Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų N. B. ir E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovams N. B. ir E. B. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, skolos už paslaugas priteisimo ir nuomos mokesčio už naudojimąsi butu priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas N. V. ieškinyje teismo prašė iškeldinti atsakovą N. B. su visa jam priklausančia manta iš ieškovui priklausančio 4 kambarių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų E. B. ir N. B. už laikotarpį nuo 2014-07-24 iki 2016-06-30 ieškovo lėšomis sumokėtas 1 524,19 Eur skolas už komunalines paslaugas AB „Kauno energija“ ir 415,03 Eur skolas už komunalines paslaugas UAB „Kauno butų ūkis“, 4 080 Eur nuomos mokestį už naudojimąsi ieškovui priklausančiu butu nuo 2014-07-24 iki 2016-07-24, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis 2014 m. liepos 7 d. įvykusiose varžytinėse nusipirko 4 kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimo už akių pagrindu 2015 m. liepos 3 d. išduotas vykdomasis raštas ieškovui iškeldinti buvusią buto savininkę E. B. su visa jai priklausančia manta, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, tačiau atsakovė E. B. šio teismo sprendimo ir antstolio M. P. 2015 m. spalio 7 d. raginimo dėl sprendimo vykdymo iki šiol nėra įvykdžiusi ir toliau neteisėtai naudojasi ieškovui priklausančiomis patalpomis. Be to, su antstolio pagalba bandant įvykdyti teismo sprendimą, paaiškėjo, kad bute yra registruotas ir gyvena E. B. pilnametis sūnus N. B., dėl kurio iškeldinimo sprendimas nebuvo priimtas, ir tai apsunkino ankstesnio teismo sprendimo vykdymą. Ieškovas 2016 m. liepos 1 d. Panevėžio rajono 3-iojo notarų biuro registruotu laišku informavo atsakovą N. B. apie būtinybę iki 2016 m. liepos 8 d. išsikraustyti iš jam priklausančių patalpų ir išdeklaruoti gyvenamąją vietą, tačiau atsakovas be jokio teisinio pagrindo ir toliau gyvena bei naudojasi visu ieškovui priklausančiu turtu. Be to, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. ir 2016 m. birželio 9 d. sprendimais UAB „Kauno butų ūkis“ ir AB „Kauno energija“ iš ieškovo buvo priteista 415,03 Eur ir 1 264,79 Eur skola, delspinigiai, palūkanos, žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos, nors kaip trečiasis asmuo įtraukta E. B. teismo posėdžių metu pripažino, kad būtent ji yra šių paslaugų naudotoja ir skola susidarė dėl jos kaltės bei turi būti išreikalauta iš jos, kaip faktinės buto gyventojos ir šių paslaugų naudotojos. Priteistas skolas ieškovas yra apmokėjęs savo lėšomis. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė E. B. savo socialinio tinklapio Facebook profilyje bei svetainėje www.dedu.lt buvo paskelbusi nuomojanti kambarį ieškovui priklausančiame bute. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai, ne tik neteisėtai gyvendami ir naudodamiesi ieškovui priklausančiu turtu ir teikiamomis komunalinėmis paslaugomis patys galimai dar nuomojo ieškovui priklausančio buto kambarius ir iš to bandė pasipelnyti, prašė teismo priteisti nuomos mokestį už laikotarpį nuo buto įsigijimo dienos (2014-07-24) iki 2016-07-24, t. y. 24 mėnesius po 170 Eur už mėnesį.

3. Atsakovė E. B. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovas R. V. nupirko ginčo butą iš varžytinių neteisėtai, ji su sūnumi N. B. kito buto neturi, tai yra jų vienintelė gyvenamoji vieta, sūnus yra invalidas, dirbti negali, todėl nesutinka ir su ieškovo prašoma priteisti 6 064,68 Eur suma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino, iškeldino atsakovą N. B. iš ieškovui R. V. priklausančio 4 kambarių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, priteisė ieškovui R. V. solidariai iš atsakovų E. B. ir N. B. 4 080 Eur nuostolius, už laikotarpį nuo 2014-07-24 iki 2016-06-30, ieškovo lėšomis sumokėtas 1 524,19 Eur skolas už komunalines paslaugas AB „Kauno energija“ ir 415,03 Eur skolą už komunalines paslaugas UAB „Kauno butų ūkis“, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2016-08-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 83 Eur žyminį mokestį.

