Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, baigęs 7 klases, nevedęs, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę (bausmė atlikta), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

13. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

14. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad R. U. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jos iškvėptame ore buvo nustatyta 3,57 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis R. U., apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, pripažino, kad 2024 m. liepos 9 d. kartu su bendradarbiu nuėjo į barą, esantį (duomenys neskelbtini), ten susipažino su A. S., kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau nuėjo į kitą barą, adresu (duomenys neskelbtini) (teisiamojo posėdžio metu tiksliai neprisiminė, ar šiame bare alkoholį vartojo iki įvykio ar tik po jo), kur toliau, taip pat ir su A. S., vartojo alkoholinius gėrimus, A. S. jam pasiūlė apžiūrėti automobilį, kaltinamasis sėdo prie vairo, užvedė variklį, neprisimena, ar vairavo šį automobilį, tačiau prisimena, kad buvo priėjęs nepažįstamas žmogus, kuris prašė patraukti automobilį, nes šis trukdė jam išvažiuoti, tačiau pastebėjęs, kad jie yra apsvaigę, iškvietė policijos pareigūnus. Kaltinamasis nuosekliai ir tiksliai visų įvykio aplinkybių neprisiminė, nurodė, kad įvykio dieną buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, juos vartojo ne vieną dieną, tačiau pripažino esmines įvykio aplinkybes, nurodė, kad galėjo vairuoti automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prisiminė ir tai, kad niekaip negalėjo įjungti atbulinės pavaros, kas reiškia, kad ketinimą važiuoti jis turėjo. Be paties R. U. parodymų, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina kartu buvęs A. S., kuris paaiškino, kad įvykio dieną susipažino su R. U., išgėrė šiek tiek alkoholinių gėrimų, kaltinamasis užsiminė, jog nori pirkti automobilį, kadangi pats ketino automobilį parduoti, pasakė, kad gali jį apžiūrėti, R. U. atsisėdo prie automobilio vairo, užvedė automobilio variklį, šiek tiek pajudėjo iš vietos, tuomet atėjo kažkoks vyras, kuris prašė patraukti automobilį, turbūt jis ir iškvietė policiją. Šias aplinkybes patvirtina bei papildo liudytojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2024 m. liepos 9 d., apie 10.45 val., išėjo iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), kieme esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo bandantį išvažiuoti automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo variklis buvo užvestas, stipriai gazavo, pradėjo važiuoti atbulomis ir atsitrenkė į kieme stovėjusį automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priėjo prie automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi jis trukdė jam išvažiuoti, matė, kad jame sėdėję asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs – jų judesiai buvo nekoordinuoti, kalba buvo nerišli, todėl apie šį įvykį pranešė policijai. Automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas, adresu (duomenys neskelbtini), ant jo kėbulo, be kita ko, ir galinio bamperio buvo nustatyti apgadinimai, apgadinimai buvo nustatyti ir ant automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio bamperio. Etilo alkoholio koncentracija R. U. iškvėptame ore (mažiausiai 3,57 promilių) ir neblaivumo požymiai (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai) užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio kvituose. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų tikrumu ir objektyvumu, todėl jais vadovaujasi. Taigi bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, kad kaltinime nurodytą automobilį vairavo kaltinamasis R. U. ir kad jis vairavo būdamas neblaivus, kai abiejų patikrinimų alkotesteriu metu jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, t. y. jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

15. Iš kaltinamojo duotų parodymų ir nustatytų objektyvių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad R. U. suvokė, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus bei norėjo taip veikti (apklausiamas teisme nurodė, kad alkoholį vartojo ne vieną dieną, įvykio dieną išgėrė tris bokalus alaus ir 200 ml „baltos“, jautėsi labai stipriai apsvaigęs, vairavo praktiškai iš karto po alkoholio vartojimo, taigi žinojo, kad yra neblaivus, tačiau vis tiek sėdo prie automobilio vairo ir važiavo), t. y. veikė tiesiogine tyčia.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

16. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

17. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

18. Spręsdamas dėl R. U. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad R. U. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore daugiau nei aštuonis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios yra draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad R. U., važiuodamas nors ir nedidelį atstumą automobilių stovėjimo aikštelėje Vilniaus mieste, būdamas neblaivus, sukėlė pavojų kitų asmenų turtui. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl pavojingo R. U. manevravimo buvo gautas pašalinio asmens pranešimas. Kaltinamasis padarė baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikė tiesiogine tyčia. R. U. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis praeityje vieną kartą teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, per pastaruosius penkerius metus keturis kartus baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu neturint bilieto, paskirtos baudos sumokėtos, nevedęs, dirbantis. Taigi, teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skiriant prokurorės siūlomą su laisvės atėmimu susijusią bausmę – areštą. Teismo vertinimu, 60 parų arešto bausmė yra teisinga ir proporcinga, tokia bausmė nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

19. R. U. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtinos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu ir R. U. skirtina 40 parų arešto bausmė.

