- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-08
- Bylos Nr.
- e2-4290-1167/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00180-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Adomaitytė
- Ieškovas
- V. A.
- Atsakovas
- J. A.
- Advokatai
- Igoris Manzurovas, Dmitrij Aleksandrov
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei V. A. Ch., jos atstovui advokatui Dmitrijui Aleksandrovui (Dmitrij Aleksandrov),
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, L. Ch. atstovui advokatui Dmitrijui Aleksandrovui (Dmitrij Aleksandrov),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. Ch. ieškinį atsakovui J. A. dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – L. Ch.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė V. A. Ch. ieškiniu kreipėsi į teismą, kurį patikslinusi prašo priteisti iš atsakovo J. A. 5 169,23 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. liepos 15 d., kol mokėsi pagal vidurinio ugdymo programą, taip pat visas ieškovės bei valstybės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad yra atsakovo dukra. Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. ieškovė mokėsi Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijoje pagal vidurinio ugdymo programą, kurią baigusi 2022 m. liepos 15 d. gavo brandos atestatą. Ieškovei (duomenys neskelbtini) sulaukus pilnametystės ir vis dar besimokant vidurinėje mokykloje, atsakovas nustojo teikti jai bet kokį išlaikymą. Besimokydama vidurinėje mokykloje ieškovė neturėjo jokių pajamų bei galimybių jas gauti, nes privalėjo skirti maksimalų dėmesį mokslui, buvo išlaikoma giminaičių. Vertingesnio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto taip pat neturėjo. Atsakovas nurodytu laikotarpiu dirbo, turėjo pakankamai turto ir pajamų, tačiau neskyrė ieškovei net dalies išlaikymo. Ieškovė paaiškino, kad 2021 m. buvo perkelta į dvyliktą klasę, po kurios 2022 m. sėkmingai gavo brandos atestatą, dėl to ieškovės pažymiai gimnazijoje neturi teisinės reikšmės bylai. Ieškovės teigimu, atsakovo mėnesinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, ginčo laikotarpiu buvo 2 165,82 Eur (23 940,31 GBP darbo užmokesčio - 2 036 GBP mokesčių) / 12 mėnesių / 0,84028 santykis Eur ir GBP 2021 m. gruodžio 31 d.). Atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise ginčo laikotarpiu priklausė 1 kambario butas, adresu: (duomenys neskelbtini), kuris, atsakovui gyvenant užsienyje, galėjo jam generuoti 124,06 Eur pajamų kas mėnesį. Taigi bendros atsakovo pajamos ginčo laikotarpiu buvo 2 289,88 Eur. Ieškovė nurodė, kad jos motinos (trečiojo asmens) darbo užmokestis ir ligos išmoka nurodytu laikotarpiu per mėnesį buvo 619,21 Eur. Taip pat trečiasis asmuo nurodytu metu gaudavo 290,09 Eur netekto darbingumo ir vienišo asmens išmokų kas mėnesį (4 351,33 Eur (už 2021 m. gegužės mėn. – 2022 m. liepos mėn.) / 15 mėnesių). Iš viso trečiojo asmens pajamos per mėnesį buvo 909,30 Eur (619,21 Eur + 290,09 Eur). Anot ieškovės, trečiasis asmuo neturėjo vertingesnio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad abu tėvai privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo proporcingai gaunamoms pajamoms, todėl trečiojo asmens dalis ieškovės išlaikyme yra 28 proc. (909,30 Eur / (909,30 Eur + 2 289,88 Eur) x 100), atsakovo – 72 proc. Dėl išdėstyto atsakovo nesumokėto išlaikymo įsiskolinimas yra 5 169,23 Eur ((468,41 Eur x 7,7 mėnesių nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. gruodžio 31 d.) + (549,65 Eur x 6,5 mėnesių nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 15 d.) / 100 proc. x 78 proc.).
