Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Z. P., E. P., VĮ „Turto bankas“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šalčininkų skyrius, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje dalyvaujančių asmenų nurodytų aplinkybių santrauka.

1.1. Pareiškėja J. K. (iki santuokos P.) yra I. K. P. ir J. P. (J. P.) dukra. Pareiškėjos tėvai turėjo dar du vaikus: Z. P. ir E. P.

1.2. I. K. P. ir J. P. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuokos metu, (duomenys neskelbtini) metais, tėvai pasistatė gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno ir augino vaikus. Taip pačiais metais prie namo taip pat buvo pastatyti ūkiniai pastatai, veranda, tvartas, šulinys, tualetas ir kiti statiniai. Minėtas turtas VĮ „Registrų centras“ neįregistruotas, tėvų nuosavybės teisės į jį taip pat nėra įregistruotos.

1.3. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina I. K. P. Po motinos mirties liko palikimas: ½ dalis gyvenamojo namo su statiniais (ūkinis pastatas, veranda, tvartas, šulinys, tualetas), esančiais adresu (duomenys neskelbtini)

1.4. Po motinos mirties gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) liko gyventi tėvas, kuris pradėjo rūpintis po sutuoktinės mirties likusiu turtu kaip savo. Pareiškėjos tėvas po savo sutuoktinės mirties per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė pas notarą dėl palikimo pagal įstatymą priėmimo.

1.5. Po sutuoktinės I. K. P. mirties J. P. liko gyventi name, adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo už elektros energiją, kitus komunalinius mokesčius.

1.6. pareiškėjos tėvas J. P. mirė (duomenys neskelbtini). J. P. mirties dieną priklausė nekilnojamasis turtas: ½ dalis gyvenamojo namo su statiniais (ūkinis pastatas, veranda, tvartas, šulinys, tualetas), esančio adresu (duomenys neskelbtini) Kaip minėta anksčiau gyvenamasis namas su statiniais (ūkinis pastatas, veranda, tvartas, šulinys, tualetas), esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas kartu su sutuoktine I. K. P. ir buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

1.7. Tėvas pareiškėjos vardu (duomenys neskelbtini) pas Kalesninkų seniūnijos seniūną surašė testamentą, kuriuo visą jam priklausiusį turtą, tame tarpe gyvenamąjį namą su visais ūkiniais pastatais, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (šiuo metu suteiktas pilnas adresas (duomenys neskelbtini)), paliko pareiškėjai.

1.8. Po mano tėvo J. P. mirties niekas nėra priėmęs palikimo ar kreipęsis dėl palikimo priėmimo. Tą patvirtina Šalčininkų rajono notaro biuro notarės Ž. B. 2023-03-02 išduotas nutarimas, kuriuo atsisakyta atlikti notarinį veiksmą – pradėti paveldėjimo bylą po J. P. mirties, kadangi yra praleistas palikimo priėmimo terminas.

1.9. Po J. P. mirties, pareiškėja liko gyventi name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) Mokėjo ir moka už elektros energiją, šiukšles, sodinu bulves, daržą šalia namo, šienauju, remontuoja namą, pakeitė langus, taiso tvorą, sandėliuoja darbo įrankius ir kitus daiktus ūkiniuose pastatuose, tvarkosi kaip gali po mirusiojo tėvo mirties likusioje valdoje. Iki mirties prižiūrėjo ir slaugė šiame name savo tėvą, rūpinosi juo iki paskutinių dienų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

4. Bylos duomenimis nustatyta, kad I. K. P. ir J. P. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuokoje palikėjai susilaukė trijų vaikų: J. K. (P.), Z. P. ir E. P. Palikėja I. K. P. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjas J. P. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašai patvirtina, kad po I. K. P. ir J. P. mirties palikimo priėmimo ar atsisakymo faktai neįregistruoti. Pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po tėvų mirties pareiškėja rūpinasi likusiu turtu, be kita ko, moka (tėvo vardu) komunalinius ir kitus mokesčius.

Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų aplinkybių teisinis vertinimas ir teismo išvados.

5. Pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad – pareiškėjos tėvas J. P. (duomenys neskelbtini) mirus jo sutuoktinei I. K. P. priėmė visą jos palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, taip pat nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. K. (duomenys neskelbtini) mirus tėvui J. P. priėmė visą jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.

6. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-496-278/2017). Palikimo priėmimo faktui nustatyti taikytinos galiojusios 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 straipsnis, CK 1.7 straipsnio 2 dalis).

