Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria netenkintas G. A. skundas ir paliktas nepakeistas Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. birželio 1 d. nutarimas nubausti G. A. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d. 700 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kelių direkcijos Viešųjų pirkimų komisija (toliau - Komisija), kurios pirmininkas buvo G. A., 2011-03-16 vykdė:

Visų 8 viešųjų pirkimų objektai yra identiški. Kiekvieno magistralinio kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruožo (maždaug po 3 km) darbams buvo parengti atskiri projektai. Minėtų viešųjų pirkimų metu sudarytos viešojo pirkimo-pardavimo sutartys, kurių vertės apie 570 000-600 000 Lt su PVM (artimos 500 000 Lt be PVM, maksimaliai ribai, iki kurios darbų viešasis pirkimas laikomas mažos vertės). Iš viso: 4 537 354,9 Lt su PVM.

Įstatymo 16 str. reglamentuoja Viešojo pirkimo komisijos sudarymą ir jos veiklą. G. A. buvo paskirtas Komisijos pirmininku darbams pirkti. Remiantis Kelių direkcijos 2008-02-07 įsakymo Nr. V-32 „Dėl nuolatinių viešųjų pirkimų komisijų sudarymo“ 2.2. ir 2.4. p., Komisijos pirmininkas (G. A.) ir jos nariai, laikydamiesi minėto įsakymo nuostatų, privalo užtikrinti Įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių prekių, paslaugų ir darbų viešuosius pirkimus laikymąsi. Komisija, vykdydama viešuosius pirkimus pagal raštiškas užduotis, viešųjų pirkimų dokumentus ir veikdama pagal jai suteiktus įgaliojimus, privalo užtikrinti Įstatymo nuostatas, kurios yra imperatyvios.

Apelianto, kaip Komisijos pirmininko, funkcijas, teises ir pareigas įtvirtina Darbo reglamentas, kurio 5 p. numatyta, jog priimdamos sprendimus Komisijos yra savarankiškos. Šio reglamento 8 p., reglamentuojančiame Komisijos funkcijas, išvardintas funkcijų sąrašas nėra išsamus, kadangi Darbo reglamento 8.15 p. įtvirtinta, jog Komisijos atlieka kitus galimus veiksmus, susijusius su pirkimo procedūromis, neprieštaraujančius Įstatymui ir kitiems viešuosius pirkimus reglamentuojantiems teisės aktams. Nors tarp Komisijos funkcijų nėra tiesiogiai numatyta, kad Komisija priima sprendimus dėl viešojo pirkimo vertės paskaičiavimo viešojo pirkimo pradžiai, viešojo pirkimo vykdymo būdo parinkimo, tačiau jai galioja Darbo reglamento 8.15 p. Vadinasi, G. A., vykdydamas įtvirtintas funkcijas, privalo laikytis Įstatymo nuostatų, viešųjų pirkimų principų bei, realizuodamas savo teises, numatytas Darbo reglamento 12 p., privalėjo užtikrinti, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi nepažeidžiant Įstatymo nuostatų. G. A., kaip Komisijos pirmininkas, turėjo galimybę priimti sprendimus dėl viešųjų pirkimų procedūrų, o realizuodamas savo teises ir esant neaiškumams - bendradarbiauti su Komisijos direktoriaus pavaduotojais, administracijos struktūriniais padaliniais, Tarnyba ir kitomis institucijomis (Darbo reglamento 4 p.). Priešingu atveju, laikantis G. A. pozicijos, kad jis, kaip Komisijos pirmininkas, negalėjo daryti įtakos sprendžiant esminius viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos klausimus, darytina išvada, kad apeliantas sąmoningai turėtų vykdyti neteisėtus, Įstatymo nuostatoms prieštaraujančius pavedimus pagal Komisijai pateiktas užduotis, o tuo būdu būtų paneigtas Komisijos objektyvumas, savarankiškumas ir nešališkumas vykdant viešųjų pirkimų procedūras. Komisijos posėdžių protokoluose G. A. pasirašė, kas rodo, jog jis suprato Komisijos protokoluose išdėstytą informacija ir sutiko su ja.

