- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-11
- Bylos Nr.
- eA-319-575/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00995-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas, Ričardas Piličiauskas, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- Z. D.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. sausio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. D. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Z. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Šiaulių AVMI) 2021 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 44.4/V44-24 „Dėl atleidimo nuo baudų, delspinigių ir (ar) palūkanų“ (toliau – ir Šiaulių AVMI sprendimas); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. 68-76 (toliau – ir VMI Sprendimas); 3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2022 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. D-15 (7-151/2021) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 4) įpareigoti Šiaulių AVMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) delspinigių mokėjimo.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių AVMI su prašymu dėl atleidimo nuo 24 894,53 Eur GPM delspinigių, tačiau prašymas buvo atmestas. Nesutikdamas su tokiu Šiaulių AVMI sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į VMI, vėliau ir į MGK, tačiau ginčą ikiteismine tvarka nagrinėjusios institucijos pareiškėjo skundų netenkino.
2.2. Pareiškėjo įmonėje ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Įmonė) buvo atliekamas mokestinis tyrimas, kurio metu tapo žinoma, jog pajamos buvo deklaruotos netinkamai. Nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. mokesčių mokėtojams buvo suteikta galimybė netaikant delspinigių ir baudų deklaruoti anksčiau gautas pajamas. Pareiškėjas 2019 m. sausio 31 d. pateikė patikslintą mokesčių deklaraciją bei 2019 m. vasario 11 d. prašymą sudaryti periodinių mokėjimų grafiką. Prašymas buvo tenkintas ir 2019 m. vasario 15 d. grafiku mokėtina nepriemoka buvo išdėstyta dviem metams.
2.3. Pareiškėjas laikėsi grafike nustatytų mokėjimo terminų, tačiau 2020 metais, prasidėjus Covid-19 pandemijai dėl uždarytų aukcionų ypatingai nukentėjo švelniakailių žvėrelių rinka. Sudarant 2019 metais GPM mokėjimo grafiką niekas nežinojo, kad prasidės Covid-19 pandemija, bus uždaryti kailių aukcionai ir žvėrelių augintojai negaus planuotų pajamų, todėl pareiškėjas jog nėra kaltas dėl 157 dienas pavėluoto mokesčio sumokėjimo. Nurodytos faktinės aplinkybės įrodo, kad pareiškėjas grafiko nesilaikė ne dėl savo kaltės, o būtent dėl prasidėjusios Covid-19 pandemijos pasekmių.
2.4. Pareiškėjas elgėsi sąžiningai, siekė bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, nedelsdamas pateikė patikslintą deklaraciją. Jei patikslintą deklaraciją ir prašymą sudaryti mokėjimo grafiką pareiškėjas būtų pateikęs nustatyto termino pabaigoje, t. y. 2019 m. liepos 1 d., sumokėjus galutinę GPM nepriemokos sumą 2021 m. liepos 2 d., jam nebūtų taikomos sankcijos. Kitaip tariant, pareiškėjas, elgdamasis operatyviai, pateikė patikslintą deklaraciją, tačiau tokiais veiksmais tik sukėlė sau žalą. Pateikus deklaracijas termino pabaigoje ir sudarius 24 mėn. grafiką, bei įmokas baigus mokėti 2021 m. liepos 2 d. valstybės biudžetas nebūtų patyręs žalos ir nebūtų taikomos sankcijos, tačiau pateikus deklaraciją anksčiau ir sudarius grafiką anksčiau, valstybės biudžetas žalą patiria, kas pareiškėjo vertinimu, nėra suderinama su pagrindiniu principu – teisingumu.
2.5. Suėjus grafike nustatytam galutiniam terminui (2021 m. sausio 25 d.), pareiškėjas dar buvo nesumokėjęs 53 763,93 Eur GPM, kurią pareiškėjas sumokėjo 2021 m. liepos 2 d. (vėlavo mokestį sumokėti 157 dienas). Iki tol visus įsipareigojimus įgyvendino maksimaliai pagal galimybes. Grafike yra akcentuojamas galutinis mokėjimo terminas bei nurodoma, kad per dvejus metus nuo deklaracijos pateikimo nesumokėjus visos mokesčių sumos, nuo likusios nesumokėtos mokesčių dalies skaičiuojami delspinigiai už visą laikotarpį nuo kitos dienos, kai mokestis pagal atitinkamą laikotarpį turėjo būti sumokėtas iki 180-os dienos po 20 dienų termino pabaigos dienos. Taigi, pačiame grafike yra akcentuojamas 180 dienų delspinigių skaičiavimo terminas, kai delspinigių detalizacijoje delspinigiai yra skaičiuojami už kelių metų laikotarpį. Nurodytas įrašas grafike klaidina, kadangi nurodo neva galimas kilti pasekmes, tačiau realiai galinčios kilti pasekmės yra visiškai kitokios, kas nesuderinama su gero administravimo principu.
