- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- e2-469-370/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00891-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- I. G., O. G.
- Atsakovas
- J. A. A. R., S. P., A. M.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų I. G. (I. G.) ir O. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutarties, kuria atmestas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1051-390/2019 pagal ieškovų I. G. ir O. G. ieškinį atsakovams J. A. A. R., S. P., A. M. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai pareiškė ieškinį, kuriame prašė priteisti solidariai iš atsakovų S. P. ir J. A. A. R. 40 684 Eur žalos atlyginimo, iš atsakovės A. M. 366 155,32 Eur žalos atlyginimo, taip pat 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pareiškimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovai savo turtu užtikrino įmonių sudarytų paskolos sutarčių įvykdymą, tačiau atsakovai kaip įmonių vadovai pagal sutartis gautus pinigus neteisėtai panaudojo – ne pagal paskirtį. Negalėdami susigrąžinti paskolų, kreditoriai nukreipė išieškojimą į ieškovų turtą, mano, kad dėl neteisėtų atsakovų veiksmų yra padaryta ieškovams žala.
2. Ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų S. P. ir J. A. A. R. turtą bendrai 40 684 Eur sumai, o atsakovės A. M. turtą – 366 155,32 Eur sumai.
3. Nurodė, kad yra reali grėsmė, jog ieškovams galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, kadangi atsakovai turės galimybę perleisti ar apsunkinti savo turtą. Taip pat nurodė, kad atsakovui J. A. A. R. Kauno apylinkės teisme yra iškelta fizinio asmens bankroto byla, todėl jo turtas gali būti realizuotas ir paskirstytas tarp kitų kreditorių, o atsakovei A. M. pareikšto ieškinio suma yra didelė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 1 d. nutartimi ieškovų prašymą atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovai jokiais duomenimis nepagrindė atsakovų finansinės padėties, nepateikė konkrečių įrodymų, jog atsakovai imtųsi kokių nors priemonių ar veiksmų perleisti jų turimą turtą tretiesiems asmenims, ar elgtųsi nesąžiningai ir kt. Byloje nėra įrodymų, kurie bent preliminariai leistų padaryti išvadą, kad egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
6. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nors ieškovai tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, tačiau ieškovams nepateikus kitokių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, susijusių su teismo sprendimo neįvykdymo grėsme, kurie sudarytų pagrindą byloje nustatyti vieną iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės sprendimo įvykdymui, ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones laikytinas nepagrįstu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovai I. G. ir O. G. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Atsakovo J. A. R. finansinė padėtis yra bloga ir šis asmuo yra nemokus – jam iškelta fizinio asmens bankroto byla. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatyta, kad iškilo reali grėsmė, jog galbūt palankaus ieškovams teismo sprendimo atveju jis bus J. A. R. neįvykdytas.
7.2. Atsakovės S. P. turtas areštuotas baudžiamojoje byloje, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės turtui, gali susidaryti situacija, kad patenkinus nukentėjusiųjų civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, neliks turto, iš kurio bus galima įvykdyti teismo sprendimą, priimtą šioje civilinėje byloje.
7.3. Teismas galėjo atsakovų turtinę padėtį įvertinti pats, nes valstybės institucijos ieškovams nesuteikia duomenų apie atsakovų turtinę padėtį.
7.4. Atsakovė A. M. sąmoningai pablogino savo turtinę padėtį, sutikdama jai priklausančiam butui įregistruoti uzufruktą. Tokį šios atsakovės elgesį ieškovai vertina kaip nesąžiningą.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į ieškovų atskirąjį skundą atsakovė A. M. prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Naujausiais teismų praktikos pavyzdžiais jau yra paneigta didelės ieškinio sumos prezumpcija kaip absoliutus ir savaime pakankamas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Tik esant duomenų, kad atsakovas atlieka / ketina atlikti veiksmus, apsunkinančius būsimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą, tokia aplinkybė, kaip didelė ieškinio reikalavimo suma, neabejotinai padidina teismo sprendimo galimo neįvykdymo riziką, nes sprendimas dėl mažos sumos priteisimo gali būti įvykdytas laiko perspektyvoje ir iš gaunamų einamųjų pajamų ar išmokų.
8.2. Bylos medžiaga pagrindžia, kad ieškovai jokių aplinkybių apie atsakovės veiksmų nesąžiningumą ir siekį pabloginti savo turtinę padėtį (perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan.) ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą apskritai net neįrodinėjo, nors tokia pareiga (įrodyti, kad yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos) tenka būtent ieškovams.