Pasak Tarnybos, Tarnybos Metodinė taryba veikia vadovaudamasi Tarnybos direktoriaus 2011-01-27 įsakymu Nr. 1S-113 patvirtintomis Metodinės tarybos nuostatomis. Ši taryba veikia kaip patariamasis konsultavimo organas, kurio priimti sprendimai nėra privalomo pobūdžio, o skirti tik probleminių klausimų sprendimui, bendros Tarnybos pozicijos formavimui. Šios bylos atveju G. A. padaryti konkretūs viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai buvo nustatyti 2011-12-16 viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaitoje Nr. 2S-15, todėl teismo nutartyje pagrįstai konstatuota, jog administracinės nuobaudos skyrimo terminai, numatyti Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 1 d., nepraleisti.

G. A. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog G. A. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d. (2002-12-10 įstatymo Nr. IX-1260 redakcija) numatyta administracinė atsakomybė už Įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos ar viešojo pirkimo būdo parinkimo tvarkos pažeidimą, taip pat Nepriklausomos ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimų nevykdymą.

G. A. inkriminuoti Įstatymo 3 str. 1 d., 9 str. 2 ir 4 d., taip pat Metodikos 23 ir 24 p. nuostatų pažeidimai.

Įstatymo (2010-12-23 įstatymo Nr. XI-1255 redakcija) 3 str. 1 d. numatyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

Įstatymo 9 str. 2 d. įtvirtinta, kad perkančioji organizacija neturi teisės skaidyti pirkimo, jeigu taip galėtų būti išvengta šio įstatymo nustatytos pirkimų tvarkos, o Įstatymo 9 str. 4 d. - numatomo prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką.

Pagal Metodikos (2008-09-04 redakcija) 23 p., darbų pirkimo verte yra visų dėl to paties objekto sudaromų darbų pirkimo sutarčių, nesvarbu per kokį laikotarpį jos bus sudaromos (pavyzdžiui, darbai vykdomi etapais), verčių suma. Metodikos 24 p. reglamentuoja, kad objektu yra statinys su inžineriniais tinklais, dėl kurio statybos, remonto, rekonstrukcijos ar nugriovimo yra parengtas ir patvirtintas projektas. Jeigu projektas nėra parengtas dėl to, kad planuojama kartu su darbų pirkimu įsigyti ir projektavimo paslaugas, objektu laikomas statinys su inžineriniais tinklais, kuriam perkamos projektavimo paslaugos ir atliekami darbai. Draudžiama projektavimą skaidyti į atskirus projektus, jeigu tuo dirbtinai siekiama sumažinti pirkimų vertes ir tuo išvengti atitinkamų Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų taikymo darbų pirkimui. Jeigu dėl to paties statinio su inžineriniais tinklais rengiami keli projektai, kurių įgyvendinimo laikas panašus, skaičiuojant darbų pirkimo vertę reikia sudėti šių kelių projektų įgyvendinimui numatomų sudaryti darbų pirkimo sutarčių vertes. Jeigu projekto pagal įstatymus rengti nereikia, objektu yra statinys su inžinieriniais tinklais, kurio statybai, remontui, rekonstrukcijai ar nugriovimui numatytas finansavimas (įvertinamas ir keliems metams numatytas finansavimas).

G. A. apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju nepagrįstai nebuvo taikytas Metodikos 29 p., kuris įtvirtina, jog skirtingose vietose, tuo pat metu ir pagal savarankiškus projektus vykdomi darbai gali būti savarankiškais objektais, pavyzdžiui, tiesiant ilgą kelio atkarpą, taisant kelius skirtingose vietose, jeigu jie gali savarankiškai atlikti ekonominę ar techninę funkciją. Tokiu atveju kiekvieno savarankiško projekto vertė ir yra pirkimo vertė.

