Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės tarnybos Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vyriausiajai specialistei S. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl leidimo įteisinti namo priestatą be bendraturčio ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo ir valstybės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, įsakymo panaikinimo pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams Z. M., Nacionalines žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriui (šiuo metu Nacionalines žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui), tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, D. K., Valstybinei planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas patikslintais ieškiniais ( 1t. b.l.82-88, 159-166) LR CK 4.47 str. 6.551 str., 4.103 str. ir LR Statybos įstatymo pagrindais prašo pripažinti V. K. teisę įteisinti prie namo, (kadastrinių matavimų byloje pažymėto 1A2p), esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), atlikto priestato (kadastrinių matavimų byloje pažymėto 1a2p) statybos darbus, pripažinti teisę gauti projektavimo sąlygas ir statybos leidimą be atsakovės Z. M. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus sutikimo; pripažinti negaliojančia 2002 m. vasario 25 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 19/2002-0964, panaikinti 2002m. vasario 8d. Kauno apskrities viršininko įsakymą „ Dėl žemės sklypo , (duomenys neskelbtini), Kaune nuomos“ Nr. 02-01-469;

Ieškovas nurodė, kad jis, V. K., 1985-10-15 dovanojimo sutarties Nr. 1-2371 pagrindu tapo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, savininku. 1994-03-10 jis įgaliojo I. K. valdyti ir tvarkyti visą jo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. 1995-02-28 I. K. įkeitė V. K. priklausančią namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, užtikrindama iš AB „Ūkio bankas“ gautos paskolos grąžinimą, nors jis namo įkeitimui sutikimo nedavė. 1998-06-04 Kauno apylinkės teismo sprendimu (civ. byla Nr. 2-4310/1998) buvo priteista iš I. K. 96972 Lt. paskolos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune. 2000-11-27 turto be varžytynių aktu Nr. 585-5/2000 šis turtas – namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune (mūrinis namas su rūsiu 99,12 kv.m naudingo ploto, garažas, ūkinis pastatas), buvo perduotas Z. M.. P. Z. M. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, iki jai tampant šio namo savininke buvo pastatytas priestatas. Šio priestato , kurio plotas 138 kv.m , ir baigtumas 71 proc., pastatyto iki 1995 metų, statytojai yra V. K. ir D. K.. Priestato projektu rūpinosi I. K., leidimas statybai buvo išduotas architekto S. Šie dokumentai dingo I. K. perdavus techninės apskaitos bylą bankui. Dėl to V. K. kreipėsi dėl pakartotinio leidimo išdavimo. 1996-11-02 V. K. buvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas priestato prie gyvenamojo statybai. Atlikus kadastrinius matavimus priestatas buvo pažymėtas 1a2p. 2008m. V. K. užsakymu užregistruota archyvinė byla Nr. 18725. