Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal R. P. ieškinį atsakovei E. Č. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės E. Č. priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, institucijos, duodančios išvadas byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas pareiškė Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme (dabar – Vilniaus miesto apylinkės teismas) ieškinį, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi patvirtintą šalių nepilnamečio vaiko R. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir pastarąją nustatyti su ieškovu, priteisti iš atsakovės šalių nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, nustatyti ieškovo siūlomą atsakovės bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovas nurodė, jog atsakovė nesilaikė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi patvirtintoje šalių taikos sutartyje nustatytos ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos ir slapta, nepranešusi ieškovui, išvežė šalių nepilnametį vaiką iš Lietuvos Respublikos. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas negalėjo pagal nustatytą tvarką bendrauti su šalių nepilnamečiu vaiku. Atsakovė nevykdo aukščiau nurodytos teismo nutarties ir pareigos suteikti galimybę ieškovui bendrauti su šalių nepilnamečiu vaiku bei dalyvauti jo auklėjime.

Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2011 m. liepos 20 d. išvadoje nurodė, jog palaiko ieškovo nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinį. Institucijos vertinimu, ieškovo gyvenimo sąlygos ir finansinės galimybės yra tinkamos ir pakankamos šalių nepilnamečiam vaikui gyventi su ieškovu. Institucija neturi duomenų, jog ieškovas netinkamai vykdytų tėvo valdžią, Institucijos vertinimu, šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu vaiko interesų nepažeistų. Institucijos atstovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, jog šalių nepilnametis vaikas vienodai myli abu tėvus, vaikui išvažiavus į užsienį, ieškovo ryšys su vaiku silpnės. Institucijos atstovė, viena vertus, pritarė atsakovės argumentui dėl stipraus atsakovės ir šalių nepilnamečio vaiko ryšio, kita vertus, nurodė, jog šalių nepilnamečiam vaikui yra svarbus ir tėvas, kuris pagrįstai nuogąstauja.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius 2011 m. liepos 25 d. išvadoje nurodė, jog atsakovė ir šalių nepilnametis vaikas yra išvykę ir gyvena ne Lietuvos Respublikoje. Institucijos atstovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu siūlė šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą palikti su atsakove. Institucijos atstovės vertinimu, atsakovės pasiūlyta ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarka yra tinkama, atsakovė turėtų užtikrinti šalių nepilnamečio vaiko atvykimą į Lietuvos Respubliką, o šalių nepilnametis vaikas neturėtų kentėti dėl šalių konfliktų ir kategoriškumo.

Institucijų, duodančių išvadas byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai į teismo posėdį neatvyko, bylos duomenimis nustatyta, jog šioms institucijoms yra tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla nagrinėjama šių institucijų atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamos bylos ginčas inter alia kilo dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos, todėl, esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog nagrinėjama byla yra susijusi su viešuoju interesu, kuris šios bylos atveju pasireiškia būtinumu užtikrinti šalių nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, konstatuotina, jog nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas nėra saistomas apeliacinio skundo ribomis.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamos bylos atveju nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

Dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – ir CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Nurodyto straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų, o šio straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta, jog, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

CK 3.169 straipsnyje įtvirtintų teisės normų analizė leidžia daryti išvadas, jog pirminis nepilnamečio vaiko, kurio tėvas ir motina gyvena skyrium, gyvenamosios vietos nustatymo būdas – tėvų susitarimas, o teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tada, kai tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kyla ginčas; viena vertus, teismo sprendimas, kuriuo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, neįgyja res judicata galios, kita vertus, kreiptis dėl vaiko gyvenamosios vietos, nustatytos teismo sprendimu, pakeitimo galima tik esant įstatymo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis) nustatytam pagrindui.

Nagrinėjamos bylos duomenimis (t. 1, b. l. 4-5) ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog E. Č. (šios bylos atveju – atsakovė) Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme pareiškė ieškinį R. P. (šios bylos atveju – ieškovas) dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, o R. P. pareiškė priešieškinį E. Č. dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo; šalys sudarė taikos sutartį, kuria inter alia sulygo dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, tiksliau – šalys susitarė, jog šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta iki vaiko pilnametystės nustatoma su motina E. Č., dėl R. P. bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos; Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi (toliau tekste – ir Nutartis) patvirtino šalių taikos sutartį.

Apeliantas nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu inter alia prašė pakeisti šalių taikos sutartimi nustatytą ir Nutartimi patvirtintą šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su apeliantu. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pagrindų pakeisti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, atmetė aukščiau nurodytą apelianto reikalavimą.

Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės ir duomenys patvirtina, jog šalių taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo Nutartimi metu atsakovė ir šalių nepilnametis vaikas gyveno atsakovės tėvams nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovė ir šalių nepilnametis vaikas (duomenys neskelbtini) išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę. Bylos duomenys (t. 1, b. l. 132-140) patvirtina, jog Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo Teisingumo Teismo Šeimų padalinio (duomenys neskelbtini) nutartimi šalių nepilnametis vaikas grąžintas į Lietuvos Respubliką. Byloje nustatyta, jog nuo šalių nepilnamečio vaiko grąžinimo į Lietuvos Respubliką dienos pastarasis gyvena su apeliantu.

Viena vertus, įstatymas nenustato, kokių aplinkybių pasikeitimas sudaro pagrindą spręsti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į ginčo teisinį reguliavimą, grindžiamą prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), pagrindas spręsti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą yra tada, kai pasikeičia tos faktinės aplinkybės, kurios turi esminę reikšmę nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams.

Bylos duomenimis (t. 1, b. l. 6, 8, 41, 145-146) nustatyta, jog apeliantas vykdo individualią veiklą, liudytojas B. P. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė, jog apeliantas turi autoservisą, apelianto pajamos, ką patvirtina Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013 m. vasario 22 d. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas Nr. 28.3-50, yra pastovios, pajamų dydis svyruoja. Bylos duomenimis (t. 1, b. l. 7-8) nustatyta, jog apeliantui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys – Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013 m. vasario 22 d. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas Nr. 28.3-50 – patvirtina, jog apeliantas ir šalių nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute, esančiame daugiabutyje name, kurio adresas – (duomenys neskelbtini); šalių nepilnametis vaikas yra įkurdintas atskirame kambaryje, kurio bendras plotas – 14 kvadratinių metrų; šalių nepilnamečio vaiko erdvė yra įrengta tinkamai: vaiko kambaryje yra lova, stalas, kiti baldai, kurie yra būtini vaiko rūbams, žaislams, kitoms priemonėms sudėti, nedidelis televizorius, muzikos grotuvas, daug žaislų, kitų ugdymo priemonių; daugiabutyje name, kuriame yra nuomojamas butas, gyvena šalių nepilnamečio vaiko senelė, su kuria šalių nepilnametis vaikas draugauja, susitinka, pas ją apsilanko. Bylos duomenimis (t. 1, b. l. 145-146) nustatyta, jog apeliantas gyvena kartu su sugyventine, kuri yra itin teigiamai charakterizuojama (t. 1, b. l. 157); liudytojas B. P. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė, jog apelianto sugyventinė myli šalių nepilnametį vaiką ir juo rūpinasi.

Bylos duomenyse – (duomenys neskelbtini) 2011 m. gegužės 5 d. pažymoje Nr. 6-40 (t. 1, b. l. 13), 2011 m. lapkričio 21 d. pažymoje Nr. 6-132 (t. 1, b. l. 125) ir 2013 m. vasario 25 d. pažymoje Nr. 6-39 – nurodyta, jog apeliantas yra atsakingas, pareigingas ir rūpestingas tėvas; šalių nepilnamečiam vaikui pradėjus lankyti lopšelį-darželį, apeliantas nupirko reikalingas ugdymo(-si) bei asmens higienos priemones, šalių nepilnametį vaiką visada laiku atvesdavo ir pasiimdavo iš lopšelio-darželio, apie neatvykimą į lopšelį-darželį iš anksto telefonu informuodavo pedagogus, laiku sumokėdavo mokestį už vaiko išlaikymą lopšelyje-darželyje; šalių nepilnamečio vaiko savijauta ir elgesys rodo, jog jam yra gera su apeliantu; šalių nepilnametis vaikas visada tvarkingas, pailsėjęs, dominuoja geros vaiko emocijos; apelianto ir šalių nepilnamečio vaiko tarpusavio bendravimas yra šiltas ir labai artimas; apeliantas kiekvieną dieną paklausia apie šalių nepilnamečio vaiko savijautą, apie tai, kaip jam sekėsi, kaip elgėsi; apeliantas, pasitinkantis atbėgantį vaiką, visada pakelia jį į viršų, pabučiuoja; apeliantas su pedagogais ir lopšelio-darželio administracijos darbuotojais bendrauja geranoriškai. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011 m. liepos 20 d. išvadoje Nr. S-939 (t. 1, b. l. 41) nurodyta, jog ši įstaiga neturi duomenų, kad apeliantas piktnaudžiautų tėvo valdžia, netinkamai rūpintųsi šalių nepilnamečiu vaiku jo buvimo pas apeliantą laikotarpiu. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atsiliepime į nagrinėjamoje byloje pareikštą apeliacinį skundą nurodyta, jog apeliantą ir šalių nepilnametį vaiką sieja labai stiprus emocinis ryšys, šalių nepilnamečiam vaikui itin svarbūs jo ir tėvo tarpusavio santykiai. Pažymėtina, jog ir atsakovė neneigė ir neginčijo tų aplinkybių, jog apeliantą ir šalių nepilnametį vaiką sieja stiprus tarpusavio ryšys, apeliantas yra svarbus šalių nepilnamečiam vaikui.

