Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, teista 2010-11-22 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d., 187 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., paskirta galutinė bausmė 9 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, 2012-05-29 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųsta atlikti laisvės atėmimo bausmės; 2012-12-03 nutartimi vadovaujantis LR BVK 157 str. 2 d. 2 p. lygtinai paleista neatlikus 4 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo bausmės. 2013-04-02 nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas ir pasiųsta atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies, bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

ji 2016-02-26, apie 22.00 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,17 ‰ girtumas), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, smurtaudama sugyventinio R. V. atžvilgiu, kuris ant rankų laikė mažametį sūnų D. V., gim. (duomenys neskelbtini), nagais įdrėskė sūnui D. V. padarydama jam odos nubrozdinimą kairėje kaklo pusėje, taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

Tokiais savo veiksmais M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį.

ji 2016-02-26, apie 22.00 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,17 ‰ girtumas), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, smurtaudama šeimos nario – sugyventinio R. V. atžvilgiu, t.y. ne mažiau kaip 5 kartus rankomis ir kojomis suduodama nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, nagais apdraskė jam veidą, tuo nukentėjusiajam R. V. sukėlė fizinį skausmą.

Tokiais savo veiksmais M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamoji M. M. kalta, padariusi jai inkriminuotus nusikaltimus, teismo posėdyje prisipažino visiškai. Nekeisdama ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, teismui parodė, kad ji gyvena su sugyventiniu R. V. ir jų bendru vaiku D. V.. 2016-02-26 vakare ji su R. V. namuose gėrė degtinę. Sūnus tuo metu buvo savo lovoje kambaryje. Dėl ko prasidėjo konfliktas su nukentėjusiuoju, ji tiksliai paaiškinti negali, nes buvo jau gerokai apsvaigusi. Iš pradžių tarp jų įvyko žodinis konfliktas, tačiau po kurio laiko jie susimušė. Prisimena, kad ji kumščiais mušė R. V., tačiau kiek tiksliai jam sudavė smūgių ir kur pataikė, pasakyti negali, draskė jo veidą nagais. Kodėl nukentėjusysis su vaiku atsidūrė laiptinėje, paaiškinti negali, nes to momento neprisimena, tačiau pripažįsta, kad sudavė jam, draskė jam nagais veidą. Mušdama R. V. ji nenorėjo suduoti ar sužaloti sūnaus, tačiau neneigia, kad galėjo netyčia įdrėksti ir jam. Dėl to, kas įvyko labai gailisi. Šiuo metu ji alkoholio nevartoja.

Kadangi kaltinamoji M. M. kalta prisipažino visiškai, padaryti du nesunkūs nusikaltimai, jų padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, remiantis LR BPK 273 str., teismo posėdyje buvo nagrinėta, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Be kaltinamosios M. M. visiško prisipažinimo, jos kaltė pasitvirtino sekančiais duomenimis:

apklaustas kaip nukentėjusysis R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena su savo sugyventine M. M. bei jųdviejų mažamečiu sūnumi D. V.. 2016-02-26, vakare, jie su kaltinamąja vartojo namuose degtinę. Kadangi jis norėjo, kad ji nustotų gerti, M. M. ant jo supyko, iš pradžių įvyko žodinis konfliktas, tačiau vėliau ji rankomis pradėjo draskyti jam veidą, ranką, galvą, mušė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Viso jam buvo suduota apie 5 kartus rankomis ir kojomis. Jų sūnus išsigando, puolė jam ant rankų, tačiau M. M. net ir tada puolė jį ir draskė jam veidą. Jis išsigando, kad ji sužalos sūnų, todėl išėjo į koridorių, tačiau ji išbėgo paskui. Ar ji sudavė jam koridoriuje, jis pasakyti negali. Šio konflikto metu jis M. M. nemušė. Dėl jam padarytų kūno sužalojimų patyrė fizinį skausmą. Dėl patirtų kūno sužalojimų į medikus nesikreipė (b.l. 27, 28-29);