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje (civ. byla Nr. 3K-3-175/2008) nustatyta, kad V. K. ir D. K. į priestato statybą investavo savo lėšas ir yra jo statytojai. Tai būtų pagrindas jiems įgyti šio daikto nuosavybę LR CK 4.47 str. 1d. 4p. pagrindu. Z. M., 2000-11-27 be varžytinių aktu įsigijusios namą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, 2001-01-08 prašymas dėl žemės sklypo prie šio namo pardavimo nebuvo patenkintas dėl esamų ginčų. Jos prašymu 2002-02-08 Kauno apskrities viršininkas įsakymu Nr. 02-01-469 ir 2002-02-25 nuomos sutartimi Z. M. 99 metams išnuomojo 775 kv.m valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Tai buvo padaryta neteisėtai, nes tarp šalių vyko teisminiai ginčai, be to V. K. nuo 1985 m. už šią žemę valstybei mokėjo žemės nuomos mokestį ir dėl teisminių ginčų jam nebuvo leidžiama šią žemę išsipirkti. Su Z. M. sudarytoje nuomos sutartyje klaidingai buvo nurodyta, kad išnuomotoje žemėje kitiems asmenims priklausančių statinių nėra, neužfiksuojant savavališkai sukurto objekto - priestato. Žemės sklypas galėjo būti nuomojamas tik tuo atveju, jei žemės sklypo naudotojai atsisako jį pirkti. Nuomos sutartis buvo sudaryta be jos privalomo priedo –žemės sklypo plano. Ši 2002-02-25 sudaryta nuomos sutartis viešame registre įregistruota 2011-02-18. Z. M. negalėjo būti išnuomota jai nepriklausančiu priestatu užstatyta žemės sklypo dalis. V. K., kaip žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise turintis namą, 1997-06-03 Kauno miesto valdybai buvo pateikęs prašymą šį sklypą įsigyti ir 1998-12-31 sumokėjęs už jį vienkartinėmis išmokomis, tačiau dėl vykstančių ginčų jam įsigyti sklypo nebuvo leista. Tačiau jis, turėdamas žemės sklype sukurtą statinį, turėjo nuomos pirmumo teisę. Po jo sukurtu statiniu esanti žemė negalėjo būti išnuomota kitam asmeniui. Z. M. namo priestatu niekada nesinaudojo ir nedisponavo. Šiuo metu Kauno apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-1201-774 /2011 m. vyksta ginčas, inicijuotas pagal Z. M. prašymą, dėl savavališkai pastatyto priestato, esančio (duomenys neskelbtini) nugriovimo, nes nustatyta, kad jis buvo pastatytas neturint leidimo. Ginčas pradėtas esant šiuo metu nebegaliojančiai LR CK 4.103 str. ir Statybos įstatymo 28 str. 3d. redakcijai, kurios šiuo metu yra pakeistos 2001-01-31 LR Konstitucinio teismo nutarimo pagrindu. N. S. įstatymo redakcijoje yra reglamentuota galimybė įteisinti savavališkai pastatytus statinius, t.y. statinius, pastatytus be leidimo, nepriduotus statinius ar pastatytus nesilaikant kitų formalių procedūrų. Ginčo statinys iš esmės atitinka galiojančias statybos normas ir teisės aktus, jį galima įteisinti pagal parengtą projektą. 2011-05-26 V.K. K. miesto savivaldybei yra pateikęs prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą dėl savavališkai pastatyto ginčo priestato prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune. Jis turi įstatymų nustatyta tvarka parengtą ir dalinai suderintą priestato projektą. Šio statinio savavališkos statybos aktą surašiusi institucija jame nurodė, kad esminių statinio projekto sprendinių pažeidimų nėra. Nustatytas vienintelis pažeidimas, kad statytojas nepateikė statybos leidimo. Savavališkos statybos įteisinimui reikalingas namo savininko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimas. Z. M. tokį sutikimą atsisako duoti. Sutikimą įteisinti priestatą savo vardu Z. M. jau yra išdavęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas. Z. M., įsigydama namą, apie priestatą žinojo, ji yra susipažinusi su priestato projektu, užsakytu V. K. ir nori šį priestatą įsiteisinti savo vardu. (b.l.1 t. 159-166)

Ieškovo atstovės V. M. ir , advokatė B. P. teismo posėdyje ieškinį palaiko ieškinyje nurodytais pagrindais.

