- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- e2S-1629-324/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15027-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
- 3.3.1.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1943-435/2019 pagal ieškovės A. G. patikslintą ieškinį atsakovui A. B. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir išlaikymo jam padidinimo bei atsakovo A. B. priešieškinį ieškovei A. G. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadas byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius ir Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė teismo prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-173-955/2016 patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties 1-1.7 punktus, patvirtinti ieškovės prašomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pakeisti minėtu sprendimu priteistą nepilnamečiam vaikui išlaikymą iki 210 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka, patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi A. B.. Ieškovė dėl atsakovo tyčinių veiksmų pažeidinėjant teismo patvirtintos sutarties punktus priversta kreiptis į teismą, prašydama pakeisti teismo nustatytą tėvo bendravimo su sūnumi tvarką. Mano, kad yra tikslinga trumpinti tėvo ir sūnaus pasimatymus su nakvynėmis. Vaikui diagnozuotas mišrus raidos sutrikimas, todėl jam ypač svarbu laikytis pastovios dienotvarkės. Bendravimas su tėvu ir atsiskyrimas nuo mamos ilgesniam laikui sukelia daug streso, be to esant konfliktiškiems santykiams su atsakovu, vaikas jaučia baimę ir įtampą dėl ilgalaikio atsiskyrimo nuo mamos, yra praradęs tėvo pasitikėjimą, bijo, kad jo tiesiog neparveš pas mamą, dėl ko atsisako važiuoti, bendrauti su tėvu jam neįprastoje aplinkoje. Šiuo metu berniuko poreikiai yra išaugę, jis turi specialiųjų poreikių, todėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimu iš atsakovo priteisto 190 eurų išlaikymo dydžio nebeužtenka vaiko poreikiams patenkinti.
3. Atsakovas priešieškiniu prašo teismo nustatyti nepilnamečio A. B. nuolatinę gyvenamąją vietą su juo, leisti atsakovui išsivežti sūnų nuolat gyventi į užsienį be vaiko motinos (ieškovės) sutikimo, nustatyti atsakovo siūlomą ieškovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, priteisti iš ieškovės nepilnamečiam vaikui išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismui netenkinus šių priešieškinio reikalavimų, atsakovas reiškia alternatyvius priešieškinio reikalavimus - nustatyti atsakovo prašomą jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką.
4. Nurodė, kad ieškovės neatsakingumas, savanaudiškumas ir vaiko geriausių interesų užtikrinimo ignoravimas, bendradarbiavimo su skyrium gyvenančiu tėvų stoka yra pagrindas pripažinti, kad šalių sūnui nėra sudaryta jo sveikam ir normaliam vystymuisi reikalinga aplinka. Ieškovė pažeidė savo nepilnamečio vaiko interesus, nesilaikydama teismo sprendimu nustatytos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, neužtikrindama emocinių ryšių su skyrium gyvenančiu tėvu palaikymo, taip įgyvendina savo kaip motinos teises priešingai vaiko interesams. Ieškovė vaiką izoliavo ne tik nuo tėvo, bet ir nuo visų artimų giminaičių iš jo pusės – senelių, tetos šeimos, neužtikrina bendravimo su kitais vaikais. Ieškovės veiksmai trukdant tėvui bendrauti su sūnumi ir jį auklėti turi neigiamos įtakos vaiko raidai ir psichoemocinei būsenai. Atsakovas nuo 2011 m. dirba elektriku-inžinieriumi (duomenys neskelbtini), jo gaunamos pajamos per mėnesį yra pakankamos išlaikyti sūnų bei užtikrinti jam tinkamas gyvenimo sąlygas. Atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą – butą, kurį nuomoja nuo 2013 metų, kuriame sūnus gyveno nuo gimimo iki ieškovė vaiką išsivežė į Lietuvą. Pakeitus teismo sprendimu nustatytą šalių sūnaus A. gyvenamąją vietą ir ją nustačius su atsakovu, turėtų būti pakeista teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui priteisimo, priteisiant išlaikymą iš vaiko motinos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 190 Eur iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant vaiko tėvą. Atsakovo alternatyvus reikalavimas dėl jo bendravimo su sūnumi pakeitimo išimtinai susiję su sūnaus teismo psichologinės ekspertizės akte Nr. 103MS-124/2018 nurodytomis išvadomis, kad vaikas tėvo atžvilgiu elgiasi priešiškai tuomet, kai tuo pačiu metu mato jį ir mamą, o būdamas tik su tėvu jaučiasi saugus ir laimingas; vaiko perdavimas tėvui turi vykti tėvams nesusitinkant.
