Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, 2-3350-723/2016

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-11-08
Bylos Nr.: 2-3350-723/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-02707-2016-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilmantas Ambrulevičius
Atsakovas: A. B.
Ieškovas: VĮ „Vilniaus miškų urėdija“

Kategorijos

1.1.1.1Darbo įstatymų reglamentuojami santykiai

Civilinė byla Nr. 2-3350-723/2016Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02707-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.1.1.; 15.3.3.; 1.3.9.1.; 1.3.9.2.2.; 3.1.7.5.; 3.2.3.1.; 3.2.4.9.1.; 3.2.4.9.3.; 3.2.4.11.; 3.2.6.4; 3.4.1.7.

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 8 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,sekretoriaujant Daivai Šuopienei,dalyvaujant ieškovo atstovams adv. S. Z., adv. pad. Jolitai Zabitienei,atsakovui A. B.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs darbo bylą pagal ieškovo VĮ „Vilniaus miškų urėdija“ ieškinį atsakovui A. B. dėl Darbo ginčų komisijos 2016-05-31 sprendimo Nr. DGKS-2536 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas VĮ „Vilniaus miškų urėdija“ ieškiniu atsakovui A. B. prašo panaikinti Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) sprendimą darbo byloje Nr. APS-36-7256, priimtą 2016‑05‑31, Nr. DGKS-2356 bei priteisti iš atsakovo ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-8).

Šalies argumentai

1.Ieškinyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija (DGK) 2016-05-31 priėmė sprendimą Darbo byloje Nr. APS-36-7256 Nr. DGKS-2536, kuriuo nusprendė ieškovo A. B. prašymą Dėl drausminės nuobaudos panaikinimo tenkinti ir drausminę nuobaudą - papeikimą, pareikštą VĮ Vilniaus miškų urėdijos miškų urėdo 2016-04-22 įsakymu Nr. P-59 „Dėl drausminės nuobaudos A. B. skyrimo“ panaikinti kaip nepagrįstą. DGK konstatavo tai, kad ieškovo kaltė nėra įrodyta, kokios žalingos pasekmės dėl jo veikimo/neveikimo atsirado nenustatyta; Tarnybinės etikos nusižengimo tyrimo metu nebuvo kreiptas dėmesys į incidento kilimo priežastis; Tarnybinės etikos nusižengimo tyrimas atliktas remiantis tiktai I. R. tarnybiniu pranešimu, kiti įrodymai, kuriais būtų galima remtis siūlant skirti drausminę nuobaudą nepaminėti ir jų neieškota; Nekonkretizuota, kokiais konkrečiais veiksmais ieškovas pažeidė Etikos taisyklių išvardintuosius punktus, t.y. nenustatinėtos aplinkybės, kuriomis pažeidimas buvo padarytas, ar galėjo jie būti išprovokuoti, kas šiuos pažeidimus gali patvirtinti ir kokią žalą savo veiksmais pažeidėjas padarė konkrečiam asmeniui, įstaigai, nustatytai tvarkai; Nesigilinta į sąvoką orumas, kuris atsakovės tvirtinimu buvo pažeistas; Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad minimi duomenys buvo paskleisti ir tapo žinomi tretiesiems asmenims; VĮ Vilniaus miškų urėdijos miškų urėdo 2016-04-22 įsakyme Nr. P-59 „Dėl drausminės nuobaudos A. B. skyrimo“ nenurodyta galimo drausmės pažeidimo vieta, data, laikas, neįvardijama drausmės pažeidimo sudėtis bei žala, nenurodyta ar buvo padaryta žala tarnybinį pranešimą pateikusios darbuotojos reputacijai, nekonkretizuoti Etikos taisyklių 2.1, 9.2., 9.4. punktuose įvardintų nuostatų pažeidimai, leidžiant suprasti, kad šių punktų nustotos buvo pažeistos visoje jų apimtyje; Priimant įsakymą vadovautasi 2016 m. balandžio 20 d. išvada Nr. R1-316 ir ieškovo paaiškinimu, nors šiuose dokumentuose yra akivaizdžių ir nepašalintų prieštaravimų, kuriuos reikėjo ir buvo įmanoma pašalinti. Nors teigiama, kad tarp 2016 m. balandžio 20 d. išvados Nr. Rl-316 ir ieškovo paaiškinimu yra akivaizdžiu nepašalintų prieštaravimu, kuriuos reikėjo ir buvo manoma pašalinti, tačiau nei vienas iš prieštaravimu nenurodytas, nekonkretizuotas. Skundžiamas įsakymas buvo priimtas VĮ Vilniaus miškų urėdijos miškų urėdui vadovaujantis LR DK 238 str. ir LAT suformuotomis principinėmis nuostatomis dėl drausminės atsakomybės skyrimo pagrindų, atsižvelgiant į vyr. miškininko A. V. 2016-04-20 išvadą Nr. R1-316 ir įvertinus Taurų girininkijos girininko A. B. 2016-04-13 paaiškinimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad įsakyme nebuvo privaloma nurodyti DGK konstatuotus duomenis, faktus, išvadas, nes visa tai yra aiškiai konkretizuota išvadoje Dėl A. B. tarnybinės etikos nusižengimo, 2016-04-20, Nr. R1-316. 2016-04-20 Nr. Rl-316, konkrečiai nurodyta galimo drausmės pažeidimo vieta, data, laikas, įvardinta drausmės pažeidimo sudėtis bei žala, nurodyta ar buvo padaryta žala tarnybinį pranešimą pateikusios darbuotojos reputacijai. Vien tai, kad darbdavio įsakyme nenurodytas darbo drausmės pažeidimas, savaime nėra pagrindas panaikinti drausmine nuobauda. Kai įsakyme darbo drausmės pažeidimas, už kurį taikyta drausminė nuobauda, nenurodytas arba nurodytas nekonkrečiai, darbdavys (atsakovas) pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje turi teisę nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą ir jį patvirtinančias aplinkybes, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes ((duomenys neskelbtini) straipsnis, 230 straipsnio 1 dalis, 415 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-314/2005). Kas nenurodyta įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo, konkretizuota išvadoje.Lietuvos A. T. yra pripažinęs, kad formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą. Išvada buvo