Bylos duomenys (t. 2, b. l. 5-11) patvirtina, jog atsakovė, kuri, kaip nustatyta byloje, (duomenys neskelbtini) išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę, nuomojasi gyvenamąjį būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ir Gyvenamasis būstas). Bylos duomenimis (t. 2, b. l. 12-17) nustatyta, jog atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), darbdavys ir atsakovė yra sulygę dėl 6,40 GBP (Didžiosios Britanijos svaro sterlingų) valandinio atlygio. Bylos duomenimis – atsakovės atstovės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu duotais paaiškinimais, liudytojo A. Č. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu duotais parodymais (t. 1, b. l. 146), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir Sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011 m. spalio 24 d. buities tyrimo aktu Nr. A715-5008-(2.13.2.25-SR6) (t. 1, b. l. 88-89) – nustatyta, jog atsakovė turi kreditinių įsipareigojimų; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir Sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011 m. spalio 24 d. buities tyrimo akte Nr. A715-5008-(2.13.2.25-SR6) nurodyta, jog atsakovė ir „SWEDBANK“, AB yra sudarę būsto kreditavimo sutartį, pagal kurią atsakovė privalo grąžinti (sumokėti) nurodytai kredito įstaigai 180 000 Lt sumą, ir vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovė privalo grąžinti (sumokėti) 20 000 Lt kreditą.

Bylos duomenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir Sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011 m. spalio 24 d. buities tyrimo aktas Nr. A715-5008-(2.13.2.25-SR6) – patvirtina, jog atsakovė iki išvykimo į Jungtinę Karalystę kartu su šalių nepilnamečiu vaiku gyveno atsakovės tėvams nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini); šalių nepilnamečiam vaikui buvo sudarytos geros gyvenimo ir ugdymo sąlygos; gyvendamas nurodytame bute, šalių nepilnametis vaikas turėjo atskirą kambarį, kuriame buvo visi reikalingi baldai ir kiti daiktai: sofa-lova, drabužių spinta, spintelės, daug žaislų.

Bylos duomenyse – (duomenys neskelbtini) 2011 m. lapkričio 21 d. pažymoje Nr. 6-132 – nurodyta, jog šalių nepilnametis vaikas myli atsakovę ir pastaroji yra svarbi vaikui; atsakovė nė karto nebuvo atvykusi į (duomenys neskelbtini), neskambino ir nesidomėjo šalių nepilnamečiu vaiku. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teigiamai charakterizavo atsakovę, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė paaiškino, jog atsakovę ir šalių nepilnametį vaiką sieja stiprus tarpusavio ryšys, apeliantas tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu neneigė ir neginčijo tų aplinkybių, jog atsakovę ir šalių nepilnametį vaiką sieja stiprus tarpusavio ryšys, vaikas myli atsakovę ir nori su pastarąja bendrauti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nurodytų bylos duomenų visetas sudaro pagrindą išvadoms, jog tiek apeliantą ir šalių nepilnametį vaiką, tiek atsakovę ir šalių nepilnametį vaiką sieja glaudus ir stiprus tarpusavio ryšys, artimi tarpusavio santykiai, šalių nepilnametis vaikas yra prisirišęs tiek prie apelianto, tiek prie atsakovės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos duomenų kontekste nėra galimybės nustatyti ir identifikuoti, su kuriuo iš tėvų šalių nepilnametį vaiką sieja artimesni ir stipresni tarpusavio santykiai ir prie kurio iš tėvų šalių nepilnametis vaikas yra labiau prisirišęs. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šalių nepilnametis vaikas, atsižvelgiant į jo amžių (šiuo metu šalių nepilnamečiam vaikui tėra penkeri metai), negali išreikšti savo pažiūrų ir nuomonės, inter alia natūraliai, tai yra nesant tokiai nuomonei, kuri yra suformuota vieno iš tėvų elgesio ir / ar nuomonės pagrindu, nurodyti, su kuriuo iš tėvų šalių nepilnametį vaiką sieja artimesni ir stipresni tarpusavio santykiai, prie kurio iš tėvų šalių nepilnametis vaikas yra labiau prisirišęs ir su kuriuo iš tėvų pastarasis norėtų gyventi (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir Sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011 m. spalio 24 d. buities tyrimo akte Nr. A715-5008-(2.13.2.25-SR6) nurodyta, jog, šalių nepilnamečio vaiko paklausus apie santykius su kiekvienu iš tėvų ir apie tai, su kuriuo iš tėvų vaikas norėtų gyventi skyrybų atveju, šalių nepilnametis vaikas susigėdo ir nebendravo). Teisėja kolegija, atsižvelgdama į faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes, daro išvadas, jog šalių nepilnametis vaikas yra vienodai prisirišęs prie apelianto ir atsakovės, šalių nepilnamečiam vaikui yra vienodai svarbūs jo ir apelianto bei jo ir atsakovės tarpusavio santykiai.

