- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-13
- Bylos Nr.
- e2S-2677-653/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00998-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- M. M.
- Suinteresuotas asmuo
- M. P.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui M. M. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo ir išlaikymo priteisimo, suinteresuotas asmuo M. P., išvadą teikianti institucija – biudžetinė įstaiga vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-923-1104/2022 patvirtintos taikos sutarties sąlygas dėl nepilnamečių dukterų D. M. ir G. M. gyvenamosios vietos nustatymo, dukterų bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų nustatymo, išlaikymo nepilnametėms priteisimo, dukterims skirto išlaikymo valdymo, ir šioje dalyje priimti naują teismo sprendimą; 2) Nustatyti nepilnamečių dukterų gyvenamąją vietą su motina D. P. jos gyvenamojoje vietoje; 3) Nustatyti ieškinyje nurodytą tėvo M. M. ir dukterų G. M. ir D. M. bendravimo tvarką; 4) Priteisti nepilnametėms dukterims iš atsakovo materialinį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienai dukrai po 250 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jų pilnametystės. Dukterims skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną D. P.; 5) Priteisti valstybės naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) Nustatyti nepilnamečių dukterų D. M. ir G. M. laikinąją gyvenamąją vietą su motina D. P. jos gyvenamojoje vietoje; 2) Priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametėms dukterims periodinėmis išmokomis kiekvienai dukrai po 200 Eur kas mėnesį. Būtinumą byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė aplinkybėmis, kad atsakovas tinkamai nesurūpina mažametėmis dukromis, neužtikrina tinkamų gyvenimo sąlygų, piktnaudžiauja alkoholiu, galimai naudoja ir fizinį smurtą prieš mergaites.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje, be kita ko, nurodė, kad atsakovas M. M. dukteris augina iš esmės nuo gimimo, išlaiko jas, o ieškovė neprisideda prie dukterų išlaikymo. Be to, socialinių darbuotojų teigimu, nėra pastebėta vaikų nepriežiūros atvejų atsakovo šeimoje. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba vertino, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neatitinka nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų.
Šalies argumentai
4. Ieškovė papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, kad Tarnyba lankėsi atsakovo gyvenamajame būste adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu atsakovas su mergaitėmis negyvena. Aplinkybę, kad atsakovas gyvena adresu (duomenys neskelbtini), pagal nustatytą bendravimo tvarką jas pasiimdavo būtent iš (duomenys neskelbtini) kaimo. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad Tarnyba išvadoje nurodė, jog atsakovo šeimoje stinga švaros ir tvarkos, tačiau, Tarnybos nuomones, ši problema išsispręs, kai šeima gyvens socialiniame būste su patogumais. Ieškovės vertinimu, tai rodo, kad atsakovo šeima šiuo metu dar negyvena atsakovui suteiktame socialiniame būste.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. birželio 3 d. nutartimi nutarė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, byloje esančius rašytinius įrodymus, Tarnybos išvadą, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindų taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog apie tėvo naudojamą smurtą prieš mergaites ieškovei pasakojo pati dukra, tačiau dabartinėje proceso stadijoje dar nėra galimybės įsitikinti šia aplinkybe.
7. Teismas vertino, kad nors ieškovė savo prašymą iš esmės motyvuoja netinkamomis vaikų gyvenimo sąlygomis pas atsakovą, tačiau šiuo atveju didesnę reikšmę turi išvadą teikiančios institucijos išvadoje nurodytos aplinkybės, jog atsakovas dukras augina praktiškai nuo gimimo, jis jas išlaiko, ieškovė visiškai neprisideda prie dukterų išlaikymo. Be to, atsakovas yra dirbantis, užtikrina vaikų ugdymą, socialinių darbuotojų nėra fiksuota vyro alkoholio piktnaudžiavimo ar vaikų nepriežiūros atvejų. Lankantis šeimoje pastebimas stiprus tėčio ir dukrų ryšys, vaikai tėvą myli, namuose mergaitės jaučiasi gerai ir saugiai.