parengta vadovaujantis Rekomendacija dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo motyvuotos išvados surašymo, kuri nuo 2014-07-31 viešai publikuojama Valstybės tarnybos departamento portale. Išvadą sudaro įžanginė, aprašomoji, konstatuojamoji ir rezoliucinė dalys, kuriose išsamiai išdėstyti duomenys, faktai. Išsamiai visos sudėtinės drausmės pažeidimo dalys atskleistos išvadoje ir nesvarbu tai, kad kiekviena iš jų neįvardinta kad tai yra sudėtinė drausmės pažeidimo sudėties dalis. Konstatuota: 1) Konkreti A. B. neteisėta tęstinė tyčinė veika, pažeminant I. R. ir įžeidžiant jos orumą, akcentuojant tai, kad didelę reikšmę kaltininko veiksmų vertinimui turi tai, jog kaltininkas tęsia savo veiksmus, tai rodo, kad įžeidimas ir šmeižtas yra sąmoningas, t.y. tyčinis apgalvotas veiksmas. Tai sudaro vieną iš drausminės atsakomybės sąlygų - neteisėta veika, kuri pasireiškė neteisėtais A. B. veiksmais.; 2) Žalingos pasekmės tiek organizacijai, tiek pažemintai kolegei - konstatuojant tai, kad sumenkintas I. R. autoritetas ir profesinis prestižas, pažeisti įtvirtinti pagarbos žmogui ir valstybei principai, sutrikdyta dalykinė atmosfera.; 3) Nurodytas priežastinis ryšys tarp A. B. neteisėtos veikos ir jos pasėkoje atsiradusių žalingų padarinių. Neteisėta veika A. B. pažeidė įvirtintus pagarbos žmogui ir valstybei principus, sutrikdyta dalykinė atmosfera, sumenkintas I. R. autoritetas ir profesinis prestižas, ir tai patvirtina faktą, kad esamoje ginčo situacijoje egzistuoja kita būtina drausminės nuobaudos skyrimo sąlyga - priežastinis ryšys tarp darbuotojo neteisėtos veikos ir jos žalingų pasekmių.; 4) Konstatuota A. B. kaltė, nurodant, kad darbuotojas padarė tarnybinės etikos nusižengimą tyčia, nes šis veiksmas buvo apgalvotas. Pabrėžė, kad savo kaltę pripažino ir pats A. B., t.y. sužinojęs apie tai, kad I. R. oficialiai kreipėsi į darbdavį dėl neteisėtų veiksmų, nedelsdamas jos atsiprašė. Išvados aprašomojoje dalyje, tyrimą atlikęs vyr. miškininkas A. V. konstatavo tai, kad tirdamas I. R. tarnybiniame pranešime ir darbuotojo paaiškinime išdėstytus faktus dėl darbuotojo pasakymo apie I. R. diplomo įgijimą Kalvarijų turguje, savo kompetencijos ribose paprašė liudininkų paaiškinimu. T.y, paprašyta paaiškinti įvykio aplinkybes A. B. neteisėtą veiką girdėjusių ir mačiusių asmenų - sekretorės K. K., Dūkštų girininkijos girininko L. V. ir Parudaminos girininkijos girininko G. J. M.. Išvadoje konstatuota, kad minėti darbuotojai savo pranešimuose patvirtino turinio prasme vienoda faktą, patvirtinantį tai, kad per pusiau atviras mišku urėdo kabineto duris girdėjo A. B. išsakytą frazę apie I. R. diplomo pirkimą Kalvarijų turguje. DGK išvada, kad tarnybinės etikos nusižengimo tyrimo metu nebuvo kreiptas dėmesys i incidento kilimo priežastis prieštarauja darbo byloje konstatuotoms aplinkybėms. Išvadoje, kurią DGK visa apimtimi ignoruoja, nurodyta, kad A. B. nuomonė apie I. R. abejotiną profesionalumą pagrįsta ne vien tik faktu apie niekam tikusiai parengtą atsakymą, bet ir daug kitų neprofesionaliai parengtų sprendimų. Akcentuotina tai, kad šis teiginys suformuluotas ne paties tyrimą atlikusio vyr. miškininko A. V., bet tai aiškiai konkretizuota paties A. B. 2016 m. balandžio 13 d. paaiškinime rašytine forma. Todėl teigti, kad nebuvo aiškintasi, kokios tarnybinės etikos nusižengimo priežastys, faktiškai nepagrįstas teiginys. A. B. nėra I. R. atliekamų darbo pareigų vertinimo ekspertas ar tikrintojas. Pats A. B. į darbdavį dėl galimai abejotinos kolegės kompetencijos, ir su tuo kilusių pasekmių, teisės aktų nustatyta tvarka nesikreipė. I. R. galiojančių ar galiojusių drausminių nuobaudų neturi, todėl teigti, kad ji neatlieka ar atlieka darbo pareigas netinkamai, aplaidžiai, nerūpestingai, pagrindo nėra. DGK išvada - nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad minimi duomenys buvo paskleisti ir tapo žinomi tretiesiems asmenims prieštarauja darbo byloje nustatytam teiginiui. Išvadoje aiškiai konstatuota tai, kad A. B. pasakymą, jog I. R. diplomą nusipirko Kalvarijų turguje tapo žinoma: 1) VĮ Vilniaus miškų urėdijos miškų urėdui A. N.; 2) VĮ Vilniaus miškų urėdijos miškų urėdo sekretorei K. K.; 3) VĮ Vilniaus miškų urėdijos Dūkštų girininkijos girininkui L. V.; 4) VĮ Vilniaus miškų urėdijos Parudaminos girininkijos girininkui G. J. M.. Tai patvirtina nurodytų asmenų paaiškinimai raštu. Nurodė ir tai, kad išvados Dėl A. B. tarnybinės etikos nusižengimo, 2016-04-20 Nr. R1-316, aprašomojoje dalyje konstatuota Lietuvos A. T. praktika, formuojant samprata dėl garbės ir orumo įžeidimo, pabrėžiant tai, kad tai yra pavojingas elgesys, į kurį turi būti reaguojama adekvačiomis teisinėmis priemonėmis. Sprendimas dėl orumo pažeidimo priimtas, vertinant garbės ir orumo pažeidimo atvejus konkretizuotus Lietuvos A. T. suformuotoje praktikoje, bei įvertinus visas aplinkybes konkrečioje situacijoje. Pabrėžė, kad A. B. išsakyta frazė pagal savo pobūdį yra akivaizdžiai žeminanti ir turi neabejotinai tik vieną reikšmę visuomenėje - patvirtinanti susiformavusį sisteminį visuomenės neigiamą vertinimą - perkama prekė ar paslauga Kalvarijų turguje yra žemesnės kokybės, neaiški jos kilmė arba apskritai kilmė nuslepiama, informacija apie prekę klaidinanti pirkėją, prekė nesaugi, dažnai falsifikuota, neatitinka tos rūšies prekei keliamų kokybinių ir/ar kiekybinių reikalavimų, ir t.t.

