Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Astai Mažeikienei, dalyvaujant ieškovei I. R., išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovui Dmitrijui Charitonovui (Dmitrij Charitonov), vertėjai Alicijai Stančinskai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui J. (J.) R., tretieji asmenys – Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas, UAB „Gelvora“, Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, SĮ „Susisiekimo paslaugos“, antstolis Ramūnas Kamarauskas, antstolis Robertas Vasiliauskas, antstolė Brigita Palavinskienė, institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė I. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo:

1) santuoką, sudarytą tarp ieškovės I. R. ir atsakovo J. R., įregistruotą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei I. R. grąžinti iki santuokos turėtą pavardę – „A.“;

2) sutuoktinių turtinėms teisėms taikyti teisines pasekmes nuo 2008 m. rugsėjo mėn. 1 d., kai šalys pradėjo gyventi skyriumi ir nustojo vesti bendrą ūkį;

3) nustatyti nepilnamečių vaikų – sūnaus R. (R.) R. ir dukters J. R. gyvenamąją vietą su motina I. R.;

4) priteisti iš atsakovo J. R. išlaikymą nepilnamečiams vaikams – sūnui R. R. ir dukteriai J. R., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200,00 Eur kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės; paskirti I. R. nepilnamečių vaikų išlaikymui gaunamų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindais ir nepilnamečiams vaikams mokamą išlaikymą indeksuoti įstatymų nustatyta tvarka;

5) priteisti iš atsakovo J. R. išlaikymo nepilnamečiams vaikams R. R. ir J. R. įsiskolinimą, sudarantį po 7 200,00 Eur kiekvienam vaikui;

6) atsakovo J. R. įsiskolinimus kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai, Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, UAB „Gelvora“, SĮ „Susisiekimo paslaugos“, kurių naudai priverstinį išieškojimą vykdo antstoliai Inga Karalienė, Brigita Palavinskienė, Robertas Vasiliauskas, Vytautas Mitkus, Ramūnas Kamarauskas, po santuokos nutraukimo pripažinti asmeniniais J. R. įsiskolinimais;

7) iš atsakovo J. R. priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad ji ir atsakovas J. R. (duomenys neskelbtini) sudarė ir (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra G. R., kuri yra pilnametė; taip pat (duomenys neskelbtini) gimė sūnus R. R. ir (duomenys neskelbtini) gimė dukra J. R., kurie abu yra nepilnamečiai. Po dukters G. gimimo tarp šalių prasidėjo dideli nesutarimai, atsakovas pradėjo dažnai vartoti alkoholį, daugiau laiko praleisdavo draugų kompanijoje nei su šeima. Šalys ne kartą dėl to pykosi, tačiau po barnių atsakovas šiek tiek pasikeisdavo ir imdavosi rūpintis šeimos poreikiais. Po sūnaus R. gimimo šalys ėmė nuolatos pyktis ir atsakovo polinkis į alkoholinius gėrimus dar labiau sustiprėjo. Atsakovas kelerius metus nebesirūpino vaikais ir jų kasdieniais poreikiais, todėl ieškovė nuo 2008 metų vasaros pabaigos su vaikais išsikraustė gyventi atskirai. Ieškovė nemato galimybės šalims susitaikyti ir vėl gyventi kartu, todėl siekia nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) gimusi J. R. nėra atsakovo dukra ir jam šis faktas yra žinomas. Kadangi nepilnamečius vaikus ir ieškovę sieja artimas ryšys, atsakovas su vaikais nebendrauja, todėl prašo nustatyti jų gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Pažymi, kad ieškovė kiekvieno vaiko išlaikymui vidutiniškai išleidžia apie 400,00 Eur per mėnesį. Ieškovės I. R. gaunamos pajamos sudaro apie 390,00 Eur per mėnesį, rūpintis vaikais jai padeda sugyventinis ir pilnametė dukra, todėl prašo priteisti iš atsakovo po 200,00 Eur išlaikymą kiekvienam nepilnamečiam vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Be to, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 7 200,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo už kiekvieną vaiką, susidariusį už trejus metus. Santuokoje šalys neįgijo jokio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto. Ieškovė neturi kreditorinių įsiskolinimų, o atsakovas turi įsiskolinimų, kuriuos priverstine tvarka vykdo antstoliai; mano, kad šie įsiskolinimai turi būti pripažįstami atsakovo asmeniniais įsipareigojimais. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo grąžinti jai ikisantuokinę pavardę „A.“.

