- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-25
- Bylos Nr.
- e2S-2364-413/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- O. K.
- Atsakovas
- L. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-3541-418/2025, pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovui L. K. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, atsakovo L. K. priešieškinį ieškovei O. K. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, trečias asmuo bankas AB „Swedbank“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Alytaus apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovui L. K. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, ir pagal atsakovo L. K. priešieškinį ieškovei O. K. dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, trečias asmuo bankas AB „Swedbank“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
2. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. balandžio 15 d. nutartimi taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatė nepilnamečių vaikų K. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir K. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) laikinąją gyvenamąją vietą su atsakovu L. K.; nustatė laikiną motinos O. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir priteisė iš ieškovės laikiną išlaikymą vaikams – kiekvienam vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirdamas vaikų tėvą L. K.. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2025m. rugsėjo 15 d.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė pakeisti 2025 m. balandžio 15 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir iki bus priimtas teismo sprendimas:
3.1. nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų K. K. ir K. K. gyvenamąją vietą su motina O. K.;
3.2. nustatyti laikiną tėvo L. K. bendravimo su dukra K. K. ir sūnumi K. K. tvarką;
3.3. priteisti iš atsakovo L. K. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. K. ir K. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur kiekvienam vaikui, paskiriant šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise vaikų motiną.
4. Ieškovė prašyme nurodė, kad ne atsakovas, o ieškovė nuolat gyveno su sūnumi K., iki atsakovas neteisėtais būdais ir prievarta iš ieškovės vaiką pagrobė, uždrausdamas jam susitikti su motina ir grįžti į motinos gyvenamąją vietą; motina, o ne tėvas nuolatos rūpinasi sūnaus sveikata; vaikas yra išreiškęs norą daugiau būti su motina, jo netenkina trumpi pasimatymai ir ilgas nesimatymas su mama. Teismas turi duomenis, patvirtinančius sūnaus K. neįgalumą, dukra K. gyvendama su tėvu jaučiasi blogai, nori gyventi su ieškove, tačiau bijo apie tai pasakyti tėvui.
Atsiliepimas
5. Atsakovas prašė ieškovės prašymą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti nepakeistas. Nurodė, kad tėvas nedraudžia dukrai bendrauti su motina, ji bet kada gali aplankyti ieškovę, pas ją nakvoti, susitikti, komunikuoti telefonu. Atsakovas nuo pat sūnaus gimimo rūpinosi jo sveikata ir ugdymu, tėvo iniciatyva sūnus buvo ištirtas ir nustatytas autizmo spektro sutrikimas, dėl to atsakovas susipažino su specialistais ir su jais konsultuojasi iki šiol.
6. Išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje prašė ieškovės prašymą atmesti. Nurodė, kad atsakovas po teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir toliau tinkamai rūpinasi vaikais, vaikams gyvenamoji vieta yra įprasta, nes ten visada gyveno, o laikinas gyvenamosios vietos pakeitimas reikštų socialinių ryšių nutraukimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 11d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.
8. Teismas nurodė, kad nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Teismas pažymėjo, kad prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones turi būti pagrįstas konkrečiais įrodymais, patvirtinančiais, kad pasikeitė aplinkybės, lėmusios pirminį jų taikymą.
9. Teismo vertinimu, savaime suprantama, kad šalims gyvenant kartu, jos gyveno kartu su savo nepilnamečiais vaikais. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais išsikraustė iš atsakovo buto 2023 m. birželio 15 d. ir nuo to laiko vaikai, vėliau tik sūnus, gyveno kartu su ieškove jos nuomojamame bute iki 2024 m. vasario mėnesio. Šias aplinkybes nurodė pati ieškovė savo ieškinyje, todėl, priešingai nei teigia ieškovė, tai nėra naujos aplinkybės, atsiradusios po 2025 m. balandžio 15 d. nutarties priėmimo. Anot teismo, šiuo atveju neturi reikšmės bylos nagrinėjimui ta aplinkybė, kad atsakovas neteisėtais būdais ir prievarta pagrobė iš ieškovės vaiką. Be to, kaip pažymėjo teismas, iš bylos duomenų matyti, kad tiek ieškovė be atsakovo žinios išsikraustė su vaikais į nuomojamąjį butą, tiek atsakovas atsakomaisiais veiksmais pasiėmė iš ieškovės vaikus, kas rodo, kad tarp šalių kilo ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, kuris bus sprendžiamas bylą nagrinėjant iš esmės.