Atsiliepimas

2.Atsakovas A. B. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko (b.l. 44-54). Atsiliepime nurodė, kad tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Pažymėjo, kad VĮ Vilniaus miškų urėdijos atstovas Darbo byloje, advokatas S. Z. įrodymų, pagrindžiančių atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės buvimą, nepateikė, nei atsiliepime į A. B. 2016m. balandžio 25 d. prašymą dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, nei DGK posėdžio metu, nes jame nedalyvavo. VĮ Vilniaus miškų urėdijos miškų urėdo 2016-04-22 įsakyme Nr. P-59 „Dėl drausminės nuobaudos A. B. skyrimo“ nurodoma, kad drausminė nuobauda paskirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 234, 236-238, 240, 241 straipsniais, todėl darytina išvada, kad drausminė nuobauda paskirta už darbo drausmės pažeidimą. Vadovaujantis DK 140 str. 1 p, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Darbdavys nepareikalavo jo raštu pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, todėl drausminė nuobauda paskirta nusižengiant drausminės nuobaudos skyrimo tvarkai. Atkreipė dėmesį, kad jokių lydimųjų dokumentų (ieškinyje nurodoma, kad VĮ Vilniaus miškų urėdijos vyriausiojo miškininko A. V. išvada Dėl A. B. tarnybinės etikos nusižengimo, 2016-04-20 Nr. R1-316 yra įsakymo, kuriuo paskirta drausminė nuobauda, lydimasis dokumentas) darbdavys, paskirdamas jam drausminę nuobaudą, prie įsakymo nepridėjo ir nepateikė atskirai, todėl susipažinęs su įsakymu visiškai nesuprato už ką buvo nubaustas. Su ieškovo teiginiu, kad Išvada yra įsakymo, kuriuo paskirta drausminė nuobauda, lydimasis dokumentas visiškai nesutinka. Atsakovas su Išvados turiniu susipažino tik 2016-07-01, gavęs Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-06-27 pranešimą dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo kartu su ieškinio ir jo priedų nuorašais ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas, siekdamas sau palankaus Teismo sprendimo, daugumą Ieškinyje nurodytų aplinkybių siekia pagrįsti Išvadoje pateikta informacija, nurodo, kad su VĮ Vilniaus miškų urėdijos vyriausiojo miškininko išvada Dėl A. B. tarnybinės etikos nusižengimo, 201-04-20 Nr. R1-316, nesutinka. N. T. pranešime, nei Liudytojų pateiktuose patvirtinimuose, nei Paaiškinime nėra jokių duomenų, kurių pagrindu galima būtų teigti, kad išsakyta frazė buvo žinia apie mokslo diplomą pirkimą turguje. I. R. Tarnybiniame pranešime nurodė, kad jos manymu jam galimai nepatiko jos parengtame rašte pateiktas atsakymas, todėl jis traktavo jos gebėjimus kaip menkaverčius ir niekam tikusius, prilygindamas jos išsilavinimą turgaus, o ne mokslo įstaigos lygiui, tuo patvirtindama, kad atsakovo išsakytą frazę suvokė ne kaip žinią apie diplomo pirkimo faktą. Liudytojai savo patvirtinimuose nurodo girdėję atsakovo išsakytą frazę apie I. R., tačiau nei vienas iš jų nenurodė, kad šią frazę suvokė kaip žinią apie diplomo pirkimo turguje faktą. Pabrėžė, kad I. R. išsakė frazę „Ieva, gal tu diplomą nusipirkai turguje?“, vėliau miškų urėdui išsakė frazę „galbūt I. R. diplomą nusipirko turguje?“. Šiomis frazėmis, išsakytomis klausiamąja forma, siekė perteikti savo asmeninę nuomonę apie I. R. akivaizdų neprofesionalumą,ir jokiu būdu ne abejonė dėl diplomo pirkimo turguje fakto. Tai aiškiai išdėstyta Paaiškinime. Vykdydamas galimo tarnybinės etikos taisyklių pažeidimo atvejį, A. V. neobjektyviai įvertino jam pateiktą informaciją ir priėjo nepagrįstos išvados, jog atsakovas apie I. R. paskleidė žeminančią garbę ir orumą žinią, neatitinkančią tikrovės. Panašu, kad I. R. įsižeidė (galbūt užpyko) sužinojusi atsakovo nuomonę apie jos neprofesionaliai parengtą VĮ Vilniaus miškų urėdijos 2016-04-05 raštą Nr. 1-262 į atsakovo 2016-03-21 tarnybinį pranešimą. Mano, kad taip pasijuto dėl, turimos didelės savivertės, kuri, atsakovo nuomone, buvo neadekvati jos reputacijai. Neabejoja, kad I. R. pasijuto dar giliau įsižeidusi (užpykusi), kai sužinojo, kad atsakovas savo nuomonę apie jos neprofesionalumą yra išsakęs ir įmonės vadovui. Atsakovas nėra gavęs jokių duomenų, kad jo veiksmai I. R. reputacijai, profesiniam prestižui, vardui padarė žalos ir tokių duomenų nėra ir Išvadoje. Nėra gavęs ir jokių duomenų, kad jo veiksmai įmonei, dalykinei darbo atmosferai, darbuotojų tinkamam pareigų atlikimui padarė žalos ir tokių duomenų nėra ir Išvadoje. Faktų visumos, patvirtinančios I. R. garbės ir orumo įžeidimą, nenustatyta, nes vykdydamas galimo tarnybinės etikos taisyklių pažeidimo atvejį, A. V. neobjektyviai įvertino jam pateiktą informaciją ir priėjo nepagrįstos išvados, jog atsakovas apie I. R. paskleidžiau žeminančią garbę ir orumą žinią, neatitinkančią tikrovės. Atkreipė dėmesį, kad išsakydamas savo asmeninę nuomonę tiek I. R., tiek netrukus miškų urėdui, tai padarė sąmoningai, tačiau lingvistinė forma, kuria perteikė savo asmeninę nuomonę, yra emocinio susijaudinimo ir įtampos padarinys, spontaniškai kilęs dėl šių aplinkybių: 1) Paklausta konkretaus atsakymo, I. R. elgėsi demonstratyviai arogantiškai, nemandagiai, kaip pati Tarnybiniame pranešime teigia, atsisakė komentuoti jos pačios parengtą raštą ir primygtinai reikalavo dėl atsakymo komentarų kreiptis raštu ir tuo atsakovą įžeidė bei pažemino jo orumą. 2) Atsakovui besiruošiant išeiti, I. R., žvilgtelėjusi į kalendorių kabantį ant lentynos, kuriame nurodyta mėnulio fazių kaita, mano atžvilgiu išsakė, konfliktinę situaciją provokuojančią frazę (frazės turinio neatskleidė, nes neįrodžius fakto tikrumo, kiltų grėsmė būti apkaltintam šmeižtu). Paaiškinime yra nurodęs, kad nesiekė I. R. įžeisti, nesitikėjo, kad ji įsižeis, nustebo sužinojęs, kad I. R. įsižeidė ir sužinojęs, nedelsdamas atsiprašė už asmeninės nuomonės išsakymą. Todėl pagrįstai galima teigti, kad galimo tarnybinės etikos nusižengimo tyrimo metu nebuvo kreiptas dėmesys į incidento kilimo priežastis, o teiginys, kad atsakovo veiksmuose yra tyčios požymiai nepagrįstas įrodymais. Atsakovo atsiprašymas nėra kaltės pripažinimas. Šiuo atveju atsiprašymas yra empatiško komunikavimo fragmentas. Išvadoje ir Ieškinyje, patikimų įrodymų, patvirtinančių atsakovo kaltę nėra.

3.Ieškovas VĮ „Vilniaus miškų urėdija“ dublike (b.l. 75-77) nurodė, kad atsakovas VĮ Vilniaus miškų urėdijos vyriausiajam miškininkui A. V. 2016-04-13 pateikė paaiškinimą Dėl galimo tarnybinės etikos taisyklių pažeidimo. Ieškovas aptariamą įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo atsakovui, būtent ir priėmė įvertinęs atsakovo paaiškinimą, tai nurodydamas įsakymo įžanginėje dalyje. Atsakovas teigia, kad su VĮ Vilniaus miškų urėdijos vyr. miškininko A. V. 2016-04-30 išvada Dėl A. B. tarnybinės etikos nusižengimo, Nr. R1-316, susipažino tik 2016-07-01. Aptariama išvada buvo nagrinėjama Darbo ginčų komisijos posėdyje. Jos turinys buvo įvertintas, skiriant atsakovui drausminę nuobaudą. Todėl atsakovo teiginys apie tai, kad jam nebuvo žinomas šis dokumentas, yra nepagrįstas. Ieškovas akcentavo, kad tyrimas dėl galimai tarnybinės etikos pažeidimų vyko tiksliai taip, kaip tai numatyta tvarkoje. Atsakovas, kaip vieną iš I. R. neprofesionalumo įrodymų, pateikia G. M. urėdo 2016-06-03 atsakymą atsakovui Dėl skundo. Generalinis miškų urėdas, atsakydamas į atsakovo skundą nurodo tai, kad įmonės vadovas, siekdamas tinkamų įmonės veiklos rezultatų, yra laisvas veikti įmonės vardu, kiek tai neprieštarauja imperatyviosioms norminių teisės aktų nuostatoms. A. G. miškų urėdui apskundė kaip neteisėtus ieškovo vadovo priimtus sprendimus, kurių projektus rengė I. R.. Generalinis miškų urėdas atsakydamas į atsakovo skundą nurodė tai, kad tik į antrąjį Tarnybinio pranešimo prašymą buvo atsakyta netiksliai, o į likusius du - nepriekaištingai. Todėl pagrindo abejoti I. R. profesionalumu nėra. Generalinio miškų urėdo atsakymas atsakovo nebuvo apskųstas LR administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Aptariamas atsakovo skundas Generaliniam miškų urėdui dėl ieškovo vadovo neteisėtų sprendimų, kurių projektus rengė I. R., nesietinas su šioje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis. Pabrėžė, kad įsakyme konkretizuota kurie Etikos taisyklių punktai yra pažeisti ir nurodyta tai, kad atsižvelgta į išvados Dėl A. B. tarnybinės etikos nusižengimo turinį. Tai, kad darbdavio įsakyme nenurodytas darbo drausmės pažeidimas, savaime nėra pagrindas panaikinti drausminę nuobaudą. Atsakovas teigia, kad tyrimo išvadoje ir ieškinyje išdėstytos aplinkybės tik savita tikrųjų įvykių aplinkybių interpretaciją, tačiau konkrečių faktų nepateikia, apsiribodamas deklaratyviu teigimu, todėl nesant konkrečiai pozicijai nėra konkrečios galimybės į tai ieškovui atsiliepti. Pabrėžtina, kad bylų duomenys rodo tai, kad teismų praktikoje žeminančiomis asmens garbę ir orumą pripažįstamos tokios tikrovės neatitinkančios žinios, kuriomis teigiama, kad pažeisti teisės aktų, bendrųjų gyvenimo taisyklių reikalavimai, visuomenės moralės principai arba priskiriamos savybės tų reikalavimų neatitinkančios. A. B. išsakyta frazė pagal savo pobūdį yra akivaizdžiai žeminanti ir turi neabejotinai tik vieną reikšmę visuomenėje - patvirtinančią susiformavusį sisteminį visuomenės neigiamą vertinimą - perkama prekė ar paslauga Kalvarijų turguje yra žemesnės kokybės, neaiški jos kilmė arba apskritai kilmė nuslepiama, informacija apie prekę klaidinanti pirkėją, prekė nesaugi, dažnai falsifikuota, neatitinka tos rūšies prekei keliamų kokybinių ir/ar kiekybinių reikalavimų, ir t.t. Neretai pasitaiko atvejų, kai mokslo darbai yra perkami, o diplomo gavėjo kompetencija, neatspindi jo kvalifikacijos ir nurodyto profesinio pasirengimo lygmens. Į tokius asmenis visuomenėje žvelgiama su pašaipa, nepasitikėjimu, neišvengiama įžeidinėjimo, pažeminimo. Todėl teiginys - diplomo pirkimas turguje, visada reiškia prastą asmens profesinių gebėjimų vertinimą, o dažnai visiškos profesinės kompetencijos nebuvimą. Todėl atsakovo teiginys, teigiantis, kad visiems yra žinoma, kad turguje diplomais neprekiaujama ir dėl to negalima teikti, kad jis pažeidęs etikos taisykles, neatlaiko jokios kritikos.