Byloje nustatyta, kad Kelių direkcija, būdama kaip perkančioji organizacija Įstatymo prasme, 2011-03-16, 2011-04-29 ir 2011-06-10 vykdė iš viso 8 viešuosius pirkimus, kurių objektas analogiškas - apsauginių atitvarų įrengimas valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A2 Vilnius-Panevėžys, pasirenkant individualius kelio ruožus. Artimiausias magistralinio kelio ruožas, kuriame buvo siekiama įrengti apsauginius atitvarus, yra nuo 11,07 iki 11,91 km, o tolimiausias - nuo 61,488 iki 64,480 km. Pripažintina, kad šiuo atveju vykdytini darbai nebuvo skirti ilgoje magistralinio kelio atkarpoje. Pagal Kelių direkcijos vykdytus viešuosius pirkimus, dauguma iš tokių magistralinio kelio ruožų buvo maždaug 3 km ilgio, o vienu atveju - apie 9 km ilgio. Atstumai tarp neįrengiamų apsauginiais atitvarais magistralinio kelio ruožų nėra itin dideli. Akivaizdu, kad visų apsauginių atitvarų tikslas yra užtikrinti eismo saugumą minėtame magistraliniame kelyje. Esant tokiems patiems viešųjų pirkimų objektams, kurie skirti atlikti identišką funkciją, nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju taikytinos Metodikos 29 p. nuostatos. To nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog darbai (apsauginių atitvarų įrengimas) buvo perkami pagal savarankiškus techninius (darbo) projektus, darbai buvo vykdomi tuo pačiu metu, t. y. darbų sezono metu III ketvirtį. Taigi, vykdant atskirus 8 viešuosius pirkimus, kurių bendra vertė, įskaitant PVM, buvo 4 537 354,9 Lt, nepagrįstai buvo vadovaujamasi Įstatymo nuostatomis, susijusiomis su mažos vertės viešųjų pirkimų vykdymu, nes šiuo atveju turėjo būti vykdomas vienas viešasis pirkimas pagal bendrą tvarką.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog skaidant viešuosius pirkimus, buvo išvengta viešo paskelbimo apie viešuosius pirkimus. Pabrėžtina, kad esant aštuoniems analogiškiems viešiesiems pirkimams, kurių bendra vertė neatitinka mažos vertės viešojo pirkimo, nepagrįstai viešieji pirkimai buvo atliekami kaip supaprastinti mažos vertės viešieji pirkimai apklausos būdu. Taigi, neteisingas viešųjų pirkimų vertės apskaičiavimas ir būdo parinkimas lėmė viešo paskelbimo apie viešuosius pirkimus pažeidimą, nes viešai nebuvo paskelbtas vienas bendras viešasis pirkimas dėl apsauginių atitvarų įrengimo valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A2 Vilnius-Panevėžys. Vien tai, kad Tarnybos centriniame viešųjų pirkimų portale Kelių direkcijos buvo paskelbti aštuoni mažos vertės neskelbiami viešieji pirkimai (b.l. 116-123), nepatvirtina, kad šiuo atveju buvo tinkamai paskelbtas vienas bendras viešasis pirkimas dėl apsauginių atitvarų įrengimo valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A2 Vilnius-Panevėžys.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, pagrįstais teisės aktų, reglamentuojančių Komisijos veiklą, analize, kuriais atmesti G. A. argumentai, jog Komisija ar jos atskiri nariai šiuo atveju negalėjo daryti įtakos viešiesiems pirkimams, o priešingai, apeliantas turėjo įgaliojimus bei galimybę nebalsuoti už neteisėtą sprendimą, ir nebekartoja šių argumentų. Apeliaciniame skunde pateikiama atskirų teisės aktų nuostatų, susijusių su Komisijos veikla, interpretacija nepaneigia minėtos išvados. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje pats apeliantas pripažino, jog jis turėjo teisę balsuoti prieš, jeigu minėtuose viešuosiuose pirkimuose būtų kas nors netinkamai padaryta. Be to, jeigu užduotyje yra priimtas pirkimo būdas, prieštaraujantis Įstatymui, jis, kaip Komisijos pirmininkas, galėtų nevykdyti viešųjų pirkimų (b.l. 133). Priešingu atveju, Komisija, vykdydama net ir akivaizdžiai Įstatymui prieštaraujančius viešuosius pirkimus, negalėtų prisiimti jokios atsakomybės, be to, tai prieštarautų Įstatyme įtvirtintiems viešųjų pirkimų pamatiniams principams. Darbo reglamento 4 p. įtvirtinta, jog vykdydamos pavestas užduotis Komisijos bendradarbiauja su Kelių direkcijos generalinio direktoriaus pavaduotojais, administracijos struktūriniais padaliniais, Tarnyba ir kitomis institucijomis. Taigi, Komisija, nustatydama, kad šiuo atveju inicijuoti 8 pirkimai vyksta nesilaikantis Įstatymo reikalavimų, turėjo galimybę bendradarbiauti su Darbo reglamento 4 p. išvardintais pareigūnais ir institucijomis siekiant išspręsti iškilusius klausimus, tačiau Komisija nedarė to neteisėtai vykdydama viešuosius pirkimus. Šiuo atveju apelianto atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d. neturi jokios reikšmės, kad Kelių direkcija, vykdydama 8 darbų viešuosius pirkimus, vykdė juos pagal VĮ „A“ parengtus 8 savarankiškus techninius (darbo) projektus ar kad Kelių direkcijoje pirkimo būdas parenkamas ir nurodomas viešojo pirkimo užduotyje, kurią pagal administruojamas sritis tvirtina direktoriaus pavaduotojai.

