- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-20
- Bylos Nr.
- e2A-321-390/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis, Anita Sereikienė, Agnė Vyliaudaitė
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- L. L.
- Trečiasis asmuo
- A. L.
- Kategorijos
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.11.1Bendrosios pirkimo–pardavimo sutarties nuostatos
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.19.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. ir atsakovės L. L. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovei L. L. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir pagal atsakovės L. L. priešieškinį ieškovui E. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo A. L..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. K. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės L. L. 32 996,70 Eur skolą, 384,21 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovas nuo 2023 m. atsakovei periodiškai tiekė žemės ūkio produkciją (kukurūzų silosą), atsakovė produkciją pasiimdavo, o sąskaita už parduotą produkciją buvo išrašoma kalendorinių metų gale pagal faktiškai parduotą kiekį. Per 2024 metus atsakovė iš ieškovo ūkio nupirko 606 tonas kukurūzo siloso. Šalys susitarė dėl 45 Eur (be PVM) kainos už vieną toną produkcijos, iš viso kaina sudarė 27 270 Eur be PVM. Ieškovas atsakovei elektroniniu paštu pateikė 2024 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija Kiud24 Nr.11, 32 996,70 Eur sumai (27 270 Eur + PVM). Sąskaitoje nurodytas mažesnis nei faktiškai parduotas produkcijos kiekis (270 t.), nurodant kainą po 101 Eur už toną, tačiau galutinė sąskaitos suma atitiko atsakovės faktiškai nupirktą kiekį produkcijos ir sutartą kainą. Atsakovė sąskaitą turėjo apmokėti per sutartą 10 d. terminą, tačiau to nepadarė.
3. Atsakovė L. L. priešieškiniu prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą bei priteisti iš E. K. 2 420 Eur skolą, 39,78 Eur kompensacines palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis. Jokio atsiskaitymo termino šalys nenustatė, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė pažeidė šį terminą. Taip pat atsakovė teikė paslaugas ieškovui. Atitinkamai per 2023 metus atsakovė suteikė ieškovui smulkinimo paslaugą už 2 000 Eur (2 420 Eur su PVM). Šalių sutarimu ieškovas už šias atsakovės 2023 metais jam suteiktas paslaugas turėjo atsiskaityti atitinkamai sumažindamas savo parduodamos produkcijos bendrą kainą 2024 metais. Atsakovei gavus iš ieškovo sąskaitą už 2024 metus, atsakovė atsisakė ją priimti, nes: joje buvo nurodytas klaidingas įsigytos produkcijos kiekis (270 tonų, nors tarp šalių nėra ginčo, kad buvo įsigyta 606 tonų) ir kaina (101 Eur už toną); ieškovas nesumažino parduodamos produkcijos kainos kaip buvo susitarta.
Atsiliepimas
5. Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį prašė jį atmesti.
6. Nurodė, kad ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių atsakovė neginčija ir pripažįsta. Mokestine prasme nėra skirtumo ar nurodyta 606 t. po 45 Eur, ar 207 t. po 101 Eur, todėl tikslinti ar keisti PVM sąskaitos faktūros nėra tikslo. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji būtų reiškusi pretenzijas ieškovui dėl PVM sąskaitos faktūros neatitikimo. Atsakovė turi galimybę įskaityti priešpriešines prievoles, tačiau šia aplinkybe byloje net nesiremia. Jokio susitarimo dėl paslaugų teikimo su atsakovė nebuvo. 2023 m. buvo suteikta smulkinimo paslauga, 2024 m. nebuvo jokios paslaugos. 2023 metų pabaigoje viskas buvo susiderinta, A. L. suskaičiuota, ir metai buvo uždaryti. Jokių kitų įsipareigojimų tarpusavio suderinimo aktuose nėra fiksuojama.
