- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-21
- Bylos Nr.
- 2-2365-855/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01941-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- J. Z.
- Atsakovas
- K. I.
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant J. F., vertėjaujant A. S., dalyvaujant ieškovei J. Z., jos atstovui adv. V. V., atsakovei K. I.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Z. ieškinį atsakovei K. I. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei K. I., prašydama priteisti iš atsakovės 12000 Lt, sumokėtus pagal 2006-06-17 preliminarią žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, 5 procentų metines palūkanas, t.y. 2718,16 Lt, iš viso - 14718,16 Lt, o taip pat 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2006-06-17 ieškovė ir atsakovė sudarė preliminarią žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovei jai nuosavybės teise priklausančio 11,03 ha bendro ploto žemės sklypo 80 a. dalį, esančią M. K. kaime, Nemenčinės sen., Vilniaus rajone, už 12000 Lt iki 2006-12-31. Ieškovė įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus – perdavė atsakovei sutartyje nurodytą 6000 Lt avansą ir iki 2006-12-31 sumokėjo likusią pinigų dalį - 6000 Lt. Atsakovė neįvykdė savo sutartinio įsipareigojimo – nei iki 2006-12-31, nei vėliau, nei iki šiol nėra pasirašyta pagrindinė žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartis. Prieš metus ieškovė sužinojo, kad atsakovė visą 11,03 ha ploto žemės sklypą pardavė kitam asmeniui – UAB „Cestos maistas“. Kadangi atsakovė prievolės per nustatytą terminą neįvykdė, elgėsi nesąžiningai, žemės sklypo dalies ieškovei nepardavė, ji turėtų grąžinti ieškovei visas jos sumokėtas pinigų sumas už sklypą, t.y. 12000 Lt, o taip pat sumokėti įstatyminės 5 procentų dydžio metines palūkanožas nuo 2006-12-31, t.y. dienos, kai turėjo būti sudaryta pagrindinė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, iki ieškinio pateikimo teismui dienos - 2400 Lt palūkanų už keturis metus bei už 2011 metų 194 d. – 318,16 Lt, viso - 14718,16 Lt.
Atsakovė K. I. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, kadangi iš ieškovės jokių pinigų negavo, žemės sklypo jai nepardavė, nes tas žemės sklypas, esantis prie atsakovės namų valdos, atsakovei iki šiol negrąžintas (neatkurtos nuosavybės teisės), tuo tarpu dėl 11,03 ha žemės sklypo dalies pardavimo su ieškove niekada nesitarė. Atsakovės žemės sklypo grąžinimo reikalus tvarkęs įgaliotas asmuo V. M. jėga ir prievarta liepė atsakovei pasirašyti preliminariosios sutarties su ieškove paskutinį lapą, sutarties turinio atsakovė neskaitė, nes nemoka lietuvių kalbos, jo nežino, V. M. atsakovę apgavo. V. M. surado pirkėją - ieškovę, kuriai pažadėjo parduoti atsakovei dar negrąžintą žemės sklypą prie namų. Taigi sandoris neįvyko ne dėl atsakovės kaltės, nes žemė iki šiol negrąžinta, o jokių pinigų ji iš ieškovės negavo. Preliminariosios sutarties pirmas lapas suklastotas, su prierašais ir be atsakovės parašo. V. M. nurodymu atsakovė iš anksto pasirašė, jog gavo 6000 Lt, nes jis ketino šiuos pinigus panaudoti atsakovės patėvio palikimo gavimo tikslu. Atsakovė patėvio palikimo negavo, žemės prie namų jai negrąžino, todėl, jeigu V. M. paėmė iš J. Z. pinigus, jis turi juos jai ir grąžinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Šalių paaiškinimais, liudytojo V. M. parodymais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais (b.l. 5-6) nustatyta, kad 2006-06-17 tarp ieškovės J. Z. ir atsakovės K. I. buvo sudaryta preliminari žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovei jai nuosavybės teise priklausančią 80 arų dalį iš 11,03 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio M. K. k. Nemenčinės sen. Vilniaus r., už 12000 Lt, o ieškovė įsipareigojo šią žemės sklypo dalį nupirkti iki 2006-12-31 (Sutarties 1- 2, 11 p.). Šis teismui pateiktas šalių susitarimas, kompleksiškai įvertinus šalių paaiškinimus, jų elgesį ikisutartiniuose santykiuose, liudytojo parodymus ir byloje esančius rašytinius įrodymus bei vadovaudamasis principu, jog teisinių santykių kvalifikaciją lemia ne šalių pavartota terminologija, o tų santykių turinys, kaip tuos santykius šalys neįvardytų, taip pat CK 6.193 str. įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, pagal kurias aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, atitinka preliminarios sutarties požymius, nes jame yra visos esminės būsimos pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos: įtvirtintas ieškovės ketinimas pirkti, o atsakovės ketinimas parduoti jai priklausančią dalį žemės sklypo; nurodytas būsimos pirkimo – pardavimo sutarties objektas - atsakovei priklausanti 80 arų dalis iš 11,03 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio Vilniaus r. Nemeninės sen. M. K. k.; susitarta dėl esminių būsimos pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų: nurodyta perkamo nekilnojamojo turto kaina (12000 Lt), atsiskaitymo tvarka, sutarties sudarymo terminas (iki 2006-12-31) ir kt. Ieškovė paaiškino, kad V. M. jai pasiūlė pirkti iš atsakovės žemės sklypą, ieškovė buvo susitikusi su atsakove, apžiūrėjo norimą pirkti sklypo dalį, suderino su atsakove sutarties sąlygas, kainą, perkamos sklypo dalies bendrame žemės sklypo plote vietą, kitas sąlygas ir 2006-06-17 šalys atsakovės namuose pasirašė preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, dalyvaujant ieškovei, atsakovei ir liudytojui V. M.. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir liudytojas V. M..
Pažymėtina, kad nors preliminarioje pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta 11,03 ha atsakovei priklausančio žemės sklypo vieta – Vilniaus r. Nemenčinės k. M. K. k., tačiau įvertinus šalių paaiškinimus, liudytojo parodymus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog iš tikrųjų buvo tartasi būtent dėl atsakovei priklausančio 11,03 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies pirkimo – pardavimo. Šią aplinkybę patvirtina tiek ieškovės J. Z. paaiškinimai, tiek liudytojo V. M. parodymai, tiek pačioje preliminarioje sutartyje esantis įrašas apie sutarties objektą – „80 a. žemės iš 11,03 ha bendro ploto žemės sklypo, priklausančio atsakovei nuosavybės teise“, tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto duomenimis, tiek preliminarios sutarties su ieškove sudarymo metu, tiek vėliau atsakovei K. I. nuosavybės teise priklausė tik vienas žemės sklypas – būtent tokio ploto, koks nurodytas preliminarioje sutartyje - 11,0300 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 29-36), kurį 2010-01-22 Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi, reg. Nr. 745, patvirtinta Vilniaus m. 6-ojo notarų biuro notarės D. Š., atsakovė K. I. pardavė UAB ‚Cestos maistas“ už 33090 Lt (b.l. 37-40). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovės paaiškinimai apie tai, kad dėl šio žemės sklypo dalies pardavimo ji su ieškove nesitarė, jog galimai tarėsi dėl žemės sklypo, į kurį tik ketinama jai atkurti nuosavybės teises, esančio prie gyvenamojo namo ir kitų atsakovės statinių Vilniaus r. Nemenčinės sen. D. K. k., vertintini kritiškai, kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Pažymėtina, kad atsakovės paaiškinimai apie tai, dėl kokio žemės sklypo pardavimo buvo tartasi su ieškove, ir ar apskritai su ieškove buvo tartasi, viso teismo posėdžio metu buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Prijungtoje Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-411-494/2011 esantys rašytiniai įrodymai iš tikrųjų patvirtina, kad atsakovė K. I. pretendavo ir pretenduoja atkurti nuosavybės teises į 2,50 ha ploto žemės sklypą, kuris priklausė palikėjai V. P. (b.l. 25), o taip pat tą aplinkybę, kad 2007-10-06 preliminariąja žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi, sudaryta tarp atsakovės K. I. ir G. J., būtent šiam pirkėjui atsakovė įsipareigojo parduoti 0,20 ha namų valdos žemės sklypą D. K. k. Nemenčinės sen. Vilniaus r., už 20000 Lt, t.y. šioje sutartyje aiškiai nurodoma, kad turimas omenyje būtent namų valdos ir visiškai kitokio ploto žemės sklypas, t.y. sklypas, esantis prie atsakovei priklausančių gyvenamojo namo ir statinių (b.l. 36). Be to, net jei ir pasitvirtintų atsakovės nurodoma aplinkybė apie tai, kad su ieškove ji tarėsi dėl žemės sklypo, esančio prie atsakovės gyvenamojo namo, į kurį tik ketinama atkurti nuosavybės teises, pardavimo ieškovei, nėra suprantama, kodėl atsakovė nesutiko su ieškovės pasiūlymu dėl taikaus ginčo šioje byloje užbaigimo ir neatlygintinio žemės sklypo, į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės atsakovei, dalies perleidimo ieškovei, laikant, kad už ją jau sumokėta pagal 2006-06-17 preliminarią sutartį.
Preliminarios sutarties 4 p. numatyta, kad pasirašant sutartį pirkėjas sumoka pardavėjai 6000 Lt avansą, o pardavėja patvirtina, kad gavo šią pinigų sumą (5 p.). Likusią pinigų sumą už parduodamą turtą pirkėja įsipareigojo sumokėti pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dieną (8 p.). Pagal sutarties 6 d. sudarius nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį sumokėtas avansas įskaitomas į perkamo turto pardavimo kainą. Šalys susitarė, kad nesudarius šios nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties dėl pardavėjo kaltės, jis privalo sumokėti pirkėjui 49000 Lt baudą ir tai pat grąžinti 6000 Lt avansą (7 p.). Sutarties antrajame lape atsakovė K. I. savo ranka įrašytu įrašu bei parašu patvirtino, kad pinigus gavo „iš rankų į rankas“, esant liudytojui V. M.. Šios sutarties antrajame lape atsakovės ranka taip pat padarytas įrašas apie tai, kad ji gavo pinigus iš rankų į rankas, su ja atsiskaityta iš 12000 Lt, nurodoma data – 2006-12-30, po šiuo tekstu uždėtas atsakovės K. I. parašas, o taip pat ieškovės J. Z. ranka įrašytas vardas, pavardė ir parašas (b.l. 5-6). Atsakovė iš esmės patvirtino teismo posėdyje, kad minėti preliminarioje sutartyje padaryti įrašai buvo jos pačios ranka įrašyti. Atsakovės K. I. teiginius apie tai, kad jokių pinigų iš J. Z. negavo, paneigia tiek pačios atsakovės ranka preliminarioje žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje padaryti įrašai apie tai, kad atsakovė „iš rankų į rankas“ gavo 6000 Lt, o 2006-12-30 – dar 6000 Lt, o taip pat ieškovės J. Z. paaiškinimai bei liudytojo V. M. parodymai apie tai, kad tiek preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo dieną, tiek 2006-12-30 ieškovė J. Z. grynais pinigais sumokėjo atsakovei K. I. po 6000 Lt, viso – 12000 Lt, perduodama grynuosius pinigus betarpiškai pačiai atsakovei. Liudytojas V. M. parodė, kad jis savo ranka preliminarioje sutartyje įrašė, kaip liudytojas, savo vardą, pavardę ir pasirašė, tuo norėdamas paliudyti sutarties sudarymą bei grynųjų pinigų perdavimo iš pirkėjos pardavėjai faktą. Netikėti šiais ieškovės paaiškinimais, liudytojo parodymais bei pačiu preliminarios sutarties tekstu, teismas neturi pagrindo, atsakovė nepateikė jokių savo paaiškinimus apie sutarties nesudarymą, pinigų iš ieškovės negavimą ir kitas jos nurodomas, kaip atsikirtimus, aplinkybes galinčių pagrįsti įrodymų. Vilniaus rajono apylinkės teismo c.b. Nr. 2-411-494/2011 esantys rašytiniai įrodymai iš tikrųjų patvirtina įvairių teisinių santykių (atstovavimo, paskolos ir kt.) tarp atsakovės ir V. M. buvimą, tačiau tai išeina už nagrinėjamos bylos dalyko, todėl teismas dėl jų nepasisako ir nevertina atsakovės išsakytų teiginių, susijusių su jos ir V. M. tarpusavio piniginiais santykiais.
Atmesdamas atsakovės atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdyje išdėstytus argumentus teismas pažymi, kad 2006-06-17 Preliminarios žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties atsakovė neginčijo, jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės nurodomas aplinkybes apie prieš ją vartotą smurtą ir prievartinį vertimą pasirašyti šioje sutartyje ir pan., galimai V. M. panaudotą apgaulę, pagaliau – pinigų negavimo faktą, nepateikė, juo labiau, kad tiek ieškovė, tiek liudytojas V. M. paaiškino, kad jokios prievartos atsakovės atžvilgiu nenaudojo, sutartis buvo sudaryta laisva valia, prieš tai visiems apžiūrėjus žemės sklypą, aptarus pagrindines sutarties sąlygas ir pan.
Tiek pačioje preliminarioje sutartyje nurodyta, tiek ieškovė paaiškino, kad pagrindinė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2006-12-31, tačiau iki nurodyto termino, nei vėliau, nei iki šiol sutartis sudaryta nebuvo. Ieškovė ir liudytojas V. M. paaiškino, kad atsakovė iš pradžių vis žadėjo sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau vengė tą padaryti, į ieškovės daugkartinius raginimus nuvykti pas notarą ir sudaryti sutartį nereaguodavo, vėliau apskritai vengdavo bendrauti su ieškove, nenurodydama pagrįstų ir pateisinamų atsisakymo sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį priežasčių, teigė jokių sutarčių su ieškove sudariusi nebuvo ir santykių neturėjusi. Atsakovė patvirtino ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog visas 11,03 ha žemės sklypas, kurio dalį atsakovė buvo įsipareigojusi parduoti ieškovei, 2010-01-22 pirkimo – pardavimo sutartimi buvo parduotas ne ieškovei, o kitam subjektui – UAB „Cestos maistas“ (b.l. 32, 37-40). Atsakovė patvirtino, kad šį žemės sklypą pardavė ir gavo iš pirkėjo sutartyje nurodytą kainą, t.y. 33090 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Esant tokiai situacijai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės jai sumokėtus pagal preliminarią sutartį pinigus (12000 Lt), nesudarius pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties, tenkintinas, kaip pagrįstas. Teismas pažymi, kad pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui, tačiau tuo atveju, kai preliminarioji sutarties neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, t.y. tikslas, kuriam buvo perduoti pinigai, nėra pasiekiamas, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 str. Tai savo ruožtu sudaro pagrindą priteisti iš atsakovės ieškovei tiek jos pagal preliminarią sutartį gautą avansą (6000 Lt), tiek ir vėliau gautą likusią žemės sklypo pirkimo – pardavimo kainos dalį (6000 Lt), viso – 12000 Lt.
Teismas pažymi, kad pagal preliminarią sutartį jokie piniginiai mokėjimai ar atsiskaitymai tarp šalių nėra atliekami, nes tai yra organizacinė (parengiamoji) sutartis dėl sutarties sudarymo ateityje, pagal kurią mokėjimo pareiga neatsiranda. Tokia sutartimi nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, kas yra būdinga pagrindinėms sutartims (LAT 2005-04-20 nutartis c.b. J.G. v S.K., Nr. 3K-3-225/2005; LAT 2005-01-05 nutartis c.b. P.K. v V.Č., Nr. 3K-3-11/2005). Avansas atlieka tik mokėjimo funkciją (įskaitomas į būsimus mokėjimus), gali atlikti ir įrodomąją funkciją, tačiau skirtingai nei rankpinigiai neatlieka užtikrinamosios funkcijos, todėl ji sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti jį grąžinti visais atvejais sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais, o gavusi avansą šalis jokiomis aplinkybėmis neturi grąžinti dvigubą avanso sumą. Taigi, pareiga grąžinti pirkėjui pagal preliminarią sutartį atliktus piniginius mokėjimus, kurie įskaitomi į pagrindinės sutarties kainą, jeigu vėliau ta pagrindinė sutartis dėl vienokių ar kitokių priežasčių nesudaroma, išplaukia iš LR CK 6.165 str. nuostatų aiškinimo, o taip pat yra akcentuojama teismų praktikoje. Iš CK 6.165 str. pateiktos preliminarios sutarties sampratos galima daryti išadą, kad preliminariąja sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t.y. prievolė kurioje pinigai atlieka mokėjimo – atsiskaitymo funkciją, tačiau sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl be kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyvioms įstatymų normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Susitarimas dėl pinigų perdavimo kitai šaliai bus už preliminariosios sutarties ribų CK 6.165 str. 1 d. pateikiama siaurąja jos sampratos reikšme, ir toks perdavimas nereikš prieštaravimo imperatyvams. Preliminarios sutarties institutas nenumato būsimo pirkėjo pareigos sumokėti pilnai ar iš dalies už ateityje įsigyjamą daiktą. Tokiu būdu atsakovei perduotos piniginės lėšos, nesant jokio atsiskaitymo – mokėjimo santykio, juo labiau nesudarius pagrindinės sutarties, t.y. nesukūrus santykių, kuriuose ieškovė įgytų turtą, už kurį galėtų būti atsiskaityta atsakovei perduotais pinigais, atsakovei sumokėti 12000 Lt priteistini ieškovui. Kaip jau buvo minėta, teismų praktikoje suformuota, kad kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, pinigai, perduoti pagal preliminarią sutartį konkrečiam tikslui, kuris vėliau nepasiekiamas, laikytini pinigais, perduotais (gautais) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo (CK 6.237 str.), ir todėl turi būti grąžinami juos perdavusiam asmeniui (pvz., LAT 2003-09-10 nutartis c.b. R.K. S.Š., J.Š., UAB „Helenos kolekcija“ ir kt., Nr. 3K-3-809/2006; 2006-02-15 nutartis c.b. J.P. v G.J., Nr. 3K-3-124/2006; 2006-11-06 nutarimas c.b. V.Š. v A.N., A.N., Nr. 3K-P-382/2006 ir kt.).
Vadovaujantis LR CK 6.210 str. 1 d., 6.37 str. 2 d., iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos ieškovei 12000 Lt sumos už laikotarpį nuo 2006-12-31, kai turėjo būti sudaryta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis ar grąžinti, kaip avansas gauti pinigai, iki ieškinio pateikimo teismui dienos, viso – 2718,16 Lt, o taip pat procesinės palūkanos nuo visos priteistos sumos, t.y. 14718,16 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2011-07-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistina 442 Lt jos sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d., b.l. 1) bei 2500 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 str., b.l. 9), o į valstybės biudžetą – 17 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškovės J. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ieškinį atsakovei K. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv..) tenkinti.
Priteisti iš atsakovės K. I. ieškovei J. Z. 12000 Lt (dvylika tūkstančių) avansą, 2718,16 Lt (du tūkstančius septynis šimtus aštuoniolika litų) palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (14718,16 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2011-07-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2942 Lt (du tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės K. I. 17 Lt (septyniolika litų) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.