Atsiliepimas
3. Atsakovas J. A. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Anot atsakovo, ieškovė neteisingai nurodė, kas galėtų generuoti atsakovui pajamų dėl jam priklausančio vieno kambario buto, nes, atsakovo teigimu, bute gyvena jo brolis, ir iš giminaičio jis nuompinigių neims, kitiems žmonėms nenuomos, nes brolis kitos gyvenamosios vietos neturi, be to, brolis apmoka visas su butu susijusias išlaidas. Be to, ieškovė taip pat neteisingai aiškina atsakovo pajamų dydį, kadangi neatsižvelgia į atsakovo patiriamas išlaidas. Atsakovas nurodė, kad turi mokėti nuomą už būstą, turi du išlaikytinius (vaikus), vienas iš jų turi įgimtų ligų, todėl patiriama daugiau išlaidų, susijusių su vaistų įsigijimu, gydymu. Atsakovas taip pat pažymi, kad visiškai nesąžiningai nustatomos išlaikymo procentinės proporcijos, kadangi ieškovė turi vieną išlaikytinį ir gyvena nuosavame būste, atsakovas gyvena nuomojamame būste ir turi du vaikus. Kadangi vienas vaikas ligotas ir reikalauja priežiūros, atsakovo sutuoktinė negali dirbti, nes turi prižiūrėti vaiką, todėl visą šeimą išlaiko tik atsakovas. Atsižvelgiant į tai, išlaikymo proporcijos turi būti padalytos mažiausiai po 50 proc., jeigu net mažesne dalimi turėtų prie išlaikymo prisidėti atsakovas. Be to, ieškovė nepateikė teismui jokių išlaikymo reikalingumo skaičiavimų, taip pat įrodymų dėl jos prašomo išlaikymo būtinumo ir reikalingumo. Atsakovas pažymi, kad iškyla natūralus klausimas, kodėl ieškovė nesikreipė savo mokymosi metu į teismą dėl išlaikymo, o tik praėjus beveik trejiems metais po mokslų pabaigimo. Išlaikymas iš atsakovo iki ieškovės mokslų pabaigimo nebuvo priteistas, ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes atsakovas nėra skolingas, savo pareigą dėl išlaikymo iki pilnametystės yra visiškai įvykdęs.
4. Trečiasis asmuo L. Ch. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Atsiliepime į pradinį ieškinį prašė ieškinį tenkinti visiškai.
5. Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu palaikė patikslintame ieškinyje išdėstytus argumentus bei reikalavimus.
Atsiliepimas
6. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytą poziciją.
7. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos faktinės aplinkybės
8. Byloje nustatyta, kad ieškovė yra pilnametė atsakovo J. A. dukra, gimusi (duomenys neskelbtini).
9. Ieškovė nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. mokėsi Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijoje, kurioje 2022 m. liepos 15 d. baigė vidurinio ugdymo programą ir gavo brandos atestatą (Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos 2023 m. lapkričio 14 d. pažyma dėl V. A. Ch. Nr. (duomenys neskelbtini)).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo pilnamečiam vaikui, besimokiusiam pagal vidurinio ugdymo programą, priteisimo
10. Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192¹ straipsnyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.
11. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant dėl paramos priteisimo būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, turi būti vertinami du kriterijai: pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).
12. Sprendžiant dėl paramos būtinumo, visų pirma turi būti vertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan., taip pat turi būti laikomasi principo, kad vaikui teikiamas išlaikymas turi būti skirtas vaiko būtiniems kasdieniams poreikiams tenkinti (maistui, aprangai, būstui, mokslams, sveikatai), o ne tapti papildomu pajamų ar praturtėjimo šaltiniu arba būdu sukaupti santaupų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1951-467/2020). Antra, sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-189/2007; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.).