4.Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė adv. pad. J. Z. reikalavimus pilnai palaikė. Nurodė, kad atsakovas pačio drausminės nuobaudos fakto neginčija, tačiau ginčija procedūriškai veiksmus neva ne tais teisės aktais vadovautasi skiriant drausminę nuobaudą. Darbo ginčų komisija visiškai nevertino išvados, kurią pateikė vyriausias miškininkas. DGK nekonkretizavo, kokie nustatyti prieštaravimai. Įmonės vadovas nesivadovavo, o kaip įsakyme nurodyta tik atsižvelgė, o paaiškinimą atsakovo įvertino. Apie tai, kad lydimasis dokumentas – išvada, buvo pridėtas yra įsakymo turinyje aiškiai nurodyta. Formalūs drausminės nuobaudos paskyrimo pažeidimai nėra pagrindas panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą. Ieškovas iš tikrųjų atliko tyrimą pagal rekomendaciją, kuri yra viešai publikuojama Valstybės tarnybos departamento portale. Pagal ją ieškovas savo įstaigoje ir yra pasitvirtinęs tvarką. Ji niekuo nesiskiria. Išvadoje yra nurodyta, kad tarnybos etikos nusižengimas buvo padarytas tyčia ir aprašytos aplinkybės. A. R. įžeidė du kartus. Išsakant žeminančią garbę ir orumą frazę pas miškų urėdą buvo praviros durys, todėl ją girdėjo dar trys asmenys. Taigi, vieta yra aiškiai nurodyta. Dėl tyčios taip pat nurodyta. Tai nėra kritika ir spontaniškas veiksmas. Tai buvo apgalvota iš anksto, pirmiausia pareiškiant asmeniškai, o paskui nuėjus pas urėdą. Atsakovas turėjo suprasti, kad elgiasi neteisėtai. Atsakovas savo teiginį vadina metafora. Tačiau metafora yra palyginimas, pagrįstas faktiškai nesusijusių, bet panašių savybių turinčių daiktų, reiškinių, gretinimų, tapatinimų. Paskleistos žinios vienareikšmiškai turi žeminančią paskirtį. Atsakovas atsiprašė Ragauskaitės, tačiau tik asmeniškai. Atsakovas nėra personalo inspektorės darbo vertintojas. Atsakovas nenurodo, kaip buvo pažeista tvarka, kokie veiksmai nebuvo atlikti. Urėdas motyvus dėl drausminės nuobaudos paskyrimo išdėstė įsakyme. Vadovas gali priimti sprendimus vienasmeniškai ir jam išdėstyti kažkam motyvų nereikia. Tai buvo tarnybinės etikos pažeidimas. Už tai paskirta drausminės nuobaudos rūšis tarnybinis papeikimas. Kada buvo pradėtas tyrimas, vyr. miškininkas atsakovą informavo raštu ir paprašė pateikti paaiškinimą dėl nurodytų jo prašyme aplinkybių. Atsakovas paaiškinimą pateikė. Išvada buvo adresuota miškų urėdui. Atsakovas galėjo žodžiu ar raštų kreiptis dėl išvados, tai nebuvo kliūtis. Mano, kad urėdas įsakyme nenurodė jo apskundimo tvarkos. Girdėjusių darbuotojų žodiniai paaiškinimai buvo tokie, kad atsakovas iš tikrųjų pažemino R.. Nežino, kodėl Kalvarijų turguje pirktas diplomas būtų prastesnis. Atsakovas nėra auditorius ar ekspertas. R. tik rengė projektą įsakymo, su kuriuo atsakovas nesutiko, jo autorius urėdas.

5.Ieškovo atstovas adv. S. Z. Palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Nurodė, kad lydimasis dokumentas yra tai, kad buvo pridėta prie įsakymo. Atsakovas pats pripažįsta, kad tai nebuvo privačioje aplinkoje. Viskas vyko darbe. Kas su kuo gyveno, visiškai neturi įtakos. Negalima įžeidinėti žmonių. Jie atsakovas manė, kad R. netinkamai vykdo pareigas, galėjo informuoti administraciją raštu ar žodžiu. DGK sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

6.Atsakovas A. B. su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Nurodė, kad su DGK sprendimu sutinka, jis pagrįstas ir teisiškai argumentuotas. DGK priėmusi sprendimą išdėstė, kad yra akivaizdūs prieštaravimai ir jų nedetalizavo. Jis nurodė, kad kabineto durys buvo užverstos, o išvadoje nurodyta, kad buvo atvertos. Antras prieštaravimas, kad jis teigė išsakęs nuomonę apie R. neprofesionalumą, o išvadoje teigiama, kad paskleidė žinią apie diplomo pirkimo turguje faktą. Trečias prieštaravimas, kad jis paaiškinime teigė nesiekęs įžeisti ir nesitikėjo bei nepastebėjo, kad ji įsižeidė, o išvadoje nurodyta, kad įžeidė tyčia. Po papeikimo paskyrimo, jis nesuprato už ką buvo nubaustas. Tik gavęs dokumentus iš teismo susipažino su išvada ir pamatė, kad ten argumentai nepagrįsti. Nekreiptas dėmesys į jo ir R. pozicijų prieštaravimus. Įrodymų, kad ji įžeidė ir tai padarė tyčia, nėra. Jo pačio atžvilgiu buvo naudojamos atitinkamos frazės. Kilęs konfliktas turėjo objektyvias priežastis. Tas faktas, kad R. atsisakė pakomentuoti jos paruoštą raštą, padarė jam poveikį asmeniškai. Jis netrukus nuėjo pas urėdą pasiaiškinti dėl to pačio rašto ir išsakė visus pastebėjimus dėl R. neprofesionalumo. Frazę pasakė klausiamąja forma ir tuo metu urėdo kabineto durys buvo užvertos, nes jiems beklabant girininkas M. norėjo užeiti, bet urėdas paprašė uždaryti duris ir jis tai padarė. Frazę jis pasakė pokalbio pabaigoje. Tuo tarpu liudininkas pasakė dar kelias minutes po frazės laukęs pokalbio pabaigos. Jis pats nesiekė, kad apie tai sužinotų kiti asmenys. Norėjo, kad urėdas reaguotų jo išsakytus pastebėjimus. A. V. vykdydamas tyrimą kažkodėl iš urėdo jokių duomenų nepaprašė. Tyrimas atliktas neišsamiai. Urėdas atsižvelgdamas į išvadą turėjo įžvelgti neobjektyvumo požymių ir išdėstyti savo argumentus, tačiau to nepadarė. Gavęs įsakymą dėl drausminės nuobaudos, jis jau turėjo drausminę nuobaudą ir jautė, kad jo atžvilgiu yra taikomos agresyvios drausminimo priemonės, kurios taikomos nepagrįstai. Santykiai jo su administracija buvo tokie, kad informacijos gauti paprastai paprašius negalėjo. Viskas vykdoma tik susirašinėjant. Todėl kreipėsi į DGK išsiaiškinti ar buvo pagrįstai nubaustas. Į jo pastabas nekreipė dėmesio, nes I. R. yra tuometinio generalinio miškų urėdo pavaduotojo gyvenimo partnerė, jie veda bendrą ūkį, turi vaiką. Teiginio jis nėra niekada pasakęs, tai buvo jo nuomonė, kuriai įtaką turėjo jo atžvilgiu provokacija. Yra išsakęs urėdui abejones, kad V. ir M. galimai priimti į darbą ne konkurso būdu ir pažeidžiant nustatytą tvarką. Galimai tai turėjo įtakos jų raštiškiems patvirtinimams. Įsakyme dėl drausminės nuobaudos paskyrimo yra nurodyta, kad vadovautasi D. Š. atveju turėjo būti vadovaujamasi veiklos etikos taisyklių pažeidimų nagrinėjimo ir drausminių nuobaudų skyrimo tvarka. Atliekant tyrimą tvarka formaliai nebuvo pažeista, tačiau priimant įsakymą ji buvo pažeista. Tyrimas atliktas neobjektyviai. Jam pirma drausminė nuobauda paskirta vasario mėn. už technologinės kortelės 4.1. punkto nevykdymą – kažko neįrašė į kortelę. Ta drausminė nuobauda – pastaba, buvo panaikinta. Santykiai su administracija negeri jau 5 metai. Nebuvo informuotas apie urėdui pateiktą išvadą, jis gavo tik įsakymą dėl nuobaudos paskyrimo. Įsakymą gavo balandžio 22 d., atvažiavo susipažinti. Mano, kad ieškovas turėjo galimybė bylos nagrinėjimo DGK metu pateikti visus turimus įrodymus, dalyvauti posėdyje ir tuomet nekiltų klausimų dėl DGK sprendimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

