Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė R. V., Lietuvos centrinė kredito unija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Byloje nustatyta, kad antstolės R. V. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0074/23/01555 pagal 2023 m. spalio 13 d. Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro (notarė J. Š.) išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-10168 dėl hipoteka užtikrintos skolos išieškojimo išieškotojo Lietuvos centrinės kredito unijos naudai iš I. R., priverstinai išieškant iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto, įkaito davėjai, su skolininku subsidiariai atsakingi asmenys - A. B. G. ir J.B. G.. Antstolė nustačiusi, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, 2023 m. spalio 19 d. patvarkymu Nr. S-23-74-34962 vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti. 2023 m. spalio 24 d. skolininkei surašytas raginimas sumokėti skolą per 30 dienų nuo raginimo gavimo dienos. 2023 m. gruodžio 11 d. turto arešto aktu areštuotas įkeistas turtas – žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) ; žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas – sodo namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus numeris(duomenys neskelbtini) , adresas(duomenys neskelbtini) . Antstolės kontoroje 2023 m. gruodžio 29 d. ir 2024 m. sausio 9 d. gauti skolininkės prašymai atidėti turto išieškojimą dėl išieškomų turto savininkų J. B. G. ir A. G. sunkių ligų. Antstolė 2024 m. sausio 3 d. patvarkymu Nr. S-24-74-470 bei 2024 m. sausio 18 d. patvarkymu Nr. S-24-74-2423 skolininkės prašymų netenkino, motyvuodama tuo, kad ligos nėra ūminės. 2024 m. vasario 12 d. antstolės kontoroje gautas skolininkės prašymas sustabdyti vykdomąją bylą, kadangi J. B. G. nustatytas naujas susirgimas – krūtinės centrinės dalies piktybinis navikas ir numatytas operacinis gydymas. 2024 m. vasario 22 d. patvarkymu Nr. S-24-74-7033 skolininkės prašymą tenkinti atsisakyta. 2024 m. birželio 25 d. gautas pareiškėjos prašymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo. 2024 m. liepos 9 d. patvarkymu Nr. S-24-74-2622 prašymą tenkinti atsisakyta.

16. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (lot. už įgalinimų ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.

17. Pareiškėja skundu dėl antstolio veiksmų prašė stabdyti vykdomąją bylą, ji prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo grindė subsidiariai su skolininku atsakingų asmenų (įkaito davėjų) A. B. G. ir J. B. G. sunkia sveikatos būkle. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį vykdomoji byla gali būti laikinai sustabdyta ar vykdymo veiksmai atidėti CPK nustatyta tvarka antstolio iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės spręsti dėl sustabdymo reikalingumo suteikimą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). Konstatavęs CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. CPK 627 straipsnyje nurodyti pagrindai ne įpareigoja, bet suteikia teisę antstoliui sustabdyti vykdomąją bylą. Visi vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai yra aiškiai ir vienareikšmiškai įtvirtinti įstatyme. Tai reiškia, kad vykdomoji byla gali būti sustabdyta tik esant įstatyme nustatytam pagrindui.

18. Spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę, antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes. Nepagrįstai sustabdžius vykdomąją bylą, gali būti pažeidžiami jos šalių teisėti interesai, vilkinamas sprendimo įvykdymas (Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1016-264/2018). Taip pat ir formuojamoje teismų praktikoje pažymima, jog nepagrįstai sustabdžius vykdomąją bylą, gali būti pažeidžiami jos šalių teisėti interesai, vilkinamas sprendimo įvykdymas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007; Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1016-264/2018).

19. CPK 626 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). Pagal CPK 627 straipsnį, antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai; 8) kai griautiname statinyje ar ardytinoje jo dalyje yra turto, priklausančio tretiesiems asmenims, turto savininkai šio turto nepasiima ir turtas neperduodamas saugoti išieškotojui arba turto saugotojui (CPK 7711 straipsnio 3 dalis).

20. Šiuo atveju pareiškėjos teigimu, A. B. G. ir J. B. G. sveikatos būklė yra sunki ir tai sudaro pagrindą stabdyti vykdomąją bylą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 627 straipsnyje įtvirtinta antstolio teisė spręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo skolininko ligos atveju jokiais būdais negali būti aiškinama kaip absoliuti antstolio laisvė rinktis dėl vykdomosios bylos stabdymo. Ši antstoliui suteikta teisė kartu suponuoja jo pareigą rūpestingai įvertinti, ar asmuo dėl ligos yra pajėgus ginti savo teises ir, atsižvelgiant būtent į tai, nuspręsti, ar vykdomąją bylą stabdyti ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-684/2015). Klaipėdos rajono paramos centro parengtos išvados, kuriomis pareiškėja grindžia būtinybę stabdyti vykdomąją bylą, patvirtina, kad A. B. G. ir J. B. G. serga lėtinėmis ligomis, jų sveikatos būklė dėl susirgimų yra sunki, reikalinga nuolatinė kito asmens slauga, nes jie patiria sunkumų, tačiau valią išsakyti geba ir gali priimti sprendimus su kito asmens pagalba. Byloje duomenų, kad A. B. G. ir J. B. G. būtų apribotas veiksnumas nėra. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, A. B. G. ir J. B. G. nustatytos ligos yra lėtinės (chroniškos), jiems dėl amžiaus ir lėtinių ligų yra sunku savimi pasirūpinti, yra reikalinga kito asmens priežiūra (slauga), tačiau byloje nėra nustatyta, jog šie asmenys negalėtų suvokti savo veiksmų ar būtų neveiksnūs.

21. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina, kad pareiškėjos I. R. prašymas stabdyti vykdomąją bylą dėl A. B. G.ir J. B. G. sveikatos būklės jau yra išnagrinėtas ir atmestas Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi, kuri Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartimi buvo palikta nepakeista (civilinė byla Nr. e2S-660-538/2024). Toje byloje teismai nustatė, jog A. B. G. ir J. B. G. ligos yra lėtinės ir tai nesudaro pagrindo vykdomosios bylos stabdymui. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos akcentuojami duomenys šioje proceso stadijoje nesudaro pagrindo vertinti, kad A. B. G. ir J. B. G. neturi galimybių ryšio priemonėmis, pasitelkdami trečiuosius asmenis, taip pat įgaliodami kitą asmenį jiems atstovauti, rūpintis tinkamu atstovavimu savo teisėms ir jų gynimu vykdymo procese. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog A. B. G. ir J. B. G. dėl ligos nebūtų pajėgūs ginti savo teises, kas sudaro pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos skundo.

22. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad A. B. G. ir J. B. G. nebuvo įtraukti į civilinės bylos nagrinėjimą, todėl nutartis turėtų būti vertinama kaip absoliučiai negaliojanti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Bylos duomenys patvirtina, jog ši byla yra inicijuota pagal pareiškėjos I. R. skundą dėl antstolio veiksmų, teismas tokia apimtimi šią civilinę bylą ir nagrinėjo. Bylos dalykas yra antstolės R. V. 2024 m. liepos 19 d. patvarkymo „Dėl 2024-07-15 I. R. skundo“, kuriuo antstolė pareiškėjos skundo netenkino ir bylą perdavė nagrinėti teismui, teisėtumo patikrinimas. Šiuo atveju byla pagal pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų papildomų teisių ar pareigų pareiškėjos minimiems A. B. G. ir J. B. G. nesukelia, todėl negalima daryti išvados, jog teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų.

23. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjos I. R. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.