktadienį pasiima nepilnamečius vaikus D. T. ir I. T. iš jų gyvenamosios vietos nuo 16.00 val. ir bendrauja su vaikais bei grąžina juos į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 21.00 val.; 3) jei dėl objektyvių priežasčių atsakovas negali atvykti pasiimti nepilnamečių vaikų D. T. ir I. T., jis privalo apie tai pranešti ieškovei trumpąją (SMS) žinute nė vėliau kaip prieš 2 dienas.
3. Nurodė, kad retas matymasis su nepilnamečiais vaikais D. T. ir I. T. buvo grindžiamas ieškovės pateiktu įrašu dėl atsakovo agresyvaus elgesio vaikų atžvilgiu. Praėjus pusei metų nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12094-1141/2020 priėmimo, bendravimas su nepilnamečiais vaikais D. T. ir I. T. pagal nustatytą tvarką tapo neįmanomas – ieškovė neleidžia pasiimtų vaikų net 1.00 val.; bendravimas (prie namų) trunka ne ilgiau kaip pusvalandį, ieškovei sukeliant konfliktus, kurių vengdamas atsakovas turi išvažiuoti. Atsakovas faktiškai yra atskirtas nuo nepilnamečių vaikų D. T. ir I. T., trukdant patekti į namus. Tiek atsakovo, tiek nepilnamečių vaikų D. T. ir I. T. interesus užtikrintų bendravimo tvarka, atsakovui leidžiant pasiimti vaikus ir su jais būti nedalyvaujant ieškovei.
Šalies argumentai
4. Ieškovė 2021 m. birželio 23 d. teismo posėdyje prašė atsakovo prašymo dėl laikinos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. T. ir I. T. tvarkos pakeitimo netenkinti. Nurodė, kad atsakovas nepranešęs atvyksta pas vaikus jam patogiu metu (kartais šiems net miegant), tačiau ieškovė su jais bendrauti niekada netrukdanti. Kadangi atsakovui nepatinka bendrauti su nepilnamečiais vaikais D. T. ir I. T. dalyvaujant ieškovei, tai daryti jis gali esant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui, tačiau šia teise nesinaudoja. Atsakovas yra ėjęs su nepilnamečiais vaikais D. T. ir I. T. prie ežero, važinėjęs dviračiais, o žiemą – rogutėmis. Sūnus D. T. – paauglys ir neišreiškia noro bendrauti su tėvu, tuo tarpu dukra I. T. – labai prisirišusi prie ieškovės ir nenori būti be jos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-968-1141/2021 atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino; panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-12094-1141/2020 nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. T. ir I. T. tvarką, t. y., kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais D. T. ir I. T. bendrauja savo nuožiūra, tačiau susitikimų su jais metu turi dalyvauti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas arba ieškovė; nustatė, kad atsakovas kiekvienos savaitės trečiadienį pasiima nepilnamečius vaikus I. T. ir (ar) D. T. iš vaikų gyvenamosios vietos nuo 16.00 val. ir su jais bendrauja bei grąžina į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 21.00 val., o kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės penktadienį pasiima I. T. ir (ar) D. T. iš vaikų gyvenamosios vietos nuo 16.00 val. ir bendrauja su vaikais bei grąžina juos į gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 21.00 val.; jei dėl objektyvių priežasčių atsakovas negali atvykti nustatytu laiku pasiimti vaikų, jis privalo pranešti apie tai ieškovei trumpąją (SMS) žinute telefono numeriu +(duomenys neskelbtini) ne vėliau, kaip likus 2 dienoms iki numatytos bendravimo dienos.
6. Teismas pažymėjo, jog byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima spręsti, kad nepilnamečių vaikų D. T. ir I. T. bendravimas su atsakovu nedalyvaujant ieškovei ar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui juos traumuotų psichologiškai, neatitiktų vaikų individualių interesų, darytų neigiamą įtaką jų brandai ir pasaulėžiūrai. Teismas nurodė, jog nors ieškovė ir neigė jos ir atsakovo konfliktavimą, atsakovui atvykus bendrauti su vaikais, tačiau, paklausta atsakovo atstovės, patvirtino, kad keletą kartų teko kviesti policiją. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, jog nesant tarp tėvų sutarimo, jiems konfliktuojant, atsakovo susitikimų su vaikais metu galimi tolesni atsakovo ginčai su ieškove, kurių metu vaikus gali supti traumuojanti, psichologiškai neigiamai veikianti aplinka.