5. 2019 m. birželio 20 d. teismo posėdyje atsakovo atstovė teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikiną nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su atsakovu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d., kad tėvas visą mėnesį galėtų su vaiku būti ir bendrauti. Nurodė, jog tėvas su sūnumi nebendrauja, paskutinį kartą jam su sūnumi pabendrauti buvo leista po praeito teismo posėdžio. Teismui pritaikius atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, vaikas bus Lietuvoje, vaiko teisių apsaugos specialistai galės lankytis atsakovo namuose, atsakovas su vaiku lankysis pas psichologę, kas antrą savaitgalį atsakovas atveš sūnų ieškovei į Kauną. Jei vaikas kategoriškai nenorės arba psichologė rekomenduos grąžinti vaiką mamai – per prievartą vaikas nebus laikomas pas atsakovą, jis bus grąžintas ieškovei; patvirtino, kad gali atvežti vaiką į numatytus vizitus pas gydytojus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 27 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies. Taikė laikinąsias apsaugos priemones: nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 16 d. nustatė laikiną nepilnamečio A. B. gyvenamąją vietą kartu su tėvu (atsakovu).
7. Nurodė, jog kiekvienu atveju, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio ir taikomas kaip laikinoji apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje 2-173-955/2016 nepilnamečio A. B. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, tuo pačiu sprendimu nustatyta ir atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad atsakovas su sūnumi atostogų metu praleidžia 21 kalendorinę dieną išdėstant po 7 nepertraukiamas kalendorines dienas, o sūnui sulaukus 4 metų tėvas turi teisę atostogauti su vaiku 4 savaites po 7 dienas, tame tarpe išsivežti sūnų atostogoms į užsienį ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų. Ieškovė teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nesilaiko, atsakovas nuo sprendimo priėmimo dienos nei karto neturėjo galimybės praleisti atostogų su sūnumi, kuriam jau beveik 6 metai.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:
6.1. Skundžiama nutartis pažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką šeimos bylose. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, o šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaiko teisių ir interesu apsaugos ir gynimo principas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teisėju kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
6.2. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2006-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006). Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 153/2013). Teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, kad vaikui esanti aplinka, t. y. nuolatinė gyvenamoji vieta su ieškove, tapo jam nesaugi, taip pat neatsižvelgė ir byloje esančius įrodomus, iš kurių matyti, kad vaiku ieškovė rūpinasi tinkamai, vedžioja į būrelius, darželį, pas logopedus, gydytojus, rūpinasi vaiko sveikata.
6.3. Teismas neatsižvelgė į ieškovės argumentus, kad pats nepilnametis sūnus išreiškia nenorą bendrauti su tėvu, kad vaikui diagnozuota liga ir kad vaiko interesus atitiktų laipsniškas bendravimas, kol sūnus įgis pasitikėjimą tėvu.
