- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-16
- Bylos Nr.
- e2A-2452-273/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13452-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
- Atsakovas
- A. P.
- Kategorijos
- 2.5.29.3Vartojimo kreditas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-18715-918/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 355,89 Eur skolą, 346,33 Eur palūkanas, 64,06 Eur delspinigius už nesumokėtą skolą, 62,34 Eur delspinigius už nesumokėtas palūkanas, 98,37 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, (iš viso 926,99 Eur), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 12 procentų dydžio metines palūkanas nuo 355,89 Eur pagrindinės skolos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21 Eur žyminį mokestį. Prašė grąžinti 5 Eur žyminio mokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovei 355,89 Eur negrąžinto kredito, 100 Eur sutartines palūkanas už 2008-09-23–2015-06-12 laikotarpį, 82,06 Eur delspinigius už 2014-12-14–2015-06-12 laikotarpį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (537,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-07-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 12 procentų dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (355,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-07-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur žyminį mokestį; kitą ieškinio dalį atmetė; grąžino ieškovei 5 Eur žyminį mokestį. Teismas nustatė, kad AB DnB NORD bankas 2006-09-21 pagal Papildomą susitarimą prie 2006-07-21 mokėjimo kortelės VISA Electron išdavimo ir naudojimo sutarties dėl atstatomojo kredito limito nustatymo suteikė atsakovui kreditą. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, kredito laiku negrąžino. 2008-09-23 reikalavimo perleidimo sutartimi AB DnB NORD bankas perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą naujajam kreditoriui UAB „Gelvora“. Atsakovas prievolės atsiskaityti su ieškove neįvykdė, liko jai skolingas 355,89 Eur negrąžinto kredito, todėl šią sumą teismas priteisė ieškovei iš atsakovo. Teismas, spręsdamas dėl prašomų priteisti iš atsakovo 346,33 Eur sutartinių palūkanų už laikotarpį nuo 2008-09-23-2015-06-12 priteisimo, nurodė, kad atsakovas prisiėmė prievolę atlyginti ieškovei aiškiai per dideles palūkanas už paskolintų pinigų naudojimą. Teismo vertinimu, paskaičiuotos 346,33 Eur sutartinės palūkanos už pradelstą atsiskaityti laikotarpį yra pernelyg didelės, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą, palūkanos siekia negrąžinto kredito sumą (355,89 Eur), byloje nėra įrodymų, kad ieškovė patyrė prašomus priteisti 346,33 Eur dydžio nuostolius dėl atsakovo netinkamo prievolės vykdymo. Teismas, atsižvelgęs į negrąžinto 355,89 Eur kredito dydį, prašomų priteisti palūkanų 346,33 Eur dydį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, prašomų priteisti palūkanų dydį sumažino iki 100 Eur. Teismas nustatė, kad šalys susitarė dėl 0,1 procentų dydžio delspinigių nuo laiku nesumokėtos skolos už kiekvieną uždelstą dieną, ieškovė paskaičiavo atsakovui 64,06 Eur delspinigių už nesumokėtą skolą už 2014-12-14 – 2015-06-12 laikotarpį, 62,34 Eur delspinigių už nesumokėtas palūkanas už 2014-12-14 – 2015-06-12 laikotarpį. Teismas sumažinęs priteistinų sutartinių palūkanų dydį nuo 346,33 Eur iki 100 Eur, sprendė, kad delspinigiai už nesumokėtas 100 Eur palūkanas sudaro 18 Eur. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tenkino iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteisė 64,06 Eur delspinigių už nesumokėtą skolą už 2014-12-14 – 2015-06-12 laikotarpį, 18 Eur delspinigių už nesumokėtas 100 Eur palūkanas už 2014-12-14 – 2015-05-12 laikotarpį, iš viso 82,06 Eur delspinigių, likusią reikalavimo dalį dėl delspinigių atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovės reikalavimo dalį priteisti 98,37 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė prašė panaikinti 2015 m. rugpjūčio 25 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo už akių dalį, kurioje atmestas ieškovės prašymas priteisti 246,33 Eur palūkanas ir 44,34 Eur palūkanų delspinigius ir papildomai iš atsakovo priteisti 246,33 Eur palūkanas ir 44,34 Eur palūkanų delspinigius, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:
1. Mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, todėl šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.). Papildomame susitarime prie 2006-07-21 mokėjimo kortelės VISA Electron išdavimo ir naudojimo sutarties dėl atstatomojo kredito limito nustatymo Nr. KLE-1686 numatytos 12 proc. dydžio sutartinės (pelno) palūkanos neprieštarauja nei įstatymams, nei protingumo bei sąžiningumo principams. Teismo sprendimas, toje dalyje, kurioje nepriteistos 246,33 Eur palūkanos yra nepagrįstas ir neteisėtas;