A. Z. M. atsiliepimuose nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas ir prašo jį atmesti. V. K. nėra ir nebuvo jos bendraturtis, nes tokiu jis nėra įregistruotas VĮ Registrų Centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. Jis, kaip statytojas, pagal Statybos įstatymą, negali realizuoti savo teisės įteisinti savavališką statybą, nes namas ir kiti statiniai, esantys namų valdoje (duomenys neskelbtini), Kaune priklauso Z. M.. Ji taip pat yra valstybei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomininkė. Todėl ieškovas, kaip statytojas, šioje valdoje negali įteisinti savavališkai pastatyto priestato. Tokią teisę turi tik Z. M.. Ieškovas nuosavybės teisės į priestatą pagaminimo būdu , LR CK 4.47 str.1d. 4p. neįgijo. Lietuvos Auščiausias Teismas (civ. byla 3K-3-175/2008) pripažino, kad V. K. ir D. K. pripažinimas priestato statytojais jiems jokių teisinių pasekmių nesukurs, nesuteiks jiems teisės pripažinti nuosavybės teisių į savavališkai pastatytą pastatą. Z. M. namų valdos pirkimo metu apie savavališkai pastatytą priestatą nežinojo. Ji mano, kad ieškovo reikalavimai pripažinti 2002-02-25 valstybinės žemės nuomos sutartį ir 2002-02-08 Kauno apskrities viršininko įsakymą yra nepagrįsti, nes ieškovas nenurodė šių sandorių negaliojimo pagrindų. Jie buvo sudaryti remiantis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Z. M. yra statinių , esančių (duomenys neskelbtini), Kaune valdoje savininkė, todėl ji vienintelė turėjo teisę įsigyti iš valstybės savo namų valdos žemės sklypą. V. K., pastatydamas statinį savavališkos statybos būdu, nuosavybės teisės į jį neįgijo. Prie nuomos sutarties išnuomojamos žemės sklypo planas buvo pridėtas. Žemės sklypo nuomos sutartis yra administracinis aktas. Apie jos buvimą ieškovas žinojo 2011-07-09, pateikdamas ieškinį, tačiau reikalavimą dėl jos ginčijimo pareiškė tik 2011-12-28. Atsakovė prašo taikyti šiam reikalavimui ieškinio senatį ir tuo pagrindu šį reikalavimą atmesti. Mano, kad V. K. sumokėjimo už žemę vienkartinėmis išmokomis faktas bylai teisinės reikšmės neturi, nes jis nėra sudaręs žemės pirkimo pardavimo sutarties, jis turi teisę reikalauti grąžinti šias išmokas. Atsakovė mano, kad ieškovas neturi teisės reikšti ieškinio įteisinti savavališkai pastatytą priestatą ir tai darydamas piktnaudžiauja savo teise. Ji prašo ieškovui už piktnaudžiavimą teise skirti baudą. (1t. 113-117; 2t. b.l. 10-16)

A. Z. M. ir jos atstovė advokatė I. K. teismo posėdyje palaiko atsiliepimuose išdėstytą poziciją jame nurodytais motyvais.

A. N. žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius ( šiuo metu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius) su ieškiniu nesutinka. Mano, kad Statybos įstatymas numato tik galimybę, o ne pareigą įteisinti savavališkai pastatytus statinius. Tai išimtinė galimybė, ją realizuoti galima tik tada, kai ji neprieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams ir esminiams statinio projekto sprendimams. Nacionalinė žemės tarnyba ieškovo prašymui įteisinti savavališkai pastatytą statinį galėtų pritarti tik tuo atveju, jeigu žemės sklypą, kuriame yra statinys, ieškovas valdytų nuosavybės teise ar jį nuomotų. Šiuo metu visas žemės sklypas yra išnuomotas Z. M.. Atsakovas mano, kad naikinti administracinį aktą – 2002-02-08 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-001-469 nėra pagrindo, nes ieškovas nenurodo jo naikinimo pagrindų, skundžiamas administracinis aktas atitinka teisės aktų reikalavimus. Mano, kad nėra įstatyminių pagrindų pripažinti 2002-02-25 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 19/2002-0964 negaliojančia. Ieškovas neįrodė, kad jo teisė yra ginčijama ar pažeidžiama ir, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko.

Atsakovas mano, kad ieškovas yra praleidęs įstatymų nustatytą 1 mėnesio terminą ginčijamam administraciniam aktui apskųsti bei ginčyti valstybinės žemės nuomos sutarčiai, sudarytai su Z. M.. Mano, kad priežasčių, šiam terminui atnaujinti nėra. Nurodė, kad ieškovas savo reiškimų reikalavimų neįrodė, todėl prašo juos atmesti. (b.l.2t.47-50)

A. N. žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus atstovė S. T. teismo posėdyje palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją jame nurodytais motyvais.