Bylos duomenimis – liudytojo A. Č. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu duotais parodymais – nustatyta, jog šalių nepilnametis vaikas sunkiai adaptavosi Jungtinėje Karalystėje. (duomenys neskelbtini) 2013 m. vasario 25 d. pažymoje Nr. 6-39 nurodyta, jog šalių nepilnametis vaikas 2012 metų rugsėjo mėnesį atėjo į naują grupę; naujoje grupėje šalių nepilnametis vaikas sunkiai adaptavosi – nedrąsiai bendravo su kitais vaikais, dažniausiai žaidė vienas, nenoriai dalyvavo grupės veikloje, jautriai reagavo į naują vietą ir pedagogus. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodytų bylos duomenų pagrindu galima daryti išvadą, jog šalių nepilnametis vaikas sunkiai adaptuojasi naujoje aplinkoje. Pažymėtina, jog ir atsakovė neneigė ir neginčijo tos aplinkybės, kad šalių nepilnametis vaikas sunkiai adaptuojasi naujoje aplinkoje.

Nagrinėjamos bylos duomenimis – šalių paaiškinimais, duotais (tiesiogiai ir per atstoves) tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui, – nustatyta, jog šalių nepilnametis vaikas nemoka anglų kalbos. Byloje nustatyta, jog mokykloje, kurią atsakovės pageidavimu Jungtinėje Karalystėje lankytų šalių nepilnametis vaikas, nėra laisvos vietos tokio amžiaus vaikui kaip šalių nepilnametis vaikas, o visos pamokos vyksta anglų kalba. Byloje taip pat nustatyta, jog mieste, kuriame gyvena atsakovė, nėra oficialių lietuviškų paramos grupių vaikams, o artimiausia tokio pobūdžio grupė yra Plimuto mieste, kuris yra 25 mylių atstumu nuo to miesto, kuriame gyvena atsakovė. Viena vertus, 2012 m. gruodžio 17 d. socialinio tyrimo išvados patvirtina, jog mieste, kuriame gyvena atsakovė, yra 30 pradinių mokyklų, skirtų vaikams, kurių amžius yra nuo 4 iki 11 metų, kita vertus, atsakovė nepateikė teismui duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, pirma, kokią kitą ugdymo įstaigą galėtų lankyti šalių nepilnametis vaikas, antra, ar toje ugdymo įstaigoje yra laisva vieta tokio amžiaus vaikui kaip šalių nepilnametis vaikas, trečia, kokia kalba / kokiomis kalbomis toje ugdymo įstaigoje vyksta pamokos / užsiėmimai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nagrinėjamos bylos atveju nėra aišku, kaip atsakovė įgyvendintų ir užtikrintų šalių nepilnamečio vaiko teisę į ugdymą.

Byloje nustatyta, jog šalių nepilnametis vaikas daugiau nei pusantrų metų gyvena su apeliantu. Bylos duomenimis – (duomenys neskelbtini) 2011 m. gegužės 5 d. pažyma Nr. 6-40 ir 2011 m. lapkričio 21 d. pažyma Nr. 6-132 – nustatyta, jog šalių nepilnametis vaikas nuo 2010 m. vasario 9 d. lanko aukščiau nurodytą lopšelį-darželį. (duomenys neskelbtini) 2013 m. vasario 25 d. pažyma Nr. 6-39 patvirtina, jog šalių nepilnametis vaikas adaptavosi naujoje grupėje, kurią pastarasis pradėjo lankyti 2012 metų rugsėjo mėnesį, vaikas noriai bendrauja su auklėtoja ir kitais vaikais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos duomenų analizė leidžia daryti išvadą, jog apelianto gyvenamojoje vietoje yra sudarytos geresnės šeimos aplinkos sąlygos už tas, kurios yra sudarytos atsakovės gyvenamojoje vietoje. Byloje nustatyta, jog apelianto gyvenamojoje vietoje šalių nepilnametis vaikas turi atskirą kambarį, kuriame yra būtini baldai, vaikas turi daug žaislų, o Gyvenamajame būste, ką patvirtina 2012 m. gruodžio 17 d. socialinio tyrimo išvados, yra labai mažai baldų (Gyvenamajame būste tėra lova, rašomasis stalas ir spintelė), kurie veikiausiai yra skirti atsakovės poreikiams patenkinti. Atsakovė nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, jog ji įsigijo baldų ir kitų daiktų, kurie būtų skirti šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Byloje taip pat nustatyta, jog apeliantas gyvena kartu su sugyventine, kuri myli šalių nepilnametį vaiką ir juo rūpinasi, daugiabutyje name, kuriame yra butas, kurį nuomojasi apeliantas, gyvena šalių nepilnamečio vaiko senelė, su kuria šalių nepilnametis vaikas draugauja, susitinka, pas ją apsilanko.