2. Atsakovas J. R. nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

3. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad I. R. įsiskolinimo neturi, o J. R. yra skolingas 240,00 Eur ir dar 150,00 Eur baudos mokėjimo terminas nėra suėjęs; kadangi J. R. prievolės biudžetui yra asmeninio pobūdžio, jos turėtų būti tenkinamos iš po santuokos nutraukimo priklausančio asmeninio turto ar pajamų. Prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra atstovui nedalyvaujant.

4. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius), pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų vaikų interesus. Jeigu bus patenkintas šis ieškovės reikalavimas, tokiu atveju Skyrius palaiko ir jos prašymą priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200,00 Eur kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės; taip pat, palaiko ieškovės prašymą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Išvadoje nurodoma, kad apsilankymo pas ieškovę namuose metu buvo nustatyta, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais, pilnamete dukra ir sugyventiniu gyvena daugiabučio tipo name ieškovės motinai R. A. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Butas švarus, tvarkingas, su patogumais, suremontuotas. Ieškovė nurodė, kad gyvena iš socialinės pašalpos. Pokalbio su atsakovu metu jis nurodė, kad yra bedarbis ir neturi galimybės prisidėti prie vaikų išlaikymo. Atsakovas gyvena savo tėvų namuose; neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

5. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nustatyta tvarka ir terminu nepateikė atsiliepimų į ieškinį.

6. Teismo posėdžio metu ieškovė nepalaikė reikalavimo priteisti iš atsakovo J. R. išlaikymo įsiskolinimą nepilnametės dukters J. R. atžvilgiu, nes atsakovas nėra dukters biologinis tėvas; šio reikalavimo atsisakė (pateikė rašytinį prašymą). Kitoje dalyje palaikė savo ieškinio reikalavimus visiškai ir prašė ieškinį tenkinti.

Institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovas palaikė ieškovės reikalavimus, taip pat palaikė ieškovės atsisakymą nuo reikalavimo priteisti iš atsakovo įsiskolinimą nepilnametės J. R. atžvilgiu.

Bylos dalis nutrauktina; kitoje dalyje ieškinys tenkintinas visiškai.

7. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad I. R. (ikisantuokinė pavardė – „A.“) ir J. R. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje šalims gimė trys vaikai: G. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuri yra pilnametė, taip pat R. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. R., gim. (duomenys neskelbtini), kurie abu yra nepilnamečiai. Pažymėtina, kad J. R. nėra atsakovo biologinė dukra ir jam šis faktas yra žinomas, tačiau atsakovas nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo.

Byloje taip pat nustatyta, kad sutuoktiniai santuokos išsaugoti nesiekia (virš 10 metų kartu negyvena, nebendrauja, ieškovė gyvena su sugyventiniu) ir tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, nebegalima, skirti terminą susitaikyti netikslinga (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK 3.64 straipsnis).

Dėl ieškinio reikalavimo atsisakymo

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.

9. Nagrinėjamoje byloje teismo posėdžio metu ieškovė I. R. nepalaikė savo reikalavimo dėl įsiskolinimo už nepilnametės J. R. išlaikymą priteisimo iš atsakovo, kadangi J. R. nėra atsakovo biologinė dukra ir ieškovė jos susilaukė jau nebegyvendama su atsakovu; šio reikalavimo atsisakė ir prašė bylą toje dalyje nutraukti. Teismas ieškovei išaiškino ieškinio atsisakymo teisines pasekmes, kurias ieškovė suprato.