5. Teismas nustatė, kad ieškovas R. V. nuo 2014 m. liepos 24 d. yra nekilnojamojo turto – 4 kambarių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Nors atsakovė teigia, kad ieškovas butą įgijo nesąžiningai, įrodymų, pagrindžiančių tokią aplinkybę, nepateikė bei pripažino, kad turto pardavimo iš varžytinių akto, kurio pagrindu ieškovas įgijo ginčo butą, teisme neginčijo. Ieškovas, įsigijęs butą, kreipėsi į teismą dėl atsakovės E. B. iškeldinimo ir teismas jo ieškinį patenkino. Antstolis, vykdydamas šį teismo sprendimą, 2015 m. spalio 8 d. įteikė atsakovei raginimą įvykdyti sprendimą geruoju, tačiau atsakovė atsisakė tai daryti. Paaiškėjus aplinkybei, kad ieškovui priklausančiame bute gyvena ir atsakovės sūnus N. B., ieškovas kreipėsi į pastarąjį su prašymu išsikelti iš buto iki ieškovo nurodyto termino, tačiau N. B. ir toliau gyvena ieškovui priklausančiame bute. Taigi tarp šalių nesusiklosčius nuomos ar kitokiems sutartiniams santykiams dėl naudojimosi ginčo butu atsakovė su sūnumi jame gyvena be teisinio pagrindo ir nemoka jokių komunalinių mokesčių.

6. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad atsakovai, gyvendami jiems nepriklausančiame bute, pažeidžia ieškovo, kaip namo savininko, teises savo nuožiūra valdyti, naudoti ir disponuoti jam priklausančiu turtu, todėl ieškovas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, taip pat prašyti iškeldinti atsakovą N. B. iš jam priklausančio buto ir toks jo reikalavimas laikytinas pagrįstu.

7. Teismas taip pat nustatė, kad tai, jog ieškovas įsigijo butą su rūsiu, atsakovams buvo žinoma. Kaip teismo posėdyje paaiškino atsakovė E. B. , ji nuolat bendravo su banku ir jai prieš savaitę iki buto pardavimo paskambino iš banko ir pranešė, kad yra jos buto pirkėjas. Taip pat ji žinojo, kad jos butą įsigijo banko direktorius. Taigi ieškovui įsigijus ginčo butą, atsakovai žinojo, kad jis jiems nebepriklauso. Tik įgijęs butą ieškovas 2014 m. rugsėjo 10 d. kreipėsi į teismą dėl atsakovės E. B. iškeldinimo, atsakovė ieškinį gavo, prašė teismo pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, teismui patenkinus jos prašymą, atsiliepimo nepateikė, dėl ko buvo priimtas sprendimas už akių. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad atsakovai nuo pat nekilnojamojo turto akto pasirašymo žinojo, kad jiems ginčo butas nepriklauso ir jie jame gyvena be teisinio pagrindo, t. y. be savininko sutikimo, tuo pačiu apribodami ieškovo, kaip šio turto savininko, galimybes įgyvendinti daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo teises. Todėl atsakovai buvo neteisėti nesąžiningi turto valdytojai. Savininkas iš tokio nesąžiningo neteisėto valdytojo turi teisę reikalauti grąžinti arba atlyginti visas pajamas, kurias šis asmuo gavo ar turėjo gauti per visą valdymo laikotarpį (CK 4.97 straipsnio 1 dalis).

