- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-10
- Bylos Nr.
- e2A-645-381/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01173-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Gintaras Pečiulis, Antanas Rudzinskas
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Via sportas“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Gintaro Pečiulio ir Antano Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės prekybos namai „Agma“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2182-661/2018 pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės prekybos namai „Agma“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Via sportas“ dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) prekybos namai „Agma“ su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti 2000 m. birželio 21 d. tarp ieškovės UAB prekybos namai „Agma“ ir atsakovės UAB „Via sportas“ sudarytą jungtinės veiklos sutartį (toliau – Jungtinės veiklos sutartis) nutraukta dėl UAB „Via sportas“ atlikto esminio sutarties pažeidimo ir priteisti ieškovei iš atsakovės 3 197 676,65 Eur nuostolių bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2000 m. birželio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (toliau – Pirkimo–pardavimo sutartis) atsakovei pardavė nebaigtą statyti (baigtumas 4 proc.) prekybos centro paskirties pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 1,3955 ha ieškovei išnuomotame valstybinės žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Šia sutartimi šalys taip pat susitarė, jog atsakovė užims 0,75 ha Žemės sklypo dalį įsigyjamo objekto statybai, o likusi 0,5895 ha Žemės sklypo dalis bus panaudota pagal patvirtintus statybos dokumentus. Pasak ieškovės, Pirkimo–pardavimo sutartį ji sudarė tik dėl ketinamos vykdyti jungtinės veiklos, todėl tą pačią dieną su atsakove sudarė ir Jungtinės veiklos sutartį, kurios dalykas – 0,5895 ha Žemės sklypo dalies bendras naudojimas komercinės paskirties komplekso statybai. Ieškovės teigimu, pagal Jungtinės veiklos sutartį į jungtinę veiklą ji įnešė 800 000 Lt vertės Žemės sklypo dalį, t. y. žemės nuomos teisę, o išlaidas dėl komercinės paskirties komplekso statybos šalys pasidalino 80 proc. priskiriant atsakovei, o 20 proc. –ieškovei. Nuomos teisės įnešimas į jungtinę veiklą buvo galimas ir paplitęs praktikoje, atsakovė tokiam įnašui neprieštaravo ir jį pripažino. Žemės sklypas nebuvo subnuomotas, todėl nuomotojo sutikimo nuomos teisės įnešimui į jungtinę veiklą nereikėjo. Nors Žemės sklypo nuoma 2000 m. liepos 26 d. buvo perleista atsakovei, tačiau tai tik įrodo, kad šalys kooperavosi ir veikė kartu.
3. Ieškovė pažymėjo, kad Jungtinės veiklos sutartį pradėjo vykdyti nedelsdama – 2000 m. rugsėjo mėn. kreipėsi ir gavo Vilniaus miesto tarybos Miesto plėtros komiteto pritarimą Žemės sklype statyti degalinę, tačiau atsakovė geranoriškai nebendradarbiavo ir Jungtinės veiklos sutarties įvykdymą dėl įvairiausių priežasčių žadėjo vėlesniu laiku, be to, atsakovė nepateikinėjo jokių duomenų apie savo vykdomą veiklą Žemės sklype, jokių veiksmų su ieškove nederino. Šiuo atveju Jungtinės veiklos sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybes, derybas su atsakove gali paliudyti buvęs ieškovės direktorius E. A.. Ieškovės nuomone, Jungtinės veiklos sutartis nėra sąlyginis sandoris, nes šalys sutartyje teisių ir pareigų atsiradimo nepadarė priklausomo nuo tokios aplinkybės, apie kurią nežinoma, ar ji įvyks, ar neįvyks, be to, UAB „Likrina“ įsteigimas buvo priklausomas išimtinai nuo sutarties šalių valios.