10. Atsižvelgiant į išdėstytą bei nenustačius, kad ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, pažeistų kieno nors teises bei teisėtus interesus, darytina išvada, jog yra pagrindas ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio priimti (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, bylos dalis dėl reikalavimo priteisti įsiskolinimą už nepilnametės J. R. išlaikymą iš atsakovo J. R. nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

11. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26 – 3.30; 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92, 3.100 ir kituose straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Be to, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

12. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš ieškinio, teismo metu ieškovės duotų paaiškinimų (atsakovas jokių prieštaravimų ieškovės nurodytoms aplinkybėms nėra išreiškęs) akivaizdu, kad sutuoktiniai abu iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, t. y. lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kt., ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Nėra jokių abejonių, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, nes sutuoktiniai daugiau kaip 10 metų nebegyvena kartu, neveda bendro ūkio, atsakovas dar santuokoje ėmė piktnaudžiauti alkoholiu, be to, ieškovė susilaukė vaiko su kitu vyru, o šiuo metu gyvena su sugyventiniu. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, daro išvadą, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo, todėl jų santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos

13. Kaip minėta, santuokoje šalims gimė trys vaikai: G. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuri yra pilnametė, taip pat R. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. R., gim. (duomenys neskelbtini), kurie abu yra nepilnamečiai. Pagal byloje esančius rašytinius duomenis ir ieškovės žodinius paaiškinimus, J. R. nėra atsakovo biologinė dukra, tačiau atsakovo tėvystė nėra nuginčyta. Tad šiuo atveju tarp atsakovo ir dukros J. R., gim. (duomenys neskelbtini), egzistuoja socialinė tėvystė.

14. Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių šalių vaikų R. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Atsakovas šiam reikalavimui prieštaravimo nepareiškė.

Šiuo metu nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove jos motinai priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).

15. Vilniaus rajono Socialinių paslaugų centro 2019 m. birželio 5 d. Šeimos aplankymo akte Nr. 87 nurodyta, kad I. R. su vaikais gyvena daugiabučio tipo name jos motinai R. A. priklausančiame bute, kuris yra per du aukštus. Pirmame aukšte gyvena I. R. motina ir senelė, o antrame – I. R. su sugyventiniu ir vaikais bei pilnametė jos duktė su savo vaiku. I. R. su sugyventiniu ir nepilnamečiais vaikais gyvena viename kambaryje, kur yra lova, vaikų dviaukštė lova, stalas, spintos sekcija, taip pat televizorius ir kompiuteris. Pasak ieškovės, atsakovas J. R. visiškai nepadeda išlaikyti vaikų, nerodo iniciatyvos su jais bendrauti, pats pas juos neateina, nors gyvena viename kieme, vaikai patys kartais nueina pas tėvą. Nurodyta, kad santuokos nutraukimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo klausimus tikslinga spręsti teismui, įvertinus visas byloje išdėstytas aplinkybes.

16. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, daro išvadą, kad nepilnamečių šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiau atitinka jų interesus ir poreikius, todėl nepilnamečių šalių vaikų R. R. ir J. R. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

17. CK 3.156 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia, ar tėvai gyvena skyrium. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 straipsnio 2 dalis). Tėvų bendravimas su vaikais ir dalyvavimas jų auklėjime turi atitikti minėtose teisės normose įtvirtintus principus. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su jais ir dalyvauti juos auklėjant, o kai skyrium gyvenantys tėvai nesusitaria dėl dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).

18. Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo nepilnamečiai vaikai gyvena su motina ir nutraukus tėvų santuoką jų gyvenamoji vieta lieka taip pat su motina. Ieškovė nurodė teismui, kad tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos, kadangi atsakovas su vaikais nebendrauja ir nerodo noro su jais bendrauti ateityje.

Atsižvelgiant į tai, kad konkreti ir detali atsakovo bendravimo su vaikais tvarka nenustatoma.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

19. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. R. ir R. R. po 200,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jų pilnametystės.

20. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 – 3 dalis tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties. Tačiau tėvo ar motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Šis principas reiškia, kad teismas priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai tenkinti jo poreikius sumažėja.