apklaustas kaip liudytojas policijos pareigūnas T. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-02-26, apie 22.00 val., buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pranešėja iš savo buto mato, kaip laiptinėje neblaivi moteris muša vyrą su kūdikiu ant rankų. Nuvykus minėtu adresu, laiptinėje buvęs vyras, kaip vėliau paaiškėjo R. V., paaiškino, kad jo neblaivi sugyventinė M. M. yra agresyvi, puola muštis, nagais jį apdraskė. R. V. ant rankų laikė pusnuogį tik marškinėliais ir sauskelnėmis aprengtą vaiką, kaip vėliau paaiškėjo sūnų D. V.. R. V. buvo girtas, tačiau kalbėjo ir elgėsi adekvačiai. Ant R. V. veido, sprando, prie dešinės pusės ausies matėsi įdrėskimai ir kraujuojančios žaizdos. Vaiko veidas taip pat šiek tiek buvo kruvinas, išorinių sužalojimų ant vaiko nesimatė. Netrukus į laiptinę išėjo M. M., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, elgėsi agresyviai, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Toliau aiškintis užėjo visi į butą. Buvo iškviesti medikai dėl vaiko apžiūros, nes vaikas buvo sušalęs, be to, kaip jau minėjo, ant jo veiduko taip pat buvo kraujo. Pats R. V. nuo medikų apžiūros ir pagalbos atsisakė. Patruliai išvežė R. V. ir M. M. į komisariatą, o jų ekipažas palydėjo medikus su D. V. į Santariškių vaikų ligoninę (b. 1. 77-79);

apklaustas kaip liudytojas policijos pareigūnas R. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-02-26, apie 22.00 val., buvo gautas pranešimas, kad namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), laiptinėje neblaivi moteris muša vyrą, kuris ant rankų laiko kūdikį. Atvykus nurodytu adresu, laiptinėje buvęs R. V. paaiškino, kad gyvena šito namo 37 bute su M. M. ir jų vienerių metų vaiku D. V.. R. V. ant rankų laikė pusnuogį vaiką. Vaikas buvo aprengtas marškinėliais ir sauskelnėmis. R. V. paaiškino, kad sugyventinė agresyvi, puola muštis, todėl jis išėjo iš buto. R. V. veidas buvo kruvinas, apdraskytas. Kokios kitos kūno vietos buvo sužalotos neprisimena. Ant vaiko galvos ar veido irgi buvo šiek tiek kraujo, bet tai galėjo būti dėl to, kad tėvas jį laikė prie savęs priglaudęs. Kokių nors sužalojimų ant vaiko jis nepastebėjo. R. V. buvo išgėręs, tačiau elgėsi ir kalbėjo adekvačiai. M. M. buvo bute. Jiems atėjus, ji pradėjo garsiai šūkauti, rėkti, keiktis necenzūriniais žodžiais, elgėsi agresyviai. Atvykę greitosios pagalbos darbuotojai, apžiūrėję vaiką, dėl išsamesnės jo apžiūros, išsivežė į Santariškių vaikų ligoninę. Ar medikai apžiūrėjo R. V. negali pasakyti, nematė. M. M. ir R. V. iškviesti patruliai išvežė į komisariatą, o jų ekipažas palydėjo greitosios pagalbos medikus į Santariškes (b. 1. 72);

apklausta kaip liudytoja G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Šalia jų 37 bute gyvena šeima: vyras, moteris ir apie pusantrų metukų vaikas. 2016 metų vasario mėnesį, tiksliai dienos neprisimena, vakare apie 22.00 val., išgirdo 37 bute triukšmą, kažkas kažką daužė, šaukė. Šiek tiek vėliau išgirdo, kad trinktelėjo to buto durys. Pažiūrėjusi pro durų akutę laiptinės aikštelėje pamatė iš to buto išėjusį vyrą su vaiku ant rankų. Vyras buvo apsirengęs naminiais rūbais, o vaikas pusiau plikas, su marškinukais, sauskelnėmis ir plikom kojom. Tada iš minėto buto išbėgo moteris, ji puolė prie vyro ir pradėjo rankomis jį mušti, taikydama į veidą, norėdama, matyt, apdraskyti. Moteris garsiai šūkavo, keikėsi rusiškais necenzūriniais žodžiais, jos kalba buvo kažkokia neaiški, nerišli, ji galėjo būti girta. Vyras bandė nuo jos apsiginti, viena ranka bandė ją atstumti, o kita ranka laikė vaiką pasisukęs nuo jos. Moteris mušė ir taikėsi į vyrą, bet ne į vaiką. Besigindamas vyras užbėgo laiptais į antrą aukštą, o moteris nuėjo į namus. Tada ji ir iškvietė policiją. Užėjęs pas juos nukentėjusysis paaiškino, kad tai jau ne pirmas kartas, kai žmona jį užpuola, kad ji turi psichikos problemų ir kai išgeria, elgiasi neprognozuojamai. Ant vyro veido matėsi keli įdrėskimai, taip pat nestiprūs įdrėskimai matėsi ir ant vaiko veiduko (b. 1. 67);

tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-02-26, apie 22.00 val., buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pranešėja iš savo buto mato, kaip laiptinėje neblaivi moteris muša vyrą su kūdikiu ant rankų. Nuvykus minėtu adresu, laiptinėje buvęs vyras, kaip vėliau paaiškėjo R. V., paaiškino, kad jo neblaivi sugyventinė M. M. yra agresyvi, puola muštis, nagais jį apdraskė. R. V. ant rankų laikė pusnuogį tik marškinėliais ir sauskelnėmis aprengtą vaiką D. V.. R. V. buvo girtas, tačiau kalbėjo ir elgėsi adekvačiai. Ant R. V. veido, sprando, prie dešinės ausies matėsi įdrėskimai ir kraujuojančios žaizdos. Vaiko veidas taip pat šiek tiek buvo kruvinas, išorinių sužalojimų ant vaiko nesimatė. Netrukus į laiptinę išėjo M. M., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, elgėsi agresyviai, keikėsi necenzūriniais žodžiais (b.l. 1-2);