7. Teismas pabrėžė, jog atsakovo prašomu būdu pakeitus laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytą laikiną skyriumi gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo su vaikais tvarką, bus užtikrinta, kad vaikų ir tėvo ryšys nebūtų prarastas (atsakovui vengiant bendravimo su vaikais dėl galimų konfliktinių situacijų su ieškove) ar reikšmingai sutrikdytas tol, kol vyks teismo procesas ir bus priimtas galutinis teismo sprendimas byloje. Teismas sprendė, jog nustatyta ieškovės pasiūlyta bendravimo su vaikais tvarka, kai atsakovas bendrauja su vaikais savo nuožiūra tik susitikimų metu dalyvaujant ieškovei arba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui šiuo metu neatitinka vaikų interesų, nes šie, nuolat būdami tik su mama (tai, kad karantino metu ieškovė iš esmės be perstojo būna kartu su vaikais, patvirtino ir ieškovė teismo posėdžio metu), emociškai tolsta nuo tėvo (atsakovo); tai patvirtina ieškovės teismo posėdyje duoti paaiškinimai, kad sūnus nenori daugiau laiko praleisti su tėvu, dukra nenori viena pasilikti su tėvu, nors anksčiau, kaip paaiškino ieškovė, atsakydama į atsakovo atstovės klausimą, pasilikdavo. Teismas pažymėjo, jog atsakovas nurodė, kad paprastai turi galimybę bendrauti su vaikais vakarais arba savaitgaliais, todėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisto dalyvavimas atsakovo susitikimuose su vaikais būtų objektyviai neįmanomas (tai patvirtino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu).
8. Teismas nurodė, jog nors į bylą pateikti įrodymai apie atsakovo netinkamą elgesį vaikų akivaizdoje (ieškovės pateikti vaizdo, garso įrašai), tačiau nėra duomenų, kad toks atsakovo elgesys – pasikartojantis. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra neabejotinų duomenų, kad atsakovas būtų naudojęs fizinį smurtą sūnaus atžvilgiu (Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės R. V. 2021 m. balandžio 8 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių). Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovė teismo posėdyje taip pat neišsakė argumentų, susijusių su atsakovo keliama grėsme vaikų saugumui. Teismas pabrėžė, kad ieškovės nenoras, jog atsakovas pasiliktų su vaikais vienas, remiantis jos teismo posėdyje pateiktais paaiškinimais, labiau sietinas su tuo, kad: pastaruoju metu išryškėjo pačių vaikų nenoras pasilikti su tėvu be ieškovės; ieškovė nenori, kad atsakovas, būdamas su vaikais, klausinėtų jų, su kuo ieškovė leidžia laiką, fotografuotų vaikus, siekdamas parodyti, koks atsakovas geras tėvas, nors vaikams dažnas fotografavimas nepatinka. Teismas sprendė, kad šios ir kitos ieškovės nurodytos priežastys negali būti pripažįstamos svariais, įtikinamais argumentais, leidžiančiais siaurinti atsakovo ir vaikų bendravimą, riboti skyriumi gyvenančio tėvo maksimalų dalyvavimą auklėjant vaikus. Šiuo aspektu teismas taip pat atsižvelgė ir į teismo posėdyje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo išsakytą poziciją, kad: neprieštarauja atsakovo siūlomai bendravimo su vaikais tvarkai; ši tvarka iš esmės neprieštarauja pačios ieškovės patikslintame ieškinyje prašomai nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarkai; nėra pagrindo siaurinti atsakovo bendravimą su vaikais, įtraukiant trečiuosius asmenis į atsakovo ir vaikų bendravimą.
9. Teismas darė išvadą, kad atsakovo pasiūlyta laikina bendravimo su vaikais tvarka gali padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti vaikų neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-968-1141/2021 ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12094-1141/2020 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. T. ir I. T. tvarkos nustatymo netenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Byloje esantys vaizdo ir garso įrašai patvirtina toliau nurodytas aplinkybes, kad atsakovas, elgdamasis agresyviai, naikino šeimos turtą, vartojo necenzūrinius žodžius (net ir nepilnamečių vaikų D. T. ir I. T. akivaizdoje). Taigi, prieš vaikus ir toliau gali būti naudojamas psichologinis smurtas.
Šalies argumentai
10.2. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės R. V. 2021 m. balandžio 8 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės yra apskųstas, prašant jį panaikinti.
10.3. Kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad atsakovo netinkamas elgesys yra pasikeitęs, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12094-1141/2020 nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. T. ir I. T. tvarka turi būti palikta nepakeista, jų interesus siekiant apsaugoti.