13. CK 3.200 straipsnyje, kuris taikomas ir vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai (CK 3.192¹ straipsnio 4 dalis), nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tačiau tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Kai tėvai nurodytos pareigos nevykdo, o vaikas jau yra pilnametis ir kreipiasi į teismą dėl išlaikymo (paramos) priteisimo, teisės į išlaikymą (paramą) atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011). Pažymėtina ir tai, kad reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).
14. Spręsdamas, ar ginčo laikotarpiu, t. y. nuo pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) iki mokyklos baigimo (2022 m. liepos 15 d.), ieškovei buvo reikalinga parama, teismas atsižvelgia į tai, kad pagal bylos duomenis, ieškovė tuo metu nedirbo, pajamų negavo, mokėsi pagal vidurinio ugdymo programą, nuosavybės teise nei nekilnojamojo turto, nei vertingo kilnojamojo turto neturėjo (dokumento Nr. DOK-61098), buvo išlaikoma trečiojo asmens.
15. Vertinant tai, ar buvo išnaudotos visos protingos galimybės ieškovei pačiai pasirūpinti mokytis ir pragyventi reikalingomis lėšomis, pažymėtina, kad, kaip jau minėta, ieškovė minėtu laikotarpiu mokėsi pagal vidurinio ugdymo programą. Ieškovei vykdavo pamokos dienos metu, artėjo brandos egzaminų etapas. Pagal byloje pateiktą Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos informaciją, pamokos gimnazijoje prasideda 8 val., aštunta pamoka baigėsi 15.30 val., trečiadienį – 16.10 val. (el. b. 1 t., b. l. 81). Ieškovė baigė gimnaziją ir gavo Brandos atestatą, atsakovas ieškovės sąžiningo mokymosi pareigos neginčijo. Taigi, ieškovės galimybės dirbti ir užsitikrinti pakankamas pajamas pragyvenimui buvo labai ribotos. Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, jog jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą, be kurio negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjas siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).
16. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ginčo laikotarpiu ieškovė negalėjo savęs išlaikyti, todėl jai buvo reikalinga finansinė tėvų parama, o atsakovui išliko pareiga remti dukrą ir jai sulaukus pilnametystės, kol ši mokėsi pagal vidurinio ugdymo programą.
17. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos poreikiams patenkinti per mėnesį buvo reikalinga vienos minimalios mėnesio algos suma, kuri, pagal viešus duomenis, 2021 metais buvo 468 Eur (atskaičius mokesčius), 2022 metų I pusmetį – 533 Eur (atskaičius mokesčius), o 2022 metų II pusmetį – 550 Eur (atskaičius mokesčius). Nors atsakovas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių išlaikymo reikalingumo skaičiavimų, teismas pažymi, jog faktinės aplinkybės, kad kiekvienam mokiniui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., yra visiems žinomos ir jų įrodinėti nereikia, o teismų praktikoje minimali mėnesinė alga yra vertinama kaip suma, kuri skirta būtinųjų poreikių tenkinimui. Nagrinėjant bylas dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo papildomai turi būti įvertinama, ar tėvai gali teikti minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą. Tik tėvams negalint teikti minimalios mėnesinės algos dydžio paramos, pilnametis vaikas gali pats užsidirbti papildomai, jei turi papildomų poreikių (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1970-580/2016). Taigi sprendžiant dėl ieškovei ginčo laikotarpiu reikalingos paramos dydžio, teismo vertinimu, šiuo atveju yra tikslinga vadovautis minimalia mėnesine alga kaip orientaciniu išlaikymo dydžio kriterijumi. Šiame kontekste teismas papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo laikotarpiu ieškovė toliau mokėsi pagal vidurinio ugdymo programą, t. y. jos kaip mokinės statusas nesikeitė, kas reiškia, jog ieškovės poreikiai liko iš esmės panašūs kaip ir iki pilnametystės, o nustatant nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydį vadovaujamasi nuostata, kad poreikių, reikalaujančių ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų, įrodinėti, teikiant detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), nereikia. Be to, byloje nustatyta, kad iki ieškovės pilnametystės atsakovas teikė ieškovei 90 Eur / mėn. išlaikymą, priteistą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. sprendimu (el. b. 1 t., b. l. 26–28), todėl ši suma, dėl itin mažo dydžio, nėra tinkama siekiant nustatyti ieškovei ginčo laikotarpiu objektyviai reikalingos paramos apimtį (CK 1.5 straipsnis).