7. Trečiasis asmuo A. L. nurodė, kad palaiko atsakovės reikalavimą dėl skolos priteisimo už smulkinimo paslaugas. Ieškovo išrašyta sąskaita neatitinka tikrovės. Už 2023 m. atsiskaityta, tačiau buvo užmiršta įtraukti smulkinimo paslaugą, todėl susitarta, kad bus atskaityta iš 2024 m. produkcijos už smulkinimo paslaugą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2025 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės L. L. ieškovui E. K. 32 996,70 Eur skolą už parduotą žemės ūkio produkciją, 384,21 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 33 380,91 nuo bylos iškėlimo dienos 2025 m. kovo 27 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 3 626 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priteisė iš ieškovo E. K. atsakovei L. L. 2 420 Eur skolą už atliktus darbus, 39,78 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 2 459,78 Eur nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos 2025 m. balandžio 11 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 2 234 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
9. Teismas pažymėjo, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra ūkininkai, vykdant savo veiklą iki 2024 metų jie bendradarbiavo eilę metų, tarp jų buvo susiformavę tarpusavio bendravimo santykiai ir tvarka, grįsti ir tarpusavio pasitikėjimo asmeniniu bendravimu.
10. Nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovas pardavė atsakovei atitinkamą kiekį savo ūkyje užaugintos žemės ūkio produkcijos, todėl atsakovei kyla pareiga sumokėti sutartą kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.154 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.305 straipsnis, 6.344 straipsnis). Atsakovė neįrodė, kad tinkamai (rašytiniais dokumentais) už produkciją atsiskaitė, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
11. Taip pat ieškovas neginčijo, kad buvo atlikti darbai apdorojant žemės ūkio produkciją jo ūkyje 2023 metais, tačiau jis tinkamai (rašytiniais dokumentais) neįrodė apie įvykusį atsiskaitymą darant išskaitas. Taip pat nenuginčyta atsakovės galimybė atlikti darbus ieškovo ūkyje, naudojant A. L. techniką ir paslaugas. Todėl teismas priteisė iš ieškovo atsakovei jos atliktų darbų atlyginimą.
12. Teismas sprendė, kad dėl netesybų dydžio ir skaičiavimo terminų rašytinio susitarimo nebuvo, tačiau abiem šalims jos buvo žinomos ir priimtinos (CK 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis), todėl atitinkamai turi būti sumokėtos ir kompensuojamosios palūkanos, kaip nurodyta ieškinyje.
13. Pažymėjo, kad nors byloje nėra duomenų, kad ūkininkai E. K. ir L. L. veiktų kaip įmonė, tačiau jie vis tiek vykdo individualią veiklą, veikia kaip verslininkai žemės ūkio srityje, organizuoja savo veiklą, siekia pelno ir prisiima riziką. Ieškovas prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, atsakovė - 6 procentų. Teismas prašymus tenkino.
14. Ieškinį ir priešieškinį patenkinus visiškai šalims priteisė jų turėtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. spalio 15 d. sprendimo dalį, teismas tenkino L. L. priešieškinį, proporcingai paskirstyti pirmojoje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Ieškovas pažymi, kad nei rašytinio, nei žodinio susitarimo dėl ginčo paslaugų teikimo 2023 m. su atsakove nebuvo, ji paslaugų 2023 m. ieškovui neteikė ir ginčo su ja dėl atsiskaitymo už ieškovo parduotą produkciją per 2023 m. nekilo. Tarp ieškovo ir A. L. buvo susitarimas, kad A. L. sumą (2000 Eur) už suteiktas smulkinimo paslaugas išskaitys iš per 2023 m. parduotos produkcijos kainos. Trečiasis asmuo šių aplinkybių neneigė. Atsakovė savo poziciją dėl 2420 Eur skolos grindė iš esmės vienu rašytiniu įrodymu - 2025 m. sausio 3 d. ieškovo elektroniniu laišku A. L. ir 2025 m. balandžio 8 d., t. y. jau šios bylos nagrinėjimo metu, atsakovės išrašyta sąskaita ieškovui už neva teiktas smulkinimo paslaugas. Šie įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti priešieškinio pagrįstumo ir neįrodo šalis siejusių sutartinių santykių dėl atlygintinių paslaugų teikimo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, jog atsakovė buvo teikusi ieškovui kažkokias pretenzijas dėl atsiskaitymo. Atsakovei neįrodžius, jog būtent su ja susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai dėl 2023 m. teiktu smulkinimo paslaugų, teismo sprendime nurodytas argumentas, kad ieškovas neįrodė kainos įskaitymo, teisinės reikšmės neturi.
15.2. . Atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškovo skola jai atsirado už 2023 metais suteiktas smulkinimo paslaugas, terminas skolai apmokėti baigėsi 2025 m. sausio 1 d., o sąskaita ieškovui, kuria grindžiami tokie reikalavimai, išrašyta 2025 m. balandžio 8 d., t. y. 3 d. iki priešieškinio pateikimo. Ši sąskaita ieškovui iš atsakovės niekada pateikta nebuvo, kaip ir reiškiamas reikalavimas sumokėti pagal ją. Byloje nėra duomenų išvadai, kad ieškovas pažeidė prievolę atsiskaityti su atsakove ir/ar kad tos prievolės pažeidimo pradžia yra 2025 m. sausio 1 d. Todėl teismas nepagrįstai priteisė kompensuojamąsias palūkanas.
15.3. Teismas iš esmės neatliko jokio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagal taisykles (pareikštų reikalavimų dydį, šalių išlaidų atsiliepimams ir pan.), todėl jos perskirstytinos pagal patenkintų reikalavimų proporcijas (atsakovei nepriteisiant išlaidų už atsiliepimo iš ieškinį parengimą, mažinant išlaidas atstovavimui teismo posėdžiuose ir kt.).
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė ir trečiasis asmuo prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą, kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Ieškovas yra nenuoseklus. Aplinkybė, kad pati atsakovė iš jo nieko tiesiogiai neužsakė ir produkciją iš ieškovo pirko tarpininkaujant trečiajam asmeniui, ieškovui neatrodo kliūtimi reikšti tiesioginius reikalavimus atsakovei ir reikalauti ją susimokėti už produkciją, tačiau kai kalbama apie paties ieškovo gautą smulkinimo paslaugą, jis tokią situaciją jau laiko kliūtimi atsakovei reikšti reikalavimus ieškovui, taip pat tarpininkaujant trečiajam asmeniui, suteiktų smulkinimo paslaugų.
16.2. Tarp atsakovės ir trečiojo asmens nėra ginčo dėl to, kad ieškovui smulkinimo paslaugas teikė būtent atsakovė, trečiasis asmuo neturi jokių pretenzijų dėl atsiskaitymo su juo už ieškovui suteiktas smulkinimo paslaugas. Kadangi ieškovas ginčija atsakovės reikalavimą dėl atsiskaitymo už smulkinimo paslaugas, teigdamas, kad toks reikalavimas priklauso trečiajam asmeniui, o pats trečiasis asmuo to nepatvirtina ir aiškiai nurodo, kad šis reikalavimas priklauso atsakovei, ieškovas neturi teisės ir pagrindo kvestionuoti šių atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimų. Pažymėtina, kad šiame santykyje ieškovui nėra svarbus kreditoriaus asmuo, o ieškovas nepagrindžia, kad būtų atsiskaitęs nei su atsakove, nei su trečiuoju asmeniu – t. y. prievolė vis tiek yra neįvykdyta.
16.3. Byloje buvo nustatyta, kad jokio teisines pasekmes sukeliančio įskaitymo pats ieškovas neatliko, jis tikėjosi, kad tai padarys trečiasis asmuo, tačiau ir trečiasis asmuo nurodė, kad to neatliko. Todėl byloje buvo paneigta aplinkybė, kad yra atliktas smulkinimo paslaugų kainos įskaitymas į ieškovui mokėtinas sumas, ir nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovas būtų atlikęs visas CK nurodytas sąlygas atitinkantį vienašališką įsipareigojimų įskaitymą šiuo aspektu.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. spalio 15 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą, ir iš naujo išspręsti pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, priteisti atsakovei iš ieškovo apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Ieškovas pats pripažino, kad pateiktoje PVM sąskaitoje-faktūroje už 2024 metus nurodė klaidingą perduodamos produkcijos kiekį ir kainą, nes neva buhalterijoje turėjo tik 270 t. produkcijos pardavimui, todėl padalino visą kainą buhalteriniam produkcijos kiekiui. Tačiau toks sąskaitos turinys atsakovei buvo nepriimtinas ir ji atsisakė tokią sąskaitą apmokėti bei apie tai informavo ieškovą. Atsakovės sprendimas tokios PVM sąskaitos-faktūros nepriimti ir neapmokėti savaime negalėjo būti laikomas Ieškovo teisių pažeidimu ar teisės ginčijimu. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas turėjo pagrindą kreiptis į teismą teisminės gynybos. Jeigu Ieškovas būtų pateikęs Atsakovei teisėto turinio PVM sąskaitą-faktūrą, Atsakovė ją būtų apmokėjusi. Tai patvirtina byloje pateikti įrodymai, kad būtent atsakovė ir trečiasis asmuo siekė susiekti su ieškovu ir spręsti šį klausimą dialogu Todėl susidaro netoleruotina situacija – atsakovė atsisakė priimti ir apmokėti žinomai suklastoto turinio ieškovo pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą, tačiau ieškovui kreipiantis į teismą dėl tokio atsakovės atsisakymo, dėl tokio bylos kilimo atsakinga pripažinta atsakovė, nes ji buvo įpareigota sprendimu atlyginti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
17.2. Teismas nutarė priteisti šalims viena iš kitos visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau, pirma, 650 Eur išlaidų Ieškovas patyrė atsiliepimo į atsakovės priešieškinį rengimui, nors šioje dalyje Ieškovas bylą pralaimėjo, nes priešieškinys buvo patenkintas visiškai. Antra, teismo posėdžiuose daugiausia laiko buvo skiriama būtent priešieškinio reikalavimų nagrinėjimui (nagrinėtas įskaitymo, atsiskaitymo už smulkinimą aspektas ir kt.). Praktiškai didžioji dalis byloje nagrinėjimui skirto laiko buvo susiję būtent su priešieškinį sudarančių aplinkybių tyrimu. Todėl atstovų paslaugų pasirengimui posėdžiams ir atstovavimui posėdžiuose turėjo būti traktuojamos, kaip išlaidos, patirtos daugiau priešieškinio, nei ieškinio nagrinėjimui. Todėl ieškovui šios išlaidos neturėjo būti atlyginamos, o atsakovei – atlyginamos. Trečia, atsakovės 2025 m. rugsėjo 5 d. prašymas dėl papildomų įrodymų pateikimo taip pat skirtas būtent priešieškinio pagrindimui. Todėl nebuvo jokio pagrindo priteisti ieškovui 100 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atstovo susipažinimą su šiuo dokumentu, nes priešieškinis buvo tenkintas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Esminę teisinę reikšmę byloje turi tai, jog faktinių aplinkybių, sudarančių ieškinio pagrindą, kad ieškovas pardavė, o atsakovė nupirko žemės ūkio produkcijos už 27 270 Eur + PVM, atsakovė neginčija ir pripažįsta. T. y. abi bylos šalys patvirtina ieškovo atsakovei parduotą žemės ūkio produkcijos kiekį ir kainą - 606 t., už 27 270 Eur + PVM. Byloje taip pat nekilo ginčo dėl to, jog aptariama suma atsakovės ieškovui nėra sumokėta. PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais. Byloje nėra ginčo, jog ieškovas tinkamai apskaitė ir įformino PVM mokestį. Atsakovės teiginiai, jog ieškovas klastojo buhalterinius duomenis, jog ji neturi pareigos atsiskaityti dėl PVM sąskaitos faktūros duomenų neatitikimo yra deklaratyvūs, nepagrįsti ir nepaneigia jos atsiskaitymo prievolės pagal šalių sudarytą žodinę žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartį.