10.4. Atsakovas, 2021 m. birželio 23 d. teismo posėdyje teigdamas, kad su nepilnamečiais vaikais D. T. ir I. T. gali bendrauti vakarais arba savaitgaliais, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui tokiu atveju objektyviai negalint dalyvauti, minėtai aplinkybei pagrįsti nepateikė jokių įrodymų.
Atsiliepimas
11. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-968-1141/2021 palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Ieškovė nevykdo nei Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12094-1141/2020, nei pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties. Nepilnamečiai vaikai D. T. ir I. T. išvežami iš namų, prieš įvykstant susitikimui trumpąja (SMS) žinute pranešant, kad grįš vakare. Taigi atsakovo bendravimas ir matymasis su nepilnamečiais vaikais D. T. ir I. T. – apribotas.
Atsiliepimas
11.2. Susitikimų su nepilnamečiais vaikais D. T. ir I. T. metu ieškovė sukeldavo konfliktus, todėl tokioje aplinkoje jie negali jaustis saugiai. Be kita ko, pati ieškovė vartoja necenzūrinius žodžius vaikų akivaizdoje. Policija iš esmės buvo kviečiama kiekvieno susitikimo metu, atvykus aplankyti nepilnamečių vaikų D. T. ir I. T., tačiau ikiteisminis tyrimas nei karto nepradėtas, pateikus garso įrašus, iš kurių nustatyta, kad konfliktai būdavo išprovokuoti pačios ieškovės.
11.3. Ikiteisminio tyrimo, pradėto dėl galimai atsakovo agresyvaus elgesio sūnaus D. T. atžvilgiu, metu buvo tiriamos aplinkybės, susijusios su 2020 metų vasarą įvykusiu įvykiu. Tačiau iki santuokos nutraukimo dėl atsakovo agresijos į kompetentingas institucijas kreiptasi nebuvo.
Atsiliepimas
11.4. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovo prašymą, iš esmės nustatęs bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. T. ir I. T. tvarką, kurios patikslintu ieškiniu prašiusi pati ieškovė.
11.5. Ieškovė nepateikusi jokių argumentų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad atsakovo elgesys kelia pavojų nepilnamečiams vaikams D. T. ir I. T., jis darąs jiems neigiamą įtaką ir negali tinkamai pasirūpinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
14. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovo prašymas pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12094-1141/2020 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. T. ir I. T. tvarkos nustatymo. Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.
15. Bylos duomenimis, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12094-1141/2020 nustatyta, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais D. T. ir I. T. bendrauja savo nuožiūra, tačiau susitikimų su vaikais metu turi dalyvauti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas arba ieškovė.
16. Atsakovas 2021 m. birželio 22 d. pateikęs prašymą pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12094-1141/2020 nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. T. ir I. T. tvarką, iš esmės argumentuodamas jį tuo, kad minėtos tvarkos įgyvendinimas tapo neįmanomas, ieškovei neleidžiant pasiimti vaikų, jį faktiškai nuo jų atskiriant ir sukeliant konfliktus, kurių vengdamas atsakovas turi išvažiuoti.
17. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nutarė, jog atsakovo pasiūlyta laikina bendravimo su vaikais tvarka gali padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti vaikų neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti, atsižvelgus į tai, kad vaikai, nuolat būdami tik su mama, emociškai tolsta nuo tėvo (atsakovo); tarp tėvų nėra sutarimo, jie konfliktuoja, atsakovo susitikimų su vaikais metu galimi tolesni jo ginčai su ieškove, kurių metu vaikus gali supti traumuojanti, psichologiškai neigiamai veikianti aplinka; byloje nėra duomenų, kad atsakovo netinkamas elgesys vaikų akivaizdoje būtų pasikartojantis, kaip ir neabejotinų duomenų, kad jis būtų naudojęs fizinį smurtą sūnaus D. T. atžvilgiu ir keltų grėsmę vaikų saugumui.
18. Atskirajame skunde ieškovė remiasi toliau nurodytomis aplinkybėmis, kad byloje nėra duomenų apie pasikeitusį atsakovo netinkamą elgesį, todėl prieš nepilnamečius vaikus D. T. ir I. T. ir toliau gali būti naudojamas psichologinis smurtas.
19. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodęs, kad ieškovė nepateikusi jokių argumentų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad atsakovo elgesys kelia pavojų nepilnamečiams vaikams D. T. ir I. T., jis darąs jiems neigiamą įtaką ir negali tinkamai pasirūpinti.
20. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis sprendžia, jog tiek 2021 m. birželio 23 d. teismo posėdyje, tiek ir atitinkamai atskirajame skunde ieškovės išdėstyti argumentai nepaneigia teisinio pagrindo spręsti dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12094-1141/2020 nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. T. ir I. T. tvarkos pakeitimo buvimo.
21. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymo ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, dėl galimo fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui D. T.; šis ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus ieškovės 2021 m. vasario 8 d. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaikų teisių apsaugos skyriaus Širvintų rajone vyriausiajai specialistei N. S. kalbantis su nepilnamečiu vaiku D. T., šis papasakojo, kad vasarą, jam nuvertus dviratį, tėvas (atsakovas) jėga įsivedė jį į gyvenamąjį namą ir kelis kartus smogė kumščiu už nuverstą dviratį. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės R. V. 2021 m. balandžio 8 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas; nurodyta, kad be konflikte dalyvavusių įtariamojo ir nukentėjusiojo, kurių versijos ir parodymai apie įvykį yra kardinaliai skirtingi, nėra jokių kitų asmenų, kurie galėtų suteikti tyrimui reikšmingos informacijos apie tikrąsias konflikto aplinkybes; objektyvių duomenų, kurie neigiamai charakterizuotų atsakovą, kaip tėvą, byloje taip pat nėra – jis praeityje neteistas, nebaustas dėl administracinių nusižengimų, susijusių su vaikais ir šeima, iki 2021 m. vasario 3 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba neturėjo jokios informacijos apie galimai netinkamą atsakovo elgesį su vaikais. Taigi, nors Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės R. V. 2021 m. balandžio 8 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės yra apskųstas, prašant jį panaikinti, tačiau tai savaime nepaneigia tiek minėtame nutarime, tiek pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje konstatuotų aplinkybių, susijusių su objektyvių duomenų dėl fizinio skausmo sukėlimo nepilnamečiam vaikui D. T. trūkumu. Be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad be Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariate atlikto ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), į bylą buvo pateikti įrodymai apie atsakovo netinkamą elgesį nepilnamečių vaikų D. T. ir I. T. akivaizdoje (vaizdo, garso įrašai), reikėtų pažymėti, jog ieškovė nei bylą nagrinėjant pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose nepateikusi jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie tokio atsakovo elgesio pasikartojimą ar, kaip nurodoma atskirajame skunde, galimą psichologinio smurto naudojimą (CPK 178 straipsnis).
23. Tokiu atveju, įvertinus toliau išdėstytų aplinkybių visumą, kad šalių tarpusavio santykiai – konfliktiški, ieškovei neneigus, jog atsakovui atvykus pas nepilnamečius vaikus D. T. ir I. T., kilusiems ginčams spręsti ne kartą buvo kviesti policijos pareigūnai; pasikartojančių ginčų rizika suponuoja vaikams sudaromą psichologiškai nepalankią aplinką, šiems matant šalių konfliktus; Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12094-1141/2020 nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. T. ir I. T. tvarka pažeidžia jų asmeninius neturtinius interesus iki teismo sprendimo priėmimo, t. y. bendrauti ir matytis su abiem tėvais, palaikyti ir stiprinti tėvo ir vaikų emocinį ryšį, atsižvelgiant į tai, kad vaikai emociškai tolsta nuo tėvo (atsakovo), sūnui D. T. nenorint daugiau laiko praleisti su tėvu, o dukrai I. T. – apskritai nenorint vienai pasilikti su tėvu (anksčiau pasilikdavus); Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja atsakovo siūlomai bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. T. ir I. T. tvarkai, be kita ko, pažymėjus, jog nėra pagrindo jos siaurinti, įtraukiant trečiuosius asmenis, spręstina, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12094-1141/2020 nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. T. ir I. T. tvarkos pakeitimas buvo būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais ir užtikrinti tėvų santykių su vaikais stabilumą, šiems gyvenant skyrium.
24. Pažymėtina, kad laikinoji bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. T. ir I. T. tvarka yra reguliacinio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, šioje proceso stadijoje neturint galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek atsakovo, tiek vaikų interesus. Minėtas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime, bylą išnagrinėjus iš esmės.
25. Kiti ieškovės atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, Lietuvos teismų praktikoje laikantis nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje analizuotus atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, spręsdamas dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. T. ir I. T. tvarkos pakeitimo, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-968-1141/2021 palikti nepakeistą.