- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-15
- Bylos Nr.
- BIK-156/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44521-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Antanaitis (pirm.), Alenas Piesliakas, Aurelijus Gutauskas
- Nuteistasis
- A. Š.
- Advokatai
- Gintarė Leškevičienė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Aurelijaus Gutausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. Š. gynėjos advokatės Gintarės Leškevičienės kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 8 d. nutarties priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Nuteistojo A. Š. gynėja kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 8 d. nutartį ir bylą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, A. Š. nutraukti.
Kasatorė nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminių BPK pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad A. Š. sužalojo E. D. abipusių muštynių metu, abiem pusėms atliekant puolamuosius veiksmus, todėl muštynėse nebuvo besiginančiųjų ir A. Š. muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekilo, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų įrodymų vertinimo reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai ir vienpusiškai, iškraipydamas kai kurių įrodymų turinį, juose esančią informaciją interpretuodamas ir vertindamas išimtinai kaltinimui palankia linkme, dėl to padarė klaidingą faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančią išvadą - kad A. Š. nekilo teisė į būtinąją gintį - ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 28 straipsnio 1, 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, nenurodė motyvų, paaiškinančių, kodėl atmetami kai kurie esminiai apeliacinio skundo argumentai, taip iš esmės pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymą (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3 dalis). Kasatorė teigia, kad įvykio metu A. Š. veikė instinktyviai, bandydamas atremti pavojingą ir grėsmingą kėsinimąsi, keliantį realią grėsmę jo sveikatai, o ne siekdamas tyčia sužaloti nukentėjusįjį. Teismai inkriminuodami A. Š. chuliganiškas paskatas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to neteisingai A. Š. veiksmus kvalifikavo ne pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, bet pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Kasaciniame skunde nurodoma, kad negalima tuo pačiu metu tos pačios veikos padaryti ir iš chuliganiškų paskatų dėl neva mažareikšmės dingsties, ir išprovokuotam nukentėjusiojo provokuojančio elgesio, tai yra nusikalstamą veiką įvykdant kaip atsakomąją reakciją į provokuojantį elgesį. Veiksmai atlikti kaip atsakomoji reakcija į provokuojantį nukentėjusiojo elgesį nesuderinami su chuliganiškomis paskatomis, todėl pirmosios instancijos teismo pripažinimas, kad A. Š. veiksmus paskatino būtent provokuojantis paties nukentėjusiojo elgesys eliminuoja galimybę tuo pačiu inkriminuoti A. Š. chuliganiškų paskatų aplinkybę. A. Š. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėties, todėl teismai, pripažindami A. Š. kaltu padarius šią nusikalstamą veiką, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą,