Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Neris ieškinį atsakovei S. G. dėl skolos priteisimo, ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo palaikė, patvirtino, jog įsiskolinimas buvo padengtas.

5. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog nesutinka, nes yra netinkama atsakovė, ieškinį prašė atmesti ir bylą nutraukti. Paaiškino, jog už viską moka įmonė, yra sutartys – ir trišalės, ir panaudos, visos yra žinomos. Anksčiau įmonė nežinojo, kokią sumą turi mokėti, byloje šie duomenys buvo pateikti ir skola sumokėta. Ji nėra tinkamas atsakovas. Su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas nesutinka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmetamas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.

Dėl atskirojo skundo argumentų

11. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo iš esmės nurodo, kad ji yra ginčo objekto savininkė, tačiau turtas 2016 metais panaudos sutarties pagrindu buvo perduotas P. G., kuris patalpas 2016 m. nuomos sutarties pagrindu perdavė individualiai įmonei „Angelos“. Nurodo, kad tiek sutarties pagrindu, tiek įstatymo pagrindu (CK 6.469 straipsnis) stogo remonto išlaidas turėjo apmokėti patalpų nuomininkas, apie faktą, jog būstas buvo išnuomotas, ieškovei buvo žinoma, todėl ieškinys nepagrįstai buvo pareikštas apeliantei.

12. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 11 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai taikė proceso teisės normas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.

13. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

14. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-375-916/2015, Nr. 3K-3-214/2014).

15. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).

16. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė, pareiškusį ieškinį byloje dėl 3 862,05 EUR skolos, reikalavimą grindė apeliantei nuosavybės teise priklausančio būsto pastate atliktais stogo remonto darbais. Kaip matyti, byloje pateikta ieškovės sąskaita už 2018 m. rugpjūčio mėn. už gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas remonto paslaugas už 3 862,05 EUR (I e.tomas, e.b.l. 98). Iš Nekilnojamojo turto registro 2020 m. vasario 1 d. išrašo nustatyta, kad negyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. lapkričio 4 d. priklauso apeliantei, juridiniai faktai apie sudarytas panaudos ir (ar) nuomos sutartis neišviešinti (I e.tomas, e.b.l. 4–5).

17. Kaip nurodyta šios nutarties 14–15 punktuose, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nepriimant galutinio teismo sprendimo, būtina įvertinti šalių procesinį elgesį, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą, atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta ir apie tai, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

18. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs bylos faktines aplinkybes nustatė, kad apeliantė 2015 m. kovo 1 d. panaudos sutarties pagrindu perdavė laikinai ir neatlygintai valdyti jai priklausančias (nutarties 16 punktas) patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), P. G.. Panaudos gavėjui sutarties 4.8 pagrindu nustatyta galimybė perduoti turtą ar leisti juo atlygintinai arba neatlygintinai naudotis tretiesiems asmenims be išankstinio panaudos davėjos (apeliantės) sutikimo (I e. tomas, e.b.l. 55–56). Panaudos gavėjas 2016 m. gegužės 21 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu ginčo objektą nuomos pagrindu perdavė individualiai įmonei „Angelos“. Nuomos sutarties 1.3 punkte nustatyta, kad nuomininkas be nuomos mokesčio moka visus mokesčius, kurie įvardyti kaip GPM, NTM ir kiti, komunaliniai mokesčiai (elektra, dujos, vanduo, kt. komunalinės išlaidos) (I e.tomas, e. b. l.42–49). Nuomos sutartis analogiškomis sąlygomis pratęsta 2017 m. balandžio 12 d. Sutartyje padarytas prierašas – „2019 m. sausio 4 d. sutartis šalių susitarimu nutraukta“ ( I e.tomas, e.b.l. 63–66). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir priėmimo– perdavimo akte (I e.tomas, e.b.l. 81). Kaip matyti, panaudos davėjas sudarė trišalę sutartį su nuomininke individualia įmone „Angelos“, ginčo gyvenamojo namo administratore, jos pagrindu nuomininkė įsipareigojo mokėti už administratores teikiamas paslaugas (I e.tomas, e.b.l. 57–58).

19. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės nurodomais argumentais, jog nagrinėjamu atveju yra teisėtas pagrindas išvadai daryti, jog ginčo objekto nuomininkė turėjo pareigą apmokėti pastato stogo remonto išlaidas už 3 862,05 EUR.

20. Pirmiausia nesutinkama su apeliantės argumentu, jog šiuo atveju stogo remontas yra einamieji darbai, kuriuos privalo atlikti ir už juos sumokėti patalpas išsinuomojęs asmuo. Įstatymas numato, kad nuomotojas privalo savo lėšomis daryti išnuomoto daikto kapitalinį remontą, jeigu ko kita nenumato įstatymai arba sutartis (CK 6.492 straipsnis), o nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis (CK 6.493 straipsnis). Įvertinus šalių sudarytas nuomos sutartis nustatyta, kad nuomininkė įpareigota savarankiškai atlikti smulkius darbus kaip elektros lempučių keitimas, užstrigusių spynų remontas ir kiti smulkūs darbai (Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių 3.4 punktai), be to įsipareigojo iš esmės mokėti mokesčius už objektui teikiamas paslaugas ir jo išlaikymo išlaidas (Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių 1.3 punktai). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju buvo atlikti pastato konstrukcijos – stogo remonto – darbai ir į tai, kad jog šalys sutartyje nesusitarė, jog nuomininkė atliks ir (ar) sumokės už kapitalinius pastato remonto darbus, daro išvadą, kad šiuo atveju už atliktus remonto darbus turi sumokėti ginčo objekto nuomotojas – panaudos gavėjas (CK 6.492 straipsnis), tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė nepaneigia apeliantės kaltės dėl inicijuoto teisminio proceso jos atžvilgiu toliau pateiktais motyvais.

21. CK 6.629 straipsnio 2 dalis numato, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai (panaudai) atitinkamai taikomos, be kita ko CK 6.478 straipsnio nuostatos. CK 6.478 straipsnyje, kuris taikytinas ir panaudos teisiniams santykiams, nustatyta, kad tokia sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog iš procesinių dokumentų ir faktinių aplinkybių matyti, jog ieškovė nežinojo apie panaudos sutarties sudarymą ir sąlygas – panaudos sutartis neišviešinta ir neįregistruota viešame registre, nei pateikta ieškovei, nei nurodyta trišalėje sutartyje (I e.tomas, e.b.l.75). Kaip matyti, nagrinėjamu atveju apeliantė nesiėmė veiksmų panaudos sutarčiai išviešinti, dėl to ieškovė neturėjo galimybių remiantis Nekilnojamojo turto registrų centro duomenimis nustatyti panaudos gavėjo, kadangi panaudos gavėjas trišalėje sutartyje klaidingai nurodytas kaip ginčo objekto savininkas, todėl šiuo atveju ieškovė pagrįstai pareiškė ieškinį apeliantei, kuri yra kalta dėl pradėto ir inicijuoto jai teisminio proceso (nutarties 17 punktas).

22. Atsižvelgiant į CPK 94 straipsnio tikslą, faktines bylos aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, jų pagrindu nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė proceso teisės normas, todėl apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas pirmiau nurodytus argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą nutartį, kurios naikinti apeliantės nurodytais atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

23. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Esant nustatytoms nutarties 11–22 punktuose nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantės atskirasis skundas atmetamas, todėl apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė pateikė įrodymus, jog patyrė 121 EUR advokato pagalbos išlaidų, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju atskirasis skundas atmetamas, ieškovei atlygintinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės S. G. 112 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Neris.