Trečiasis asmuo Kauno miesto administracija atsiliepime prašo ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti savo nuožiūra. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas pripažinti jam teisę įteisinti priestato statybos darbus yra perteklinis, nes tokia jo teisė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str.4d., jeigu ieškovas atitinka šioje įstatymo normoje nustatytas sąlygas. Sąlygos yra šios: kai žemės sklype yra galima tokios paskirties statinio statyba, ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems įstatymų reikalavimams. Šio įstatymo 7 str. nurodomi dokumentai, reikalingi pateikti leidimui naujo statinio statybai, gauti. Prašymą pateikęs asmuo turi teisę būti statytoju pagal Lietuvos Respublikos statybos str. 2d. 1,3p. reikalavimus : statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Ieškovas 2011-05-26 kreipėsi į Kauno Savivaldybės administraciją dėl savavališkos statybos - gyvenamojo namo priestato 1a2p, esančio(duomenys neskelbtini), Kaune, įteisinimo. Ši statyba savavališka buvo pripažinta 2007-10-10 Savavališkos statybos aktu Nr. 8-RSS-11. Ieškovas su ieškiniu nepateikė įrodymų, kad atsakovė Z. M. jam atsisako duoti sutikimą, jis tik daro prielaidą, kad atsakovė tokio sutikimo neduos, nes pati kreipėsi dėl šio priestato įteisinimo jos vardu. A. N. žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno žemėtvarkos skyrius 2011-09-29 raštu Nr. 8SD-3233, informavo, kad jis neišduoda sutikimų dėl statinių ,esančių valstybei priklausančioje žemėje įteisinimo. Ieškovui nenuginčijus šio atsakovo atsisakymo, nebūtų pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo šioje dalyje. (b.l.1t.105-108) Teismo posėdyje nedalyvauja, apie teismo posėdį jam pranešta.

Trečiasis asmuo D. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. (b.l.1t.,134)

Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. (b.l. 1t. 135)

Ieškinys atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2000m. lapkričio 27d. turto perdavimo be varžytynių aktu Nr. 585-5/00 namų valda, esanti (duomenys neskelbtini) Kaune (mūrinis gyvenamasis namas su rūsiu 99,12 kv.m naudingo ploto, garažas, ūkinis pastatas), priklausantis V. K., buvo perduotas Z. M..(1t.b.l.25) ir tuo pagrindu yra įregistruoti nekilnojamo turto registre kaip jos nuosavybė. (1t.b.l.10-14,2t. 38). Nekilnojamo turto registre įregistruoto gyvenamojo namo bendras plotas yra 149,44 kv.m . (1t.b.l. 10, 2t.38) Iš atliktų kadastrinių matavimų bylos matyti, kad šioje namų valdoje prie gyvenamojo namo yra pastatytas priestatas 1a2p (toliau priestatas), kurio bendras plotas (su pusrūsiu) 138,09 kv.m., jo baigtumas 71 proc., statybos metai 1997-2006. (1t.b.l.37-52). VĮ Registrų centro Kauno filialo matavimo skyriaus 2006-11-09 patikrinimo aktu, patikrinus faktinę padėtį, konstatuota, kad priestato 1a2p baigtumas yra 67 proc. (3t. b.l.82) Priestatas 1a2p teisiškai nėra įregistruotas, kadangi teisinė registracija Z. M. vardu turto perdavimo be varžytynių akto pagrindu yra atlikta tik gyvenamajam namui 1A2p, ūkio pastatui, garažui ir kiemo statiniams. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo. (1t. b.l. 11) matyti, kad iki turto perdavimo Z. M. V. K. vardu teisinė registracija buvo atlikta taip pat tik gyvenamajam namui 1A2p, ūkio pastatui, garažui ir kiemo statiniams. 2007-10-10 Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius V. K. surašė gyvenamojo namo priestato (duomenys neskelbtini), Kaunas savavališkos statybos aktą Nr. 8-RSS-11 (1t.b.l.17-18) 2011-03-31 Z. M. kreipėsi dėl savavališkai pastatyto priestato įteisinimo savo vardu .(1t. b.l.19) 2011-05-03 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas davė sutikimą, kad Z. M. įsiteisintų savavališkai pastatytą priestatą.(1t.b.l.21) 2011-05-26 V. K. kreipėsi dėl savavališkai pastatyto priestato įteisinimo savo vardu. ( 1t.b.l. 22-23), jam buvo išaiškinta savavališkos statybos įteisinimo tvarka (1t.b.l.53), nurodant, kad savavališkos statybos – priestato įteisinimui yra reikalingas namo savininkės Z. M. sutikimas. 2011-07-27 V. K. prašymas dėl sutikimo įteisinti savavališką statybą Z. M. jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųstas per notarą, bet adresatas jo neatsiėmė.(1t.b.l.55-56) V. K. užsakymu 1996 m. yra padarytas priestato prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas projektas.(1t.b.l. 24-36).