2.6. Pareiškėjas gauna pajamas tik iš Įmonės veiklos, Įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, įtraukta į įmonių nukentėjusių nuo Covid-19 pandemijos sąrašą, jai taikomos valstybės mokestinės lengvatos, viena iš jų – atleidimas nuo delspinigių. Įmonės savininkas, mokesčių mokėtojas, kuris gauna pajamas tik iš individualios įmonės veiklos, taip pat turėtų turėti teisę į valstybės teikiamas lengvatas. Aplinkybė, kad Įmonė buvo įtraukta į nukentėjusių įmonių nuo Covid-19 pandemijos sąrašą patvirtina, jog jos veikla buvo paveikta pandemijos ir esant Įmonės bei pareiškėjo pajamoms neatsiejamai susijusioms, akivaizdu, kad pareiškėjas vėlavo padengti įmokas pagal grafiką dėl tos pačios priežasties, t. y. dėl Covid-19 pandemijos. Būtent pandemijos padariniai ir lėmė, kad pareiškėjas 157 dienas pavėlavo sumokėti mokestį pagal grafiką sumokėjimą, kas patvirtina esant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 141 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pagrindą.
2.7. Pareiškėjas 2019 metais gavo 6 660 Eur, o 2020 metais – 14 568 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų, tačiau šios pajamos buvo gautos iš Įmonės pelno ir skirtos mokesčių pagal grafiką mokėjimui. Šios pajamos nėra reguliarios ir stabilios, be to, pareiškėjas privalėjo sumokėti ir kitus mokesčius nuo gautų pajamų, siekė išsaugoti Įmonę ir jos veiklą itin sunkiu finansiškai momentu, kai stipriai trūko apyvartinių lėšų.
2.8. MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti du savarankiški atleidimo nuo delspinigių pagrindai, kurių taikymo sąlygos yra išdėstytos kitose MAĮ nuostatose (113 str. 1 d. 3 p. ir 141 str. 1 d.). VMI viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-144 patvirtintų Atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palūkanų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5.2 papunktyje nustatyta, kad nuo paskirtų baudų mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas esant MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems pagrindams, t. y. jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti (Covid-19 pandemijos poveikis mokesčių mokėtojo verslui). MAĮ 141 straipsnio 2 dalis nustato, kad nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas MAĮ nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas, o nagrinėjamu atveju mokestis buvo sumokėtas 2021 m. liepos 2 d.
2.9. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl pareiškėjo situacijos faktinio vertinimo, t. y. ar pareiškėjo pažeidimas buvo nulemtas force majeure aplinkybių, ar ne. Pareiškėjas nuosekliai teigė, kad šioje situacijoje turėtų būti vertinamos aplinkybės, sukėlusios pareiškėjo netinkamą grafiko laikymąsi – nesant Covid-19 pandemijos, nebūtų uždaryti kailių aukcionai, todėl laiku būtų gautos pajamos ir laiku sumokėtos įmokos pagal grafiką, Tačiau VMI bei Komisija laikėsi pozicijos, kad reikia vertinti aplinkybes, nulėmusias ne grafiko nesavalaikį apmokėjimą, o aplinkybes, dėl ko pareiškėjas 2014–2015 metais tinkamai nedeklaravo mokesčių.
2.10. Pažymėtina, kad 2019 metais mokesčių mokėtojams buvo sudaryta galimybė netaikant delspinigių ir baudų deklaruoti anksčiau gautas pajamas, kuo jis pasinaudojo ir deklaravo pajamas, sudarė GPM nepriemokos mokėjimo grafiką. Taigi, šioje byloje nenagrinėtinos aplinkybės, dėl ko 2014–2015 metais pareiškėjas netinkamai deklaravo pajamas. Šioje byloje pareiškėjas siekia įrodyti, kad vėlavimą sumokėti keletą įmokų pagal grafiką nulėmė Covid-19 pandemija ir dėl to jam buvo pritaikyta sankcija už visą laikotarpį nuo 2015 metų, kas sudarė 24 894,53 Eur delspinigių, kai pareiškėjas pavėlavo 157 dienas sumokėti 53 763,93 Eur. Pareiškėjui 2021 m. liepos 2 d. gavus mokėjimą iš kailių aukciono, tą pačią dieną buvo sumokėta vėluojama GPM nepriemokos suma, nes iki to laiko sąskaitoje buvo nepakankamai lėšų.
2.11. Vadovaujantis MAĮ 8 straipsnio nuostatomis, mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais, tačiau nagrinėjamu atveju priimti sprendimai neatitinka MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, pažeidžia bendruosius gero administravimo ir atsakingo valdymo principus, todėl turi būti panaikinti. VMI sprendime klaidingai interpretavo faktines aplinkybes bei teisės normų turinį, todėl padarė klaidingas išvadas, nes nevertino, kad pareiškėjas vėlavo atsiskaityti pagal grafiką dėl tuo metu kilusios Covid-19 pandemijos, tačiau kreipė dėmesį būtent į 2014 metais netinkamai suformuotas deklaracijas. Šiuo atveju svarbu įvertinti, dėl kokių priežasčių pareiškėjas negalėjo laiku atsiskaityti, kokios aplinkybės tai nulėmė, ar pareiškėjas galėjo jas numatyti ir ar jos priklausė nuo paties pareiškėjo valios. Atsižvelgiant į minėtą situaciją, į priežastis lėmusias nesavalaikį įsipareigojimų įvykdymą, pareiškėjas galėtų būti atleidžiamas nuo delspinigių mokėjimo ir remiantis bendraisiais proporcingumo, teisėtumo bei sąžiningumo teisės principais.