18. Kaip minėta, sprendžiant dėl paramos priteisimo būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, turi būti vertinami du kriterijai, t. y. ne tik nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, bet ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti, be kita ko, ar tėvai gali teikti minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą. Be to, pažymima, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).
19. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas buvo įpareigotas pateikti teismui jo turtinę padėtį ginčo laikotarpiu patvirtinančius įrodymus: duomenis apie pajamas, nekilnojamąjį turtą, transporto priemones. Atsakovas pateikė teismui tik Pajamų už mokestinius metus iki 2021 m. balandžio 5 d. deklaraciją, iš kurios matyti, kad pajamų deklaracijoje nurodytu laikotarpiu gavo 21 904 GBP pajamų (atskaičius mokesčius) arba apie 2 172 Eur / mėn. (el. b. 1 t., b. l. 71–73). Duomenų apie konkrečiai ginčo laikotarpiu gautas pajamas (t. y. nuo (duomenys neskelbtini) d. iki 2022 m. liepos 15 d.), turėtą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones nepateikė, iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad Lietuvoje atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė (-o) 1 kambario butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kurio įkeitimas hipoteka baigėsi 2022 m. sausio 5 d. (el. b. 1 t., b. l. 83–85). Iš bylos medžiagos ir atsakovo atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ginčo laikotarpiu atsakovas gyveno ir dirbo užsienyje (Jungtinėje Karalystėje), dirbo statybų sektoriuje. Nors atsiliepime į ieškinį atsakovas akcentavo patiriamas išlaidas: būsto nuomą, būtinybę išlaikyti du nepilnamečius vaikus, vienam iš kurių reikalingi vaistai, gydymas, sutuoktinės negalėjimą dirbti dėl būtinybės prižiūrėti vaiką, negalėjimą nuomoti Lietuvoje turimo buto dėl nurodytų subjektyvių aplinkybių, tačiau byloje pateikė tik vaikų gimimo įrašus, o jokių kitus teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis), taip pat, kaip minėta, nepateikė visų duomenų apie turtą / pajamas, todėl teismas sprendžia, kad atsakovas išsamiai neatskleidė savo turtinės padėties, taigi nepaneigė, jog galėjo atitinkama proporcija kartu su trečiuoju asmeniu teikti ieškovei minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą (CPK 185 straipsnis).
20. Byloje nustatyta, kad trečiajam asmeniui ginčo laikotarpiu nepriklausė nei nekilnojamasis turtas, nei transporto priemonės. Iš 2021 m. sausio 14 d. išduoto Neįgaliojo pažymėjimo matyti, kad trečiajam asmeniui nustatytas 35 proc. darbingumas (el. b. 1 t., b. l. 91–92); remiantis ieškovės paaiškinimais, trečiasis asmuo dirbo valytoja. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymomis apie asmens valstybinį socialinį draudimą ir asmeniui išmokėtas išmokas, ginčo laikotarpiu trečiasis asmuo gavo 8 879,44 Eur darbinių pajamų (atskaičius mokesčius), taip pat trečiajam asmeniui išmokėta 5 656,14 Eur socialinio draudimo išmokų (netekto darbingumo pensija, ligos išmokos, vienišo asmens išmoka) (atsiliepimo į ieškinį priedai, dokumento Nr. DOK-70777). Taigi ginčo laikotarpiu trečiojo asmens vidutinės pajamos buvo 969 Eur / mėn. (14 535,57 Eur / 15 mėn. = 969,04 Eur).