6.4. Teismas nepagrįstai vadovavosi vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, kadangi ji yra neobjektyvi, neišsami, neatitinkanti tikrovės, nurodant, kad vaikas yra visiškai atskirtas nuo tėvo, jam neleidžiama bendrauti. Priešingai, ieškovė yra nusiteikusi draugiškai atsakovo atžvilgiu, po posėdžių sudaro sąlygas gera valia pabendrauti su vaiku, nuolat kviečia bendrauti su vaiku jam neįprastoje aplinkoje, jo namuose, kad tai keltų kuo mažiau streso berniukui, kad tiesiog vaikas palaipsniui priprastų ir išreikštų pasitikėjimą ir norą bendrauti su tėvu, prašo nenaudoti prievartos ir agresijos, kadangi tai tik provokuoja vaiko ligos simptomus - pykčio ir isterijos priepuolius.
6.5. Teismas neatsižvelgė į faktines aplinkybes, kodėl ieškovė negali užtikrinti bendravimo tvarkos pilna apimtimi. Dėl laikinosios bendravimo tvarkos nevykdymo atsakovas kreipėsi į antstolę R. P., o ji kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, tačiau Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 5 d. priėmė nutartį, kuria nusprendė, kad žemesnės instancijos teismas pagrįstai neskyrė ieškovei baudos už bendravimo tvarkos nevykdymą.
6.6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovui nėra leidžiama bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, kadangi iš byloje pateiktų įrodymų, apklaustų liudytojų matyti, kad bendrauti sąlygos sudarytos tiek per psichologus, tiek gera valia vaiko namuose ar po teismo posėdžių kavinėje, išimtinai atsižvelgiant į vaiko norus ir interesus; vaikas tiesiog kategoriškai atsisako likti be ieškovės, o jai dalyvaujant vaikas sutinka būti su tėvu, nuolat pasitikslindamas, ar tikrai nereiks išvažiuoti be mamos, nes jis nenori.
6.7. Teismas neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką, jog sprendimo nevykdymas šiuo atveju priklauso ne vien nuo ieškovės valios, bet ir nuo vaiko noro. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiko tvarkus specifika lemia tai, kad tokio pobūdžio teismo sprendimo vykdymas nėra išimtinai priklausomas nuo kartu su vaiku gyvenančio tėvo valios, nes visais atvejais su nepilnamečiu vaiku gyvenantis tėvas yra saistomas pareigos užtikrinti tinkamą vaiko teisių ir interesų apsaugą. Vadovaujantis vaiko teisiu ir teisėtu interesu prioritetinio gynimo principu, sprendimo vykdyti prievarta negalima.
Atsiliepimas
7. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad nors nutartyje buvo nurodyta, kad atskirojo skundo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo, tačiau ieškovė nutarties neįvykdė. Nors buvo pažadėjusi, sūnaus atsakovui 2019 m. liepos 1 d. neperdavė. Atsakovui 2019 m. liepos 1 d. atvykus pasiimti sūnaus į ieškovės gyvenamąją vietą, jos ir vaiko namuose nebuvo, ieškovė nepasakė, kur ji su vaiku yra. Dėl to, kad ieškovės skundžiama nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra neįvykdyta ir pagal jos esmę nebegalės būti įvykdyta, be to, byloje jau priimtas sprendimas, atskirojo skundo dėl 2019 m. birželio 27 d. nutarties nagrinėjimas yra betikslis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinis procesas nutrauktinas.
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios taisyklės taikomos taip pat ir atskirųjų skundų priėmimui ir nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).
11. Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismas, iš dalies tenkindamas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2019 m. birželio 27 d. nutartimi nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 16 d. nustatė laikiną nepilnamečio A. B. gyvenamąją vietą kartu su atsakovu (tėvu). Apeliantė (ieškovė) atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties pateikė 2019 m. liepos 24 d. Atsižvelgiant į tai, kad atskirojo skundo pateikimo ir nagrinėjimo metu apeliacijos dalyko dėl nustatytos laikinos šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos faktiškai neliko (pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas laikotarpis pasibaigęs), šios atskirojo skundo dalies apeliacinis vertinimas nebetenka teisinės prasmės. Nurodomo klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių, todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal ieškovės A. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3916-800/2019, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 336 straipsniu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės A. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1943-435/2019.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.