2. Nagrinėjamoje byloje atsakovai teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį, prieštaravimų nepateikė, nebuvo reiškiama reikalavimų dėl šalių sudarytų kredito sutarčių sąlygų dėl palūkanų normos modifikavimo. Nepaisant to, kad tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovas kaip vartotojas yra silpnesnioji sandorio šalis, tačiau minėta aplinkybė nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palūkanas. Nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo;
3. Teismo sprendimas palūkanų ir palūkanų delspinigių sumažinimo dalyje yra akivaizdžiai prieštaringas. Teismas sumažino ieškovės prašomas priteisti pelno (mokėjimo) palūkanas, priskaičiuotas iki kreipimosi į teismą, kaip neprotingai dideles, iš kitos pusės, nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisė Papildomame susitarime prie 2006-07-21 mokėjimo kortelės VISA Electron išdavimo ir naudojimo sutarties dėl atstatomojo kredito limito nustatymo Nr. KLE-1686 numatytas palūkanas, nes šį ieškovės reikalavimą laikė teisėtu ir pagrįstu;
4. Nepagrįstai sumažinus palūkanas, nepagrįstai buvo sumažinti ir palūkanų delspinigiai.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Apeliaciniu skundu keliamas teismo teisės mažinti sutartimi nustatytas mokėjimo (pelno) palūkanas ir delspinigius, skaičiuojamus nuo palūkanų, klausimas. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria teismas iš atsakovų ieškovei prašomą priteisti 346,33 Eur palūkanų sumą sumažino iki 100 Eur, o delspinigius, skaičiuojamus nuo palūkanų, sumažino nuo 62,34 Eur iki 18 Eur. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nesant tam teisinio pagrindo sumažino sutartines palūkanas ir delspinigius, kuriuos atsakovas, kaip kredito gavėjas, privalėjo mokėti už naudojimąsi pinigais. Apeliacinis teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentacija.
Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos yra: pirma, mokestis už pinigų skolinimą (pavyzdžiui, CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis, kompensuojamosios palūkanos). Palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis. Atsižvelgiant į tai, kad, mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006-09-21 tarp AB DnB NORD banko ir atsakovo buvo sudarytas Papildomas susitarimas prie 2006-07-21 mokėjimo kortelės VISA Electron išdavimo ir naudojimo sutarties dėl atstatomojo kredito limito nustatymo Nr. KLE1686, pagal kurį bankas suteikė atsakovui 1 632 Lt kreditą su 12 procentų dydžio metinėmis palūkanomis.
Civiliniame kodekse palūkanų apibrėžimas neįtvirtintas, tačiau sistemiškai aiškinant įstatymą palūkanos gali būti apibrėžiamos dvejopai: a) kaip mokestis kreditoriui už pinigų skolinimą (šios palūkanos vadinamos mokėjimo ar pelno palūkanomis); b) kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės termino praleidimą (šios palūkanos vadinamos kompensuojamosiomis palūkanomis). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 str. 2 d.) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi, ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pelno palūkanų (jų dydžio). Pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi paskolintais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu.
Nagrinėjamu atveju 2006-09-21 tarp AB DnB NORD banko ir atsakovo buvo sudarytame Papildomame susitarime prie 2006-07-21 mokėjimo kortelės VISA Electron išdavimo ir naudojimo sutarties dėl atstatomojo kredito limito nustatymo Nr. KLE1686 12 procentų dydžio metinių palūkanų norma nustatyta šalių susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.).
Kadangi mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, tai šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas taikant sutarčių teisės normas (pvz., CK 6.223, 6.228 str. ir kt.), tačiau turi būti nustatytas tam teisinis pagrindas. CK 6.228 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė šaliai atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Remiantis teisiniu reglamentavimu, teismas turi teisę išnagrinėti sutarties sąlygą ir ją atitinkamai pakeisti CK 6.228 straipsnio pagrindu tik esant šalies prašymui, jai įrodinėjant šios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014). Nagrinėjamu atveju toks prašymas byloje pareikštas nebuvo. Pažymėtina, kad pelno palūkanų dydis negali būti mažinamas remiantis CK 6.37 straipsnio trečiosios dalies, CK 1.5 straipsnio nuostatomis, nes šios normos taikytinos tik sprendžiant dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo.
Byloje nėra ginčo, jog tarp šalių sudaryta sutartis yra vartojimo kredito sutartis. Teismų praktikoje nustatyta, jog vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių priežasčių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, todėl verslininkas sutarties sąlygų pagrindu gali įgyti nepateisinamą pranašumą prieš vartotoją. Dėl šių priežasčių teisingai sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrai vartojimo sutartyse užtikrinti reikalingas specialusis, tik vartojimo sutartims taikomas įstatyme nustatytas reglamentavimas. Vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar tokios sutarties sąlygos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją. Neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties ar neturi visos apsispręsti reikalingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo. Papildoma vartotojams suteikiama apsauga skiriama siekiant išvengti stipresniosios šalies primestų sąlygų, taip siekiant išlaikyti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ši papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) (CK 6.38 str., 6.59 str.), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-537/2014).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių sudarytoje sutartyje buvo aiškiai nurodytas palūkanų dydis. Šalių sutartimi nustatytos palūkanų normos neviršija Vartojimo kredito įstatyme nustatytų bendros vartojimo kredito kainos metinės normos. Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo metu yra didesnė kaip 200 proc. Remiantis išdėstytu, ieškovei iš atsakovo priteistų pelno (mokėjimo) palūkanų suma padidintina iki ieškiniu prašomos priteisti sumos, t. y. iki 346,33 Eur.
Byloje pateiktame Papildomame susitarime prie 2006-07-21 mokėjimo kortelės VISA Electron išdavimo ir naudojimo sutarties dėl atstatomojo kredito limito nustatymo Nr. KLE1686 nei delspinigių skaičiavimo tvarka, nei delspinigių norma nėra nustatyta. Pagal CK 6.72 straipsnio nuostatas susitarimas dėl netesybų (delspinigių) turi būti rašytinis. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybas (delspinigius) nustato įstatymas, sutartis ar teismas. Sutarties Nr. DNB0043, kuri nurodyta pridėtame 2015 m. birželio 15 d. palūkanų delspinigių paskaičiavimo akte ir kurios pagrindu apskaičiuoti 0,1 procento dydžio delspinigiai, byloje nėra pateikta. Kitų įrodymų patvirtinančių kad ieškovės reikalaujami priteisti 0,1 procento dydžio delspinigiai yra numatyti sutartyje, įstatyme ar nustatyti teismo, kaip tai reikalaujama CK 6.71 straipsnio 1 dalyje, byloje nėra pateikta. Darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra nepagrįstas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo didinti pirmosios instancijos teismo priteistą delspinigių sumą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių skundžia tik ieškovė, CPK 313 straipsnio normos draudžia ieškovės atžvilgiu priimti blogesnį sprendimą, nei buvo priimtas, todėl apeliacinio skundo reikalavimas padidinti priteistus delspinigius netenkintinas ir sprendimo dalis dėl ieškovei priteistų delspinigių nekeistina.
Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių pakeistinas, 246,33 Eur padidinant priteistų pelno (mokėjimo) palūkanų sumą iki ieškiniu prašomos priteisti sumos, t. y. iki 346,33 Eur, priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos skaičiuotinos ne nuo 537,95 Eur, o nuo 784,28 Eur sumos (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).
Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 26,93 Eur (93 Lt). Už ieškinį, kuris paduotas elektroninių ryšių priemonėmis, ieškovė turėjo sumokėti 21 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). Ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 84,61 procento (784,28/926,99x100). Ieškovei priteistinas žyminis mokestis padidintinas iki 17,77 Eur (21x84,61%), o grąžintino žyminio mokesčio suma padidintina iki 5,93 Eur (26,93-21). Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur. Patenkinus apeliacinio skundo reikalavimus 84,75 procento (246,33/290,67x100), ieškovei iš atsakovo priteistina 12,71 Eur (15x84,75%) žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą atlyginti (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą už akių pakeisti.
Priteistą ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Gelvora“ (juridinio asmens kodas 125164834) iš atsakovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutartinių palūkanų už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 23 d. iki 2015 m. birželio 12 d. padidinti iki 346,33 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuoti nuo priteistos 784,28 Eur sumos.
Priteistą ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Gelvora“ (juridinio asmens kodas 125164834) iš atsakovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti iki 17,77 Eur.
Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Gelvora“ (juridinio asmens kodas 125164834) grąžintiną žyminio mokesčio sumą padidinti iki 5,93 Eur.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Gelvora“ (juridinio asmens kodas 125164834) iš atsakovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,71 Eur žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą atlyginti.