- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-26
- Bylos Nr.
- 2A-1209-603/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39571-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Liuda Uckienė, Loreta Lipnickienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Lipnickienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. B. ieškiniu atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei prašė teismo pripažinti, kad ieškovas iš atsakovo viešojo aukciono būdu 2013-10-08 įsigijo patalpas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su šioms patalpoms priklausančiu priklausiniu 131/1000 dalimi pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir įpareigoti atsakovą išregistruoti nuosavybės teisę į jo vardu registruotą 131/1000 dalį pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad atsakovas 2012-12-12 Priėmimo perdavimo aktu Nr. 103V iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo, vadovaudamasis LR Vyriausybės 1998-07-13 nutarimu Nr. 870 perėmė Negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), Vilnius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su joms priskirtais priklausiniais, savo nuosavybėn. Atsakovas įgyvendindamas LR Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatas bei LR Vyriausybės 1997-12-18 nutarimą „Dėl Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti taisyklių patvirtinimo“ 2013-05-05 Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos sprendimu Nr. 1-1247 patvirtino privatizuojamų objektų sąrašą, kuriame 6 punktu nurodytos patalpos. Atsakovas 2013 m. rugpjūčio mėn. internetiniame tinklapyje www.vilnius.lt paskelbė apie patalpų privatizavimą viešo aukciono būdu. Skelbime buvo nurodyta, kad dokumentų dalyvauti aukcione registracijos pradžia 2013-10-04 9.00 val., pabaiga 2013-10-08 14.00 val., aukciono pradžia 2013-10-08 14.30 val. Ieškovas pateikė visus aukcioną reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytus dokumentus atsakovui ketindamas dalyvauti aukcione. 2013-10-08 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus protokolu Nr. A27-180 (2.14.1.8.-EK5) ieškovas buvo paskelbtas aukciono laimėtoju. Po aukciono ieškovas sužinojo, kad atsakovo prašymu, skubos tvarka per 1 darbo dieną, t. y. 2013-11-07 (likus dienai iki aukciono) VĮ Registrų centras įregistravo patalpos priklausinį, t. y. bendro naudojimo objekto - palėpės dalį atsakovo nuosavybe. Kaip matyti iš VĮ Registrų centras duomenų išrašo, 131/1000 patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytos p. 2.1. dalis pagal atsakovo 2013-10-04 (pateiktas penktadienį) prašymą, įregistruota 2013-10-07 (pirmadienį). Įregistravimo pagrindas - 2012-12-12 Priėmimo perdavimo aktas Nr. 103V, t. y. dokumentas, kuriuo atsakovui buvo perduotos patalpos su joms tenkančiais priklausiniais. Ieškovas nustatęs, kad atsakovas prieš pat aukciono pradžią pakeitė aukcionu parduodamų turtinių teisių apimtį. Ieškovas nurodo, jog palėpė, esanti pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikytina bendro naudojimo objektu priklausančiu bendrąja daline nuosavybe lygiomis dalimis kiekvienam patalpų savininkui proporcingai jo valdomam patalpų šiame pastate plotui. Nurodo, kad atsakovas pažeidė jo teisėtų lūkesčių ir lygiateisiškumo principus, kadangi jau prasidėjus ir beveik pasibaigus aukcionui, atsakovas skubos tvarka, jau po prasidėjusio patalpos apžiūrėjimo, palėpės dalį registravo kaip atskirą savo asmeninės nuosavybės objektą, taip užkirsdamas ieškovui kelią aukciono būdu šį daiktą įsigyti, nepaisant to, kad analogiškame aukcione P. J. tame pačiame pastate įsigijo iš atsakovo patalpas su palėpės dalimi. Ieškovas prašo pripažinti, kad jis iš atsakovo viešojo aukciono būdu 2013-10-08 įgijo patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su šioms patalpoms priklausančiu priklausiniu 131/1000 dalimi pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir įpareigoti atsakovą išregistruoti nuosavybės teisę į jo vardu registruotą 131/1000 dalį pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Atsiliepimas