2002-02-08 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-469 pagrindu (1t.b.l.181) 2002-02-25 su Z. M. buvo sudaryta 775 kv. m. valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, nuomos sutartis Nr. 19/2002-0964 (1t. b.l.172-173). Ji buvo išviešinta Nekilnojamo turto registe. Įraše Nekilnojamo turto registre nurodyta, kad ji galiojo nuo 2002-02-25 (1t. b.l.54, 168). V. K. nurodė, kad apie šią nuomos sutartį jam tapo žinoma teismo posėdžio metu nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1801-638/2007. Tai jis pripažino 2007-02-26 apeliaciniame skunde (civ. byla Nr. 2-1801-638/2007 ; 6t. b.l.117) Iš pateiktų kvitų matyti, kad V. K. už namų valdą (duomenys neskelbtini), Kaune žemės mokestį mokėjo 1987m., 1997 m., 2004m. buvo sumokėti delspinigiai. (b.l.1t.170-171; 4t. b.l.47)

Dėl pripažinimo teisės įteisinti savavališkai pastatytą statinį ir pripažinimo teisės gauti projektavimo sąlygas ir statybos leidimą be namo savininkės sutikimo

2011-01-31 Konstituciniam Teismui pripažinus LR CK 4.103 str. 3d. ir LR statybos įstatymo 28 str. 3d. nuostatas prieštaraujančiomis Lietuvos Konstitucijos 109 str.1d. , šių įstatymų nuostatos pakeistos, leidžiant, esant tam tikroms įstatymuose numatytoms sąlygoms, įteisinti savavališkai pastatytus statinius, t.y. pašalinti savavališkos statybos padarinius.

LR statybos įstatymo 28 str. nustatyta teismo teisė leisti nustatyta tvarka statytojui per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (leidimą)

1. kompetentingos valstybės institucijos teisės aktų nustatyta tvarka turi pripažinti norimo įteisinti savavališkai pastatyto statinio atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų , bei kitiems imperatyviems teisės aktų reikalavimams;

2. Turi būti pripažinta, kad savavališkos statybos įteisinimas nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Nesant vienos iš nurodytų sąlygų savavališkos statybos įteisinimas negalimas.

Teisę kreiptis dėl savavališkos statybos įteisinimo turi savavališkai pastatyto statinio statytojas.

Civilinėje byloje Nr.2-1801-638 2007-09-05 Kauno apygardos teismo nutartimi ( 7t. b.l.66, Civ. byla Nr.2-1801-638/2007) nustatyta , kad gyvenamojo namo priestato 1a2p, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, statytojai Statybos įstatymo prasme yra V. K. ir D. K.. Jie investavo lėšas į priestatą, atliko užsakovo funkcijas. Atsakovė Z. M. nėra priestato statytoja. Ji to neginčija. Taip pat nustatyta, kad jie statė priestatą be nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto statinio projekto ir neturėdami nustatyta tvarka išduoto tam leidimo. (7t. b.l.66, Civ. byla Nr.2-1801-638/2007) Šios aplinkybės iš naujo nenustatinėtinos ir neįrodinėtinos. (LR CPK 182 str. 1., 5p.)