Atsiliepimas
3. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:
3.1. Vadovaujantis MAĮ 100 straipsnio 1 dalimi ir Taisyklėmis, prašymas atleisti nuo delspinigių gali būti tenkinamas tik tada, jei yra nors viena aplinkybė, nustatyta ir įtvirtinta minėtose nuostatose. MAĮ nėra įtvirtinta galimybė atleisti mokesčių mokėtoją nuo delspinigių mokėjimo kitu, negu šiame įstatyme nustatytu pagrindu. MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikomas specialiais atvejais, kai Lietuvos Respublikos Seimas specialiame mokesčių įstatyme nustato atleidimo nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies specialią tvarką ir sąlygas.
3.2. Pažymėtina, kad tokia tvarka ir sąlygos nustatytos 2018 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 40¹ straipsniu įstatymo Nr. XIII-1329 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 11 straipsnyje. Pagal šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatas, įsigaliojusias nuo 2019 m. sausio 1 d., mokesčių mokėtojai, deklaravę, tačiau nesumokėję MAĮ 13 straipsnyje nurodytų mokesčių ir turintys mokesčių už mokestinį laikotarpį, pasibaigusį ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d., apskaičiuotą delspinigių nepriemoką, atleidžiami nuo visos arba likusios dalies apskaičiuotų, tačiau nesumokėtų arba neišieškotų delspinigių sumos. Nuo 2019 metų įsigaliojęs atleidimas nuo delspinigių buvo vienkartinė galimybė deklaruoti anksčiau gautas ir nedeklaruotas pajamas, susimokant mokesčius bei gaunant atleidimą nuo delspinigių. Šia galimybe buvo galima pasinaudoti tik nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d.
3.3. Atsakovas 2019 m. vasario 15 d. pranešimu dėl periodinio mokėjimo grafiko Nr.(23.31-08) 325-138 (toliau – ir pranešimas) informavo pareiškėją, jog yra sudarytas periodinių mokėjimų grafikas nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2021 m. sausio 25 d., išdėstyta 117 303,06 Eur nepriemokos suma, pareiškėjui mokant 4 887,63 Eur kas mėnesį, tačiau pareiškėjas nesilaikė sudaryto mokėjimo grafiko, ir per 2 metus nesumokėjo visos išdėstytos sumos, todėl jam MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos netaikytinos.
3.4. Pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktą mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo delspinigių, jei įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo. Tačiau pagal MAĮ nuostatas už mokėtino į biudžetą mokesčio sumažinimą skiriamos sankcijos laikomos griežta (objektyvia) atsakomybe, kuriai esant mokesčių mokėtojo kaltė visuomet preziumuojama, tai yra laikoma, kad dėl mokesčio įstatymo pažeidimo kaltas mokesčių mokėtojas, jeigu jis neįrodo priešingai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad aptariamas atleidimo nuo delspinigių pagrindas iš esmės sietinas tik su tokiomis nuo mokesčių mokėtojo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, kurios lemia, kad jis neturėjo galimybės deklaruoti, apskaičiuoti bei sumokėti gautų mokesčių.
3.5. VMI ginčijamame sprendime nustatė, kad pareiškėjas pirminėje GPM308 deklaracijoje už 2014 metus neteisingai nurodė gautas pajamas ir tik atliekamo operatyvaus patikrinimo metu patikslino deklaraciją ir nurodė visas gautas pajamas. Pareiškėjas patikslintą GPM308 deklaraciją už 2014 metus pateikė 2019 m. sausio 31 d., kai mokesčių mokėtojams nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. buvo sudaryta galimybė netaikant delspinigių ir baudų deklaruoti bei sumokėti anksčiau gautas, tačiau nedeklaruotas pajamas ir mokesčius. Jeigu pareiškėjas pagal sudarytą mokėjimų grafiką iki 2021 m. sausio 25 d. būtų sumokėjęs visą sumą, t. y. 117 303,06 Eur, jam nebūtų skaičiuojami delspinigiai. Taigi, pareiškėjas teisės aktų nustatytu terminu nesumokėjęs GPM yra kaltas dėl padaryto pažeidimo, todėl atleisti jį nuo GPM delspinigių pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nesant jo kaltės, nėra pagrindo.
3.6. Sutiktina su Komisija, pareiškėjui pareiga sumokėti GPM atsirado už 2014–2015 metus. Kadangi GPM ir šio mokesčio delspinigiai buvo apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d., t. y. iki Covid-19 viruso pandemijos ir visuotinio karantino paskelbimo, pareiškėjas pagrįstai nebuvo atleistas nuo GPM delspinigių mokėjimo, nes šis pagrindas taikomas tik esant nenugalimai jėgai arba atsitiktinėms aplinkybėms. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareigai sumokėti mokestį atsiradus ne Covid-19 pandemijos metu, o dar iki ekstremaliosios padėties paskelbimo, t. y. nesant aplinkybių, kurias galima būtų prilyginti nenugalimos jėgos arba atsitiktinių aplinkybių poveikiui, mokesčių mokėtojas negali būti atleistas nuo delspinigių mokėjimo vadovaujantis MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Jokių kitų duomenų apie aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis negalėjo numatyti, buvimą pareiškėjas nenurodė. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybių, kurias būtų galima prilyginti force majeure nenustatyta, pareiškėjas nebuvo atleistas nuo GPM delspinigių mokėjimo MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.
