- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-23
- Bylos Nr.
- 2S-2265-520/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-07891-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Višinskienė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- E. Č., R. P.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Višinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei E. Č. ir atsakovės E. Č. priešieškinį atsakovui R. P. (byloje institucijomis išvadai duoti dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė R. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su juo, t. y. su tėvu, jo gyvenamojoje vietoje ir priteisti iš atsakovės E. Č. išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą kas mėnesį po 400 Lt kas mėnesį (indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo pilnametystės, R. P. išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesti valdyti R. P. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. R. P. gyvenamąją vietą nustatyti su juo jo gyvenamojoje vietoje ir priteisti iš atsakovės E. Č. išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą kas mėnesį po 400 Lt (indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka) nuo vaiko perdavimo jam iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad sūnaus motina E. Č. sūnų perdavė savo tėvams, t. y. jo sūnų prižiūri ne jo tėvai, o kiti asmenys. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010-10-01 nutartimi patvirtino jo ir atsakovės taikos sutartį, kuria jie susitarė, jog sūnaus gyvenamoji vieta bus nustatyta iki jo pilnametystės su motina, o jis mokės po 400 Lt kas mėnesį sūnui išlaikyti, taip pat buvo nustatyta jo bendravimo su sūnumi tvarka, kuri įsigaliojo nuo sutarties pasirašymo. Nuo 2010-10-01 iki tol, kol R. P. pradės lankyti mokyklą, jis su nepilnamečiu vaiku savo gyvenamojoje aplinkoje turėjo bendrauti nuo kiekvieno kalendorinio mėnesio 1 d. 10 val. iki 10 d. 19 val., pasiimdamas vaiką iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžindamas į motinos gyvenamąją vietą. Pagal susitarimą ir teismo sprendimu patvirtiną tvarką sūnus nuo 2011-04-01 iki 2011-04-10 buvo pas jį, o 2011-04-18 atsakovė jį elektroniniu paštu informavo, kad su vaiku išvyko iš Lietuvos, tačiau tikslaus adreso nenurodė. Jis nebegalės pagal teismo nustatytą tvarką bendrauti su sūnumi. Atsakovė nesilaikė 2010-10-01 nutartimi patvirtintos jo bendravimo su sūnumi tvarkos. Jam nėra žinoma, kokiomis sąlygomis gyveno ir šiuo metu gyvena sūnus, ar jis saugioje aplinkoje tiek fizine, tiek socialine prasme. Jis turi visas galimybes sudaryti sūnui normalias gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas. Jis dirba pagal patentą, todėl gali savo darbo laiką priderinti prie sūnaus poreikių tenkinimo, yra gerai charakterizuojamas, asmeninės nuosavybės teise turi būstą. Atsakovė bendrauti su sūnumi galėtų tik jo gyvenamojoje vietoje, nes nėra linkusi vykdyti susitarimų dėl bendravimo su sūnumi. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes atsakovė gali pakartotinai gali išvežti sūnų ir neteikti informacijos apie savo ir sūnaus gyvenamąją vietą.
Atsakovė E. Č. kreipėsi į teismą su priešieškiniu ir prašė nepilnamečio sūnaus R. P. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nustatyti skyrium gyvenančio tėvo R. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: vaiko tėvas R. P. turi teisę bendrauti su sūnumi vasaros sezono metu ne daugiau kaip 45 dienas (nebūtinai iš eilės), prieš 2 mėn. suderinęs bendravimo laiką su ja; vaiko tėvas R. P. turi teisę bendrauti su sūnumi R. P. žiemos, pavasario ir rudens sezono laiku po vieną savaitę (iš viso 3 savaites), šalims ne vėliau kaip prieš mėnesį suderinus bendravimo su vaiku laiką; ji valstybinių švenčių- Kūčių, Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų- dienas pasidalytų po lygiai su vaiko tėvu R. P. tokia tvarka: vaikas poriniais kalendoriniais metais praleidžia: su tėvu R. P.- Kūčias ir Šv. Kalėdas (12-24 - 26), Naujuosius metus (01-01), su ja- Šv. Velykas, vaikas neporiniais metais su tėvu R. P. praleidžia Šv. Velykas, su ja- Kūčias ir Šv. Kalėdas (12-24 - 26), Naujuosius metus (01-01). Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo priėmimo dienos nustatyti laikiną nepilnamečio R. P. gyvenamąją vietą su ja užsienyje ir iki teismo sprendimo priėmimo dienos nustatyti laikiną skyriumi gyvenančio tėvo R. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku R. P. tvarką: R. P. su nepilnamečiu sūnumi bendrauja nuo 2011-08-20 iki 2011-09-20.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi ieškovo R. P. ir atsakovės E. Č. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Teismas nustatė, jog Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-10-01 sprendimu nepilnamečio R. P. gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina E. Č., kad teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, laikė, jog šalių pareikštas prašymas yra glaudžiai susijęs su ieškinio dalyku, klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo bus sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės, todėl prašymo dėl laikinosios vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo atmetė (CPK 144 str., CK 3.65 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas R. P. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir R. P. gyvenamąją vietą nustatyti su juo jo gyvenamojoje vietoje ir priteisti iš atsakovės E. Č. išlaikymą vaikui po 400 Lt mokamomis išmokomis kas mėnesį nuo vaiko perdavimo jam iki bus priimtas sprendimas dėl R. P. nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo. Nurodo, kad atsakovė nesilaikė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-10-01 sprendimu nustatytos tvarkos, išvežė vaiką iš Lietuvos jam nežinant, neinformavo jo apie vaiko gyvenamąją vietą, todėl jis, gindamas savo, kaip tėvo, interesus, vaiko interesus, jo teisę gyventi saugioje aplinkoje, kreipėsi į teismą dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovė, vaiko motina, kartu su sūnumi negyvena, išvyko iš Lietuvos, sūnų paliko savo motinai, šiuo metu vaikas paliktas ne tėvų priežiūrai, t. y. teismo sprendimas nėra vykdomas. Sūnus nuo 2009-09-01 buvo pas jį, pradėjo lankyti vaikų darželį jo gyvenamojoje vietoje, vaiką prižiūri jis. Pas jį yra sudarytos visos sąlygos vaikui auklėti ir vystytis. Atsižvelgiant į esamą padėtį ir vaiko teises bei interesus, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su juo.
Atsiliepimas
Atsakovė E. Č. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta jos ir ieškovo taikos sutartis, yra įsiteisėjusi ir vykdytina, tačiau ieškovas piktybiškai teismo nutarties nevykdo ir neleidžia jai gyventi su vaiku ir įgyvendinti motinos teises ir pareigas. Teismas pagrįstai pažymėjo, jog klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bus sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės, teismas nematė pagrindo keisti nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos, nustatant laikinąją sūnaus gyvenamąją vietą su tėvu, neišnagrinėjus bylos iš esmės. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovavosi būtent prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį, pats pripažino, jog jam buvo pranešta, jog ji su vaiku išvyksta į užsienį, siekdama užtikrinti kuo geresnes sąlygas sūnui, o įsikūrusi Jungtinėje Karalystėje, nedelsiant informavo ieškovą, nurodydama jos su sūnumi gyvenamosios vietos adresą. Ji visada siekė ir siekia sudaryti sūnui kuo geresnes gyvenimo ir buities sąlygas, būtent vaiko interesai, ekonominės ir pragmatinės priežastys nulėmė jos bei sūnaus išvykimą į užsienį. Ieškovas, matydamas, kad ji stengiasi dirbti ir užsidirbti, užtikrinti geriausias sąlygas jų sūnui, vietoj to, kad ją palaikytų, inicijavo vaiko grąžinimo į Lietuvą procesą, užvesdamas tarptautinio vaiko grobimo bylą. Jai su sūnumi grįžus į Lietuvą, ieškovas išreiškė norą pabendrauti su sūnumi, ir, piktnaudžiaudamas tėvo valdžia ir nevykdydamas teismo nutarties, iki šiol neatiduoda vaiko ir savavališkai užrašė vaiką į darželį Raseiniuose, savo gyvenamojoje vietoje.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėja, išnagrinėjusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pirmosios instancijos teismo pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių ir nenustatė nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos su ieškovu, nepriteisė laikino nepilnamečiam vaikui išlaikymo iš atsakovės.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei E. Č. ir atsakovės E. Č. priešieškinį atsakovui R. P.. Ieškovas ieškiniu siekia, jog jo ir atsakovės sūnaus R. P., gim. 2007-12-01, gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, taip pat prašo iš atsakovės priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą kas mėnesį po 400 Lt. Byloje atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo siekia, jog nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja užsienyje, nustatyta skyrium gyvenančio vaiko tėvo, t. y. atsakovo, bendravimo su sūnumi tvarka. Ieškovas taip pat byloje pareiškė prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir R. P. gyvenamąją vietą nustatyti su juo jo gyvenamojoje vietoje ir priteisti iš atsakovės E. Č. išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą kas mėnesį po 400 Lt (indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka) nuo vaiko perdavimo jam iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino, konstatavęs, jog