Statytojo teisių įgyvendinimui, tame tarpe ir LR statybos įstatymo 28str. numatytos teisės įteisinti savavališką statybą, LR statybos įstatymo 3str. 2 dalis numato statytojui būtinas papildomas sąlygas:

1. žemės sklypo, kuriame yra statomas statinys valdymas nuosavybės teise ar naudojimas kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais;

2.statybą leidžiančio dokumento turėjimas;

3.statinio valdymas nuosavybės teise ar naudojamas kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Ieškovas neatitinka nei vienai nurodytų sąlygų: jis nėra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune savininkas ir jo nenaudoja kitais įstatyme nurodytais pagrindais. Šį žemės sklypą nuomos sutarties pagrindu naudoja atsakovė Z. M.. (1t. b.l. . b.l.54, 168). Ieškovas neturi statybą leidžiančio dokumento. Tai konstatuota įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo nutartimi ( 7t. b.l.66, Civ. byla Nr.2-1801-638/2007). Jokio statinio, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, jis nevaldo nei nuosavybės teise nei naudoja kitais įstatymų numatytais pagrindais. Visi kiti pastatai, (duomenys neskelbtini), Kaunas, yra atsakovės Z. M. nuosavybė (1t. b.l.10-14) Ieškovo prašymas dėl nuosavybės pripažinimo į gyvenamojo namo priestatą 1a2p, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, LR CK 4.47 str.4p. pagrindu nebuvo patenkintas ir civilinė byla toje dalyje buvo nutraukta 2007-09-05 Kauno apygardos teismo nutartimi ( 7t. b.l.67, Civ. byla Nr.2-1801-638/2007) kaip nenagrinėtina teisme. (LR CK 293 str. 1d. 1p.) Ši nutartis palikta galioti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-18 nutartimi (civ. byla Nr. 3K-3-175/2008, 7t., b.l.156-161) Statytojui jo teisių įgyvendinimui reikalinga visų trijų sąlygų sutaptis, todėl jų nesant pripažintina, kad ieškovas teisės įteisinti savavališkai pastatytą priestatą 1a2p, (duomenys neskelbtini), Kaune, neturi ir šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.(LR CPK 178 str., 185 str.) Konstatuotina, kad ieškovo manomos pažeistos teisės gintinos ne nuosavybės teisės gynimo, o kitų civilinės teisės institutų pagalba.

Dėl teisės pripažinimo gauti projektavimo sąlygas ir statybos leidimą be atsakovų sutikimo.

Kai nuosavybės teisė į daiktą priklauso dviem ar daugiau savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise, jis valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru susitarimu. (LR CK 4.75 sr.1d.) Ieškovas nuosavybės - nekilnojamo turto pastatų ar žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, neturi. Todėl jis nėra atsakovės Z. M., kuri nuosavybės teise valdo pastatus ir nuomos sutarties pagrindu naudoja žemę, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, kuri valstybinę žemę valdo patikėjimo teise, bendrasavininkis. Todėl ieškovas neturi subjektinės teisės reikšti reikalavimą be šių atsakovų sutikimo leisti įteisinti savavališkai pastatytą statinį. Šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas . (LR CPK 5 str., 178 str., 185 str.)

Dėl 2002-02-08 Kauno apskrities viršininko įsakymo "Dėl žemės sklypo nuomos" Nr.02-01-469 panaikinimo ir pripažinimo negaliojančia 2002-02-25 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 19/2002-0964.

Dėl ieškinio senaties taikymo

Atsakovai šiam reikalavimui prašė taikyti ieškinio senatį.