3.7. Pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punktą mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo delspinigių, kai nepadaroma žala biudžetui. Nagrinėjamu atveju žala biudžetui padaryta, kadangi pareiškėjas nesumokėjo GPM įstatyme nustatyta tvarka ir terminais (į biudžetą laiku nepateko mokėtinos mokesčio sumos), todėl šiuo pagrindu pareiškėjas taip pat negali būti atleidžiamas nuo delspinigių mokėjimo. Duomenų, jog pareiškėjas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo ar dėl mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu suteiktos klaidingos konsultacijos, nenustatyta, todėl jis taip pat negali būti atleistas nuo GPM delspinigių mokėjimo pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
3.8. Nėra pagrindo atleisti pareiškėją nuo delspinigių pagal MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 4 punktą. VMI sprendime nurodė, kad pareiškėjas yra darbingo amžiaus (58 m.) Įmonės savininkas, iš kurios gauna pajamas (2020 m. pajamų deklaracijoje (GPM311) deklaravo 14 568 Eur su darbo santykiais gautų pajamų, 92 287,59 Eur individualios įmonės savininko gautų pajamų), turi kito, nei gyvenamasis būstas, nekilnojamojo turto, nekilnojamo turto registro duomenimis turi 4,79 ha žemės. Nurodytos aplinkybės nepatvirtina pareiškėjo sunkios ekonominės (socialinės) padėties.
3.9. MAĮ 100 straipsnis yra speciali norma, skirta spręsti atleidimo nuo delspinigių klausimą ir negali būti supriešinama su MAĮ 8 straipsnio nuostatomis dėl bendrųjų teisingumo, protingumo ir visuotinio privalomumo principų taikymo mokestiniuose santykiuose. Atleidimas nuo delspinigių, vadovaujantis MAĮ 8 straipsnyje įtvirtintais principais taikomas tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios buvo nulemtos norminių aktų reikalavimų neatitinkančių mokesčių administratoriaus veiksmų, jo neveikimo ar kai yra akivaizdu, kad apskaičiuoti delspinigiai (atliekantys biudžetui laiku nesumokėtų mokesčių kompensacinę funkciją) dėl savo dydžio būtų neadekvatūs pareiškėjo padarytam pažeidimui, taip pat turi būti vertinamos ir pažeidimo padarymo aplinkybės. Vien santykinai didelės apskaičiuotų delspinigių ir paskirtų baudų sumos savaime nesudaro pagrindo sumažinti delspinigius ar atleisti nuo jų mokėjimo.
3.10. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nevykdė savo mokesčių teisės aktais įtvirtintų pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje, t. y. mokesčių mokėtojas nesumokėjo mokesčio teisės aktuose nustatytu terminu. Taigi nėra pagrindo atleisti pareiškėją nuo delspinigių mokėjimo (ar sumažinti jų dydį), vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais. Pareiškėjas nevykdė 2019 m. vasario 15 d. sudaryto periodinių GPM įmokų grafiko, o galutinai GPM prievolę už 2014 metus įvykdė tik 2021 m. liepos 2 d., taigi, delspinigiai jam paskaičiuoti teisėtai ir teisingai.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
5. Teismas nustatė, kad:
5.1. Operatyvaus patikrinimo metu pareiškėjas 2019 m. sausio 31 d. pateikė patikslintą 2014 m. metinę pajamų deklaraciją (GPM308), kurioje papildomai deklaravo 2 700 165,74 Lt (782 022 Eur) neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamų iš pelno po apmokestinimo (B klasės pajamos) bei papildomai apskaičiavo 405 025 Lt (117 303 Eur) GPM.
Šalies argumentai
5.2. Pareiškėjas 2019 m. vasario 11 d. pateikė prašymą sudaryti periodinių mokėjimų grafiką dėl susidariusios 117 303,06 Eur nepriemokos. VMI 2019 m. vasario 15 d. pranešimu informavo pareiškėją, kad yra sudarytas periodinių mokėjimų grafikas – nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2021 m. sausio 25 d., išdėstyta 117 303,06 Eur nepriemokos suma, pareiškėjui mokant 4 887,63 Eur kas mėnesį.
5.3. Pareiškėjas nesilaikė sudaryto grafiko ir per 2 metus nesumokėjo visos išdėstytos sumos (117 303,06 Eur GPM). Įmonė 2021 m. liepos 2 d. sumokėjo 69 753,25 Eur GPM už pareiškėją pavėluotai, todėl pareiškėjui buvo apskaičiuoti delspinigiai nuo 2015 m. gegužės 5 d.