7. Vadovaujantis Lietuvos TSR santuokos ir šeimos kodekso (galiojusio I. K. P. ir J. P. santuokos metu), aktualios redakcijos 21 str. 3 d. nustatyta, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Atsižvelgiant į nurodytą aukščiau buvusį teisinį reglamentavimą laikytina, kad I. K. P. ir J. P. turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

8. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimą reglamentavusios teisės normos nustatė galimybę priimti palikimą dviem būdais: kreipiantis su pareiškimu į notarą arba pradedant palikimą faktiškai valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Palikimo priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti, turėjo būti atliekamas aktyviais veiksmais, tačiau nebuvo reikalaujama tokio palikimo priėmimo būdo teisinio įforminimo. Pagal galiojusį teisinį reglamentavimą, asmuo, priėmęs palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, ir norėdamas gauti jo nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą – paveldėjimo teisės liudijimą, privalėjo kreiptis į notarą ir pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad palikimas priimtas valdyti. Tokiais įrodymais galėjo būti: namų valdybos pažymėjimas, vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pažymėjimas, kad įpėdinis gyveno kartu su palikėju arba kad įpėdinis priėmė palikėjo turtą, finansų organo pažymėjimas, kad įpėdinis po palikimo atsiradimo mokėjo gyvenamojo namo mokesčius, arba mokesčių mokėjimo kvitai, įsigaliojusio teismo sprendimo, nustatančio faktą, jog palikimas buvo laiku priimtas, nuorašas bei kitokie dokumentai, patvirtinantys faktą, kad įpėdinis pradėjo valdyti palikėjo turtą (teisingumo ministro 1975 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 8 patvirtintos Notarinių veiksmų atlikimo Lietuvos TSR valstybinėse notarinėse kontorose instrukcijos 95 punkto 2 dalis). Taigi teismo sprendimas, kuriuo buvo nustatomas teisiškai reikšmingas faktas, kad asmuo priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, buvo vienas iš įrodymų, bet ne vienintelis palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, patvirtinti. Be to, reikalavimas priimti palikimą per šešis mėnesius nuo palikėjo mirties palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti turtą, atveju yra taikytinas tuo aspektu, jog asmuo per nustatytą terminą turi atlikti aktyvius veiksmus, patvirtinančius jo siekį įgyti turtą nuosavybėn, teisiniam tokio palikimo priėmimo įforminimui šis terminas netaikytinas, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš 1964 m. CK 587 straipsnyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įsyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Taip pat faktiniu valdymu pripažįstama, jeigu įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-656/2017).

9. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos reikalingos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo – tai, kad pareiškėjos tėvas J. P. (duomenys neskelbtini) mirus jo sutuoktinei I. K. P. priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, tai pat kad pareiškėja J. K. (duomenys neskelbtini) mirus tėvui J. P. priėmė visą jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Bylos duomenys patvirtina, kad po labiau tikėtina, nei netikėtina, kad po I. K. P. mirties jos sutuoktinis J. P. priėmė savo sutuoktinės palikimą faktiškai pradėdamas jos turto dalį valdyti, taip pat kad po tėvo J. P. mirties atsiradusį palikimą pareiškėja priėmė pradėjusi turtą faktiškai valdyti, nes pareiškėja rūpinasi tėvų turtu, mokėja komunalinius bei kitus mokesčius, turtu nuolat ir nepertraukiamai naudojosi. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja už paslaugas moka tėvo vardu, kas patvirtina, kad pareiškėjos tėvas po sutuoktinės mirties faktiniu valdymu priėmė po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą. Byloje nėra duomenų, kad po I. K. P. ir J. P. mirties paliktą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys.

10. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos J. K. tėvas J. P. (duomenys neskelbtini) mirus jo sutuoktinei I. K. P. priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, taip pat, kad pareiškėja J. K. (duomenys neskelbtini) mirus tėvui J. P. priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Pagal 1964 m. CK 587 str. 2 d. laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

11. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkinamas, nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai, kad pareiškėjos tėvas J. P. (duomenys neskelbtini) mirus jo sutuoktinei I. K. P. priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, taip pat, kad pareiškėja J. K. (duomenys neskelbtini) mirus tėvui J. P. priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

12. Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

13. Teismo turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu, –

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinės I. K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai jį (palikimą) pradėdamas valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po tėvo J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai jį (palikimą) pradėdama valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjai J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyvendinti savo, kaip J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) įpėdinio teises ir pareigas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.