10. Teismas nurodė, kad savo procesiniais dokumentais šalys išsamiai ir detaliai aptarinėja ir įrodinėja aplinkybes, kuris iš tėvų geriau įgyvendina tėvų valdžią, tačiau tėvai turi pareigą tinkamai įgyvendinti tėvų valdžią nepriklausomai nuo to, su kuria iš šalių gyvena nepilnamečiai vaikai. Todėl, teismo vertinimu, ieškovės rūpinimasis sūnumi tėra tik jos, kaip motinos, pareigos vykdymas, o ne pagrindas keisti laikinąsias apsaugos priemones. Į bylą pateikti atsakovo įrodymai paneigia ieškovės nurodomas aplinkybes, kad atsakovas nesirūpina sūnumi.
11. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog abi šalys netinkamai vykdytų savo kaip tėvų pareigas. Priešingai, iš pateikto į bylą Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centro 2025 m. balandžio 15 d. pagalbos plano (b. t. 1, b. l. 182-187) teismas sprendė, kad abu tėvai geba atliepti vaikų poreikius, interesus, stengiasi užtikrinti vaikų gerovę, kad tėvams netrūksta įgūdžių rūpinantis vaikais ar užtikrinti jiems reikiamą pagalbą. Kitų duomenų, kad nepilnamečių vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu keltų realią grėsmę vaikų turtiniams ar neturtiniams interesams po priimtos teismo nutarties ieškovė nepateikė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
12. Atskiruoju skundu ieškovė O. K. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 11d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti. Atskirajame skunde nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:
12.1. Teismas grubiai pažeidė vaikų teises į jų ryšį su motina. Vaikai ir toliau patiria įtampas ir psichologinį smurtą iš tėvo pusės, kuris nebendradarbiauja su ieškove, nepaiso vaikų interesų teisindamasis teismo nutartimi, kuri yra apskųsta, tačiau ieškovė yra priversta jos laikytis. Skundžiama nutartis prieštarauja vaikų norams ir jų nuomonei.
12.2. Ieškovė buvo pateikusi teismui įrodymus: garso įrašą, kuriame vaikų akivaizdoje atsakovas žemina ieškovę ir ją niekina; garso įrašą, kuriame dukra skundžiasi netinkamomis gyvenimo sąlygomis pas atsakovą; dukters K. susirašinėjimą su ieškove, patvirtinantį, kad dukra nori gyventi su motina, tačiau bijo tėvo reakcijos; kitus įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas vienašališkai sprendžia svarbius neįgalų sūnų liečiančius klausimus, neatitinkančius vaiko interesų. Svarbūs įrodymai byloje yra vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, vaikų nuomonės išklausymo aktai, kurių teismas nevertino ir jų neaptarė. Tai reiškia, kad teismas netyrė ir nevertino laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pagrindą sudarančių įrodymų.
12.3. Ieškovė pateikė įrodymus, kad siekdama padėti dukrai, ji užregistravo vaiką pas psichologą, tačiau atsakovas vizitą atšaukė, įrodinėdamas, kad ieškovės parinkta psichologė yra nekompetentinga, o kompetentinga psichologė bus tik ta, kurią parinks atsakovas. Šis įrodymas akivaizdžiai parodo tėvo vienvaldiškumą vaikų atžvilgiu, jo nelojalumą motinos sprendimams ir nebendradarbiavimą su ieškove svarbiais vaikams klausimais.
12.4. Teismas nemotyvavo, kodėl nesivadovavo 2025 m. liepos 2 d. VTAS išvada Nr. 11SD-2003, kurioje yra nurodyta, kad įvertinus nepilnamečių vaikų išsakytas nuomones, jog jie nori gyventi po savaitę pas kiekvieną iš tėvų ir nustačius laikiną, iki teismo sprendimo priėmimo, tėvų bendravimo su vaikais 50:50 tvarką, nebūtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, kas reiškia, kad tokios tvarkos nenustačius, vaikų interesai būtų pažeisti. Išvadoje taip pat nurodyta, kad nustačius laikiną tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką pagal modelį 50:50 laiko, keistinas teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutartimi nustatytas išlaikymas vaikams. Tai reiškia, kad teismo nutartis prieštarauja vaikų interesams.