21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-10-16 nutarimo Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 555,00 Eur.

22. Ieškovė šiuo metu yra bedarbė, registruota darbo biržoje; kas mėnesį ji gauna 390,00 Eur dydžio socialinę išmoką. Bylos duomenimis, ieškovei finansiškai padeda jos sugyventinis.

Sodros duomenimis, atsakovas šiuo metu nedirba. Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl tam tikrų aplinkybių, pvz., neįgalumo ir pan., būtų nedarbingas. Tad teismas pažymi, kad atsakovas, būdamas jaunas ir darbingas, privalo dirbti bei išlaikyti savo nepilnamečius vaikus; tai pareiga, kylanti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos.

23. Ieškovė su vaikais gyvena pas savo motiną; atsakovas jau nuo 2008 m. vasaros pabaigos nebeteikia vaikams išlaikymo ir nesirūpina jais.

Šalys nekilnojamojo turto neturi; šalių vardu transporto priemonių nėra registruota.

24. Ieškovė nurodo, kad kiekvieno šalių vaiko poreikiai mėnesiui yra apie 400 Eur; R. R. (15 m.) lanko M. L. gimnaziją, 8 klasę; J. R. (8 m.) lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, 1 klasę. Tokio amžiaus vaikų poreikiai yra pakankamai nemaži, be to, vaikams augant jų poreikiai tik didėja.

25. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis, bei atsižvelgęs į teismų praktiką bylose dėl išlaikymo priteisimo, į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo ir ieškovės teismo posėdžio metu išsakytą poziciją, į tai, jog šalių nepilnamečiams vaikams nėra nustatyti specialieji poreikiai, atsakovas byloje prieštaravimų nepareiškė, be to, atsakovas jau ilgą laiką neteikia nepilnamečiams vaikams būtino išlaikymo ir byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas ar dėl kitų priežasčių negalėtų teikti išlaikymo savo vaikams, todėl vadovaudamasis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais, nutaria ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams tenkinti ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams R. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019-05-23) iki jų pilnametystės (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnio 1 – 2 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis).

26. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise ieškovei (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo

27. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo J. R. nepilnamečio vaiko R. R. išlaikymo įsiskolinimą, sudarantį 7 200,00 Eur. Minėta, kad ieškovė atsisakė reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepilnametės J. R. atžvilgiu, kadangi tai nėra biologinė atsakovo dukra.

28. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

29. Byloje nustatyta, kad šalys kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2008 m., nuo tada atsakovas ir nebeteikia išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Byloje duomenų, kad atsakovas būtų teikęs išlaikymą, nėra. Bet kokie neaiškumai turi būti aiškinami vaikų naudai.

30. Teismas, įvertinęs ieškovės išlaidų vaikams paskaičiavimą, ir atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nuo 2008 m. vasaros pabaigos iki ieškinio teismui pateikimo dienos nepilnamečiams vaikams jokio išlaikymo iš viso neteikė, į tai, jog atsakovas neturi jokio nekilnojamojo ar registruoto kilnojamojo turto, duomenų apie jo gaunamas pajamas šiuo metu byloje nėra, tačiau atsakovas tuo laikotarpiu, kai privalėjo teikti išlaikymą savo vaikams, buvo darbingas, į tai, kad nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį, daro išvadą, jog yra pagrindas ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo šalių nepilnamečiam vaikui R. R. tenkinti ir priteisti iš atsakovo 7 200,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo.

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutuoktiniams taikymo nuo jų faktinio nustojimo kartu gyventi

31. Ieškovė prašo, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t.y. nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.

Atsakovas šiam prašymui prieštaravimų nėra išreiškęs.

32. CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog, kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai, bet kuris iš jų gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.); abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo nėra kliūtis teismui taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį (žr., pvz., 2013 m. liepos 16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Taigi, nagrinėjamu atveju, net ir pripažinus, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo, - tai savaime nėra kliūtis netaikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalies.