8. Nepaisant to, jog byloje nustatyta, kad atsakovė siekė išnuomoti kambarį ieškovui priklausančiame bute, įrodymų apie tai, kad atsakovai būtų gavę kokias nors pajamas per visą ginčo buto valdymo laikotarpį, nėra ir ginčo dėl to byloje nekilo. Ieškovas pareiškė ieškinį atsakovams dėl nuomos mokesčio už naudojimąsi butu priteisimo, kas, teismo vertinimu, kvalifikuotina kaip nuostolių priteisimas, atsakovui gavus naudą iš savo neteisėtų veiksmų. Dėl neteisėtų kito asmens veiksmų žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginti tiesioginiai nuostoliai, taip pat netiesioginiai nuostoliai – pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų neteisėtų veiksmų. Atlyginami tie nuostoliai, kurie yra susiję su neteisėtais veiksmais taip, kad yra pagrindas konstatuoti teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį – nuostolius, kurie pagal civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatas.

9. Ieškovas ginčo butą įsigijo tikslu ateityje gyventi vaikams, o iki tol gauti pajamas butą išnuomojant. Taigi turtas įsigytas tikslu gauti pelno iš buto valdymo, naudojimo ar disponavimo juo. Atsakovams neišsikėlus, ieškovas prarado bet kokias galimybes išnuomoti turtą. Negautų pajamų dydį ieškovas įrodinėjo apskaičiavęs toje pat vietoje esančių butų nuomos kainą pagal internetinių nuomos skelbimų pavyzdžius, atsižvelgdamas į mažiausią (vieno – dviejų kambarių) buto nuomos Petrašiūnų rajone kainą, t. y. 170 Eur už mėnesį, bei reikalauja sumokėti už laikotarpį nuo buto įsigijimo dienos (2014-07-24) iki 2016-07-24 dienos, t. y. už 24 mėnesius, kas sudaro 4 080 Eur. Teismui nustačius, kad atsakovai ir toliau gyvena ieškovui priklausančiame bute nieko už jį nemokėdami, nesprendžia susidariusios situacijos racionaliai, neieško kito mažesnio būsto, atitinkančio jų gaunamas pajamas, neturėdami jokių realių galimybių siekia išsilaikyti būtent ginčo bute, kas reiškia, yra akivaizdžiai nesuinteresuoti išsikelti iš ginčo buto, šį ieškovo reikalavimą laikė pagrįstu.

10. Ieškovas taip pat prašė priteisti teismų priteistus ir jo sumokėtus įsiskolinimus UAB „Kauno butų ūkis“ ir AB „Kauno energija“ už suteiktas paslaugas ir jo papildomai sumokėtą įsiskolinimą AB „Kauno energija“. Atsakovė E. B. su šiuo reikalavimu sutiko tiek nagrinėjant civilines bylas dėl įsiskolinimų priteisimo, tiek ir nagrinėjant šią bylą, todėl teismas šį reikalavimą tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovai N. B. ir E. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Šioje civilinėje byloje buvo svarbu nustatyti, ar butas įgytas teisėtai, nepažeidžiant įstatymų, o pasiūlyta suma už turtą nepažeidė skolininko ir kreditoriaus interesų, varžytynių vykdytojas ir dalyviai elgėsi sąžiningai. Antstolis R. S. vykdė priverstinį buto (duomenys neskelbtini), pardavimą iš varžytynių ir 2014 m. liepos 7 d. iš antrųjų varžytynių šis butas parduotas už 22 156 Eur, t. y. tris kartus pigiau, nei buvo sumokėta jį įsigyjant. Pardavimo metu vidutinė buto rinkos vertė buvo apie 53 000 Eur. Atsakovo N. B. brolis tuo metu skundė antstolio veiksmus, jog parduodamas turtas nebuvo tinkamai įvertintas ir parduotas už pernelyg mažą kainą, tačiau antstolis, nesutikdamas su skundu, nepersiuntė vykdomosios bylos ją kuruojančiam teismui. Tokiu būdu pažeidė įstatymus bei apsunkino pažeistų teisių gynimą. Taigi ieškovas nepagrįstai praturtėjo, įgydamas 53 000 Eur vertės turtą už 22 156 Eur sumą, o atsakovai neteko vienintelio nekilnojamojo turto.

1.2. Teismas turėjo būti aktyvus, siekiant išspręsti bylą teisingai, tačiau nesiėmė visų būtinų procesinių veiksmų.

1.3. Ieškovas teismui nenurodė ir teismas neįvertino aplinkybių, jog atsakovai, kol gyveno ginčo bute, mokėjo už kitas komunalines paslaugas AB „Lesto“, UAB „Kauno vandenys“, „Lietuvos dujos“. Be to, su ieškovu iš pradžių buvo šnekėta apie nuomą ir komunalinių apmokėjimą, buvo tartasi dėl nuomos mokesčio apie 100 Eur/mėn. plius komunaliniai mokesčiai, o esant šildymo sezonui ir susidarius didesnei mokėtinai sumai, ieškovas prašė mokėjimų tik už komunalinius mokesčius, tame tarpe ir šildymą. Todėl pagal susitarimą atsakovė E. B. siekė prisiimti skolas UAB „Kauno butų ūkis“ ir AB „Kauno energija“ bylose, nukreiptose į ieškovą.

1.4. Ieškovas klaidina teismą, teigdamas, kad atsakovai siekė neteisėtai išnuomoti vieną buto kambarį. Pats ieškovas ragino imtis priemonių mažinti šildymo įsiskolinimus ir kaip sprendimą siūlė išnuomoti vieną kambarį. Bet nepavykus rasti nuomininkų, atsakovai siūlė ieškovui pasirašyti nuomos sutartį ir ją užregistruoti Registrų centre. Jeigu būtų pasirašyta nuomos sutartis ir įregistruota, tokiu atveju UAB „Kauno butų ūkis“ ir AB „Kauno energija“ būtų reikalavę skolų tiesiogiai iš atsakovų ir ieškovas nebūtų turėjęs tokių problemų. Šiuo atveju ieškovas elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, dėl ko jam buvo priteistos UAB „Kauno butų ūkis“ 415,03 Eur ir AB „Kauno energija“ 1 264,79 Eur skolos.

1.5. Teismas neteisingai konstatavo, kad tarp atsakovų ir ieškovo nesusiklostė nuomos sutartiniai santykiai. Tarp ieškovo ir atsakovų žodžiu buvo sutarta, kad atsakovai moka už komunalinius patarnavimus ir gali gyventi ginčo bute, o už nuomą mokestis nebus imamas. Atsakovai ragino ieškovą įteisinti nuomos sutartį raštu ir ją įregistruoti, tačiau ieškovas nuomos sutarties raštu sudaryti ir jos įteisinti nenorėjo.

1.6. Teismas neteisingai konstatavo, kad atsakovai nuo pat nekilnojamojo turto akto pasirašymo žinojo, jog jiems ginčo butas nepriklauso ir jie jame gyvena be teisinio pagrindo, be savininko sutikimo. Atsakovai manė, kad buvo paduotas skundas dėl įvykusių varžytinių, kadangi varžytynės buvo neteisėtos. Be to, ieškovui besikreipiant į teismą dėl atsakovės iškeldinimo, su ieškovu buvo pradėta kalbėtis dėl nuomos ir mokėjimų, tačiau jis ieškinio neatsiėmė, tokiu būdu pasilikdamas teisę kada norės iškeldinti atsakovę.

1.7. Ieškovas neįrodė visų 4 civilinės atsakomybės sąlygų dėl žalos, todėl teismas be pagrindo nusprendė priteisti žalą (nuostolius). Teismo motyvas, kad, atsakovams neišsikėlus, ieškovas prarado bet kokias galimybes išnuomoti turtą yra nepagrįstas. Nėra pagrindo manyti, kad ieškovas būtų nuomojęs butą ir nėra garantijų, kad butas būtų išnuomotas už 170 Eur per mėnesį.

1.8. Teismas pažeidė atsakovo N. B. teises į teisingą teisminį procesą ir nekaltumo prezumpciją, kadangi nagrinėjo bylą atsakovui nedalyvaujant, nors E. B. teismą informavo, kad atsakovas serga, turi biuletenį. Sutikimo, kad byla būtų nagrinėjama be jo, atsakovas nedavė, tačiau teismas bylos nagrinėjimo neatidėjo. Atsakovas negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių ir pateikti atsiliepimų, prieštaravimų.