12.5. Tuo atveju, jei teismas vaiko nuomonės nevertina arba sprendžia kitaip nei vaikas yra ją išreiškęs, jis privalo motyvuoti, kodėl vaiko pozicija nėra tenkinama ar laikoma nesuderinama su vaiko interesais. Toks reikalavimas išplaukia iš Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnio, nustatančio, kad vaiko nuomonė turi būti tinkamai įvertinta atsižvelgiant į jo amžių ir brandą. Analogišką poziciją yra suformavęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, pabrėždamas, kad vaiko balso nepaisymas bylose dėl globos, gyvenamosios vietos ar bendravimo gali pažeisti vaiko teisę į pagarbą šeimos gyvenimui.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas L. K. prašo jį atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Kaip teisingai nurodė teismas skundžiamoje nutartyje, prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones turi būti pagrįstas konkrečiais įrodymais, patvirtinančiais, kad pasikeitė aplinkybės, lėmusios pirminį jų taikymą. Ieškovė kartu su prašymu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nepilnamečių vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu keltų realią grėsmę vaikų turtiniams ar neturtiniams interesams.
13.2. Teismas nutartyje įvertino ieškovės pateiktus įrodymus (įrašus ir žinutes) ir nurodė, jog jie labiau patvirtina nuolatinius tarpusavio nesutarimus tarp tėvų, bet ne faktą, jog atsakovo santykiai su vaikais yra netinkami ar keliantys grėsmę jų interesams. Be to, teismas pagrįstai pažymėjo, kad susirašinėjimas su dukra K. yra fragmentiškas ir negali patvirtinti reikšmingų aplinkybių sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
13.3. Joks psichologinis smurtas prieš dukrą nebuvo ir nėra naudojamas. Priešingai, atsakovas pats skatina dukros bendravimą su motina. Dukrai sudaromos sąlygos nevaržomai bendrauti su motina tiek telefonu, tiek gyvai, o pati dukra gali apsistoti pas motiną kada tik nori, grįžti pas atsakovą jai patogiu metu. Dukra taip pat yra nurodžiusi, kad ją vargina nuolatiniai įvairių institucijų vizitai į namus, inicijuoti motinos skundų, t. y. vaikų teisių apsaugos specialistų, policijos ir kitų tarnybų atstovų apsilankymai. Būtent tai, o ne atsakovo veiksmai, lemia dukros emocinę įtampą ir neigiamas emocijas.
13.4. Vaiko teisių apsaugos specialistai, kurie bendravo su vaikais, vertino jų gyvenimo sąlygas ir situaciją šeimoje, aiškiai nurodė, jog nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos keitimas laikinojo bendravimo priemonių taikymo laikotarpiu būtų netikslingas. VTAS išvadoje konstatuota, kad atsakovas tinkamai rūpinasi vaikais, jų poreikiai yra užtikrinami, o vaikų gyvenamosios vietos keitimas šiuo metu neatitiktų jų interesų. Teismas į minėtas išvadas atsižvelgė, todėl ieškovė be jokio pagrindo teigia, jog teismas neįvertino minėtos VTAS išvados.
13.5. Pasisakydamas dėl vaikų nuomonės, atsakovas pažymi, kad sūnui K. yra nustatytas autizmo spektro sutrikimas. Tokią diagnozę turintiems vaikams ypatingą reikšmę turi pastovumas, aiški rutina ir nuspėjama aplinka, nes nuolatiniai pokyčiai ar dažnas gyvenamosios vietos keitimas gali sukelti papildomą emocinę įtampą, destabilizuoti jo raidą bei neigiamai paveikti psichologinę būklę. Todėl, nors vaikas gali išsakyti norą gyventi pakaitomis pas abu tėvus, realiai jo interesus labiau atitinka nuolatinė gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, užtikrinant stabilumą ir kasdienę rutiną. Pažymi, kad dukrai šiuo metu yra 13 metų, todėl, atsižvelgiant į jos amžių bei brandą, bendravimo su motina tvarka nėra nustatoma priverstinai – dukra pati gali laisvai apsispręsti, su kuriuo iš tėvų ir kada nori leisti laiką.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus (2025 m. rugsėjo 24 d. nepilnamečių vaikų situacijos vertinimo sprendimus; 2025 m. spalio 16 d. pagalbos planą; dukters K. žinutes apie patiriamą depresiją; 2025 m. lapkričio 3 d. VTAS išvadą Nr. 11SD-3327; 2025 m. spalio 31 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą; 2025 m. spalio 31 d. Vaikų nuomonės išklausymo aktus; Druskininkų „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos 2025 m. spalio 31 d. raštą), kuriuos prašo prijungti prie bylos ir vertinti su kitai bylos įrodymais (DOK-23988 ir DOK-25380).
12. Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus (2025 m. rugpjūčio mėnesio kvitus už mokyklines prekes; sąskaitas už suteiktas logopedo paslaugas), kuriuos prašo prijungti prie bylos.
13. Pagal CPK 314 straipsnyje suformuluotą taisyklę, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).
14. Atsakovas prašo neprijungti prie bylos ieškovės pateiktų naujų dokumentų, kadangi jie yra gauti po skundžiamos nutarties priėmimo, priimant skundžiamą nutartį teismas tokių įrodymų neturėjo ir nevertino, tuos pačius įrodymus ieškovė yra pateikusi pirmosios instancijos teismui su nauju prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kurie teismui priimant nutartį bus įvertinti.
15. Atsižvelgiant į tai, kad naujai teikiamais įrodymais yra grindžiami atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai ir jie tiesiogiai susiję su šioje byloje nagrinėjamu ginčijamu klausimu – dėl laikinosios vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, kiti byloje dalyvaujantys asmenys su jais yra susipažinę, atsakovas yra pateikęs nuomonę dėl ieškovės prašomų įrodymų neprijungimo, teismas nusprendžia prijungti ieškovės ir atsakovo pateiktus įrodymus prie bylos ir vertintini juos kartu su kitais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų šiuo atveju nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria paliktos nepakeistos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo ir laikino išlaikymo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas 2025 m. balandžio 15 d. nutartimi taikė byloje laikinąsias apsaugos priemonės ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatė laikiną nepilnamečių vaikų K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakovu L. K. (tėvu); nustatė laikiną ieškovės O. K. (motinos) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir priteisė iš jos laikiną išlaikymą vaikams (kiekvienam vaikui po 200 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų, šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirdamas atsakovą). Minėta teismo nutartis įsiteisėjo 2025 m. rugsėjo 15 d.
Žemesnės instancijos teismas
19. Ieškovė teismui pateiktu prašymu prašė pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki bus priimtas teismo sprendimas nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų K. K. ir K. K. gyvenamąją vietą su motina O. K.; nustatyti laikiną tėvo L. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams –po 100,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, paskiriant šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise vaikų motiną.
20. Skundžiama nutartimi teismas byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko nepakeistas, kadangi, anot teismo, ieškovė neįrodė, jog pasikeitė aplinkybės, lėmusios pirminį jų taikymą.
21. Ieškovė atskirajame skunde nesutinka su tokiomis teismo išvadomis, nurodydama, kad teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, nevertino vaikų nuomonės, kurie išreiškė norą gyventi su motina. Be to, po skundžiamos teismo nutarties priėmimo pasikeitė faktinė situacija, šalių dukra K. nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. nuolat apsigyveno pas motiną, abu vaikai išreiškė norą gyventi su motina.
Žemesnės instancijos teismas
22. Atsakovas prašė Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti nepakeistas. Nurodė, kad jis nedraudžia dukrai bendrauti su motina, ji bet kada gali aplankyti ieškovę, pas ją nakvoti, susitikti, bendrauti telefonu. Atsakovas nuo pat sūnaus gimimo rūpinosi jo sveikata ir ugdymu, tėvo iniciatyva sūnus buvo ištirtas ir nustatytas autizmo spektro sutrikimas, atsakovas susipažino su atitinkamos srities specialistais, su jais konsultuojasi iki šiol.
23. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, tarp jų – laikinai nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Pagrindas šiai laikinajai apsaugos priemonei taikyti yra dvi sąlygos: tėvai gyvena skyriumi ir vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams, arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje nėra savitikslis, asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę, ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš tėvų interesai (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis).
24. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė, iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
25. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, turi būti nustatytos pasikeitusios faktinės situacijos aplinkybės, pagrindžiančios, kad iki šiol vaikams buvusi tinkama gyventi ir augti aplinka nebėra saugi ir nebeatitinka vaikų poreikių (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2677-653/2025).
26. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose lemia jų specifika – yra būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ir šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71-687/2020).
27. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu iš naujai prijungtų prie bylos įrodymų (VTAS 2025 m. lapkričio 3 d. išvada dėl nepilnamečių vaikų interesų Nr. 11SD-3327, VTAS 2025 m. spalio 31 d. Šeimos aplinkos sąlygų tikrinimo aktas Nr. 11ŠTA-115) matyti, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo gyvenamosiose vietose nepilnamečiams vaikams sudaromos tinkamos gyvenimo sąlygos, abu tėvai skiria pakankamai dėmesio vaikų priežiūrai, auklėjimui, ugdymui, domisi vaikų mokymosi pasiekimais, bendrauja ir bendradarbiauja su mokytojais, turi prisijungimus prie TAMO dienynų, vaikai prižiūrėti, pasiruošę pamokoms, smurto namuose nepatiria.
28. Druskininkų „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos 2025 m. spalio 31 d. pažymoje nurodyta, kad K. K. Druskininkų „(duomenys neskelbtini)“ mokyklą pradėjo lankyti šiais mokslo metais. Berniuko adaptacija buvo sėkminga. Abu tėvai domisi K. ugdymosi pasiekimais, bendrauja ir bendradarbiauja su mokytoja. Abu tėvai turi prisijungimus prie TAMO dienyno, dažnai jungiasi ir skaito įrašus. Pirmame tėvų susirinkime rugpjūčio mėnesio pabaigoje dalyvavo abu tėvai. K. auklėjimui, priežiūrai, ugdymuisi tėvų dėmesys yra didelis. Tėtis kartais net teiraujasi, ar reikia papildomai padirbėti namuose, kokias užduotis pagal vaiko gabumus gali atlikti. Tikslinasi dėl mokymuisi skirtų priemonių: ar ko netrūksta, ar nereikia atnešti, nupirkti. Berniukas mokykloje valgo pusryčius, pietus ir pavakarius, iš namų taip pat būna atsinešęs užkandžių. K. K. mokosi 7c klasėje. Mergaitė šiais mokslo metais nėra praleidusi pamokų. Abu K. tėvai skiria pakankamai dėmesio dukros priežiūrai, auklėjimui ir ugdymui. Jie domisi jos mokymosi pasiekimais, bendrauja ir bendradarbiauja su klasės vadove. Mama turi prisijungimą prie TAMO dienyno, skaito pateikiamą informaciją. Mergaitė ateina į mokyklą tvarkingai apsirengusi, pailsėjusi, turi reikiamas mokymosi priemones. Mokykloje nebuvo pastebėta, kad vaikai būtų neprižiūrėti, netinkamai pasiruošę pamokoms ar patirtų smurtą namuose.
29. VTAS 2025 m. spalio 31 d. vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. 11VAIK-191 nurodyta, kad išklausius K. K., ji paaiškino, jog jai 13 metų, ji mokosi Druskininkų „(duomenys neskelbtini)“ mokykloje 7 klasėje, papildomai lanko meno mokykloje dailę, nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. gyvena pas mamą, iš mamos namų jai arčiau ir mokykla, ir meno mokykla, su mama sutaria gerai, iš tėčio namų išėjo gyventi pas mamą, nes vis dažniau su juo pykosi. K. pasakė, kad nori visada gyventi su mama, pas tėtį lankytis bendravimui, svečiuotis, su broliu sutaria gerai, jo pasiilgsta, norėtų, kad pas mamą kartu gyventų ir brolis. Su tėčiu gyvai nebendravo nuo rugsėjo 1 d., su juo bendrauja tik ryšio priemonėmis, daiktus iš tėčio namų pasiėmė.
30. VTAS 2025 m. spalio 31 d. vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. 11VAIK-192 nurodyta, kad išklausius K. K., su kuriuo buvo bendrauta motinos gyvenamojoje vietoje, jis paaiškino, jog jam 6 metai, rugsėjo 1 d. pradėjo eiti į mokyklą, į tą pačią mokyklą, kur mokosi sesė K.. Gyvena su tėčiu, vakar vakare (spalio 30 d.) atvyko pas mamą, šiandien vakare (spalio 31 d.) grįš pas tėtį. Pas mamą jam labai patinka, šiandien valgė blynus su Nutela, su mama virė sriubą, su mama žaidžia magnetukais, nori gyventi pas mamą, pas ją žaidžia su žaisliukais. Akte nurodytas vaiko elgesys pokalbio metu: K. sėdėjo motinai ant kelių, meiliai glaudėsi prie mamos, ji atsakė tuo pačiu, vaikas trumpai, bet geranoriškai atsakinėjo į užduodamus klausimus.