Pažymėtina, jog, visų pirma, vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis), antra, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Viena vertus, nagrinėjamos bylos atveju yra akivaizdu, jog, apeliantui gyvenant Lietuvos Respublikoje, o atsakovei – Jungtinėje Karalystėje, šalių nepilnamečio vaiko prigimtinė teisė nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais yra ir bus ribota, antra vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste šalių nepilnamečio vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ir skyrium gyvenančio tėvo teisė bendrauti su šalių nepilnamečiu vaiku ir dalyvauti jį auklėjant bus geriau užtikrinta vaiko gyvenamąją vietą nustačius su apeliantu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu šalių nepilnametis vaikas gyventų Jungtinėje Karalystėje, vaiko ir apelianto tarpusavio ryšys žymiai susilpnėtų ar netgi apskritai nutrūktų, kadangi apelianto ir Jungtinės Karalystės nesieja jokie asmeniniai, socialiniai ir ekonominiai interesai, o apelianto galimybės aplankyti šalių nepilnametį vaiką Jungtinėje Karalystėje būtų itin ribotos, nes nurodytam tikslui įgyvendinti būtų reikalingos didelės lėšos (apeliantui tektų nuomotis gyvenamąsias patalpas, kuriose pastarasis galėtų apsistoti, ir panašiai). Be to, nagrinėjamo klausimo aspektu atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, jog atsakovė, ką inter alia patvirtina Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo Teisingumo Teismo Šeimų padalinio (duomenys neskelbtini) nutartis, neteisėtai išsivežė šalių nepilnametį vaiką į Jungtinę Karalystę, nurodytais veiksmais, be kita ko, pažeisdama šalių nepilnamečio vaiko teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su apeliantu ir pastarojo teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šalių nepilnamečiam vaikui gyvenant su atsakove, būtų sukurta tokia padėtis (kokia, ką byloja aukščiau nurodytos aplinkybės, de facto jau ir buvo sukurta), kai šalių nepilnamečio vaiko teisės nuolat ir tiesiogiai bendrauti su apeliantu įgyvendinimas priklausytų išimtinai nuo atsakovės sprendimo pasirinkti gyvenamąją vietą ir, teisėjų kolegijos vertinimu, būtų faktiškai neįmanomas, todėl nurodyta šalių nepilnamečio vaiko teisė būtų neužtikrinta ir teismo neapginta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu šalių nepilnametis vaikas gyventų Lietuvos Respublikoje, vaiko ir atsakovės tarpusavio ryšys mažiau susilpnėtų nei vaiko ir apelianto tarpusavio ryšys tuo atveju, jeigu šalių nepilnametis vaikas gyventų Jungtinėje Karalystėje, ir šalių nepilnamečio vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu būtų mažiau ribojama nei tuo atveju, jeigu šalių nepilnametis vaikas gyventų Jungtinėje Karalystėje, kadangi, kaip nustatyta byloje, atsakovę ir Lietuvos Respubliką sieja teisinis santykis (atsakovė yra Lietuvos Respublikos pilietė), be to, atsakovę ir Lietuvos Respubliką sieja asmeniniai ir socialiniai interesai (byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) gyvena atsakovės tėvai), atsakovės galimybės aplankyti šalių nepilnametį vaiką būtų mažiau ribotos ir apsunkintos nei apelianto galimybės aplankyti šalių nepilnametį vaiką tuo atveju, jeigu pastarasis gyventų Jungtinėje Karalystėje, kadangi atsakovė galėtų apsistoti jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame bute, kuriame pastaroji iki išvykimo į Jungtinę Karalystę gyveno su šalių nepilnamečiu vaiku.