20. Prokurorė siūlė kaltinamajam R. U. atidėti arešto bausmės vykdymą. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. U., sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtinas paskiriant intensyvią priežiūrą – R. U. buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad R. U. arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose. Teismas įpareigoja R. U. arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas) ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Šios priemonės suteiks R. U. realią galimybę keisti savo elgesį, laikytis įstatymų ir nenusikalsti.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

21. BK 68 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tuo pačiu ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

22. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad R. U. nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga R. U. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

23. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismo vertinimu, šiuo atveju, kai asmuo nusikalstamą veiką, naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausias – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas nėra pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. R. U. iškvėptame ore buvo nustatyta mažiausia 3,57 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. daugiau nei aštuonis kartus viršijanti alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. R. U. vairavo automobilių stovėjimo aikštelėje, neilgą atstumą, vis tik pavojingai manevravo, dėl ko buvo gautas kito eismo dalyvio pranešimas. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamajam nustatytinas 2 metų 6 mėnesių skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 11 d., t. y. nuo dienos, kai R. U. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas.

24. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje pripažįstama, jog kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-79-511/2018 ir kt.).

25. Nagrinėjamu atveju R. U. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Toyota Avensis“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurios R. U. nebūtų turėjęs galimybės padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Toyota Avensis“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoju ir savininku registruota V. S., tačiau baudžiamojo proceso metu nustatyta, kad šis automobilis įvykio metu buvo bendroji jungtinė A. S. ir V. S. (sutuoktinių) nuosavybė. Automobiliu rūpinosi ir jį prižiūrėjo A. S., jam buvo išduotas leidimas atsiimti šią transporto priemonę iš saugomos automobilių stovėjimo aikštelės, jam kaltinamasis atlygino šio saugojimo išlaidas, A. S. nurodė turėjęs ketinimą šį automobilį parduoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs poziciją, jog jei kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis BK 72 straipsnio 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, Nr. 2K-168-511/2020). Analogiškos pozicijos laikomasi net ir tokiais atvejais, kuomet vienas iš sutuoktinių (bendraturčių) leido kitam asmeniui laikinai pasinaudoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu (transporto priemone), kadangi preziumuojama, jog jis veikia su kito sutuoktinio (bendraturčio) sutikimu. Todėl nustačius, kad vieno sutuoktinio leidimu bendras turtas buvo panaudotas uždraustai veikai daryti, tokio turto bendraturtis (sutuoktinis) netampa „trečiuoju asmeniu“ BK 72 straipsnio 5 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021).

26. BK 72 straipsnio 2 dalis yra bendroji norma, kuri apibrėžia konfiskuotiną turtą, o konfiskuojant kitiems asmenims perduotą nusikaltimo padarymo įrankį, priemonę ar nusikalstamos veikos rezultatą, vadovaujamasi BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte, yra nurodyta, jog kitam fiziniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

27. Kaip jau minėta, R. U. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką panaudodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi šiuo atveju transporto priemonės, kurią naudojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimas yra galimas tik nustačius vieną iš BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu nusikalstamos veikos padarymo priemonė yra konfiskuotina.

28. Šiuo atveju konfiskuotino turto savininko A. S. keliama versija dėl jo nežinojimo apie kaltinamojo R. U. būklę, girtumo sunkumo laipsnį atmetama kaip nepagrįsta, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, kuri šią versiją paneigia. Policijos pareigūnams įvykio vietoje patikrinus R. U. neblaivumą alkotesteriu, pirmo tikrinimo metu jam buvo nustatytas 3,57 promilių neblaivumas, kuris antro tikrinimo metu padidėjo iki 3,62 promilių. Kaip matyti iš 2024 m. liepos 9 d. neblaivumo nustatymo akto, kaltinamajam buvo nustatyti ir išoriniai neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai. Automobilio vairuotojo R. U. išorinius neblaivumo požymius pastebėjo ir liudytojas A. P., kuris apklausiamas nurodė, kad priėjęs prie automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), matė, kad jame sėdėję asmenys, tarp jų ir R. U., buvo akivaizdžiai neblaivūs – jų judesiai buvo nekoordinuoti, kalba buvo nerišli. Aplinkybę, kad kaltinamasis buvo stipriai apgirtęs, patvirtina ir jo duoti parodymai, kad iki įvykio alkoholį vartojo ne vieną dieną, įvykio dieną išgėrė apie tris bokalus alaus ir 200 ml stipresnio alkoholinio gėrimo, jautėsi smarkiai apsvaigęs, iš tolo buvo matyti, kad yra neblaivus, dėl savo būklės neprisiminė dalies įvykio aplinkybių.