31. Taigi, iš naujai pateiktų įrodymų matyti, kad situacija yra pasikeitusi, šalių dukra persikėlė gyventi pas mamą, o abu vaikai aiškiai išreiškė norą gyventi su mama. Nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog tėvas neužtikrina vaikų interesų, jais nesirūpina, tačiau iš prie 2025 m. birželio 16 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pridėtų šalių tarpusavio susirašinėjimo žinučių matyti, kad šalių dukrai, kuri yra 13 metų, jau tuomet buvo negera gyventi pas tėtį, ji skundėsi mamai, kad su tėčiu dažnai konfliktuoja, K. dar 2025 m. birželio pradžioje rašė mamai, kad nori gyventi pas ją, kad jai reikia psichologo pagalbos, mergaitė netgi bijojo tėčiui pasakyti, kad mama užrašė ją pas kirpėją. Iš paminėtų įrodymų matyti, kad atsakovas itin kategoriškai nurodinėja ieškovei, pas kokius psichologus mergaitę vesti, o pas kokius nesilankyti, ieškovės nuomonės nepaiso. Aptartos aplinkybės patvirtina apeliantės argumentus, jog atsakovas su ieškove vaikų auklėjimo klausimais elgiasi nepagarbiai.
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nagrinėjimo metu iš pateiktų duomenų matyti, kad jau tuomet šalių dukros psichologinė būsena gyvenant pas tėtį nebuvo gera, ji nesijautė visiškai saugi, buvo neužtikrinta, kad tėtis į jos norus atsižvelgs, jau tada išreiškė norą gyventi su mama. Atskirojo skundo nagrinėjimo dienai situacija yra pasikeitusi (šalių dukra persikraustė gyventi pas mamą, abu vaikai vaiko teisių apsaugos specialistams išreiškė aiškią nuomonę dėl noro gyventi pas mamą, o pas tėtį tik svečiuotis, su juo bendrauti).
33. Į bylą nepateikta įrodymų, kad vaikai negeba išreikšti savo nuomonės arba kad jų nuomonės pasikeitimui galėjo turėti įtakos ieškovės (motinos) netinkami veiksmai. Todėl nėra faktinio pagrindo teigti, kad šie vaikų norai prieštarauja jų interesams, o tai reiškia, kad į šiuos jų norus yra pagrindas atsižvelgti (CK 3.174 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007).
34. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020).
35. VTAS 2025 m. liepos 2 d. išvadoje Nr. 11SD-2003 nurodyta, kad įvertinus nepilnamečių vaikų išsakytas nuomones, jog jie nori gyventi po savaitę pas kiekvieną iš tėvų ir nustačius laikiną, iki teismo sprendimo priėmimo, tėvų bendravimo su vaikais 50:50 tvarką, nebūtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai. Kaip matyti iš vaikų teisių apsaugos specialistų išvadų, vaikai apklausos metu jau buvo išreiškę norą daugiau bendrauti ir matytis su mama, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
36. Apibendrinant aptartas aplinkybes, yra pagrindas daryti išvadą, kad nors abu tėvai užtikrina geras vaikų gyvenimo sąlygas, tačiau šiuo atveju atsižvelgtina į nepilnamečių vaikų nuomonę, kuri šiuo atveju yra prioritetinė (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Dėl to yra pagrindas pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove (vaikų motina).
37. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo apeliantė taip pat prašė nustatyti laikiną vaikų bendravimo su tėvu tvarką ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikams. Pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi netenkinus ieškovės pirmojo prašymo dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, pastarieji klausimai dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir laikino išlaikymo priteisimo nebuvo nagrinėjami, dėl to apeliacinės instancijos teisme šie prašymai taip pat nenagrinėjami.
Dėl procesinės bylos baigties
38. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyta, yra pagrindas ieškovės atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir ieškovės 2025 m. birželio 16 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (DOK-24247) tenkinti iš dalies – Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove O. K..
39. Kiti ieškovės prašymai (dėl laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir laikino išlaikymo vaikams priteisimo) perduotini pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
40. Pažymėtina, kad 2025 m. spalio 22 d. ieškovė yra pateikusi naują prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriame, be kita ko, prašoma nustatyti laikiną vaikų bendravimo tvarką su tėvu ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikams, kuris šiai dienai nėra išnagrinėtas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartį, ieškovės 2025 m. birželio 16 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (DOK-24247) tenkinti iš dalies – Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove O. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Kitus ieškovės prašymus (dėl laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir laikino išlaikymo vaikams priteisimo) perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.