Pažymėtina, jog tėvai turi sudaryti sąlygas bendrauti vaikams su artimaisiais giminaičiais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.176 straipsnis), todėl, šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustačius su apeliantu, bus galima įgyvendinti šalių nepilnamečio vaiko teisę bendrauti su artimaisiais giminaičiais (tiek su apelianto, tiek su atsakovės) ir artimųjų giminaičių teisę bendrauti su šalių nepilnamečiu vaiku.

Teisėjų kolegija, apibendrinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ir šioje apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog nagrinėjamos bylos atveju faktinės aplinkybės CK 3.169 straipsnio 3 dalies prasme pasikeitė iš esmės, o faktinių aplinkybių pasikeitimas sudaro pagrindą pakeisti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su apeliantu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su apeliantu geriausiai atitinka šalių nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus.

Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir šioje apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apelianto reikalavimą dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, netinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo aspektus, nesiaiškino aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, netinkamai vertino byloje esančius duomenis, tuo pažeisdamas procesinės teisės normas, nustatančias įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), netinkamai įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas ir ta apimtimi, kuria atmetė apelianto nagrinėjamoje byloje pareikštą reikalavimą dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas šioje sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytų argumentų ir išvadų pagrindu, priimant naują sprendimą – nurodytą apelianto reikalavimą tenkinant.

Dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė yra ta, jog tėvai privalo išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės (CK 3.194 straipsnis).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, pagal nurodyto straipsnio trečiąją dalį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Apelianto paaiškinimais, duotais bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, kurių neneigė ir neginčijo atsakovė, nustatyta, jog atsakovė nuo pat to momento, kai šalių nepilnametis vaikas buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką ir gyvena su apeliantu, neprisidėjo prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo, todėl, nagrinėjamos bylos atveju konstatavus pagrindą pakeisti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su apeliantu, konstatuotina esant pagrindą spręsti išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo iš atsakovės klausimą.

Nagrinėjamos bylos medžiagos analizė leidžia daryti išvadą, jog būtiniesiems šalių nepilnamečio vaiko poreikiams (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui) patenkinti reikia maždaug 800 Lt per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos duomenų analizė nesudaro pagrindo išvadai, jog vienos iš ginčo šalių turtinė padėtis yra geresnė už priešingos šalies turtinę padėtį. Viena vertus, byloje nustatyta, jog atsakovė turi kreditinių įsipareigojimų, kita vertus, atsakovė nepateikė teismui duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kokio dydžio kredito grąžinimo ir palūkanų įmokas pagal atitinkamas kredito sutartis moka atsakovė.

Nagrinėjamoje byloje nustačius aplinkybes, jog būtiniesiems šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikia maždaug 800 Lt per mėnesį, apelianto turtinė padėtis ir atsakovės turtinė padėtis yra iš esmės ekvivalentiškos, kas sudaro pagrindą konstatuoti, jog abi šalys privalo lygiomis dalimis prisidėti prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo, konstatuotina, jog apelianto reikalavimas dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, šalių nepilnamečiam vaikui iš atsakovės priteistinas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis), o apeliantui pavestina uzufrukto teise tvarkyti šalių nepilnamečiam vaikui priklausantį išlaikymą (CK 3.190 straipsnis).