Teismas konstatuoja, kad ieškovas nežymiai praleido administracinio akto Kauno apskrities viršininko įsakymo ginčijimo terminą. Ieškovas, gindamas savo teises, šį reikalavimą teismui pateikė 2012-01-02. (1t.b.l.159) Ginčijamas administracinis aktas priimtas 2002-02-08. Jis nėra skelbiamas viešai. Todėl teismas konstatuoja, kad apie šio administracinio akto buvimą ieškovas sužinojo gavęs jo kopiją - 2011-11-28 (b.l. 1t.181). Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 3d. numato, kad skundas administraciniam teismui paduodamas per 1 mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo. Todėl teismas vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principu atnaujina ieškinio senaties terminą. (LR CK 1.131 str.2d..) Šio administracinio akto paskirtis yra daugiau procedūrinė, o ne sukurianti šalims teises ir pareigas . Jo pagrindu 2002-02-25 buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis. Šios sutarties nuginčijimui taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas – dešimt metų.(LR CK 1.125 str. 1d.) Ieškovo atstovė , remdamasi Nekilnojamo turto registro duomenų banko išrašu nurodė, kad apie ginčijamo sandorio buvimą ieškovas sužinojo tik jį išviešinus - nuo jo išviešinimo 2011-02-18. (1t. b.l.168) Tačiau iš kitos Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko pažymos matyti, kad nuomos sutartis buvo išviešinta nuo jos sudarymo momento -2002-02-25. (b.l.1t. 54) Nuomos sandorį viešame registre išviešinusios sandorio šalys gali panaudoti sandorio faktą prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teises prieš trečiuosius asmenis remdamiesi kitais įrodymais. (LR CK 1.75 str.2d.) Pats ieškovas 2007-02-06 apeliaciniame skunde (civ. byla Nr. 2-1801-638/2007 ; 6t. b.l.117) nurodė, apie nuomos sutartį jam tapo žinoma teismo posėdžio metu, nagrinėjant šią bylą. Todėl konstatuotina, kad ieškovo atstovė nesąžiningai nurodo ieškovo sužinojimo apie savo pažeistos teisės laiką - 2011-02-18. (1t.b.l.161). Todėl ieškinio senatis valstybinės žemės nuomos sutarčiai skaičiuotina nuo jos išviešinimo viešame registre - 2002-02-25. Ji laikytina nepasibaigusi iki reikalavimo dėl jos nuginčijimo pateikimo – 2002-01-02.

Dėl reikalavimo pagrįstumo

Ieškovas nenurodė konkrečių įstatyminių administracinio akto ir nuomos sandorio ginčijimo pagrindų . Tačiau ir ieškinio turinio spręstina, kad ieškovas juos ginčija imperatyviais pagrindais, kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms. (LR CK 1.80 str. ). Nuomos sutarties sudarymo metu galiojo 1999-03-09 Lietuvos Respublikos nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau Taisyklės) , kurių 28 punkte įsakmiai nurodyta, kad namų valdos sklypai, užstatyti nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar jų nuomojamais statiniais ar įrengimais, išnuomojami tiems asmenims neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą. Išnagrinėjus bylą imperatyvių ieškovo nurodomų administracinio akto ir nuomos sutarties nuginčijimo pagrindų nenustatyta. Nuomos sutartyje pagrįstai neužfiksuota kitiems asmenims šiame sklype priklausančių statinių, nes ši sutartis buvo sudaryta remiantis išviešintais Nekilnojamo turto registro duomenimis. Nekilnojamo turto registre nuo 2001-01-02 galiojo įrašas, kad visi statiniai, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise priklauso Z. M. (1t. b.l. 10-12). Šiame registre jokių įrašų apie kitus nebaigtus statyti ar savavališkai pastatytus statinius nebuvo. Todėl nuomos sutartyje buvo pagrįstai užfiksuoti tik Z. M. priklausantys pastatai. 2007-09-05 Kauno apygardos teismo nutartimi ( 7t. b.l.67, Civ. byla Nr.2-1801-638/2007) konstatuota, kad nekilnojamo daikto – statinio sukūrimas jo statytojui dar nesukuria nuosavybės teisės į šį statinį. Statytojui pripažintina tik medžiagų ir įrengimų, panaudotų sukuriant statinį, nuosavybė, bet ne paties statinio, kaip visumos. Statinio nuosavybė pripažįstama tik jį įregistravus įstatymo nustatyta tvarka, laikantis imperatyvių įstatymų nustatytų reikalavimų. Ieškovo teiginys , kad nuomos sutartis buvo sudaryta be privalomo žemės plano nepasitvirtino. Žemės planas su jame užfiksuota faktine padėtimi sutarties sudarymo momentu yra. (Archyvinės bylos lapas 41-44) I. V. K. nuomos sutarties sudarymo momentu jokių jam nuosavybės teise priklausančių pastatų išnuomotame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune neturėjo, todėl jis neturėjo pagrindo reikalauti jam parduoti ar išnuomoti šį žemės sklypą. V. K. atstovės I. K. 2008-10-23 pareikštas V. K. prašymas išsipirkti žemės sklypą ( Archyvinės bylos lapas 15) ir 1997-06-03 ieškovo prašymas sklypą įsigyti , bei už jį V. K. 1998- 12-23 vienkartinių išmokų sumokėjimas ( Archyvinės bylos lapas 59) , bei mokėti žemės mokesčiai (b.l.1t.170-171) , nesudaro pagrindo ginčyti šį sandorį, nes V. K., kaip savininko statinių savininko teisė išsipirkti žemės sklypą, nebuvo realizuota jam tą teisę turint. Nuomos sutarties sudarymo momentu ieškovas V. K., kaip neturintis nuosavybės šiame žemės sklype, teisės reikalauti įsigyti žemės sklypą neturėjo. Todėl ieškovo nurodyti motyvai apie nuomos galimybę tik esant atsakymui pirkti žemės sklypą ir dėl žemės išnuomavimo po nuomininkei Z. M. nepriklausančiu pastatu atmestini kaip nepagrįsti.