12. Ieškovas R. V. atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad skundai dėl antstolio veiksmų ir varžytynių teisėtumo buvo išnagrinėti ir atmesti ankstesniais teismų sprendimais, varžytynės paskelbtos įsigaliojusiomis. Atsakovai teigia, kad, jei būtų sudaryta nuomos sutartis, komunalinių paslaugų teikėjai reikalautų komunalinių paslaugų apmokėjimo iš nuomotojų, tačiau nuomos sutarties nebuvimas nesuteikia teisės nemokėti už komunalinius mokesčius ar nekompensuoti savininko patirtų nuostolių atsakovams pripažįstant, kad jie yra faktiniai paslaugų naudotojai, ir toliau neteisėtai gyventi bei naudotis ieškovui priklausančiu turtu. Ieškovo nenorą ir nesutikimą leisti gyventi atsakovams bute rodo nuo 2014 metų vykstantis iškeldinimo iš buto teisminis procesas. Atsakovai žinojo, kad gyvena bute neteisėtai, jie ne kartą buvo informuoti apie būtinybę išsikraustyti. Nuomos kainai pagrįsti buvo pateikta žemiausia kaina, už kurią tame rajone nuomojami analogiško dydžio butai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), tačiau jos nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. Byloje nustatyta, kad ieškovas R. V. nuo 2014 m. liepos 24 d. turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu yra nekilnojamojo turto – 4 kambarių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. išduotas vykdomasis raštas patvirtina, kad E. B. Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimu yra iškeldinta iš nurodyto buto. Vykdant iškeldinimą paaiškėjo, kad šiame bute savo gyvenamąją vietą nuo 1997-04-24 yra deklaravęs ir atsakovas N. B., kuris 2016 m. liepos 5 d. notarine tvarka įteiktu pranešimu ieškovo buvo įspėtas išsikelti.

15. Byloje pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 9 d. sprendimu iš ieškovo R. V., kaip iš buto savininko, buvo priteista bendra 1 264,79 Eur skola AB „Kauno energija“, kurią ieškovas yra sumokėjęs, be to, gera valia apmokėjo AB „Kauno energija“ 2016 m. birželio mėn. sąskaitą 259,40 Eur sumai. Kitu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu iš ieškovo R. V., kaip iš buto savininko, buvo priteista 402,82 Eur skola ir 12,23 Eur žyminis mokestis UAB „Kauno butų ūkis“, bendrą 415,03 Eur sumą ieškovas taip pat yra sumokėjęs.

16. Ieškovas ieškinyje prašė iškeldinti atsakovą N. B. su visa jam priklausančia manta iš ieškovui priklausančio 4 kambarių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų E. B. ir N. B. už laikotarpį nuo 2014-07-24 iki 2016-06-30 ieškovo lėšomis sumokėtas 1 524,19 Eur skolas už komunalines paslaugas AB „Kauno energija“ ir 415,03 Eur skolas už komunalines paslaugas UAB „Kauno butų ūkis“, 4 080 Eur nuomos mokestį už naudojimąsi ieškovui priklausančiu butu nuo 2014-07-24 iki 2016-07-24, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

17. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį patenkino visiškai, su kuo nesutinka atsakovai teigdami, kad ieškovas butą įsigijo neteisėtai už tris kartus mažesnę nei rinkos kainą. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovai už kitas komunalines paslaugas mokėjo ir su ieškovu žodžiu susitarė dėl buto nuomos, o ieškovui sudarius nuomos sutartį su atsakovais ir ją įregistravus skola būtų išieškota tiesiogiai iš atsakovų. Mano, kad neįrodytos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos dėl buto nuomos pajamų, kadangi nėra garantijų, kad ieškovas butą būtų išnuomojęs ir būtų gavęs 170 Eur nuomos mokestį kas mėnesį. Taip pat nurodo, kad teismas, išnagrinėjęs bylą nedalyvaujant atsakovui N. B., pažeidė jo teisę į teisingą teismą, nes atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo dėl ligos.

Dėl atsakovo N. B. teisės į teisingą teismą pažeidimo

18. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina teisę į teismą. Tam, kad ši teisė būtų veiksminga, asmuo privalo turėti aiškią, praktinę galimybę ginčyti veiksmą, ribojantį jo teises (žr., pvz., 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03). EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Konvencijos 6 straipsnio paskirties ir tikslų (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35).