Atsakovas (pradinis atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014-03-20 pakeistas į tinkamą atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovo teigimu, Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė viešąjį aukcioną dėl negyvenamųjų patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 31,64 kv. m., 1 aukšto mūrinio pastato 1 aukšte, pažymėjimas plane 3A1p), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo. Minėtame skelbime buvo nurodyta, kad dokumentų dalyvauti aukcione registracijos pradžia 2013 m. spalio 4 d., o pabaiga 2013 m. spalio 8 d., 14 val. Aukciono vykdymo laikas - 2013 m. spalio 8 d. 14.30. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus 2013 m. spalio 28 d. Privatizavimo objekto viešo aukciono protokole Nr. A27-180(2.14.8-EK5) 6 punkte nurodyta, kad viešo aukciono dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laimėtojas yra A. B.. Laimėtojo pasiūlyta kaina yra 156100 Lt. Kadangi viešo aukciono laimėtojas įmokėjo pradinį įnašą 4800 Lt, tai pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį reikėjo sumokėti 151300 Lt. 2013 m. lapkričio 11 d. gautas ieškovo raštas, kuriame prašoma įtraukti palėpės dalį į pirkimo-pardavimo sutartį, nes Vilniaus miesto savivaldybė patvirtindama objekto pardavimą komisijoje pritarė pardavimui (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neįregistruota palėpe. Vilniaus miesto savivaldybės 2013 m. lapkričio 11 d. Privatizavimo komisijos posėdyje nuspręsta pritarti privatizavimo objekto negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutarties projektui, nepritariant pirkėjo pastabai. Ieškovas informuotas, kad iki 2013 m. gruodžio 2 d. įskaitytinai nepasirašius sutarties, bus laikoma, kad privatizavimo objektas neparduotas, o privalomas įmokėti pradinis įnašas ir registracijos mokestis negrąžinami. Ieškovas pirkimo-pardavimo sutarties iki 2013 m. gruodžio 2 d. nepasirašė. Vilniaus miesto nuosavybės teisė į 131/1000 negyvenamosios patalpos-neįrengtos pastogės įregistruotos spalio 7 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 870, 2012 m. gruodžio 13 d. priėmimo-perdavimu aktu Nr. 103V ir Vilniaus miesto savivaldybės įgalioto asmens 2013 m. spalio 4 d. prašymu Nr. 5705706. Atsakovas nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė, skelbdama ir vykdydama viešąjį aukcioną dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vadovavosi Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1427 patvirtintomis Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31d. nutarimu Nr. 1503 patvirtintais Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatais. Informaciniame privatizavimo biuletenyje buvo pateikta teisės aktuose nurodyta būtina informacija. Kaip matyti iš pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo, 2005 m. sausio 20 d. patalpų savininkai sudarė Neįrengtos pastogės dalių paskaičiavimo projektą, pagal kurį patalpai (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atiteko ir 131/100 patalpos dalis. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiais, kad iki 2013 m. spalio 7 d. 131/100 neįrengtos pastogės dalis priklausė patalpai, esančiai (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadangi neįrengta pastogė, esanti pastate adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaip atskiras nekilnojamasis daiktas suformuotas jau 2004 m. gruodžio 28 d., o 2013 m. spalio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija Nekilnojamojo turto registre išviešino nuosavybės teisę į 131/100 neįrengtos palėpės dalį. Atkreipia dėmesį, kad 2012 m. lapkričio 18 d. buvo atlikti negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastriniai matavimai. Iš patalpų plano, patalpos kadastrų duomenų, patalpos vidaus plotų eksplikacijos ir patalpos įkainojimo matyti, kad kadastrinių matavimo objektu buvo tik negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, be pastogės. Taigi atliekant kadastrinius matavimus neįrengta pastogė nebuvo nurodyta kaip negyvenamųjų patalpų priklausinys, neįrengtos pastogės dalis nebuvo įkainota, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad atsakovas viešajame aukcione pardavinėjo ir jai nuosavybės teise priklausančią 131/1000 palėpės dalį. Neįrengta pastogė neatitinka Civilinio kodekso 4.13 straipsnyje nurodytų požymių, ji nėra skirta tarnauti pagrindiniam daiktui, pagrindinis daiktas be jos gali visiškai funkcionuoti ir jo kokybė nuo to nė kiek nepablogėtų, todėl neįrengta pastogė negali būti negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausiniu. Turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta, kad atsižvelgiant į turto vertei įtaką darančias sąlygas ir aplinkybes, vertintojas padarė išvadą, kad vertinamo nekilnojamojo turto lyginamuoju metodu nustatyta rinkos vertė turto vertinimo dieną, t. y. 2013 m. liepos 17 d., yra 48000 Lt. Būtent tokia pradinė negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaina ir buvo nurodyta aukciono skelbime. Iš to seka išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybė ketino parduoti tik negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau neturėjo tikslo kartu parduoti ir neįrengtos pastogės dalies. Pažymi, kad atsakovui priklausančios pastogės dalies pakankamai didelis 12,33 kv. m. plotas sąlygotų pradinės objekto kainos pakilimą, jeigu minėta palėpė būtų vertinama kartu atliekant 2013 m. liepos 17 d. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vertinimą. Nekilnojamojo turto registro įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai nenumato atsakovo pareigos ir nenustato termino per kurį nuosavybės teisės turi būti išviešintos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-07-17 sprendimu ieškinį atmetė visiškai. Teismas pagal byloje esančią medžiagą nustatė, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2012-12-12 Priėmimo – perdavimo aktu Nr. 103V iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo perėmė patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilnius, su joms priskirtais priklausiniais. Pagal minėtą aktą buvo perimti du nekilnojamojo turto objektai, vienas kurių negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje (plotas – 31,64 kv. m.). Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento turto valdymo skyriaus 2013-10-08 privatizavimo objekto viešo aukciono protokolo Nr. A27-180 (2.14.1.8-EK5) 6 punktą ieškovas A. B. buvo pripažintas viešo aukciono laimėtoju, taip pat Protokolo 2 punkte apibrėžtas privatizavimo objektas – negyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plotas 31,64 kv. m., 1 aukšto mūrinio pastato 1 aukšte, pažymėtas plane 3A1p), (duomenys neskelbtini), Vilnius. Vilniaus miesto savivaldybės 2013-06-05 papildomo privatizavimo objektų sąraše nurodyta, jog aukciono būdu buvo parduodamos negyvenamosios patalpos vieno aukšto mūrinio pastato pirmajame aukšte, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje; plotas – 31,64 kv. m. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nuosavybės teisės į negyvenamąją patalpą – 94,17 kv. m. neįrengtą pastogę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje 7 nuosavybės teisėmis priklauso penkiems asmenims, tame tarpe ir atsakovui. Teismas nustatė, kad VĮ ,,Registrų centras” nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog ginčo palėpė, kaip nekilnojamojo turto vienetas, buvo suformuota dar 2004 m. gruodžio 28 d., ir šiam nekilnojamam turtui buvo suteiktas unikalus numeris (duomenys neskelbtini) bei turtas įregistruotas nekilnojamojo turto registre Nr. 44/328052. Iš savivaldybės turto privatizavimo viešo aukciono būdu dalyvių 2013-10-08 pažymos Nr. A442-49(2.14.1.8-EK5) matyti, kad ieškovas paraišką dalyvauti privatizavimo viešame aukcione pateikė 2013-10-08, t. y. tada kai atsakovo nuosavybės teisė į 131/1000 neįrengtos pastogės dalį buvo išviešinta nekilnojamojo turto registruose. Atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovas skelbdamas aukcioną negyvenamosioms patalpoms nurodė, kad aukcione parduodamas patalpos 1 aukšto pastato 1 aukšte, objekto apžiūra numatyta 2013-10-04 d. 14 val. bei pateiktas kontaktinis asmens, atsakingo už objekto apžiūrą, telefonas. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas bei atidus ir su pačiu atsakovu taip pat detaliai neišsiaiškino dėl parduodamo objekto. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojai R. S., M. V., A. P. parodė, jog jie manė, kad negyvenamosios patalpos bus parduodamas su palėpe, tačiau iš jų parodymų teismas konstatavo, kad nei vienas iš jų išsamiai su atsakovo atstovu nebendravo, parduodamas patalpas apžiūrėjo savarankiškai ir patys padarė išvadas dėl parduodamos palėpės kaip priklausinio. Teismas nustatė, kad palėpė nėra įregistruota kaip priklausinys, jos dalys yra įgytos CK 4.47 straipsnyje numatytais pagrindais. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad 2013-10-08 ieškovas buvo pripažintas privatizavimo objekto viešo aukciono dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laimėtoju. Vilniaus miesto savivaldybės privatizavimo komisija 2013-11-11 protokolu Nr. A16-996(1.1.41-T1) pritarė privatizavimo objekto negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo ir pardavimo sutarties projektui, nepritariant pirkėjo pastabai. Ieškovas turėjo pirkimo-pardavimo sutartį pasirašyti iki 2013-10-02, tačiau ieškovas nepasirašė sutarties iki gruodžio 2 d. ir nesumokėjo 151 300 Lt, todėl, anot atsakovo, laikytina, kad privatizavimo objektas neparduotas, t. y. ieškovas neįsigijo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas nustatė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą pripažinti, kad jis iš atsakovo viešojo aukciono būdu 2013-10-01 įsigijo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei 131/1000 dalimi pastogės.