jo pareikštas prašymas yra glaudžiai susijęs su ieškinio dalyku, kad klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo bus sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-10-01 sprendimu nepilnamečio R. P. gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina E. Č., kad teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Ieškovas savo atskirąjį skundą grindžia tuo, kad atsakovė nesilaikė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-10-01 sprendimu nustatytos tvarkos, išvežė vaiką iš Lietuvos jam nežinant, neinformavo jo apie vaiko gyvenamąją vietą, todėl jis, gindamas savo, kaip tėvo interesus, vaiko interesus, jo teisę gyventi saugioje aplinkoje, kreipėsi į teismą dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, kad atsakovė, vaiko motina, kartu su sūnumi negyvena, išvyko iš Lietuvos, sūnų paliko savo motinai, kad sūnus nuo 2009-09-01 buvo pas jį, pradėjo lankyti vaikų darželį jo gyvenamojoje vietoje, kad atsižvelgiant į esamą padėtį ir vaiko teises bei interesus, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su juo. Šie ieškovo atskirojo skundo argumentai nepripažintini pagrįstais.
Pagal CPK 144 str. 1 d. redakciją, galiojusią pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo metu, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.169 str. 1-3 d. numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenims, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. CK 3.174 str. 2 d. teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Įstatymas numato, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas šeimos bylose, atsižvelgdamas į buvusių sutuoktinių, vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Ši laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Iš bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010-10-01 nutartimi patvirtino ieškovo ir atsakovės taikos sutartį civilinėje byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo pagal ieškovės E. Č. ieškinį atsakovui R. P. ir atsakovo R. P. priešieškinį ieškovei E. Č. Šia taikos sutartimi, kurią patvirtino teismas ir kuri yra įsiteisėjusi, šalys susitarė, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra su atsakove E. Č., susitarė dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi bendravimo tvarkos, nepilnamečiam šalių vaikui teikiamo išlaikymo sumos. Ieškovas pareiškė ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo tuo pagrindu, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, t. y. kad atsakovė išsivežė jo sūnų į užsienį ir jis negali bendrauti su sūnumi pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką. Iš kartu su atskiruoju skundui teismui pateiktos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011-07-25 išvados ir akto matyti, kad išvados ir akto surašymo metu nepilnametis R. P. Vilniuje negyveno, kad atsakovės motina paaiškino, jog atsakovė su mažamečiu vaiku išvyko gyventi ir dirbti į užsienį, aplinkybės, kad nepilnametis vaikas buvo išvežtas į užsienį, neginčija ir atsakovė, tačiau iš teismui pateiktų papildomų dokumentų, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011-10-24 buities tyrimo akto, 2011-10-18 teismo posėdžio protokolo matyti, kad šalių nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena Lietuvoje kartu su atsakove, t. y. kaip nustatyta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-10-01 įsiteisėjusia nutartimi. Atsižvelgiant į tai, kad CK 3.3 str. yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, kad byloje yra duomenų, jog vaikas šiuo metu gyvena su atsakove, kad duomenų apie tai, kad nepilnamečio vaiko gyvenimas su atsakove prieštarautų vaiko interesams, nėra (priešingai, byloje yra duomenų apie tai, kad vaikui atsakovės gyvenamojoje vietoje yra sudarytos geros gyvenimo ir ugdymo sąlygos), kad laikinoji apsaugos priemonė yra analogiška ieškinio reikalavimui, kad klausimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas bus išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių. Be to, apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys apie tai, jog 2011-10-18 parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jeigu atsakovė gyvens Lietuvoje, jis sutiks, kad vaikas gyventų su motina, t. y. šalys byloje gali susitarti dėl taikaus ginčo sprendimo, todėl iki tol, kol tarp šalių bus išspręstas kilęs ginčas, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su tėvu. Netenkinus prašymo dėl laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su tėvu, netenkintinas ir prašymas dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš atsakovės.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336-339 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.