7.Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VĮ Vilniaus miškų urėdijos personalo inspektorė I. R. 2016-04-07 pateikė VĮ Vilniaus miškų urėdijos urėdui A. N. tarnybinį pranešimą dėl galimo veiklos etikos taisyklių pažeidimo (b.l. 34). Tarnybiniame pranešime nurodė, kad VĮ Vilniaus miškų urėdijos patalpose, esančiose Vilniaus r., Mickūnų mstl., Vilniaus g. 22, 2016-04-05 darbo metu apie 15 val., einant savo pareigas, buvo įžeista ir paniekinta Taurų girininkijos girininko A. B. (atsakovo). Paaiškino, kad atsakovas paprašė jos pakomentuoti jam jos parengtą raštą, tačiau jai nesutikus ir paprašius kreiptis į miškų urėdą raštu, kad nebūtų kitaip interpretuojami komentarai, jis ją pažemino ir įžeidė jos orumą pasakydamas, jog jis savo mokslo diplomą nupirko Kalvarijų turguje. Pasakęs tą patį sakinį apie jos mokslo diplomo įsigijimą turguje miškų urėdui tai girdint sekretorei, jis pažemino jos reputaciją ir gerą vardą urėdo ir kitų kolegų akyse. Todėl paprašė miškų urėdo nustatyti, ar atsakovas pažeidė VĮ Vilniaus miškų urėdijos valstybinių miškų pareigūnų ir kitų darbuotojų, turinčių administravimo įgaliojimus, veiklos etikos taisyklių, patvirtintų VĮ Vilniaus miškų urėdijos miškų urėdo 2002-12-11 Nr. 190 „Dėl VĮ Vilniaus miškų urėdijos valstybinių miškų pareigūnų ir kitų darbuotojų, turinčių administravimo įgaliojimus, veiklos etikos taisyklių bei tarnybinės etikos pažeidimų nagrinėjimo ir drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos patvirtinimo“ 2.1, 9.2 ir 9.4 p. reikalavimus, nepaisydamas Taisyklėse įtvirtintų pagarbos žmogui ir valstybei bei pavyzdingumo principų. Pripažinus, kad A. B. padarė tarnybinės etikos nusižengimą, prašė jam skirti drausminę nuobaudą ir nurodyti jos atsiprašyti bei paneigti melagingą teiginį apie mokslo diplomo įgijimą turguje.

8.Miškų urėdo A. N. 2016-04-08 rezoliucija I. R. tarnybinis pranešimas buvo pavestas išnagrinėti girininkui A. V., kuris pasirašytinai 2016-04-11 informavo atsakovą apie pradėtą tarnybinės etikos nusižengimo tyrimą bei galimybę ne vėliau kaip per 2 darbo dienas pateikti rašytinį paaiškinimą (b.l. 33).

9.Atsakovas A. B. 2016-04-13 raštu pateikė paaiškinimą dėl galimo tarnybinės etikos taisyklių pažeidimo, kuriame nurodė, kad I. R. išsakydamas savo nuomonę apie ją nesitikėjo ir nesiekė jos įžeisti, išeidamas iš jos darbo kabineto nepastebėjo, kad jis būtų įsižeidusi, ji nesakė esanti įžeista, priešingu atveju būtų jos tuoj pat atsiprašęs. Jis nustebo sužinojęs apie I. R. oficialų kreipimąsi į įmonės vadovą, siekiant iš jo nurodymo atsakovui atsiprašyti ir paneigti melagingą teiginį bei skirti drausminę nuobaudą. Nedelsdamas I. R. atsiprašė už asmeninės nuomonės išsakymą, dėl kurio, kaip teigia I. R., ji patyrė įžeidimą, ir pasiūlė taikytis. Pažymėjo, kad negali būti įpareigotas paneigti melagingo teiginio apie mokslo diplomo įsigijimą turguje, nes niekada tokio teiginio nėra išsakęs (b.l. 29-32).

10.VĮ Vilniaus miškų urėdijos sekretorė K. K. 2016-04-11 raštu patvirtino, kad 2016-04-05 atsakovas miškų urėdui A. N. pasakė, jog personalo inspektorė I. R. savo aukštojo mokslo diplomą įsigijo Kalvarijų turguje. Šį teiginį ji išgirdo būdama sekretoriate per praviras miškų urėdo A. N. kabineto duris. Tuo metu sekretoriate taip pat buvo Dūkštų girininkijos girininkas L. V. bei Parudaminos girininkijos girininkas G. J. M. (b.l. 25).

11.Parudaminos girininkijos girininkas G. J. M. 2016-04-14 rašytiniame patvirtinime nurodė, kad 2016-04-05 būdamas sekretoriate girdėjo kaip atsakovas miškų urėdo kabinete pasakė, kad personalo inspektorė I. R. savo aukštojo mokslo diplomą įsigijo Kalvarijų turguje. Šį pokalbį girdėjo būdamas sekretoriate per praviras miškų urėdo kabineto duris. Jis norėjo užeiti į miškų urėdo kabinetą, bet jis pasakė uždaryti duris. Jam uždarius duris dar kelias minutes laikė kol baigsis pokalbis (b.l. 24).

12.Dūkštų girininkijos girininkas L. V. 2016-04-15 rašytiniame patvirtinime nurodė, kad 2016-04-05, būdamas miškų urėdijos sekretoriate, per miškų urėdo atviras kabineto duris girdėjo atsakovo pasakytą sakinį miškų urėdui, kad personalo inspektorė I. R. išsilavinimą patvirtinantį dokumentą įsigijo Kalvarijų turguje (b.l. 23).