5.4. Pareiškėjas 2021 m. liepos 2 d. Šiaulių AVMI pateikė prašymą atleisti nuo prievolės sumokėti GPM delspinigius. Šiaulių AVMI sprendimu nusprendė neatleisti pareiškėjo nuo apskaičiuotų 24 894,53 Eur GPM delspinigių mokėjimo, nes pareiškėjas neatitinka MAĮ 100 ir 141 straipsniuose nustatytų atleidimo nuo delspinigių pagrindų. VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Šiaulių AVMI sprendimo, nusprendė patvirtinti skundžiamą teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimą ir neatleisti pareiškėjo nuo apskaičiuotų delspinigių mokėjimo. Komisija taip pat atmetė pareiškėjo skundą dėl VMI sprendimo ir minėtą sprendimą patvirtino.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo įsitikinimu, VMI, įvertinusi pareiškėjo nurodytų argumentų ir surinktų duomenų visumą, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie minėtų aplinkybių buvimą. Teismas sutiko su atsakovo teiginiais, kad pareiškėjui pareiga sumokėti GPM atsirado už 2014–2015 metų mokestinį laikotarpį, o šio mokesčio delspinigiai buvo apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d., t. y. iki Covid-19 viruso pandemijos ir visuotinio karantino paskelbimo. Dėl pareiškėjo kritikos, kad Šiaulių AVMI ir VMI nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo atleisti nuo GPM delspinigių mokėjimo įvertinus tai, jog Įmonė yra įtraukta į įmonių, nukentėjusių nuo Covid-19, sąrašą, teismas pažymėjo, kad mokesčių administratorius sprendimuose akcentavo, jog delspinigiai buvo apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d., t. y. iki Covid-19 viruso pandemijos. Teismo vertinimu, kadangi ir GPM, ir delspinigiai buvo paskaičiuoti už laikotarpį iki Covid-19 pandemijos ir visuotinio karantino paskelbimo, pareiškėjas pagrįstai nebuvo atleistas nuo GPM delspinigių mokėjimo, nes šis pagrindas taikomas tik esant nenugalimai jėgai arba atsitiktinėms aplinkybėms.
9. Teismas atkreipė dėmesį, kad MAĮ įtvirtinta mokesčių mokėtojų pareiga laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Teismo įsitikinimu, pareiškėjo mokestinės prievolės buvo deklaruotos tik mokesčių administratoriui inicijavus pareiškėjo kontrolės veiksmus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl objektyvių priežasčių nustatytu laiku negalėjo teisingai deklaruoti iš Įmonės kasos jam išmokėtų išmokų, priskiriamų vieno dalyvio pajamoms iš pelno po apmokestinimo, ir atitinkamai sumokėti GPM. Buvo padaryta išvada, kad dėl nurodytų priežasčių pagrįstai buvo atsisakyta atleisti pareiškėją nuo delspinigių mokėjimo MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.
10. Teismas pažymėjo, kad dėl kitų atleidimo nuo delspinigių pagrindų, nustatytų MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3–4 punktuose, išsamiai pasisakė VMI ir Šiaulių AVMI skundžiamuose sprendimuose, pareiškėjas skunde nurodytų argumentų neginčijo.
11. Dėl pareiškėjo argumentų, kad sudarytame periodinių mokėjimų grafike buvo akcentuojamas 180 dienų delspinigių skaičiavimo terminas, o delspinigių detalizacijoje delspinigiai yra skaičiuojami už kelių metų laikotarpį, teismas nurodė, kad pareiškėjui delspinigiai apskaičiuoti nuo nesumokėtos 52 966,51 Eur sumos nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. Buvo nustatyta, kad patikslintą 2014 m. metinę pajamų deklaraciją pareiškėjas pateikė 2019 m. sausio 31 d., galiojant Pakeitimo įstatymui, teismas detalizavo šio įstatymo 11 straipsnyje įvirtintą teisinį reguliavimą.
12. Įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą (Pakeitimo įstatymo 11 str.), teismas darė išvadą, kad šiomis nuostatomis mokesčių mokėtojams buvo sudaryta galimybė būti atleistiems nuo apskaičiuotų delspinigių mokėjimo, tačiau tik įvykdžius privalomą to sąlygą, t. y. sumokėjus nesumokėtus mokesčius, kurie gali būti išdėstyti per dvejus metus. Kadangi pareiškėjas pagal 2019 m. vasario 15 d. mokėjimo grafiką nesumokėjo visos 2019 m. sausio 31 d. deklaruotos GPM sumos, jam buvo pritaikytos įstatymuose nustatytos sankcijos ir, vadovaujantis Pakeitimo įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, nuo likusios nesumokėtos pagal 2019 m. sausio 31 d. pateiktą patikslintą 2014 m. metinę pajamų deklaraciją GPM sumos skaičiuojami delspinigiai: nuo 2015 m. gegužės 5 d. (data, kada turėjo būti įvykdyta mokestinė prievolė pagal 2014 m. metinę pajamų deklaraciją), pridedant 20 dienų pagal Pakeitimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį (nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. vasario 20 d.) bei dar 180 dienų (iki 2019 m. rugpjūčio 20 d.).
13. Teismas atkreipė dėmesį, kad MAĮ 97 ir 98 straipsniuose yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog delspinigiai, pradėti skaičiuoti MAĮ 97 straipsnyje nustatyta tvarka, skaičiuojami kiekvieną dieną ir baigiami skaičiuoti mokesčio sumokėjimo (sugrąžinimo) į biudžetą dieną (įskaitytinai) arba tą dieną, kai mokestinė prievolė pasibaigia kitais MAĮ 93 straipsnyje nustatytais pagrindais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytas 180 dienų terminas (MAĮ 98 str. 2 d.) yra taikomas jame numatytiems atvejams – pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, 180 dienų terminas yra taikomas tik skaičiuojant delspinigius už laikotarpį nuo mokesčių įstatymuose numatytos teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo momento.
14. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sutiko su Komisijos sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjui nustatytu terminu nesumokėjus jam apskaičiuotų mokesčių, jis prarado galimybę būti atleistas nuo delspinigių, kaip tai nustatė Pakeitimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalis.
15. Nagrinėdamas pareiškėjo argumentus, kad jis turėtų būti atleidžiamas nuo delspinigių, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais (MAĮ 8 str. 3 d.), teismas akcentavo asmens konstitucinę pareigą mokėti mokesčius; kad būtų užtikrintas mokesčių sumokėjimas, įstatymų leidėjas gali pasirinkti įvairias priemones. Teismo įsitikinimu, pareiškėjui siekiant teisingumo ir protingumo kriterijų taikymo, jis nenurodė reikšmingų aplinkybių. Teismas konstatavo, kad mokesčių administratorius elgėsi tinkamai, vykdydamas savo funkcijas, pareiškėjo teisių nepažeidė, o pareiškėjas laiku nevykdė pareigos tinkamai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčius įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, teismas nenustatė pagrindo nepritarti skundžiamuose sprendimuose išdėstytiems argumentams, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo, vadovaujantis MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje nurodytais principais, atleisti pareiškėją nuo apskaičiuotų delspinigių mokėjimo. Buvo atkreiptas dėmesys, kad delspinigių pagrindinė paskirtis yra ne nubausti, o kompensuoti valstybei dėl pavėluotai patekusių pinigų į biudžetą. Bylos medžiaga patvirtino, kad mokesčiai laiku nebuvo sumokėti, t. y. pinigai, turėję būti valstybės žinioje, buvo pareiškėjo žinioje, todėl kompensavimas valstybei dėl to delspinigių forma yra teisingas.
16. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad ginčijami Šiaulių AVMI, VMI ir Komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų panaikinti remiantis pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nebuvo pagrindo, todėl pareiškėjo skundą atmetė. Teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti Šiaulių AVMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.
III.
17. Pareiškėjas Z. D. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktame skunde nurodytas aplinkybes ir argumentus bei akcentuoja, kad:
18.1. Mokestinis patikrinimas buvo atliktas Įmonei, o ne apelianto atžvilgiu. Kadangi Įmonė netinkamai deklaravo pajamas, atitinkamai pajamas netinkamai deklaravo ir apeliantas. Šioje byloje nebuvo analizuojamos ir nagrinėjamos aplinkybės, dėl kokių priežasčių tai įvyko, kadangi buvo pateiktos patikslintos deklaracijos tuo metu, kai mokesčių mokėtojams buvo sudaryta galimybė deklaruoti anksčiau gautas pajamas, netaikant delspinigių ar baudų.
18.2. Šioje byloje nenagrinėtinos aplinkybės, kodėl 2014–2015 metais mokesčių mokėtojas netinkamai deklaravo pajamas, nes tai nėra bylos dalykas. Pareiškėjas mokestinį ginčą nagrinėjusioms institucijoms ir teismui akcentavo, kad turėtų būti vertinamos ne netinkamo mokesčių deklaravimo priežastys, tačiau aplinkybės, kodėl grafike mokėtinos nepriemokos sumos dalis buvo pavėluota sumokėti 157 dienas. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nepripažino pagrįstomis, su kuo apeliantas kategoriškai nesutinka. Pažymėtina, kad jei dėl valstybinių institucijų sprendimų (esant Covid-19 pandemijai) nebūtų buvę uždaryti švelniakailių žvėrelių aukcionai, tai Įmonė būtų gavusi planuotas pajamas, o apeliantas būtų turėjęs lėšų laiku sumokėti mokestį.
18.3. Apeliantas laikėsi mokėjimų grafiko, jį sudarydamas nežinojo, kad kils Covid-19 pandemija, todėl jis nėra kaltas, jog 157 dienas pavėlavo sumokėti likusią mokesčio dalį. Apeliantas yra Įmonės savininkas, Įmonė buvo įtraukta į įmonių, nukentėjusių nuo Covid-19 pandemijos, sąrašą, jai taikomos valstybės mokestinės lengvatos. Todėl manytina, kad Įmonės savininkas, mokesčių mokėtojas, kuris gauna pajamas tik iš individualios įmonės veiklos, taip pat turėtų turėti teisę į valstybės teikiamas lengvatas. Kadangi apeliantas vėlavo pagal grafiką sumokėti deklaruotą mokestį dėl pandemijos, todėl egzistuoja MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas atleidimo nuo delspinigių pagrindas. Pažymėtina, kad jei pareiškėjas būtų vėliau pateikęs patikslintą GPM deklaraciją (pvz., 2019 m. liepos 1 d.), jis mokestį būtų baigęs mokėti laiku ir apeliantui nebūtų taikomos sankcijos.
18.4. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju turi būti vertinamos aplinkybės ir priežastys, susijusios ne su vėlavimu laiku sumokėti grafike numatytas sumas, tačiau aplinkybės, susijusios su 2014–2015 metų mokestiniu laikotarpiu, kai apeliantui atsirado pareiga sumokėti GPM, o šio mokesčio delspinigiai buvo apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. Pažymėtina, kad aplinkybės, dėl kurių apeliantas vėlavo padengti grafike nurodytas sumas, nulėmė Covid-19 pandemija, ir šios aplinkybės yra įrodytos byloje pateiktais įrodymais, tačiau jos teismo buvo nepagrįstai nevertintos.
Šalies argumentai
18.5. Apeliantas 157 dienas vėlavo sumokėti 53 763,93 Eur GPM. Mokėjimų grafike nurodytas delspinigių skaičiavimo terminas (akcentuojama 180 dienų) gali suklaidinti mokesčių mokėjimą dėl kilsiančių pasekmių mąsto.
18.6. Konstitucinis teisingumo principas įgyvendinamas ir MAĮ 8 straipsnyje. Pareiškėjui sankcija pritaikyta (t. y. apskaičiuota 24 894,53 Eur delspinigių) už visą laikotarpį, apskaičiuota delspinigių suma neproporcinga ir neteisinga, atsižvelgiant į tai, kad delspinigiai buvo apskaičiuoti nuo 53 763,93 Eur pavėluotai sumokėtos sumos. Skundžiami sprendimai neatitinka MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, pažeidžia bendruosius teisės principus, gero administravimo ir atsakingo valdymo imperatyvus.
18.7. Skundžiamame teismo sprendime yra suabsoliutinamas viešasis interesas, nesilaikoma teisingumo, proporcingumo principų. Atsižvelgiant į minėtą situaciją, į priežastis, sukėlusias nesavalaikį įsipareigojimų įvykdymą sumokėti grafike numatytas sumas, kad tai įvyko be apelianto valios, kad vėluojama buvo tik 157 dienas, kad delspinigių suma sudaro net 46 proc. nuo vėluojamos sumos, manytina, kad apskaičiuotų delspinigių suma yra neproporcinga ir galėjo būti mažinama. Teismas turėjo vertinti grafiko netinkamo įvykdymo priežastis, tačiau pirmosios instancijos teismas to nevertino, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą, kuris turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
19. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes, teisinius argumentus, tvirtindamas, kad nebuvo pagrindo atleisti pareiškėją nuo apskaičiuotų delspinigių. Atsakovas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas išsamiai bei objektyviai išnagrinėjus visas reikšmingas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių AVMI ir VMI sprendimų, kuriais netenkintas pareiškėjo prašymas atleisti nuo delspinigių, teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
22. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).
23. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Todėl teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.
24. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas pavėluotai (2019 m. sausio 31 d.) atliko savo deklaravimo prievoles GPM srityje už 2014 metus, nesumokėjo deklaruoto GPM 2019 m. vasario 15 d. periodiniame mokėjimų grafike nustatytu terminu, todėl jam apskaičiuota 24 894,53 Eur GPM delspinigių už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių AVMI dėl jo atleidimo nuo delspinigių, tačiau Šiaulių AVMI 2021 m. liepos 26 d. sprendimu neatleido pareiškėjo nuo 24 894,53 Eur GPM Eur delspinigių mokėjimo. VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, patvirtino Šiaulių AVMI sprendimą ir neatleido pareiškėjo nuo apskaičiuotų delspinigių mokėjimo. VMI sprendimą patvirtino Komisija.
25. Apeliantas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus ir ginčą nagrinėjusių institucijų sprendimas, apeliaciniame skunde iš esmės akcentuoja, kad sprendžiant jo atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių klausimą, turėjo būti vertinamos dėl Covd-19 pandemijos susiklosčiusios aplinkybės, kurios lėmė apelianto ir Įmonės pajamų sumažėjimą ir kurių jis negalėjo numatyti bei sumokėti GPM nepriemoką 2021 m. vasario 15 d. periodinių mokėjimų grafike nustatytu terminu. Apeliantas taip pat kvestionuoja terminą, už kurį apskaičiuoti delspinigiai nuo nesumokėtos GPM sumos, laikosi pozicijos, kad jis turėtų būti atleistas nuo delspinigių mokėjimo, vadovaujantis MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais pagrindais ir atsižvelgiant į tai, kad jis ne dėl savo kaltės vėlavo sumokėti mokestinę nepriemoką, ją sumokėjo 2021 m. liepos 2 d., apskaičiuoti delspinigiai, lyginant su buvusia nesumokėta GPM suma, yra neproporcingi ir neteisingi.
26. Vertindama pirmosios instancijos teismo išvados, kad mokesčių administratorius pagrįstai neatleido pareiškėjo nuo apskaičiuotų delspinigių pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, kad MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu: 1) tokia teisinė galimybė yra numatyta specialiajame mokesčių įstatyme; 2) yra MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas; 3) kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tačiau šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims.