8. Teismas atkreipė dėmesį, kad išklausius nepilnamečių vaikų nuomones buvo nustatyta, kad tarp mergaičių ir tėvo yra stiprus emocinis ryšys, jos juo pasitiki ir išreiškia norą gyventi kartu su juo. Atsižvelgdamas į nurodytą, teismas sprendė, kad esant tokioms aplinkybėms nėra tikslinga keisti nepilnamečių D. M. ir G. M. įprastą gyvenamąją aplinką, atitinkamai ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė D. P. (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovės nurodytų aplinkybių dėl nepilnamečių dukrų gyvenimo sąlygų tinkamumo ir jų priežiūros, šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi išimtinai Tarnybos išvada, kuri yra neobjektyvi ir neteisinga. Teismas neįvertino būsto, kuriame šiuo metu faktiškai gyvena nepilnametės dukros sąlygų, kurios, anot apeliantės, nėra tinkamos mažametėms mergaitėms.
9.2. Apeliantės gyvenamoji aplinka mažametėms dukterims nėra svetima, jos lankosi pas motiną kas antrą savaitgalį, taip pat praleidžia pusę atostogų laiko. Mažamečių mergaičių ryšys su mama ir seserimis yra artimas ir turi būti stiprinamas.
Atsiliepimas
10. Atsakovas M. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
10.1. Nuo 2025 metų birželio mėnesio gyvena gyvenamajame būste adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad ieškovė teismui pateikė buvusio atsakovo gyvenamojo būsto nuotraukas, darytas po jame kilusio gaisro.
10.2. Atsakovas nurodė, kad mažametės dukros nenoriai bendrauja su motina, vengia bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis.
10.3. Atsakovas tinkamai prižiūri mažametes dukras, kuria saugią ir tvarkingą aplinką, perka maistą, higienos priemones, drabužius, kitus reikiamus daiktus, tačiau mažamečių dukrų motina prie vaikų išlaikymo neprisideda.
10.4. Ieškovės argumentai dėl to, kad atsakovas vartoja alkoholį ar smurtauja prieš mažametes dukras yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkinti atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
14. Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą į bylą pateikė naujus įrodymus – banko sąskaitos išrašą ir nuotraukas, kuriomis grindžia, jog prižiūri ir rūpinasi mažametėmis dukromis.
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Teismas priima nagrinėti tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
16. Kasacinis teismas yra išskyręs kriterijus, kurie turi būti patikrinti ar įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti įrodymai yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 180 straipsnis) ir gali turėti reikšmės nustatant įrodinėjamas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai ir nenustačius piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, minėti įrodymai yra priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl atskirojo skundo argumentų
18. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis).
19. Iš šeimos teisinių santykių kylančiose bylose teismai gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje. CK 3.65 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatoma, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas, be kitų priemonių, gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas), priteisti iš vieno tėvų laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių nepilnametės dukros gyvena su atsakovu M. M., skyrium nuo ieškovės D. P.. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. balandžio 28 d. išvadoje nurodoma, kad vaikų teisių apsaugos specialistai, lankydamiesi tiek ieškovės, tiek atsakovo gyvenamojoje vietoje, nustatė, jog abiejų šalių gyvenamosiose vietose yra tinkamos sąlygos šalių mažametėms dukroms gyventi ir augti. Tarnyba išvadoje atkreipė dėmesį, kad nustatant vaiko gyvenamąją vietą svarbios yra ne tik būsto sąlygos, bet ir bendravimo ryšių susiformavimas, susiformavęs glaudus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis.
21. Byloje esančiuose Vaiko nuomonės išklausymo aktuose Nr. 3VAIK-170 ir Nr. 3VAIK-171 užfiksuota, kad šalių mažametėms dukroms kalbantis su Tarnybos specialistais, mergaičių tėvas jas palaikė, skatino drąsiai atsakinėti į užduodamus klausimus. Mažametės mergaitės išreiškė nuomonę, kad norėtų gyventi su tėvu, nurodė, kad jis jomis rūpinasi. Remiantis minėtais aktais, nepilnametė D. M. apie motiną pasakojo nenoriai, vengė atsakyti į klausimus apie tai, ar mergaitei patinka leisti laiką motinos namuose. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria Tarnybos išvadai, kad šioje proceso stadijoje vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas iš tėvo namų į motinos gali turėti neigiamą įtaką jų emocinei gerovei, vaikai gali jausti nesaugumą, nerimą dėl pasikeitusios aplinkos, nutrūkusių kasdienių įpročių bei sumažėjusio bendravimo su vienu iš tėvų. Be to, nutrūkęs kasdienis kontaktas su tėvu gali paveikti vaikų savijautą, mokymosi motyvaciją ir socialinį elgesį.
22. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Pažymima, jog kiekvienu atveju, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tada, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip laikinoji apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).
23. Apeliantė šioje byloje būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė aplinkybėmis, kad atsakovas neužtikrina mažametėms dukroms tinkamų gyvenimo sąlygų, piktnaudžiauja alkoholiu, galimai naudoja fizinį smurtą.
24. Pažymėtina, kad rungtyniško proceso, būdingo ir nacionaliniam civiliniam procesui, esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).
25. Kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes, nors procesinę pareigą pagrįsti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo ieškovė (CPK 12, 178 straipsniai).
26. Ieškovė, įrodinėdama aplinkybę, kad atsakovo gyvenamojoje vietoje nėra užtikrinamos tinkamos mažametėms dukterims gyventi sąlygos teismui pateikė nuotraukas, kuriose matyti, kad pastatas yra apdegęs. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą paaiškino, kad šiame būste su mažametėmis dukromis negyvena. Nurodė, kad šiuo metu nuo 2025 metų birželio mėnesio gyvena gyvenamajame būste adresu (duomenys neskelbtini), kurio tinkamumą ir pritaikymą mažametėms dukroms gyventi ir augti Tarnyba įvertino. Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė nuotraukas, kuriose matyti, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra tvarkinga ir tinkama atsakovui kartu su vaikais gyventi.
27. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, turi būti nustatytos pasikeitusios faktinės situacijos aplinkybės, pagrindžiančios, kad iki šiol vaikams buvusi tinkama gyventi ir augti aplinka nebėra saugi ir nebeatitinka vaikų poreikių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kai nėra ištirti ir įvertinti visi byloje esantys įrodymai, nėra pakankamai objektyvių duomenų apie realią grėsmę vaikų interesams turėti stabilią ir saugią aplinką.
28. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju siekiant užtikrinti abiejų tėvų pilnavertį bendravimą su mažametėmis dukromis yra reikalinga stiprinti dukrų ryšį su motina, tačiau, teismo vertinimu, mažamečių mergaičių gyvenamosios vietos pakeitimas šiuo metu nėra tinkama priemonė šiam tikslui pasiekti. Priešingai, kaip nurodyta aukščiau, pakeitus mergaičių gyvenamąją vietą šiuo metu tai gali turėti neigiamos įtakos jų vystymuisi, savijautai, nuotaikai, motyvacijai ir raidai. Atsižvelgiant į tai bei aplinkybę, kad mergaitės faktiškai gyvena su tėvu nuo gimimo, yra prisitaikiusios ir įpratusios gyventi su juo, tėvą ir mažametes dukras sieja stiprus emocinis ryšys bei siekiant užtikrinti stabilų ir ramų gyvenimo ritmą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Netenkinus prašymo pakeisti vaikų gyvenamąją vietą, atitinkamai pagrįstai netenkintas prašymas ir priteisti laikiną išlaikymą iš skyrium gyvenančio tėvo.
29. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
30. Apibendrindamas tai, kas aukščiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose taikymą. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės D. P. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.