Šalies argumentai
Ieškovas A. B. apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-17 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas ginčo šalių teisinius santykius ir ginčo dalyką, pažymėjo tik tiek, kad palėpė nėra įregistruota kaip priklausinys ir kad jos dalys yra įgytos CK 4.47 str. numatytais pagrindais. Tačiau byloje nebuvo ginčo, kaip įregistruota palėpė – kaip priklausinys ar kaip ne priklausinys. Taip pat byloje nebuvo ginčo ir dėl to, kokiu pagrindu Nekilnojamojo turto registre palėpės dalys įregistruotos atsakovo nuosavybės teise. Byloje taip pat nebuvo ir ginčo, ar palėpė, kaip priklausinys, atsakovo nuosavybės teise įgyta CK 4.47 str, numatytais pagrindais (visais) ar kokiu nors konkrečiu CK 4.47 str. numatytu pagrindu. Byloje kilo ginčas tik dėl ieškovo reikalavimo pripažinti, kad ieškovas viešojo aukciono būdu įgijo patalpas kartu su jų priklausiniu – neįrengta pastoge, ir, iš kitos pusės, dėl atsakovo nesutikimo su ieškiniu ir reikalavimo ieškinį atmesti. Nurodytos aplinkybės suponuoja, kad teismas neįvykdė pareigos kvalifikuoti ginčo šalių teisinius santykius ir ginčo dalyką, neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė nepagrįstą ir, atitinkamai, naikintiną sprendimą. Byloje kilo ginčas dėl vienaukščio pastato palėpės – neįrengtos pastogės dalies, proporcingos ieškovo viešojo aukciono būdu įgytos patalpos pastato pirmame aukšte plotui, teisiniam statusui.
Taip pat nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas 2012-12-12 Priėmimo – perdavimo aktu Nr. 103V iš LR Vyriausybės atstovo, vadovaujantis LR Vyriausybės 1998-07-13 nutarimu Nr. 870, perėmė negyvenamąsias patalpas adresu (duomenys neskelbtini) su joms priskirtais priklausiniais, savo nuosavybėn. Tačiau nagrinėjamoje byloje nebuvo išreikalauta ir vertinta viso pastato (duomenys neskelbtini), Vilnius, techninės apskaitos byla, joje užfiksuoti pagrindiniai pastato duomenys ir duomenys apie jo dalis. Nebuvo vertinta ar minėto pastato pirmo aukšto penki savarankiški turtiniai vienetai ir virš jų esanti bendra palėpė – neįrengta pastogė, yra vienas statinys, ar savarankiški, vienas su kitu nesusiję, galintys funkcionuoti ir būti naudojami kaip savarankiški, nepažeidžiant kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų, nekilnojamojo turto objektai. Vertinant nurodytas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad bet kokio pastato palėpė – neįrengta pastogė, yra neatskiriama pastato dalis, nesanti savitiksle statinio dalimi, kuri formuojasi tik kaip šlaitinio stogo vidinė erdvė ir kurios paskirtis – pastato viršutinės dalies izoliacija, taip pat į tai, kad atsakovui negyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini) – 15, Vilnius, perduotos su joms priskirtais priklausiniais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias pagrindinių ir antraeilių daiktų teisinį statusą, nesilaikė kasacinio teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė nepagrįstą ir naikintiną sprendimą.