Pasak G. A., vykdant viešuosius pirkimus, jis niekada nebalsavo ir nepriėmė sprendimo dėl viešųjų pirkimų skaidymo į dalis, pirkimo būdo parinkimo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo balsavo už viešųjų pirkimų vykdymą pažeidžiant Įstatymo reikalavimus, t. y. jis išreiškė savo valią pripažindamas, kad viešieji pirkimai yra suskaidyti pagrįstai, nes jie yra mažos vertės, nors tai prieštarauja Įstatymo nuostatoms. Akivaizdu, kad G. A. tokiais veiksmais nesilaikė tiek atitinkamų Įstatymo, tiek jo pagrindu priimtos Metodikos nuostatų, dėl kurių pažeidimo apeliantui pareikštas kaltinimas.

Įvertinus visas aplinkybes, G. A. pagrįstai buvo nubaustas pagal inkriminuotą straipsnį. Pabrėžtina, kad nubaustojo nesutikimas su bylą nagrinėjusių institucijų padarytomis išvadomis dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo savaime neleidžia teigti, kad jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 1 d. (2010-12-14 įstatymo Nr. XI-1223 redakcija) numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 85, 185², 193², 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 209⁵, 209⁶, 210, 214¹¹ straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog teisės pažeidimo nustatymo diena laikytina tokia diena, kai nustatomi visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, ir ką galima padaryti tik atlikus atitinkamą tyrimą – surinkus įrodymus, juos įvertinus ir padarius išvadą, kad yra padarytas pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N15-983/2005, P143-30/2008, N575-1427/2009 ir kt.). Tokią poziciją pagrindžia ir ne kartą akcentuota administracinio teisės pažeidimo protokolo svarba, kuriam surašyti būtinas pažeidimo įvykio ir sudėties kompetentingas konstatavimas bei pačios Tarnybos funkcijos nustatant, ar laikomasi atitinkamo įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-1253/2010, N575-607/2012).

Administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 2-8 d. Kelių direkcijoje buvo atliekamas patikrinimas, kaip organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus buvo laikomasi Įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų. Iš Tarnybos 2011-12-16 viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaitos Nr. 2S-15 matyti, kad minėto patikrinimo apimtis buvo didelė (b.l. 33-41). Dėl šios priežasties tik įgaliotiems Tarnybos darbuotojams atlikus tyrimą, 2011-12-16 buvo surašyta minėta ataskaita, kurioje apibendrinti viso tyrimo metu surinkti duomenys ir nustatyti padaryti teisės pažeidimai. Taigi, būtent ataskaitos surašymo diena šiuo atveju laikytina teisės pažeidimo nustatymo diena, kas reiškia, jog 6 mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti skaičiuotinas nuo 2011-12-16. Byloje skundžiamas nutarimas priimtas 2012-06-01. Tiek nuo teisės pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nepraėjus daugiau kaip vieneriems metams, tiek ir nesuėjus 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui, laikytina, kad šiuo atveju nebuvo pažeistos Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 1 d. nuostatos.

Nepritartina apeliantui, kad teisės pažeidimo nustatymo diena turi būti skaičiuojama nuo 2011-08-22 (b.l. 31-32), t. y. nuo Tarnybos Metodinės tarybos posėdžio dienos, nes nenustatyta, kad Tarnybos Metodinėje taryboje daromos išvados yra privalomos ir galutinės pačiai Tarnybai sprendžiant dėl galimai padarytų teisės pažeidimų. Atkreiptinas dėmesys, kad Tarnybos Metodinėje taryboje 2011-08-22 posėdžio metu nebuvo nustatytas Įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtinto skaidrumo principo neužtikrinimas, kai tuo tarpu Tarnybos 2011-12-16 viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaitoje tokia aplinkybė buvo konstatuota. Tai rodo, kad Tarnyba galutinai nustatė G. A. inkriminuotus Įstatymo pažeidimus tik minėtos ataskaitos pagrindu, įvertinusi visus patikrinimo metu gautus duomenis.

Remiantis tuo, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-09-20 nutartį ir Tarnybos 2012-06-01 nutarimą G. A. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. birželio 1 d. nutarimą nepakeistus bei G. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.