13.VĮ Vilniaus miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas A. V. 2016-04-20 parengė išvadą Nr. R1-316 „Dėl A. B. tarnybinės etikos nusižengimo“, kuriame nurodė, kad įvertinęs tarnybinės etikos nusižengimui reikšmingas aplinkybes nustatė, kad atsakovas galimai pažeidė VĮ Vilniaus miškų urėdijos valstybinių miškų pareigūnų ir kitų darbuotojų, turinčių administravimo įgaliojimus, veiklos etikos taisyklių, patvirtintų VĮ Vilniaus miškų urėdijos miškų urėdo 2002-12-11 Nr. 190 „Dėl VĮ Vilniaus miškų urėdijos miškų pareigūnų ir kitų darbuotojų, turinčių administravimo įgaliojimus, veiklos etikos taisyklių bei tarnybinės etikos pažeidimų nagrinėjimo ir drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos patvirtinimo“ 2.1, 9.2 ir 9.4 reikalavimus ir nesilaikė Taisyklėse įtvirtintų pagarbos žmogui ir valstybei bei pavyzdingumo principų (b.l. 20-22). Išvadoje nurodė, kad atsakovas padarė tarnybinės etikos nusižengimą tyčia, nes jis 2016-04-05 apie 15 val. eidamas girininko pareigas VĮ Vilniaus miškų urėdijos patalpose pasakydamas, jog I. R. savo mokslo diplomą nupirko Kalvarijų turguje, pažemino ją ir įžeidė jos orumą. Pasakęs tą patį sakinį miškų urėdui, tai girdint kitiems darbuotojams, atsakovas sumenkino I. R. autoritetą ir profesinį prestižą. Taip pat nurodė, kad galima teigti, jog atsakovas pripažino savo kaltus veiksmus, nes atsiprašė. Išvada pasiūlė atsakovui skirti drausminę nuobaudą – papeikimą.

14.VĮ Vilniaus miškų urėdijos miškų urėdas A. N. 2016-04-22 įsakymu Nr. P-59 „Dėl drausminės nuobaudos A. B. skyrimo“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 234, 236-238, 240, 241 straipsniais, atsižvelgdamas į vyr. miškininko A. V. 2016-04-20 išvadą Nr. R1-316 „Dėl A. B. tarnybinės etikos nusižengimo“ ir įvertinęs Tarų girininkijos girininko A. B. 2016‑04‑13 paaiškinimą, skyrė Taurų girininkijos girininkui (atsakovui) A. B. drausminę nuobaudą – papeikimą už VĮ Vilniaus miškų urėdijos valstybinių miškų pareigūnų ir kitų darbuotojų, turinčių administravimo įgaliojimus, veiklos etikos taisyklių, patvirtintų VĮ Vilniaus miškų urėdijos miškų urėdo 2002-12-11 Nr. 190 „Dėl VĮ Vilniaus miškų urėdijos valstybinių miškų pareigūnų ir kitų darbuotojų, turinčių administravimo įgaliojimus, veiklos etikos taisyklių bei tarnybinės etikos pažeidimų nagrinėjimo ir drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos patvirtinimo, 2.1, 9.2 ir 9.4 p. pažeidimus (b.l. 19).

15.Atsakovas A. B. 2016-04-25 pateikė prašymą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijai dėl drausminės nuobaudos panaikinimo (b.l. 16-17). Prašyme nurodė, kad nepaisant to, kad drausminės nuobaudos skyrimas už tarnybinės etikos nusižengimus reglamentuotas VĮ Vilniaus miškų urėdijos valstybinių miškų pareigūnų ir darbuotojų, turinčių administravimo įgaliojimus, tarnybinės etikos pažeidimų nagrinėjimo ir drausminių nuobaudų skyrimo tvarkoje, VĮ Vilniaus miškų urėdijos miškų urėdas atsižvelgdamas į vyr. miškininko A. V. 2016-04-20 išvadą Nr. R1-316 „Dėl A. B. tarnybinės etikos nusižengimo“ ir įvertinęs Taurų girininkijos girininko A. B. 2016-04-13 paaiškinimą, 2016-04-22 įsakymu Nr. P-59 paskyrė jam drausminę nuobaudą – papeikimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 234, 236-238, 240, 241 straipsniais, todėl drausminė nuobauda paskirta neteisingai, nes paskirta pažeidžiant drausminės nuobaudos skyrimo tvarką, t.y. nesivadovauta Tvarka, taip pat įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo nėra nuorodų nei į pažeidimo padarymo laiką, nei į jo kaltus veiksmus, nei į padarytos žalos pobūdį, dėl kurios atsiradimo drausminė nuobauda paskirta, todėl neaišku už ką jam paskirta drausminė nuobauda.

16.Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija 2016-05-31 priėmė sprendimą Nr. DGKS-2536 Darbo byloje Nr. APS-36-7256, kuriuo A. B. prašymą Dėl drausminės nuobaudos panaikinimo tenkino drausminę nuobaudą – papeikimą, pareikštą VĮ „Vilniaus miškų urėdija“ miškų urėdo 2016-04-22 įsakymu Nr. O-59 „Dėl drausminės nuobaudos A. B. skyrimo“ panaikino kaip nepagrįstą (b.l. 12-15). Sprendime nurodyta, kad šiuo atveju ieškovo darbo byloje (A. B.) nėra įrodyta, kokios žalingos pasekmės dėl jo veikimo/neveikimo atsirado, nenustatyta. Kokiais objektyviais duomenimis tyrimą atlikęs pareigūnas rėmėsi, pranešime nenurodoma, įvardinamas tikrai vienintelis šaltinis – I. R. tarnybinis pranešimas, kurio teiginiai gali būti vertinami subjektyviai. Taip pat pranešime konstatuojama, kad <...> pasakęs tą patį sakinį apie I. R. mokslo diplomo įsigijimą turguje miškų urėdo A. N. ir kitų kolegų (sekretorės K. K.) akyse <...>, nors minėtų asmenų rašytinių šio teiginio patvirtinimų nėra. Tarnybinės etikos nusižengimo tyrimo metu nebuvo atkreiptas dėmesys į incidento kilimo priežastis, nėra aiškintasi, kokia, būtent, frazė (alegorija) buvo ištarta, ar „galimai įsigijusi“, ar „įsigijusi“. Tarnybinės etikos nusižengimo tyrimas atliktas remiantis tikrai I. R. tarnybiniu pranešimu, kiti įrodymai, kuriais būtų galima remtis siūlant skirti drausminę nuobaudą nepaminėti ir jų neieškota. Nekonkretizuota, kokiais, konkrečiais veiksmais, ieškovas (A. B.) pažeidė Etikos taisyklių 2.1., 9.2., 9.4. punktus, t.y. nenustatinėtos aplinkybės, kuriomis pažeidimas buvo padarytas, ar galėjo jie būti išprovokuoti (kaip teigiama ieškovo paaiškinime), kas šiuos pažeidimus gali patvirtinti ir kokią žalą savo veiksmais pažeidėjas padarė konkrečiam asmeniui, įstaigai, nustatytai tvarka ir pan. Nesigilinta į sąvoką „orumas“, kuris, atsakovės tvirtinimu, buvo pažeistas. Nėra nustatyta, kad duomenys buvo paskleisti ir tapo žinomi tretiesiems asmenims. Urėdui bei nusižengimą tyrusiam pareigūnui jie tapo žinomi pačios I. R. iniciatyva, po dviejų dienų nuo incidento administracijai pateikus tarnybinį pranešimą. VĮ „Vilniaus miškų urėdijos“ miškų urėdo 2016‑04‑22 įsakyme Nr. P-59 „Dėl drausminės nuobaudos A. B. skyrimo“ nenurodyta galimo drausmės pažeidimo vieta, data bei laikas, neįvardijama drausmės pažeidimo sudėtis bei žala (moralinė, visuomenėje nusistovėjusiai tvarkai ir/ar pan.), nenurodyta ar buvo padaryta žala tarnybinį pranešimą pateikusios darbuotojos reputacijai, nekonkretizuoti Etikos taisyklių 2.1, 9.2, 9.4 punktuose įvardintų nuostatų pažeidimai, leidžiant suprasti, kad šių punktų nuostatos buvo pažeistos visoje jų apimtyje. Priimant įsakymą vadovautasi 2016-04-20 išvada Nr. R1-316 ir ieškovo paaiškinimu, nors šiuose dokumentuose yra akivaizdžių ir nepašalintų prieštaravimų, kuriuos reikėjo ir buvo įmanoma pašalinti.

17.VĮ Vilniaus miškų urėdijos valstybinių miškų pareigūnų ir kitų darbuotojų, turinčių administravimo įgaliojimus, veiklos etikos taisyklėse, patvirtintose VĮ Vilniaus miškų urėdijos miškų urėdo 2002-12-11 įsakymu Nr. 190, įtvirtinta, kad valstybinių miškų pareigūnai ir kiti darbuotojai privalo gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų reikalavimų, valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (2.1 punktas); būti mandagiems, maloniems, paslaugiems ir tvarkingiems (9.2 punktas); būti tolerantiškiems, pagarbiai elgtis su kitais valstybinių miškų pareigūnais ir kitais darbuotojais bei žmonėmis (9.4 punktas) (b.l. 35-38).