19. Bendroji teisingo bylos nagrinėjimo koncepcija, be kita ko, apimanti fundamentalų rungimosi principą, reikalauja, kad visos civilinio proceso šalys turėtų turėti galimybę žinoti ir komentuoti pastabas ar visus įrodymus, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą. Tačiau Konvencijos 6 straipsnis taip pat nekliudo asmeniui savo laisva valia, tiesiogiai ar netiesiogiai, atsisakyti nuo teisingo teismo garantijų (žr., pvz., 2016 m. birželio 9 d. sprendimą byloje Gyuleva prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 38840/08, par. 34–39). Iš EŽTT jurisprudencijos, susijusios su paties pareiškėjo nerūpestingu elgesiu sužinant apie paskirtus teismo posėdžius, matyti, kad pareiškėjui suteikus veiksmingą galimybę dalyvauti teismo posėdžiuose, tačiau jam pačiam tokios galimybės atsisakius, gali būti nekonstatuotas Konvencijos 6 straipsnio pažeidimas (žr., pvz., mutatis mutandis, 2007 m. gegužės 15 d. sprendimą byloje Babunidze prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 3040/03; 2007 m. spalio 23 d. sprendimą, priimtą byloje Boyko prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 17382/04).

20. Apeliantų teigimu, bylos nagrinėjimo metu buvo pažeista atsakovo N. B. teisė į teisingą teismą, kadangi byla išnagrinėta jam nedalyvaujant. Bylos duomenys patvirtina, kad byla 2016 m. gruodžio 19 d. vykusiame teismo posėdyje išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui N. B.. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką atsakovui buvo pranešta teismo pranešimu, kadangi prieš tai jam buvo tinkamai įteiktas teismo šaukimas (CPK 133 straipsnio 1 dalis), t. y. atsakovas N. B. buvo informuotas tinkamai. Teismo posėdžio metu atsakovė E. B. pateikė teismui 2016-12-13 N. B. išduotą pranešimą apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą nuo 2016-12-14 iki 2016-12-20. Paties atsakovo N. B. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą CPK 246 straipsnio 2 dalies tvarka nebuvo pateiktas. Todėl pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atsakovui N. B. nedalyvaujant, nepažeidė procesinės teisės normų reikalavimų.

21. Pažymėtina ir tai, kad ieškinio kopija ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovui N. B. buvo įteiktas 2016-08-06 asmeniškai, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį 2016-09-08 jam įteiktas pasirašius atsakovei E. B., atsakovas N. B. 2016 m. spalio 20 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje dalyvavo ir prašė atidėti parengiamąjį teismo posėdį, kad galėtų susirasti advokatą, tačiau jis antrajame parengiamajame teismo posėdyje jau nedalyvavo, ir duomenų, kad atsakovas būtų pasisamdęs advokatą, į bylą nebuvo pateikta. Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymo atidėti teismo posėdį netenkino, nors ji ir pateikė dokumentą apie atsakovo N. B. nedarbingumą.

22. Nurodytos atsakovo N. B. procesinį elgesį patvirtinančios aplinkybės (atsiliepimo į ieškinį nepateikimas, nepasinaudojimas suteikta galimybe susirasti advokatą, nedalyvavimas teismo posėdžiuose) patvirtina, kad jis pats suvaržė savo galimybes dalyvauti procese ir ginti savo teises procesinės teisės normose įtvirtintais būdais, todėl toks jo elgesys vertintinas kaip jo paties sąmoningas teisės dalyvauti procese atsisakymas. Taigi nenustatytas atsakovo N. B. teisės į teisingą teismą pažeidimas.

Dėl ieškinio tenkinimo pagrįstumo

23. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas yra ginčo buto savininkas, skundžiamu sprendimu apgynė jo teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti ir disponuoti jam priklausančiu turtu ir atsakovus iškeldino iš ieškovui priklausančio buto, juos pripažinęs neteisėtais nesąžiningais buto valdytojais.

24. Atsakovų teigimu, teismas nesiaiškino, ar butas ieškovo buvo įgytas teisėtai, nepažeidžiant įstatymų, nes butas buvo parduotas iš varžytynių tris kartus pigiau, nei buvo sumokėta jį įsigyjant. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos atsakovų argumentus atmetė, nurodęs, kad ieškovo nuosavybės teisių įgijimo pagrindas nėra nuginčytas ir tokių reikalavimų byloje nebuvo pareikšta. Aplinkybės, susijusios su ginčo turto įsigijimu, nebuvo ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi nagrinėjimo ribas apsprendžia byloje pareikšti reikalavimai ir jų pagrindas ir sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Todėl apeliantų argumentai kvestionuojant ieškovo nuosavybės teisės įgijimo teisėtumą atmestini.

25. Pažymėtina, kad ieškovas butą įsigijo 2014 m. liepos 24 d. turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu, atsakovė E. B. dar Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimu už akių yra iškeldinta iš nurodyto ieškovui priklausančio buto. Tai reiškia, kad atsakovai nuo 2014 m. liepos 24 d. turėjo pakankamai laiko ginti savo teises ir ginčyti ieškovo nuosavybės teisės į butą įgijimo pagrindą, tačiau duomenų apie tai byloje nėra pateikta.

26. Apeliantai taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad tarp atsakovų ir ieškovų nebuvo susiklostę nuomos santykiai, ir tai grindžia vien savo paaiškinimais, jog su ieškovu žodžiu susitarė, kad atsakovai mokės tik už komunalinius patarnavimus, o nuomos mokestis nebus imamas. Tačiau sutartis yra šalių susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius (CK 6.154 straipsnio 1 dalis) ir šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CPK 6.156 straipsnio 1 dalis), t. y. susitarimas pasiekiamas tik suderinus abiejų šalių valią. Tuo tarpu atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovų nurodytą valią jiems išnuomoti butą yra išreiškusi ir kita susitarimo šalis – ieškovas (CPK 178 straipsnis), o ieškovas tai neigia. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovai ir patys įvairiai aiškina susitarimo sąlygą dėl nuomos mokesčio, tai, jų teigimu, buvo susitarta dėl 100 Eur/mėn. nuomos mokesčio mokėjimo, tai susitarta iš viso nemokėti nuomos mokesčio.

27. Atsakovų apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jie už tam tikras ginčo butui teiktas paslaugas mokėjo, nepatvirtina jų nurodyto susitarimo su ieškovu dėl buto nuomos ir nepaneigia atsakovų pareigos savininkui atlyginti kitas išlaidas, susijusias su kitomis ginčo butui teiktomis paslaugomis, kuriomis atsakovai, faktiškai gyvendami bute, ir naudojosi.

28. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovams buvo žinoma apie tai, kad butą įsigijo ieškovas. Nors, kaip teigia apeliantai, jie laikė, kad varžytynės yra neteisėtos, tačiau, kaip jau nustatyta, ieškovo nuosavybės teisių įgijimo pagrindas teismine tvarka nėra nuginčytas.

29. Nesutiktina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovų ieškovo negautas pajamas už buto nuomą. Atsakovai be savininko sutikimo gyvendami bute apribojo ieškovo teisę valdyti ir naudotis butu, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, o žala ieškovui atsirado todėl, kad jis būdamas savininku galėjo, tačiau negavo būsto nuomos pajamų, o tai yra susiję būtent su atsakovų neteisėtais veiksmais. Tokiu būdu yra visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos, nustatytos CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniuose.

30. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl žalos dydžio, kuris pagal byloje pateiktus įrodymus (nuomos skelbimus) nustatytas pagal toje pačioje vietoje vyravusias butų nuomos kainas, teismui, beje, remiantis mažiausia nuomos kaina ir už mažesnio ploto butą. Atsakovai nepateikė kitokių įrodymų, kurie paneigtų teismo nustatytą nuomos kainą. Pažymėtina, kad atsakovai ieškovo nuosavybės teises varžo itin ilgą laikotarpį, t. y. daugiau kaip 3 metus.

31. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.