27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas mokestinio patikrinimo metu deklaravo mokesčius pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 40¹ straipsniu įstatymo 11 straipsnį, kurio 1 dalyje yra nustatyta, kad mokesčių mokėtojams, laiku nedeklaravusiems ir nesumokėjusiems Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje nurodytų mokesčių už mokestinį laikotarpį, pasibaigusį ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d., nuo nesumokėtų mokesčių sumų delspinigiai neskaičiuojami, jei jie Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pateikia Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje nurodyto mokesčių apskaičiavimo ar perskaičiavimo laikotarpio (termino) atitinkamo mokesčio deklaraciją ir per 20 dienų nuo jos pateikimo sumoka mokestį. Šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo prašymu atideda šio straipsnio 1 dalyje nurodytos mokesčių sumos sumokėjimą iki dvejų metų, pasiūlydamas periodinių mokėjimų grafiką. Per dvejus metus nesumokėjus visos mokesčių sumos, nuo likusios nesumokėtos mokesčių dalies apskaičiuojami delspinigiai už visą laikotarpį, skaičiuojant nuo kitos dienos, kai mokestis pagal atitinkamą laikotarpį turėjo būti sumokėtas iki 180-os dienos po šio straipsnio 1 dalyje numatyto 20 dienų termino pabaigos dienos. Šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojams, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pateikusiems deklaracijas, tačiau nesumokėjusiems mokesčių arba nepateikusiems prašymo atidėti mokestį per 20 dienų, delspinigiai skaičiuojami bendra Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
28. Pareiškėjas neatitiko Pakeitimo įstatymo 11 straipsnyje nustatytų sąlygų, kurioms esant galėjo būti atleistas nuo delspinigių. Pareiškėjas, teikdamas deklaraciją pagal minėto įstatymo reikalavimus nesumokėjo mokesčio per 20 dienų nuo deklaracijos pateikimo, taip pat nebuvo sumokėjęs mokesčio per dvejus metus, kai buvo atidėtas mokesčių sumos sumokėjimas. Taigi Šiaulių AVMI ir VMI sprendimuose teisingai konstatuota, kad nenustatytos minėto įstatymo taikymo sąlygos, šią išvadą teisingai patvirtino ir Komisija bei pirmosios instancijos teismas.
29. Apeliantas akcentuoja, kad jis turėjo būti atleistas nuo apskaičiuotų delspinigių MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu dėl Covid-19 pandemijos, kadangi jis negalėjo numatyti šio įvykio ir dėl taikomų ribojimų savo Įmonės veiklai negavo ženklių pajamų, todėl negalėjo laiku sumokėti GPM pagal periodinių mokėjimų grafiką.
30. Minėtu aspektu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pasisakant dėl MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto atleidimo nuo delspinigių pagrindo, pažymima, kad, kai mokestis ir delspinigiai buvo paskaičiuoti už laikotarpį iki Covid-19 pandemijos ir visuotinio karantino paskelbimo, pareiškėjas pagrįstai neatleidžiamas nuo delspinigių mokėjimo (žr. pvz. 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2713-968/2021, 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-437-575/2023). Taigi, remiantis MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nebuvo pagrindo pareiškėjo atleisti nuo delspinigių mokėjimo, o pirmosios instancijos išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką faktinėmis aplinkybėmis itin panašiose bylose.
31. Dėl pareiškėjo teiginių, kuriais nesutinkama su laikotarpiu, už kurį apskaičiuoti delspinigiai nuo laiku nesumokėtos GPM dalies, teisėjų kolegija pažymi, kad ir mokestinį ginčą nagrinėjusi Komisija, ir pirmosios instancijos teismas, nustatęs reikšmingas aplinkybes, jas susiejo su aktualiomis MAĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis delspinigių skaičiavimo pradžią ir trukmę, ir pripažino, kad mokesčių administratorius, apskaičiuodamas pareiškėjui delspinigius už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d., MAĮ ir Pakeitimo įstatymo reikalavimų nepažeidė. Šiuo aspektu apeliantas nepateikia pagrįstų teisinių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, deklaratyvūs ir nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjas turėjo būti atleistas nuo apskaičiuotų GPM delspinigių, vadovaujantis MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo principais ir atsižvelgus į svarbių aplinkybių visumą.
33. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą akcentavo, kad mokesčių surinkimas užtikrina valstybės galimybes įgyvendinti savo uždavinius ir vykdyti funkcijas, gyvybiškai svarbias jos piliečiams, tautai, valstybei. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme, elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys.
34. Pažymėtina, kad vien santykinai didelės apskaičiuotų delspinigių sumos savaime nesudaro pagrindo sumažinti delspinigius ar atleisti nuo jų mokėjimo. Apeliantas ilgą laiką nevykdė savo mokesčių teisės aktais įtvirtintų pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje, savo nuožiūra naudojosi valstybei priklausančiais pinigais. Šiuo atveju delspinigiai susidarė mokesčių mokėtojui laiku nesumokėjus mokesčių, o mokesčių administratoriaus veiklos neteisėtumo ar kitų išskirtinių aplinkybių pareiškėjas nenurodė. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantas geranoriškai deklaravo mokėtiną GPM sumą ir ją, nors ir pavėluotai, yra sumokėjęs, nesudaro pagrindo atleisti jį nuo GPM delspinigių sumokėjimo, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais.
35. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
36. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismo sprendimas yra pagrįstas faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Z. D. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.