21. Teismas, įvertinęs bylos duomenis apie abiejų ieškovės tėvų turtinę padėtį, daro išvadą, kad atsakovas didesne dalimi, nei trečiasis asmuo, galėjo prisidėti prie ieškovės išlaikymo, todėl yra pagrindas nukrypti nuo tėvų teikiamo išlaikymo lygių dalių principo. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas ne tik į atsakovo ir trečiojo asmens gautų pajamų dydį, turimą turtą, tačiau ir abiejų ieškovės tėvų sveikatos būklę (duomenų, kad atsakovas turėtų ribotą darbingumą, byloje nėra), profesinę sritį, tai, kad atsakovas, nors ir pabrėžė turimas išlaidas, tačiau išsamiai tikrosios savo turtinės padėties neatskleidė. Vis dėlto teismas neturi pagrindo sutikti su ieškinyje pateikta abiejų tėvų teiktino išlaikymo proporcija, kuri yra grindžiama vien procentiniu pajamų palyginimu. Teismas pažymi, kad tėvų teikiamas išlaikymas turi būti proporcingas abiejų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.192¹ straipsnio 4 dalis), o tai yra platesnė kategorija nei vien pajamos, be kita ko, apimanti ne tik turimą turtą, pajamas, bet ir turtinio pobūdžio įsipareigojimus, išlaikytinių skaičių. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra teisinga, protinga ir sąžininga nustatyti, kad atsakovo teikiamas išlaikymas ieškovei turėjo būti 60 proc. nuo bendros abiejų tėvų teiktinos išlaikymo sumos (CK 1.5 straipsnis).
22. Kaip minėta, vienas iš pilnamečiams vaikams priteisiamo išlaikymo principų yra tas, kad paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis. Remiantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsniu, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Taigi iki bendrojo ugdymo programos baigimo ieškovė turėjo teisę į valstybės mokamą išmoką vaikui, kuri 2021 metais buvo 70 Eur, o nuo 2022 m. birželio mėn. – 80,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovei reikalingo išlaikymo suma mažintina valstybės mokamų (–ėtų) išmokų dydžiu.
23. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškinys tenkinamas iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisiama 3 640 Eur išlaikymo įsiskolinimo: ((468 Eur - 70 Eur) x 7,7 mėn. x 60 proc. = 1 838,76 Eur) + ((533 Eur - 70 Eur) x 5 mėn. x 60 proc. = 1 389 Eur) + ((533 Eur - 80,50 Eur) x 1 mėn. x 60 proc. = 271,50 Eur) + (550 Eur - 80,50 Eur) x 0,5 mėn. x 60 proc. = 140,85 Eur) = 3 640,11 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
24. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
25. Iš 2024 m. birželio 17 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išduotos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad teikiant ieškovei antrinę teisinę pagalbą patirta 650,88 Eur išlaidų. Kadangi ieškinys patenkintas 70 proc., valstybei, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo priteistina 455,62 Eur ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (650,88 Eur x 70 proc. = 455,62 Eur) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
26. Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 1 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. 1 t., b. l. 49–51). Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovui iš ieškovės priteisiama 360 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 200 Eur x 30 proc. = 360 Eur) (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
27. Trečiasis asmuo pateikė įrodymus, kad patyrė 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, trečiajam asmeniui iš atsakovo priteisiama 490 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (700 Eur x 70 proc. = 490 Eur) (CPK 98 straipsnis).
28. Ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo, todėl, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybei priteisiama 81 Eur už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio (116 Eur x 70 proc. = 81,20 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
29. Byloje patirta 7,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), dėl šių išlaidų priteisimo nesprendžiama (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 98 straipsniais, 268– 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei V. A. Ch., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 640 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą.
Priteisti atsakovui J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. A. Ch., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 360 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, L. Ch., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 490 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 81 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.
Priteisti iš atsakovo J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 455,62 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt penkis eurus, 62 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.