18.Drausminių nuobaudų skyrimą valstybinių miškų pareigūnams ir kitiems darbuotojams už tarnybinės etikos taisyklių pažeidimus reglamentuoja VĮ Vilniaus miškų urėdijos valstybinių miškų pareigūnų ir kitų darbuotojų, turinčių administravimo įgaliojimus, tarnybinės etikos pažeidimų nagrinėjimo ir drausminių nuobaudų skyrimo tvarka (b.l. 39-40).

19.Iš aukščiau nurodytos bylos medžiagos matyti,kad ieškovas 2016-04-05 darbe bendradarbei I. R. dėl jos nekompetencijos dėl jos paruošto atsakymo į jo skundą pasakė jai,kad ji įgijo savo mokslo diplomą Kalvarijų turguje.Tą pačią dieną jis,paaiškinęs miškų urėdui A. N. kas yra netikslu jo gautame atsakyme į skundą,tai pakartojo jam esant jiems dviems,be I. R., pastarojo kabinete.Teismas neturi pagrindo daryti išvadą,kad atsakovas turėjo tikslą paskleisti savo nuomonę dėl bendradarbės nekompetencijos tokia forma,kurią išsakė savo vadovui.Tokią išvadą padarė ir ieškovo atstovas dublike-„ teiginys - diplomo pirkimas turguje, visada reiškia prastą asmens profesinių gebėjimų vertinimą, o dažnai visiškos profesinės kompetencijos nebuvimą.“(3 punktas)

21.Teismui akivaizdu,kad atsakovas kalbėjo apie I. R. nekompetenciją,o ne apie jos aukštojo diplomo pirkimą Kalvarijų turguje.Teismas nesiima toliau analizuoti ieškovų nurodomą situaciją dėl diplomo pirkimo,kaip žeminančią ieškovo darbuotoją ta apimtimi,kadangi teismui aišku,kad nusipirkti turguje tokį diplomą,kurį pateikus valstybinei institucijai būtų galimybė dirbti darbą laikant,kad asmuo buvo įgijęs aukštąjį išsilavinimą teisėtai, nėra galimybės((duomenys neskelbtini) str.).

22.D. G. Komisijai nebuvo pateikta 10,11,12 punktuose nurodomi paaiškinimai.

23.LR Civilinio proceso kodekso 12 str. nustato, kad civilines bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Analogiška norma įtvirtinta ir Teismų įstatymo 34 straipsnio pirmojoje dalyje, taip pat Lietuvos A. T. praktikoje „<....> civilinės bylos teismuose nagrinėjamos taikantis ginčo šalių rungimosi principo“ (2002 m. birželio 19 d. LAT nutartis, civ.b. Nr.3K-3-878/2002). LR CPK 42 straipsnio 1 dalyje, 46 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 2 dalyje, 50 straipsnyje ir 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę teikti teismui įrodymus. Pagal LR CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (LR (duomenys neskelbtini) straipsnis). Taigi, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga (LAT Senato nutarimu Nr. 51 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga). Lietuvos A. T. taip pat pažymi, kad „Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigą (onus probandi), bet ir jų paskirstymo taisykles. Pačios bendriausios šių pareigų paskirstymo taisyklės yra suformuluotos LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia - ieškovui reikia įrodyti ieškinio <...> faktinį pagrindą“. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl šių aplinkybių egzistavimo ir išvadą dėl tokių aplinkybių egzistavimo teismas gali daryti tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas buvo, negu nebuvo. Tokia taisyklė yra suformuota Lietuvos A. T. praktikoje (Lietuvos A. T. m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-558/2007.

24.Analizuojant I. R. 2016-04-11 tarnybinį pranešimą (7 punktas) pažodiui galima padaryti išvadą,kad jai apie atsakovo pasakymą dėl diplomo pirkimo pasakė miškų urėdas ir sekretorė.Šis pranešimas skirtas tam pačiam asmeniui A. N..

25.Analizuojant vizualiai ir lingvistiškai pagal stilių ir turinį,patvirtinimai dėl informacijos suteikimo 2016-04-14 ir 15 dienomis(11,12 punktai) surašyti tuo pačiu kompiuteriu ir iš to paties failo,nes adresatas-„Vyriausiajam miškininkui A. V.“ sutampa pagal plotį aukštį ir šriftą pridėjus du lapus vienas prie kito idealiai;pirmojo užrašo trys eilutės sutampa pagal aukštį ir išsidėstymą lape,bet nesutampa plotyje todėl,kad skiriasi žodžių radžių skaičius(t.y. žodžiai nevienodo ilgio-urėdijų pavadinimai skiriasi);eilutės su užrašu “patvirtinimas dėl informacijos suteikimo“ sutampa lapo pločio ir ilgio atžvilgiu beveik idealiai;nesutampa vietovės kur surašyti patvirtinimai-vienas rašytas Dūkštose,kitas rašytas Karuziškėse;pirmas žodis pirmoje eilutėje dėstomoje dalyje-“Atsakydamas“ abiejuose raštuose sutampa lapo ilgio pločio atžvilgiu beveik idealiai;atsakymų turinio stilius yra toks,kad atrodo rašė tas pats asmuo tik kitaip sudėlioti žodžiai,nes į akis krenta tai,kad pirmą patvirtinimą 2016-04-14 surašė G. J. M.,o kitą L. V.,t.y.skirtingų tautybių aasmenys,bet padarė tai vienodu stiliumi ir forma,ir skirtingose vietose, ir skirtingu laiku,ir pateikta formaliai skirtingu laiku miškų urėdui.

26.Bylos duomenimis(iš atsakovo paaiškinimo),kurie nepaneigti,I. R. ėjo tuo metu VĮ Vilniaus miškų urėdijos juristės funkcijas(b.l.30,6 pastraipa nuo viršaus).

27.Ieškovas neneigė atsakovo pasakytos informacijos apie I. R.,kad ji buvo „tuometinio generalinio miškų urėdo pavaduotojo gyvenimo partnerė, jie veda bendrą ūkį, turi vaiką.“

28.Ieškovas nurodė,kad G.J. M. ir L. V. priimti į darbą ne konkurso tvarka,t.y. pažeidžiant nustatytą tvarką,ir tai savo skunde miškų urėdui nurodė ieškovas.To ieškovas neneigė.Tai rodo,kad šie asmenys buvo šališki atsakovo atžvilgiu.

29.Vyr.miškininko išvados Ižanginės dalies paskutinio sakinio dalis “...2.1, 9.2 ir 9.4p. reikalavimus ir nesilaikė Taisyklėse įtvirtintų pagarbos žmogui ir valstybei bei pavyzdingumo principų“ visiškai sutampa(t.y. tapatūs skaitmenų ir raidžių seka) su I. R. pranešimo(b.l.33,7 punktas) 3 pastraipos paskutinio sakinio dalimi,kuri parsideda skaičiumi „2.1.“.Tai galima paaiškinti dviem aspektais.Pirma,ši dalis buvo nukopijuota iš I. R. rašto į išvadą;antra-I. R. galėjo paruošti išvadą vyr.miškininkui,kaip teisininkė.

30.Ieškovo argumentas apie tai,kad neesant galiojančių drausminių nuobaudų negalima spręsti apie asmens nekompetenciją ar neprofesionalumą nepriimtinas,nes prieštarauja bendrajai logikai(žiūrint iš ieškovo pusės priešingai-kiekvienas yra profesionalus ir kompetentingas kiekvienu atveju,jeigu neturi galiojančių drausminių nuobaudų,bet to pasakyti kiekvienu atskiru atveju negalima,kas teismui yra akivaizdu).

31.Teismas abejoja,kad vyr.miškininkas A. V. turi teisinių žinių ir savarankiškai,be teisininko pagalbos gali dėstyti LAT praktiką ir išvadas dėl garbės ir orumo klausimų,ir jas pateikti kaip išvados argumentus,lemiančius išvadą apie atsakovo veiksmus dėl darbo drausmės pažeidimo 2016-04-05.