33. Byloje neginčijamai nustatyta, kad šalys kartu nebegyvena ir jokio bendro ūkio nebeveda nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.; be to, ieškovė (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros nuo kito vyro. Šalys šių aplinkybių neginčija.

Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, rodančių, kad šalys šiuo prašymu piktnaudžiautų ar siektų nepagrįstai išvengti prievolių kreditoriams.

34. Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t.y. nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. (CK 3.67 straipsnio 2 dalis, 3.127 straipsnio 2 dalis).

Dėl kreditorių

35. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas J. R. turi skolinius įsipareigojimus kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai, Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, UAB „Gelvora“, SĮ „Susisiekimo paslaugos“, kurių naudai priverstinį išieškojimą vykdo antstoliai Inga Karalienė, Brigita Palavinskienė, Robertas Vasiliauskas, Vytautas Mitkus, Ramūnas Kamarauskas.

36. Ieškovė prašo teismo po santuokos nutraukimo pripažinti skolas šiems kreditoriams asmenine atsakovo prievole ir įsipareigojimus palikti vykdyti atsakovui, kadangi šalys nuo 2008 m. nebegyvena kartu ir nebeveda bendro ūkio.

37. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2008 m. rugsėjo 1 dienos, darytina išvada, jog minėti skoliniai įsipareigojimai yra asmeniniai atsakovo įsipareigojimai. Tad šie įsipareigojimai pripažintini būtent atsakovo asmeniniais įsipareigojimais, nes toks įsipareigojimų pobūdis yra akivaizdus.

38. Duomenų apie ieškovės kreditorinius įsipareigojimus byloje nėra.

39. Šalys santuokoje nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, neįgijo.

40. Nei ieškovė, nei atsakovas po santuokos nutraukimo išlaikymo vienas iš kito nereikalauja. Pripažinus, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, šalys neturi teisės į vienas kito išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

41. Po santuokos nutraukimo ieškovei grąžintina jos ikisantuokinė pavardė – „A.“, atsakovui paliktina jo pavardė „R.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

42. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-05-27 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismo nutartį taikant laikinąsias apsaugos priemones išieškotas išlaikymas turi būti įvertintas (išskaičiuotas) išieškant sprendimu priteistą išlaikymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

44. Ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, tad laikytina, kad sprendimas priimtas ieškovės naudai; ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

45. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė už ieškinį turėjo sumokėti 75,00 Eur žyminio mokesčio, tačiau šis mokėjimas teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo dienos.

46. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinas už ieškinį mokamas žyminis mokestis – 75,00 Eur, ir 20,73 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu bei įteikimu (pašto išlaidų), taigi iš viso – 95,73 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 385 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės I. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo dalies ieškinio priimti.

Nutraukti civilinę bylą dalyje dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo J. (J.) R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7 200,00 Eur įsiskolinimą už nepilnametės J. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą.

Ieškinį kitoje dalyje tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės I. R. (ikisantuokinė pavardė – „A.“, a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo grąžinti ieškovei jos ikisantuokinę pavardę „A.“, atsakovui palikti jo pavardę „R.“.

Pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t.y. nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.

Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo atsakovo J. R. skoliniai įsipareigojimai kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai, Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, UAB „Gelvora“, SĮ „Susisiekimo paslaugos“, kurių naudai priverstinį išieškojimą vykdo antstoliai Inga Karalienė, Brigita Palavinskienė, Robertas Vasiliauskas, Vytautas Mitkus, Ramūnas Kamarauskas, ir su jų išieškojimu susijusios išlaidos yra asmeninės atsakovo J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) turtinės prievolės.

Nepilnamečių vaikų R. (R.) R. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. R. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove I. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams R. R. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. R. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kiekvienam kas mėnesį nuo 2019-05-23 iki vaikų pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui R. R. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) 7 200,00 Eur (septynis tūkstančius du šimtus eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę I. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 95,73 Eur (devyniasdešimt penkis eurus 73 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, gavėjo bankas AB Swedbank, a. s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-05-27 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.