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė išvestinį, nesavarankišką reikalavimą, prašydamas įpareigoti atsakovą išregistruoti atsakovo vardu registruotą minėtos neįrengtos pastogės 131/1000 dalį. Šio reikalavimo pagrindas – 2012-12-12 Priėmimo perdavimo aktas Nr. 103V, kuriuo remiantis iš LR Vyriausybės atstovo atsakovas perėmė negyvenamąsias patalpas adresu (duomenys neskelbtini) – 15, Vilnius, su joms priskirtais priklausiniais, savo nuosavybėn. Kad įgijęs nuosavybės teisę į patalpas su joms priskirtais priklausiniais atsakovas neturėjo teisės registruoti atskirai nuosavybės teisės į priklausinį – palėpę, o Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas tokią teisę registruoti. Tačiau šį prašymą pirmosios instancijos teismas apskritai paliko nenagrinėtu. Teismas net nesprendė klausimo dėl būtinumo įtraukti į procesą Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją, t. y. asmenį, dėl kurio teisių ir pareigų teisme iškelta civilinė byla.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pastogė, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo suformuota kaip atskiras nekilnojamas daiktas 2004-12-28 ir tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas Nr. 44/328052. Svarbu ir tai, kad, remiantis 2013-10-08 Savivaldybės turto privatizavimo viešo aukciono būdu dalyvių pažymos Nr. A442-49(2.14.1.8-EK5), apeliantas paraišką dalyvauti privatizavimo viešame aukcione pateikė 2013-10-08, t. y. tada, kai Vilniaus miesto savivaldybės teisė į 131/1000 neįrengtos pastogės dalį jau buvo išviešinta, todėl sutinka su teismo išvada, jog apeliantas laikytinas nepakankamai rūpestingu ir atidžiu aukciono dalyviu. Vien tai, jog pastogės dalis yra virš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neleidžia teigti, jog pastogė negali egzistuoti kaip atskiras civilinių teisinių santykių objektas ir turi būti vertinama kaip patalpų priklausinys. Akcentuoja, jog ginčo pastogė nėra skirta tarnauti patalpoms, ir minėtos patalpos be pastogės gali pilnavertiškai funkcionuoti, nenukenčiant jų kokybei.
Teigia, kad teismas išspręsdamas pagrindinį reikalavimą civilinėje byloje kartu išsprendžia ir išvestinį reikalavimą, jeigu tai atsispindi teismo sprendime. Nagrinėjamoje byloje susiklostė būtent tokia teisinė situacija, kad pagrindinio reikalavimo išnagrinėjimas apėmė ir išvestinio reikalavimo išsprendimą, t. y. teismui nusprendus, jog remiantis byloje esančių įrodymų visuma, reikalavimas pripažinti, kad apeliantas iš Vilniaus miesto savivaldybės viešojo aukciono būdu 2013-10-08 įgijo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su minėtomis patalpomis priklausančiu priklausiniu – 131/1000 dalimi pastogės, yra atmestinas kaip nepagrįstas, reikalavimas, įpareigoti atsakovą išregistruoti nuosavybės teisę į jo vardu registruotą 131/1000 dalį pastogės, taip pat laikytinas nepagrįstu ir yra atmestinas. Taip pat nurodo, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys teisme buvo priimtas 2013-12-03, t. y. pasibaigus terminui iki kurio apeliantas privalėjo pasirašyti pirkimo pardavimo sutartį. Remiantis tuo, apelianto reikalavimai nagrinėjamoje civilinėje byloje negalėtų būti tenkinami, nes jau 2013-12-02 privatizuojamų negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo pradavimo procedūra pasibaigė, suėjus minėtuose nuostatuose nustatytam 15 darbo dienų terminui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
Ieškovas, gindamas savo teises, pareiškė ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei ir prašė teismo pripažinti, kad ieškovas iš atsakovo viešojo aukciono būdu 2013-10-06 įsigijo patalpas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius su šioms patalpoms priklausančiu priklausiniu 131/1000 dalimi pastogės, taip pat prašė įpareigoti atsakovą išregistruoti nuosavybės teisę į jo vardu registruotą 131/1000 dalį pastogės.
Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų detaliau nekartoja.
Formuojamoje kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog daiktinėje teisėje, atsižvelgiant į daikto galėjimą būti savarankišku teisinių santykių objektu, skiriamos dvi daiktų rūšys: pagrindiniai ir antraeiliai daiktai. Pagrindiniai daiktai turi savarankišką paskirtį ir gali būti savarankiški teisinių santykių objektai (CK 4.12 str.). Antraeiliai daiktai yra tokie, kurie susiję su pagrindiniais daiktais: tik su pagrindiniais egzistuojantys, pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (CK 4.13 str. 1 d.); civilinėje apyvartoje antraeiliai daiktai ,,seka“ paskui pagrindinius daiktus: antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Antraeiliai daiktai pagal ryšio su pagrindiniu daiktu pobūdį skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, į gaunamus iš pagrindinio daikto vaisius, produkciją ir pajamas, į pagrindinio daikto priklausinius (CK 4.13 str. 2 d.) (LAT 2014-04-16 nutartis Nr. 3K-3-211/2014 ). Byloje esantys viešo registro duomenys (b. l. 14) patvirtina, kad negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius) kaip atskiras turtinis vienetas buvo suformuota 2004-12-21, t. y. šis juridinis faktas buvo išviešintas iki atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei 2013 m. rugpjūčio mėn. internetiniame tinklapyje www.vilnius.lt paskelbiant apie Patalpų privatizavimą viešo aukciono būdu, ir ieškovui A. B. pateikiant dokumentus dėl dalyvavimo aukcione įsigyjant negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilnius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Sutiktina su atsakovo argumentais, jog vien ta aplinkybė, kad pastogės dalis yra virš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje nesudaro pagrindo išvadai, jog pastogė negali egzistuoti kaip atskiras civilinių teisinių santykių objektas ir turi būti vertinama kaip patalpų priklausinys, be to, byloje nėra pteikta duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad privatizuojamos patalpos negali be pastogės pilnavertiškai funkcionuoti. Taip pat, kaip teisingai nurodo atsakovas, prieš skelbiant viešąjį aukcioną dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo, Vilniaus miesto savivaldybė užsakė nekilnojamojo turto vertinimą, ir 2013-07-17 turto vertės nustatymo pažyma Nr, 13/098 NTVS (b. l. 53 - 84), sudaryta UAB ,,Apus turtas“, patvirtina, kad buvo vertinamos tik negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių bendras plotas - 31,64 kv. m. Atsižvelgiant į tai, kolegijos vertinimu, yra pagrindas išvadai, jog atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė viešame aukcione siekė parduoti tik patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje be dalies ginčo pastogės. Nesutiktina su ieškovo (apelianto) argumentais, jog išvestinis reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo išregistruoti nuosavybės teisę į ginčo dalies pastogę buvo paliktas nenagrinėtu ir todėl teismo sprendimas naikintinas CPK 329 str. 2 d. 7 p. pagrindu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas ieškovo pagrindinį reikalavimą dėl pripažinimo, jog ieškovas įgijo patalpas (duomenys neskelbtini), Vilniuje su jų priklausiniu – 131/1000 dalimi neįrengtos pastogės kartu išsprendė ir išvestinį reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo išregistruoti nuosavybės teisę į jo vardu registruotą ginčo pastogės dalį, todėl teismui išsprendus minėtą pagrindinį reikalavimą, buvo teisinis pagrindas atmesti ieškovo ieškinio reikalavimą dėl nuosavybės teisės išregistravimo iš viešo registro. Taip pat atmestini ieškovo (apelianto) argumentai dėl VĮ Registrų centras įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nes nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog bylos išsprendimas gali turėti įtakos nurodyto asmens teisėms arba pareigoms, t. y. tarp šalių nėra kilusio ginčo, jog teisinė registracija atlikta nesant teisinio pagrindo arba pažeidžiant įstatymų, kitų teisės aktų nustatytą tvarką (CPK 47 str.).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu ieškovo apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas. Kaip minėta, teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str.
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-17 sprendimą palikti nepakeistą.