2016-07-13 apžiūros protokole VTMT Vilniaus skyriaus ekspertas R. R., apžiūrėjęs medicininius dokumentus, pateikė išvadą, kad D. V. nustatyti odos nubrozdinimai kairėje kaklo pusėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, pvz., nagais, galimai aptariamo įvykio metu, t. y. 2016-02-26 ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat konstatuoti vaiko nepriežiūros požymiai ir hipotrofija (svoris per mažas tokio amžiaus vaikui) (b.l. 54-55);

iš alkotesterio kvito matyti, kad 2016-02-16, 23.15 val., M. M. buvo nustatytas 2.17 promilių girtumas (b.l. 118).

Nenustatyta, kad nukentėjusysis R. V. ir liudytojai T. Š., R. R., G. J., dėl kokių tai priežasčių galėjo apkalbėti kaltinamąją M. M.. Jų paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl teismai jais tiki ir laiko kaltinamosios kaltės įrodymais.

Be to, aukščiau paminėtuose, tarnybiniame pranešime, apžiūros protokole esantys duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, jais netikėti nėra priežasčių, todėl teismas ir juos laiko kaltinamosios kaltės įrodymais.

Įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamoji M. M. nuo pat savo veiksmų pradžios suvokdama pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį, tyčia kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nežymiai sutrikdė savo mažamečio sūnaus sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Teismas konstatuoja, kad kaltinamosios M. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamoji M. M. padarė dvi nesunkias tyčines nusikalstamas veikas, ankščiau teista (b. l. 87-89), bausmę atlikusi, administracine tvarka bausta (b.l. 92-96), dirba (b.l. 97-98), turi mažametį sūnų ir nepilnametę dukterį, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 101), gydyta VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 2011-11-06 iki 2011-11-10 (b.l. 100), VšĮ Vilniaus priklausomybės ligų centre konsultuota/gydyta dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b.l. 102).

Kaltinamosios M. M. atsakomybę švelninanti aplinkybė yra tai, jog ji prisipažino padariusi nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai skiriant BK 140 straipsnio 2 dalies ir 140 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kaltinamąją charakterizuojančius duomenis (ankščiau teista, teistumas neišnykęs, administracine tvarka bausta, augina mažametį vaiką, turi nepilnametę dukterį, kuri gyvena ne su ja, dirba, užsikodavo nuo alkoholio, kuris ir sąlygojo nusikalstamų veikų padarymą), byloje nustatytas kaltinamosios atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Remiantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas dvejiems metams. Pažymėtina, jog priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje (šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajai skirtina mažesnė negu ketverių metų laisvės atėmimo bausmė už tyčinį nusikaltimą), bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Todėl teismas daro išvadą, jog kaltinamosios M. M. resocializacija (kompleksinė pagalba, siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) galima taikant BK 75 straipsnio nuostatas.

Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji M. M. prisipažino padariusi nusikalstamas veikas. Šiuo pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajai skirtinų bausmių dydis mažintinas vienu trečdaliu.

Kaltinamoji M. M. LR BPK 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikytas 2016-02-26, 23.11 val., paleista iš sulaikymo 2016-02-27, 13.00 val. (b.l. 123).

2016-02-27 kaltinamajai M. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 116).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa šioje byloje yra pareiškusi 198,69 eurų dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai dėl nukentėjusiojo gydymo atlyginti (b.l. 59-60). Pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas, kaltinamoji sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu ir jo dydžiu.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su garso įrašu saugomas byloje (b.l. 19).

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 – 307 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir paskirti jai bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) mėnesių;

dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir paskirti jai bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti M. M. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jai laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu M. M. paskirtos 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (metams) metams, įpareigojant ją neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, toliau tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti M. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-02-26, 23.11 val., iki 2016-02-27, 13.00 val. (atitinka vieną laisvės atėmimo dieną).

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę M. M. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Pilnai tenkinti Valstybinės teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir iš M. M. Valstybinės teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 198,69 eurų turtinės žalos atlyginimui.

Kompaktinį diską su garso įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti kartu su kita bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.