18.2. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ieškovas yra pasisakęs savo apeliaciniame skunde. Ieškovas palaiko savo prašymą perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pagal patenkintų reikalavimų proporcijas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacinių skundų esmės
6. Ieškovas pareikštu ieškiniu atsakovei įrodinėjo, kad tarp šalių susiklostė ilgalaikiai pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovas nuo 2023 metų atsakovei periodiškai tiekė žemės ūkio produkciją ( kukurūzų silosą). Ieškovo teigimu, atsakovė produkciją pasiimdavo, o sąskaita už parduotą produkciją buvo išrašoma kalendorinių metų pabaigoje pagal faktiškai parduotą kiekį. Dėl atsiskaitymo už produkciją per 2023 metus tarp šalių ginčo nekilo. Per 2024 metus atsakovė iš ieškovo nupirko 606 tonas kukurūzų siloso. Šalys susitarė dėl 45 Eur ( be PVM) kainos už vieną toną produkcijos. 2024m. gruodžio 17d. ieškovas pateikė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. Kiud 24 Nr. 11 32 996,70 Eur sumai apmokėti, nurodant kainą po 101 Eur už toną, tačiau atsakovė skolos nemokėjo, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl 32 996, 70 Eur priteisimo už pateiktą produkciją, 384,21 Eur kompensacinių palūkanų bei 5 proc. dydžio procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
7. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir byloje pateikė priešieškinį bei įrodinėjo, kad gavusi iš ieškovo sąskaitą už 2024 metus, atsisakė ją priimti ir apmokėti nurodydama, kad sąskaitoje buvo nurodytas klaidingas įsigytos produkcijos kiekis ir kaina, o taip pat ieškovas nesumažino parduodamos produkcijos kainos, neįvertinęs atsakovės ieškovui suteiktų smulkinimo paslaugų kainos suma, kuri šalių buvo susitarta. Atsakovė atsikirtinėja, kad ieškovui smulkinimo paslaugų buvo suteikta už 2000 Eur ( 2420 Eur su PVM), ir buvo susitarta atlikti sutartinį užskaitymą. Tačiau ieškovas šalių sudaryto susitarimo nesilaiko. Pareikštu priešieškinio reikalavimu atsakovė prašė iš ieškovo priteisti 2420 Eur skolą, 39,78 Eur kompensacinių palūkanų ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
8. Nagrinėjamos bylos medžiaga rodo, kad šalys rašytinio susitarimo dėl ginčo paslaugų teikimo 2023 metais nebuvo sudarę. Ieškovas įrodinėjo, kad žodinis susitarimas dėl ginčo paslaugų buvo, atsakovė tokias aplinkybes neigė. Atsakovė įrodinėjo, kad tarp jos ir ieškovo buvo žodinis susitarimas dėl kainos už suteiktas smulkinimo paslaugas užskaitymo iš per 2023 metais parduotos produkcijos kainos. Byloje rašytinių įrodymų tokių faktų patvirtinimą taip pat nepateikta.
9. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas tik abstrakčiai nurodė, kad iš bylos medžiagos, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad vykdant savo veiklą iki 2024 metų šalys bendravo eilę metų, tarp jų buvo susiformavę tarpusavio bendravimo santykiai ir tvarka. Teismas nevertindamas įrodymų sprendimo motyvuojamoje dalyje taip pat tik nurodė, kad šalys plačiai paaiškino, kaip tarp jų vyko sandoriai, grįsti ne tik formaliu ūkinių subjektų bendravimu, bet ir tarpusavio pasitikėjimo asmeniniu bendravimu. Galiausiai teismas tik pažymėjo, kad būtų neteisinga, neprotinga ir nesąžininga atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą. Nors teismas įrodymų ir nevertino, tačiau tenkindamas atsakovės priešieškinį iš dalies nurodė, kad tais pačiais įrodymų vertinimo pagrindais iš ieškovo priteistinas atsakovei jos atliktų darbų atlyginimas.
10. Apeliacinius skundus dėl teismo priimto sprendimo yra pateikę tiek ieškovas, tiek ir atsakovė. Ieškovas priimto teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą argumentuoja tuo, kad teismo sprendimo motyvai yra prieštaringi, pateikti netinkamai vertinant faktines bylos aplinkybes ir byloje esančių įrodymų visumą. Atsakovė nesutikdama su teismo sprendimu nurodo, kad ieškovas pareiškė nepagrįstą ieškinį ir jame nurodyto faktinio pagrindo neįrodė, todėl teismas be pagrindo gynė ieškovo teises.
11. Teisėjų kolegija iš esmės šiems nurodytiems apeliantų apeliacinių skundų argumentams pritaria pažymėdama, kad byloje pirmosios instancijos teismo nebuvo tirtos ir sprendime argumentuotos aplinkybės susijusios su šalių žodinių susitarimų sudarymu dėl žemės ūkio produkcijos ( kukurūzų siloso) pirkimo-pardavimo, o taip pat dėl susitarimo, kainos sumažinimo klausimu už parduodamą produkciją. Pirmosios instancijos teismas į reikšmingas nurodytas ginčui tarp šalių spręsti aplinkybes neatsižvelgė, jų faktiškai netyrė, netyrė šalių paaiškinimų, trečiojo asmens duotų paaiškinimų, nepašalino iškilusių prieštaravimų tarp šalių paaiškinimų ir kitų byloje pateiktų įrodymų, nors tai atlikti teismą įpareigoja įstatymas, kuris nustato teismui, teismo sprendimą priimti įvertinus visas bylos aplinkybes.
12. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012 ir kt.). Aukščiau šioje nutarties 23-25 punktuose nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas į bylą pateiktų įrodymų neįvertino ir tokiu būdu pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis).
13. Minėta, kad ieškovo atsakovei ieškinio faktinis pagrindas yra šalių sudarytas žodinis susitarimas dėl produkcijos pirkimo-pardavimo. Atsakovė atsikirtinėdama ir įrodinėdama savo priešieškinį faktiniu pagrindu nurodo taip pat žodinį susitarimą su ieškovu dėl kainos sumažinimo už parduotą produkciją. Šalys nuo pareikštų ieškinių faktiškai ginasi tik pareikštais prieštaravimais ir savo paaiškinimais.
14. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį pritaria ieškovo apeliacinio skundo argumentams, kad teismo sprendimo motyvai yra prieštaringi, pateikti netinkamai vertinant faktinių bylos aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visumą ir tai suponuoja procesinių teisės normų pažeidimą. Tokie apylinkės teismo padaryti procesinės teisės normų pažeidimai yra kliūtis patikrinti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 263 straipsnį teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Sprendimas laikytinas teisėtu tik jeigu teismas, išspręsdamas bylą, teisingai taikė materialinės teisės normas, bet ir nepažeidė proceso įstatymų reikalavimų. Kitas reikalavimas, keliamas teismo sprendimui, yra jo pagrįstumas. Teismo sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas bylai reikšmingas aplinkybes. Kiekviena teisiškai reikšminga aplinkybė ( jos buvimas arba nebuvimas) turi būti pagrįsta byloje dalyvaujančių asmenų pateiktais ir teismo surinktais bei teismo posėdyje ištirtais įrodymais. Taip pat teismo sprendimas negali būti pagrįstas su bylos aplinkybėmis susijusiomis prielaidomis. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas išvadomis, logiškai išplaukiančiomis iš visų nagrinėjant bylą teisme nustatytų faktinių aplinkybių. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, ir nustatęs, kad bylos medžiaga patvirtina aplinkybes, kuriomis šalys grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, tai turi argumentuoti sprendime. Teisėjų kolegija įvertinusi apylinkės teismo sprendimo turinį ir nustatytas aplinkybes dėl nurodytų trūkumų negali pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą atitinkantį CPK 263 straipsnio reikalavimus bei jį laikyti pagrįstu ir teisėtu.
Dėl bylos procesinės baigties
15. Apibendrinus nutartyje nurodytus argumentus ir nustatytas aplinkybes spręstina, kad pirmosios instancijos teismas dėl padarytų procesinės teisės normų pažeidimų galėjo neteisingai išspręsti bylą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Taip pat apylinkės teismas nevertinęs į bylą pateiktų įrodymų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nenustatė svarbių ginčui spręsti aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant tarp šalių iškilusiam ginčui. Dėl neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, yra pagrindas daryti išvadą ir apie bylos esmės neatskleidimą, dėl kurio bylą apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Pagal Kasacinio teismo išaiškinimus, bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2011 ir kt.).
16. Bylos esmės neatskleidimas taip pat yra proceso teisės normų pažeidimas, todėl teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
17. Nusprendus, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliantų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, teisėjų kolegija nepasisako, taip pat nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes šis klausimas turės būti sprendžiamas nagrinėjant bylą iš naujo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2025 m. spalio 15 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.