29. Aptarti duomenys leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad kaltinamojo R. U. neblaivumas išoriškai buvo akivaizdžiai matomas. Be to, iš kaltinamojo duotų parodymų matyti, kad A. S. matė R. U. vartojant alkoholinius gėrimus, kartu išgėrė 50 ml (alkoholinio gėrimo) (kad kartu vartojo alkoholinius gėrimus, ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir pats A. S.), bare sėdėjo prie vieno staliuko, taigi A. S. turėjo suprasti, kad kaltinamasis yra apsvaigęs. Jis, duodamas kaltinamajam automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelius, sėdėdamas priekinėje keleivio sėdynėje, matydamas, kad kaltinamasis nesugeba įjungti pavarų, pirmyn ir atgal stumdo automobilį, neabejotinai suprato, kad R. U. yra neblaivus, tačiau, nepaisydamas to, leido jam vairuoti savo automobilį. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad A. S. neblaivumas buvo toks, kad jis objektyviai neturėjo galimybės pastebėti akivaizdų kaltinamojo neblaivumą. Teisme A. S. negalėjo tiksliai nurodyti, kiek alkoholio tuo metu buvo suvartojęs, nurodė, kad gal buvo išgėręs „porą alaus“. Taigi spręsti, kad A. S. apsvaigimas buvo toks, kad reikšmingai įtakojo jo galėjimą pastebėti kaltinamojo neblaivumą, nėra pagrindo.

30. Įvertinus aptartų duomenų visumą, nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad A. S. buvo žinoma, jog jam priklausantį automobilį R. U. vairavo būdamas neblaivus, jis, leisdamas kaltinamajam tai daryti, suvokė, kad jam priklausantį turtą perduoda neblaiviam asmeniui uždraustai veikai daryti. Vien tai, kad A. S. nesutinka su jam nepalankaus procesinio sprendimo priėmimu, nėra pagrindu spręsti dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo. Šiuo atveju, nors automobilis priklauso ne nusikalstamą veiką padariusiam R. U., byloje yra nustatytas kitam asmeniui priklausančio turto konfiskavimo pagrindas, nurodytas BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte, kurį nustačius kitam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už nusikalstamos veikos padarymą. Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, sprendžia, jog transporto priemonės – automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo, visuomenės saugumo, siekio užkirsti kelią analogiškoms veikoms, yra būtina ir proporcinga teisinė priemonė, todėl automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

VI. Kiti klausimai

31. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui, išplėstiniam turto konfiskavimui arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimui savininkui ar teisėtam valdytojui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Siekiant užtikrinti automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, nuo nuosprendžio paskelbimo dienos skirtinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. S. priklausančiam turtui – automobiliui „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)), taikant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant šį turtą valdyti ir juo disponuoti, bet paliekant teisę juo naudotis, turto saugotoju paskiriant A. S..

32. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. U. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

R. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. U. paskirti 40 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atidėti R. U. paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 mėnesiams paskiriant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad R. U. arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.

Įpareigoti R. U. arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas) ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, uždrausti R. U. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus 6 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 11 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, konfiskuoti A. S. (A. S.) priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)).

Skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. S. (A. S.) turtui – automobiliui „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)), terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos iki turto konfiskavimo įvykdymo. Nustatyti šias apribojimo sąlygas: taikyti dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant šį turtą valdyti ir juo disponuoti, bet paliekant teisę juo naudotis, turto saugotoju paskiriant A. S. (A. S.).

A. S. (A. S.) išaiškinti atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnį už automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)(VIN (duomenys neskelbtini)) perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą.

R. U. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti R. U., kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. Nr. 0 672 88 430) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.