Įvertinus visus aukščiau išdėstytus motyvus konstatuotina, kad ginčijami administracinis aktas ir jo pagrindu sudaryta nuomos sutartis juos sudarant jokių ieškovo V. K. teisių, kurias jis turėjo ir galėjo realizuoti nuomos sutarties sudarymo metu, nepažeidė, todėl reikalavimai dėl 2002-02-08 Kauno apskrities viršininko įsakymo "Dėl žemės sklypo nuomos" Nr.02-01-469 panaikinimo ir pripažinimo negaliojančia 2002-02-25 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 19/2002-0964 laikytini nepagrįstais ir neįrodytais ir dėl tos priežasties atmestini. (LR CPK 178 str., 185 str.)

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Atsakovės prašymas ieškovui skirti 20000 Lt. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį netenkintinas, nes nenustatyta, kad ieškovas veikė nesąžiningai. Atsakovė ieškovo nesąžiningumo įrodymų nepateikė. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo pažeista teisė arba įstatymų saugomas interesas (LR CK 5 str.1d.) Nenustatyta, kad atsakovas savo teise piktnaudžiavo. Jis teikė teismui motyvuotus dokumentus, įrodymus, jo atstovai dalyvavo teismo posėdyje. Ieškinio atmetimas kaip nepagrįsto ir neįrodyto dar nereiškia, kad jis buvo reiškiamas nesąžiningai.

Iš ieškovo atsakovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos Lietuvos Respublikos CPK 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 99 str. pagrindais.

Atstovavimo išlaidos už dokumento surašymą pagal 2011-06-28 pinigų priėmimo kvitą atsakovei Z. M. nepriteistinos, nes ieškinys byloje buvo pateiktas 2011-09-09, byla iškelta 2011-11-07. Šioje byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė Z. M. iki ieškinio pateikimo į bylą būtų pateikusi atstovo (advokatės) surašytą procesinį dokumentą.

Bylinėjimosi išlaidos, t.y. išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteistinos iš ieškovo, nes jam 100 procentų valstybės garantuojama pagalba buvo teikiama tik iki 2012-02-28.(1t.b.l.73) (LR CPK 88,92, 96 str.)

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. K., asmens kodas 364110309, Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas: 500 Lt. (penki šimtai litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 53,50 Lt. (Penkiasdešimt trys litai 50 ct) kelionės išlaidų ir 500 Lt.(Penki šimtai litų) kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų.

A. Z. M. prašymą dėl baudos skyrimo ieškovui V. K. atmesti.

Priteisti iš V. K., asmens kodas 364110309, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui, įmonės kodas 188704927, bylinėjimosi išlaidas: 170,67 Lt.(Vienas šimtas septyniasdešimt litų 67 ct. ) kelionės išlaidų.

Priteisti iš V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei : 114 Lt (Vieną šimtą keturiolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, a.s. (duomenys neskelbtini), banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.