Dėl bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Minėta, jog, visų pirma, vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis), antra, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamos bylos atveju pasikeitus faktinėms aplinkybėms, turinčioms esminę reikšmę šalių nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, ir konstatavus esant pagrindą pakeisti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su apeliantu, konstatuotina esant pagrindą panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas, patenkinęs atsakovės nagrinėjamoje byloje pareikštą priešieškinį, nustatė apelianto bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką, ir priimti naują sprendimą, nustatant atsakovės bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tas aplinkybes, jog šalių nepilnametis vaikas šiuo metu lanko lopšelį-darželį, o, praėjus keletui metų, pradės lankyti mokyklą, apelianto gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o atsakovės gyvenamoji vieta šiuo metu yra Jungtinėje Karalystėje, šalių nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai bei atsakovės teisės ir teisėti interesai geriausiai bus užtikrinti nustačius tokią atsakovės bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką: pirma, iki šalių nepilnametis vaikas pradės lankyti mokyklą, tuo atveju, jeigu atsakovė atvyksta į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip dviejų savaičių laikotarpiui, visą šį laikotarpį šalių nepilnametis vaikas praleidžia (gyvena) su atsakove jos gyvenamojoje vietoje; tuo atveju, jeigu atsakovė atvyksta į Lietuvos Respubliką ilgesniam kaip dviejų savaičių, bet ne ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, dvi savaites ir pusę laiko, viršijančio dvi savaites, paeiliui šalių nepilnametis vaikas praleidžia (gyvena) su atsakove jos gyvenamojoje vietoje; tuo atveju, jeigu atsakovė atvyksta į Lietuvos Respubliką ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui, pusę pirmojo mėnesio dienų (paeiliui) ir kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį šalių nepilnametis vaikas praleidžia (gyvena) su atsakove jos gyvenamojoje vietoje; esant šalių susitarimui, atsakovė gali du kartus per vienerius metus ne ilgesniam kaip 15 (penkiolikos) dienų laikotarpiui, apmokėdama šalių nepilnamečio vaiko kelionės ir kitas išlaidas, pasiimti šalių nepilnametį vaiką į Jungtinę Karalystę ar kitą užsienio valstybę, kurioje atsakovė gyvena (kelionės laikas įskaičiuotinas į nurodytą laiką). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nustačius tokią atsakovės bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką, iki šalių nepilnametis vaikas pradės lankyti mokyklą, visų pirma, bus užtikrinta netrukdoma šalių nepilnamečio vaiko teisė tiesiogiai ir betarpiškai atitinkamą laiko tarpą bendrauti su atsakove, antra, bus užtikrinta netrukdoma atsakovės teisė tiesiogiai ir betarpiškai atitinkamą laiko tarpą bendrauti su šalių nepilnamečiu vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; antra, šalių nepilnamečiam vaikui pradėjus lankyti mokyklą ir atsakovei esant (gyvenant) Lietuvos Respublikoje, šalių nepilnametis vaikas pusę vasaros, rudens, žiemos ir pavasario mokyklos atostogų praleidžia (gyvena) su atsakove pastarosios gyvenamojoje vietoje; trečia, šalių nepilnamečiam vaikui pradėjus lankyti mokyklą ir atsakovei esant (gyvenant) Lietuvos Respublikoje, šalių nepilnametis vaikas kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį praleidžia (gyvena) su atsakove pastarosios gyvenamojoje vietoje; ketvirta, atsakovei esant (gyvenant) Lietuvos Respublikoje, neporiniais kalendoriniais metais šalių nepilnametis vaikas Kūčias ir Šventąsias Kalėdas (gruodžio 24-26 dienos), paskutiniąją metų dieną (gruodžio 31 diena) bei Naujuosius Metus (sausio 1 diena) praleidžia su atsakove, o Šventąsias Velykas (dvi dienos) praleidžia su apeliantu; poriniais kalendoriniais metais šalių nepilnametis vaikas Kūčias ir Šventąsias Kalėdas (gruodžio 24-26 dienos), paskutiniąją metų dieną (gruodžio 31 diena) bei Naujuosius Metus (sausio 1 diena) praleidžia su apeliantu, o Šventąsias Velykas (dvi dienos) praleidžia su atsakove; penkta, atsakovė, gyvendama užsienyje ir ketindama grįžti į Lietuvos Respubliką bei turėdama tikslą bendrauti su šalių nepilnamečiu vaiku, privalo prieš 5 (penkias) dienas pranešti apeliantui apie parvykimo bei išvykimo datą ir laiką; šešta, šalių nepilnamečio vaiko nuvežimą iš apelianto gyvenamosios vietos į atsakovės gyvenamąją vietą, esančią Lietuvos Respublikoje, užtikrina apeliantas, o šalių nepilnamečio vaiko parvežimą iš atsakovės gyvenamosios vietos į apelianto gyvenamąją vietą užtikrina atsakovė; septinta, esant nenumatytoms ir nuo šalių valios nepriklausančioms aplinkybėms, šalių susitarimu gali būti keičiama nustatyta bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nurodyta atsakovės bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarka nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste yra optimaliausia ir geriausiai šalių nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus bei atsakovės teises ir teisėtus interesus užtikrinsianti bendravimo su vaiku tvarka.

Apibendrinus nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ir visus apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo aspektus, nesiaiškino aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, netinkamai vertino byloje esančius duomenis, tuo pažeisdamas procesinės teisės normas, nustatančias įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), netinkamai įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas, ir, atmetęs apelianto nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinį ir patenkinęs atsakovės nagrinėjamoje byloje pareikštą priešieškinį, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas visa apimtimi naikintinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis) ir priimtinas naujas sprendimas – apelianto nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys tenkintinas visiškai, o atsakovės nagrinėjamoje byloje pareikštas priešieškinis atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo ir atlyginimo

CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Bylos duomenimis (t. 1, b. l. 20-22, 28, 77-78) nustatyta, jog apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė 2 600 Lt bylinėjimosi išlaidas, tiksliau – 2 100 Lt išlaidas už advokatės pagalbą, 363 Lt vertimų išlaidas ir 137 Lt žyminio mokesčio išlaidas (CPK 88 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje konstatavus pagrindą patenkinti apelianto nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinį, apeliantui iš atsakovės priteistinas 2 600 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 ir 5 dalys).