32.Lietuvos A. T. praktikoje suformuluotos principinės nuostatos dėl darbuotojo drausminės atsakomybės pagrindų ir sąlygų, kurie reikšmingi sprendžiant drausminės nuobaudos skyrimo klausimą, pasisakyta dėl drausminės nuobaudos parinkimo kriterijų ir pan. (pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. C. v. individuali L. Š. įmonė „Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. C. v. Alytaus sporto ir rekreacijos centras, bylos Nr. 3K-3-393/2009). DK 238 straipsnyje, reglamentuojančiame drausminės nuobaudos parinkimą, nustatyta, jog, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.

33.Esamų argumentų ir faktinių aplinkybių analizė teismui leidžia daryti objektyvią išvadą,kad atsakovas,vietoj to,kad tiesiai pasakytų I. R. ir jo vadovui apie pastarosios nekompetenciją konkrečiu klausimu,tai padarė kitu būdu,kuri išakyta palyginimo forma.

34.Šis pasakymas buvo skirtas tik dviems asmenims-pačiai I. R. ir tik atsakovo vadovui,bet kiekvienam atskirai,o nebuvo skirtas paskleisti tokios formos nuomonę platesniam asmenų ratui arba bendradarbiams.

35.Atsižvelgiant į I. R. pranešimą ir išanalizuotus teismui pateiktus patvirtinimus,teismas abejoja,kad apie urėdo ir atsakovo pokalbį 2016-04-05 girdėjo per praviras duris L. V. ir G.J. M. ,ir kad jie patys savarankiškai surašė 2016-04-14,15 patvirtinimus,kurie pateikti į bylą.

36.Teismas turi pagrindą sutikti su atsakovo paaiškinimais,kad jis darbovietės valdžiai yra „nepatogus“ darbuotojas,nes kelia klausimus,rašo skundus dėl neišmokėto ar neteisingai išmokėto darbo užmokesčio,dėl neteisėto priėmimo į darbą tų asmenų,kurie su kuriais sudaryta darbo sutartis ne be atsakingų už tai asmenų sutikimo nesilaikant įstatymo ir poįstatyminių aktų reikalavimo(galimai nagrinėjant priėmimo klausimus su personalo skyriaus inspektorės I. R. žinia)(b.l.57-69).

37. Lietuvos A. T. praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (Lietuvos A. T. 2006-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (Lietuvos A. T. 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2007). E. Ž. T. T. praktikoje taip pat aiškiai atskiriama fakto konstatavimas (angl. k. statements of fact) ir vertinamieji teiginiai (angl. k. value judgments). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.Šiuo atveju atsakovas nepaskleidė žinią,nes jo išreikšti žodžiai aiškiai suprantami ir paties ieškovo,kad tai išsakytas „teiginys - diplomo pirkimas turguje, visada reiškia prastą asmens profesinių gebėjimų vertinimą, o dažnai visiškos profesinės kompetencijos nebuvimą.“Tokiu būdu akivaizdu,kad atsakovas pasakė dviem asmenims savo nuomonę ne tiesiogine,operkeltine prame apie I. R. kompetenciją.

38. Atsakovas savo išsireiškimu netinkama forma išreiškė neigiamą nuomonę apie I. R. kompetenciją konkrečiu klausimu. Nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, pagarbiai ir neužgauliai, tačiau šių reikalavimų atsakovas, reikšdamas savo nuomonę tiek jai pačiai,tiek urėdui, nepaisė. Nežiūrint to, kaip minėta, Lietuvos A. T. praktikoje pripažįstama, kad asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami tik nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą. Nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovas paskleidė nuomonę (ne žinias), kuriai netaikytinas atitikimo tikrovei kriterijus. Atsakovo išsakyta nuomonė jo pateikta forma ir I. R. asmuo, vertinant objektyviai, šiuo konkrečiu atveju pernelyg ieškovo sureikšminta,kad būtų pagrindas pripažinti jos garbės ir orumo pažeidimą.Ieškovas tokių pagrindų neįrodė.

39.Teismas mato, kad atsakovas, pasakydamas savo nuomonę ne tik I. R.,bet ir urėdui,nesiekė sumenkinti jos garbę ir orumą ar pažeminti ją kitų asmenų akivaizdoje, dėl to teismas negali konstatuoti atsakovo teisinės atsakomybės.Atsakovo pasisakymas negali būti įvertintas remiantis tiesos kriterijumi ir negali būti laikomas žinia. Nurodomo pasisakymo negalima vertinti kaip žinių apie bendradarbę paskleidimą, o asmens išsakyta nuomonė dėl jos kompetencijos nežemina asmens garbės ir orumo.

40.Teismas sutinka su ieškovo pozicija,kad atsakovui, kaip valstybės pareigūnui,turinčiam administracinius įgaliojimus keliami ir taikomi aukštesni tiek elgesio, tiek minties reiškimo standartai, tuo pačiu ir griežtesni atsakomybės standartų reikalavimai.Tačiau byloje nenustatyta,kad atsakovo elgesys buvo nepagarba I. R. atžvilgiu.Taip pat teismas negali vertinti,kad nuomonės išsakymas yra nemandagus elgesys.Atsakovas nenusižengė vidaus tvarkos taisyklėms.Sutiktina,kad atsakovas nebuvo tolerantiškas su I. R.,tačiau teismas neturi pagrindo laikyti šioje situacijoe,kad tai suponuoja drausminę atsakomybę skiriant atsakovui už netolerantiškos nuomonės išsakymą bendradarbiui ir jo viršininkui apie pastarąją papeikimą,kas abstrakčiai apie tai nurodyta 2016-04-22 įsakyme (b.l.19,36-38).Teismas gali daryti labiau tikėtiną prielaidą,kad tokiu būdu urėdas rodo atsakovui jo kritikos ribas ne tik konkrečios darbuotojos atžvilgiu,bet ir bendrai jo darbovietėje.

41.Teismas sutinka su Darbo ginčų komisijos išvada jos nurodomoje apimtyje:1) ieškovo kaltė nėra įrodyta, kokios žalingos pasekmės dėl jo veikimo/neveikimo atsirado nenustatyta;2) nesigilinta į sąvoką orumas, kuris atsakovės tvirtinimu buvo pažeistas; Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad minimi duomenys buvo paskleisti;3) nenurodyta ar buvo padaryta žala tarnybinį pranešimą pateikusios darbuotojos reputacijai;4) priimant įsakymą vadovautasi 2016 m. balandžio 20 d. išvada Nr. R1-316 ir ieškovo paaiškinimu, nors šiuose dokumentuose yra akivaizdžių ir nepašalintų prieštaravimų, kuriuos reikėjo ir buvo įmanoma pašalinti.

42.Nenustačius civilinei atsakomybei kilti numatytų sąlygų,ir taip pat pagrindų naikinti DGK 2016-05-31 sprendimą,ieškinys netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43.Ieškovas VĮ „Vilniaus miškų urėdija“ už pareikštus reikalavimus sumokėjo 41,00 Eur žyminį mokestį (b.l. 9) ir turėjo 2 150,00 Eur teisinių paslaugų išlaidų (300,00 Eur už atsiliepimo parengimą darbo byloje DGK; 1 200,00 Eur už ieškinio parengimą; 100,00 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose; 550,00 Eur už dubliko parengimą), t.y. iš viso 2 191,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (b.l. 79-87). Teismas mato,kad ieškovas už teisines paslaugas yra sumokėjęs 3391 eurą,kurios buvo nebūtinos valstybės išlaidos,ir kurios nėra priteisiamos valstybės institucijai ne dėl atsakovo kaltės ar veiksmų,o dėl pačio ieškovo veiksmų,kai buvusią susidariusią situaciją nešališkai galima buvo išspręsti neginčo ir neteisminiu keliu, ir valstybei nepatirti tiesioginio finansinio nuostolio nei praeityje,nei ateityje,kadangi formaliai nebus pritaikyta CPK 96 str.2d.,o vadovaujamasis CPK 93 str..

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 93,178,180,182,259-269,270 straipsniais,

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius