Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo prašymą dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, suinteresuoti asmenys A. V., V. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. V. nurodė, kad sutinka su antstolio akte nurodytomis aplinkybėmis dėl teismo nutarties nevykdymo. Paaiškino, kad į antstolį kreipėsi dėl nutarties nevykdymo, nes rekomendavo vaikų teisių institucija. Paaiškino, kad 2024 m. gegužės – birželio mėnesiais įvyko tik trys nuotoliniai susitikimai su dukra, nors turėjo vykti kiekvieną savaitę. Buvo daugiau neįvykusių pokalbių su vaiku nei pateikė antstolis, buvo apie dešimt tokių atvejų. Teigė, kad vaikas būdavo užimamas pašaline veikla tuo metu, kai turėdavo kalbėti su tėvu, buvo įjungti animaciniai filmai, vaikas buvo užimamas kitų asmenų. Mano, kad tuo metu A. V. nesudarė sąlygų tinkamam tėvo bendravimui su vaiku. Paaiškino, kad šiai dienai situacija dėl bendravimo su vaiku yra pagerėjusi. Kai jis būna išvykęs, nuotoliniu būdu bendrauja su vaiku du kartus per savaitę. Po kreipimosi į teismą, po antstolio veiksmų situacija yra ženkliai pagerėjusi. Dėl gyvų susitikimų nekyla problemų.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. V. dėl antstolio nurodytų nutarties nevykdymo atvejų paaiškino, kad 2024 m. gegužės 13 d. vyko V. V. parvykimas autobusu iš komandiruotės, V. V. nurodė, jog nepatogus laikas tuo metu kalbėti, sutarė su V. V., kad tėvas galės kalbėti su vaiku vėlesniu laiku. 2024 m. gegužės 10 d. vaikas po baleto pamokos nenorėjo kalbėti su tėvu, vaikas buvo pavargęs. Paaiškino, kad iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, vaikas neturėjo patirties bendrauti su tėvu nuotoliniu būdu, todėl vaikui buvo neįprasta ir vaikas slėpdavosi, bijodavo, nenorėdavo bendrauti. Kuo daugiau buvo gyvų dukros susitikimų su tėvu, tuo labiau pavykdavo išlaikyti vaiko dėmesį prie ekrano, bendraujant nuotoliniu būdu. V. V. prašymu kompiuteris buvo padėtas vaiko kambaryje. Vaikui tuo metu buvo keturi metai, dabar yra penki metai. Pažymėjo, kad neribodavo vaiko bendravimo su tėvu. 2024 m. birželio 17 d. turėjo būti nuotolinis vaiko susitikimas su tėvu, tačiau ir tuo metu vaikas nenorėjo bendrauti. Toks vaiko nenoras buvo pradžioje dėl to, kad nuotoliniu būdu prieš tai nebendraudavo su tėvu, vaikas jausdavo emocinę įtampą. Pažymėjo, kad šiuo metu vaiko bendravimo su tėvu situacija yra labai pagerėjusi, vaikas su tėvu jau šneka nuotoliniu būdu. Paaiškino, kad teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos laikėsi, nuotolinio ryšio priemones įjungdavo, tačiau anksčiau vaikas nenorėdavo bendrauti su tėvu.

Antstolis akte nurodė, kad suinteresuotumo bylos baigtimi neturi, visos aplinkybės, susijusios su nutarties nevykdymu, geriausiai žinomos vykdymo proceso šalims, todėl prašė nagrinėti bylą antstoliui nedalyvaujant. Byla išnagrinėta pareiškėjui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 771 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/24/00724, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-4896-1071/2024, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina atsakovo V. V. bendravimo su dukra D. V., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka. Pagal minėta nutartimi teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką atsakovas V. V. su dukra D. V. bendrauja kiekvieną savaitę du kartus per savaitę (pirmadieniais ir penktadieniais) nuo 19.00 val. iki 20.00 val. nuotolinėmis ryšių priemonėmis; atsakovas V. V. grįžęs į Lietuvą su dukra D. V. bendrauja kiekvieno mėnesio lyginiais savaitgaliais nuo šeštadienio iki sekmadienio tokia tvarka: šeštadienį pasiima vaiką 12.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir parveža tą pačią dieną į gyvenamąją vietą 19.00 val.; sekmadienį pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 12.00 val. ir parveža tą pačią dieną į gyvenamąją vietą 19.00 val. Apie planuojamą grįžimą į Lietuvą V. V. informuoja A. V. iškart, kai grįžimo data tampa žinoma, tačiau ne vėliau nei prieš vieną savaitę iki grįžimo dienos.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0010/24/00724 duomenų nustatyta, kad antstolis A. S. 2024 m. gegužės 7 d. patvarkymu Nr. S-24-10-9624 priėmė vykdyti 2024 m. balandžio 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4896-1071/2024. 2024 m. gegužės 7 d. buvo priimtas patvarkymas „Dėl teismo nutarties vykdymo“ Nr. S1J-11145, kuriuo antstolis įpareigojo skolininkę A. V. vykdyti 2024 m. balandžio 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų priimtos nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4896-1071/2024 reikalavimus. 2024 m. gegužės 7 d. patvarkymas „Dėl teismo nutarties vykdymo“ Nr. S1J-111145, kartu su 2024 m. balandžio 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4896-1071/2024 kopija, išsiųsti CPK nustatyta tvarka A. V. registruota pašto siunta, skolininkės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), įteikti adresatei 2024 m. birželio 6 d. (v. b. l. 7-8).

Taip pat iš vykdomosios bylos Nr. 0010/24/00724 duomenų nustatyta, kad 2024 m. gegužės 10 d. antstolio kontoroje buvo gautas išieškotojo V. V. el. laiškas, kuriame V. V. nurodė, kad nėra laikomasi vaiko su tėčiu bendravimo tvarkos ir su vaiku negali pakalbėti, vaikas yra užimamas pašaline veikla. 2024 m. gegužės 15 d. antstolio kontoroje buvo gautas išieškotojo V. V. atstovės el. laiškas, kuriuo informavo antstolį apie tai, kad A. V. nevykdo teismo nutarties, t. y. neužtikrina tėvo bendravimo su vaiku, pagal teismo pritaikytas laikinąsias apsaugo priemones. Minėtame laiške nurodė, kad susitikimai su vaiku neįvyko nei gegužės 10 d. nei gegužės 13 d. 2024 m. birželio 18 d. antstolio kontoroje buvo gautas išieškotojo V. V. atstovės advokato padėjėjos R. V. elektroninis laiškas, kuriame nurodė, jog kad per visą laikotarpį, skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos, su vaiku įvyko tik trys pokalbiai.

Antstolis 2024 m. birželio 18 d. priėmė pakartotinį patvarkymą „Dėl teismo nutarties vykdymo“ Nr. S1J-13832, kuriuo antstolis pakartotinai įpareigojo skolininkę A. V. vykdyti 2024 m. balandžio 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4896-1071/2024 reikalavimus. Minėtas pakartotinis patvarkymas išsiųstas A. V. registruota pašto siunta, skolininkės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), kuris laikytas tinkamai įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos (CPK 604 straipsnis).

Antstolis nurodė, kad A. V. informacijos antstoliui apie teismo nutarties įvykdymo rezultatus iki šiol neteikė ir vykdomąja byla nei karto nesidomėjo.

Antstolis 2024 m. liepos 11 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S1J-15369 bei kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus, prašydamas spręsti klausimą dėl 2024 m. balandžio 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarties civilinėje byloje e2-4896-1071/2024 reikalavimų dėl laikinos bendravimo tvarkos nevykdymo.

Iš informacinės teismų sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-4896-1071/2024, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina atsakovo V. V. bendravimo tvarka su nepilnamete dukra, yra įsiteisėjusi 2024 m. birželio 5 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taip pat iš informacinės teismų sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartimi pakeista 2024 m. balandžio 24 d. nutartis, nutarta ieškovės ir atsakovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės galutinis sprendimas civilinėje byloje, nustatyti laikiną atsakovo V. V. bendravimo su dukra D. V. tvarką, pagal kurią: 1) atsakovas V. V. su dukra D. V. bendrauja kiekvieną savaitę du kartus per savaitę (pirmadieniais ir penktadieniais) nuo 19.00 val. iki 20.00 val. nuotolinėmis ryšių priemonėmis; 2) atsakovas V. V. grįžęs į Lietuvą su dukra D. V. bendrauja kiekvieno mėnesio: lyginių savaičių savaitgaliais nuo šeštadienio iki sekmadienio tokia tvarka: šeštadienį pasiima vaiką 12 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir parveža tą pačią dieną į gyvenamąją vietą 19.00 val.; sekmadienį pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 12 val. ir parveža tą pačią dieną į gyvenamąją vietą 19.00 val.; nelyginėmis mėnesio savaitėmis antradienį ir ketvirtadienį atsakovas vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos, jei reikia, nuveža į būrelius ir į gyvenamąją vietą parveža 19.30 val.; 3) apie planuojamą grįžimą į Lietuvą V. V. informuoja A. V. iškart, kai grįžimo data tampa žinoma, tačiau ne vėliau nei prieš vieną savaitę iki grįžimo dienos.

Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis). Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos bendravimo tvarkos nustatymo – yra vykdomasis dokumentas ir turi būti vykdoma (CPK 587 straipsnio 4 punktas).

Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir už tai atsakingas tėvas (motina) nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal aptariamo straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui.

Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimdamas nutartį taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, išnagrinėja aplinkybes, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrina, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas). CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog nepilnamečio vaiko tėvui nuotolinio ryšio priemonėmis turi būti sudarytos sąlygos bendrauti su nepilnamečiu vaiku Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi nustatyta tvarka, pagal kurią suinteresuotas asmuo V. V. su dukra D. V., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja kiekvieną savaitę du kartus per savaitę (pirmadieniais ir penktadieniais) nuo 19.00 val. iki 20.00 val. nuotolinėmis ryšių priemonėmis. Byloje apklausti suinteresuoti asmenys neneigia, jog V. V. su dukra 2024 m. gegužės – birželio mėnesiais bendravo tik tris kartus nuotoliniu būdu, nors pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi nustatytą tvarką V. V. su vaiku turėjo teisę bendrauti kiekvieną savaitę du kartus per savaitę (pirmadieniais ir penktadieniais) nuo 19.00 val. iki 20.00 val. nuotolinėmis ryšių priemonėmis, tačiau bendravimo tvarka tuo laiku (gegužės – birželio mėnesiais) nebuvo tinkamai įgyvendinta.

CPK 771 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, jog teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Kita vertus, teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Taigi teismas privalo ne vien tik formaliai taikyti įstatymą, bet ir vadovautis bendraisiais civilinio proceso principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Nors nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos tėvo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo – nebuvo tinkamai vykdoma, kas formaliai sudarytų pagrindą skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytą baudą, tačiau, kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą.

Šiuo konkrečiu atveju teismas atsižvelgia į suinteresuoto asmens A. V. nurodytus ir pagrįstais pripažįsta argumentus dėl nutarties nevykdymo priežasčių, o būtent mažą vaiko amžių, tai, kad iki nutarties priėmimo nebuvo susiklosčiusios praktikos, kad vaikas su tėvu bendrautų nuotolinio ryšio priemonėmis, todėl natūralu, kad prie tokio bendravimo vaikui, taip pat ir tėvui, reikėjo prisitaikyti ir priprasti, sustiprinti tarpusavio ryšį. Iš suinteresuotų asmenų paaiškinimų nustatyta, kad šiuo metu vaiko bendravimo su tėvu V. V. situacija yra pagerėjusi. Suinteresuotas asmuo A. V. paaiškino, kad vaikas su tėvu jau bendrauja nuotoliniu būdu ir vaiko dėmesį pavyksta išlaikyti, tėvas su vaiku pagal galimybes bendrauja ir gyvai.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, tai, jog šiuo metu situacija dėl bendravimo su vaiku tvarkos yra pagerėjusi, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad nėra tikslinga taikyti suinteresuotam asmeniui A. V. sankcijas, numatytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje, todėl pareiškėjo prašymas dėl 2024 m. balandžio 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4896-1071/2024 reikalavimų nevykdymo netenkintinas.

Visgi suinteresuotam asmeniui A. V. išaiškintina, jog ji privalo laikino bendravimo nustatyta tvarka sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su tėvu – suinteresuotu asmeniu V. V..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 771 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo prašymo.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui vykdomąją bylą Nr. 0010/24/00724.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.