Bylos duomenimis (t. 1, b. l. 202) nustatyta, jog apeliantas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patyrė 100 Lt bylinėjimosi išlaidas, todėl, nagrinėjamos bylos atveju patenkinus apeliacinį skundą, apeliantui iš atsakovės priteistinas 100 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma, susidariusi bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, – 53,60 Lt, todėl, nagrinėjamos bylos atveju patenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nusprendė:

panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti:

pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2 punktu nustatytą nepilnamečio vaiko R. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vaiko tėvu R. P. jo gyvenamojoje vietoje;

priteisti nepilnamečiam vaikui R. P. iš E. Č. išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos, tai yra nuo 2013 m. balandžio 2 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

pavesti R. P. tvarkyti R. P. priklausantį išlaikymą uzufrukto teise;

nustatyti E. Č. bendravimo su nepilnamečiu vaiku R. P. tvarką:

1) iki R. P. pradės lankyti mokyklą, tuo atveju, jeigu E. Č. atvyksta į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip dviejų savaičių laikotarpiui, visą šį laikotarpį R. P. praleidžia (gyvena) su E. Č. jos gyvenamojoje vietoje;

2) iki R. P. pradės lankyti mokyklą, tuo atveju, jeigu E. Č. atvyksta į Lietuvos Respubliką ilgesniam kaip dviejų savaičių, bet ne ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, dvi savaites ir pusę laiko, viršijančio dvi savaites, paeiliui R. P. praleidžia (gyvena) su E. Č. jos gyvenamojoje vietoje;

3) iki R. P. pradės lankyti mokyklą, tuo atveju, jeigu E. Č. atvyksta į Lietuvos Respubliką ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui, pusę pirmojo mėnesio dienų (paeiliui) ir

kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį R. P. praleidžia (gyvena) su E. Č. jos gyvenamojoje vietoje;

4) iki R. P. pradės lankyti mokyklą, esant R. P. ir E. Č. susitarimui, E. Č. gali du kartus per vienerius metus ne ilgesniam kaip 15 (penkiolikos) dienų laikotarpiui, apmokėdama R. P. kelionės ir kitas išlaidas, pasiimti R. P. į Jungtinę Karalystę ar kitą užsienio valstybę, kurioje E. Č. gyvena (kelionės laikas įskaičiuotinas į nurodytą laiką);

5) R. P. pradėjus lankyti mokyklą ir E. Č. esant (gyvenant) Lietuvos Respublikoje, R. P. pusę vasaros, rudens, žiemos ir pavasario mokyklos atostogų praleidžia (gyvena) su E. Č. jos gyvenamojoje vietoje;

6) R. P. pradėjus lankyti mokyklą ir E. Č. esant (gyvenant) Lietuvos Respublikoje, R. P. kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį praleidžia (gyvena) su E. Č. jos gyvenamojoje vietoje;

7) E. Č. esant (gyvenant) Lietuvos Respublikoje, neporiniais kalendoriniais metais R. P. Kūčias ir Šventąsias Kalėdas (gruodžio 24-26 dienos), paskutiniąją metų dieną (gruodžio 31 diena) bei Naujuosius Metus (sausio 1 diena) praleidžia su E. Č., o Šventąsias Velykas (dvi dienos) praleidžia su R. P.; poriniais kalendoriniais metais R. P. Kūčias ir Šventąsias Kalėdas (gruodžio 24-26 dienos), paskutiniąją metų dieną (gruodžio 31 diena) bei Naujuosius Metus (sausio 1 diena) praleidžia su R. P., o Šventąsias Velykas (dvi dienos) praleidžia su E. Č.;

8) E. Č., gyvendama užsienyje ir ketindama grįžti į Lietuvos Respubliką bei turėdama tikslą bendrauti su R. P., privalo prieš 5 (penkias) dienas pranešti R. P. apie parvykimo bei išvykimo datą ir laiką;

9) R. P. nuvežimą iš R. P. gyvenamosios vietos į E. Č. gyvenamąją vietą, esančią Lietuvos Respublikoje, užtikrina R. P., o R. P. parvežimą iš E. Č. gyvenamosios vietos į R. P. gyvenamąją vietą užtikrina E. Č.;

10) esant nenumatytoms ir nuo R. P. bei E. Č. valios nepriklausančioms aplinkybėms, R. P. bei E. Č. susitarimu gali būti keičiama nustatyta bendravimo su R. P. tvarka.

Priteisti iš E. Č. R. P. 2 700 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš E. Č. 53,60 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą atlyginimą.