8.3. Išraše iš Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko pateikiami duomenys apie butą pagrindžia, kad įrašas apie šiam daiktui nustatytą uzufruktą yra atliktas nuo 2018 m. spalio 11 d., o atitinkamai pats butas atsakovės nuosavybės teise buvo įgytas dovanojimo sutarties pagrindu, su sąlyga, jog jam bus nustatytas uzufruktas, t. y. butas įgytas ir uzufruktas nustatytas ta pačia 2018 m. spalio 3 d. dovanojimo sutartimi. Dėl to buto įgijimas (kad ir su uzufruktu) akivaizdžiai ne pablogino, o pagerino atsakovės turtinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos
10. Ieškovai pateikė naujus rašytinius įrodymus: duomenis iš Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie J. V. R. fizinio asmens bankroto bylą; duomenis iš Lietuvos Respublikos statistikos departamento apie vidutinį darbo užmokestį; duomenis iš VĮ Registrų centro apie S. P. nekilnojamąjį turtą; duomenis iš VĮ Registrų centro apie A. M. nekilnojamąjį turtą.
11. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo viešų duomenų pridėti prie bylos, nes teismas gali naudoti duomenis iš viešų informacinių sistemų ir registrų, todėl juos pakanka tik nurodyti (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
12. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo pridėti prie bylos ieškovų pateiktų naujų įrodymų, nes jie yra susiję su bendrais duomenimis apie atsakovų turtinę padėtį, kurie, pagal toliau šioje nutartyje nurodomą teismų praktiką, nėra susiję įrodinėjimo dalyku dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tuo labiau, ieškovai nemotyvuoja, kodėl būtinybė teikti naujus rašytinius įrodymus iškilo tik apeliacinės instancijos teisme ir pastarieji negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 180, 314 straipsniai).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo
13. Pagal CPK 144 straipsnį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
14. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas ieškinį pripažino preliminariai pagrįstu, tačiau, nenustatęs grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, laikinų apsaugos priemonių netaikė. Ieškovų teigimu, grėsmė jiems galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistuoja dėl atsakovų turtinės padėties, taip pat dėl galimo atsakovės A. M. nesąžiningumo.
15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovų atskirojo skundo pagrindą sudaro iš esmės didelės ieškinio sumos atsakovams prezumpcija. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip pagrįstai nurodo atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą, naujausiais teismų praktikos pavyzdžiais jau yra paneigta didelės ieškinio sumos prezumpcija, kaip savaime sprendimo įvykdymo pasunkėjimą pagrindžianti aplinkybė. Aktualioje ir vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad neišgalėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimą (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-92-196/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019).
16. Taigi, tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą.
17. Todėl, priešingai nei nurodo ieškovai atskirajame skunde, šiuo atveju svarbu yra nustatyti ne asmenų, kuriems prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto ieškinio sumos reikšmingumą, bet jų elgesį sąžiningumo aspektu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019).
18. Nors ieškovai akcentuoja kai kuriems atsakovams kitose bylose taikytus turto areštus, ar vienam iš atsakovų iškeltą fizinio asmens bankroto bylą, pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas atsakovo turto paieškoms ar jo kaupimui / išlaikymui, ateityje palengvinant sprendimo įvykdymą sulaikyto arba sukaupto turto sąskaita (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2019). Turto arešto taikymas atsakovams taikymas kitose bylose pats savaime nepatvirtina būtinybės ir šioje byloje atsakovų turtui taikyti areštą – dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant konkrečias byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas vėlgi nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1593-464/2017).
19. Vertinant ieškovų prašymą atsakovų galimo nesąžiningumo aspektu, pažymėtina, kad asmens nesąžiningumo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisės aktai nepreziumuoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018 ir kt.). Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovai nepateikė jokių įrodymų dėl atsakovų J. A. R. ir S. P. galimo nesąžiningumo, todėl šiems asmenims pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. A. M. nesąžiningumą ieškovai įrodinėja uzufrukto sandoriu, tačiau vien sandorio fakto nurodyti nepakanka – turi būti pateikta duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad tokio sandorio tikslas yra išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Tokių duomenų byloje nepateikta. Be to, atsakovės paaiškinimai dėl nurodyto turto pašalina ieškovų keliamas abejones, nes turtas buvo įgytas jau su uzufrukto nustatymo sąlyga.
20. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovai iš esmės jokių argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie atsakovų siekį išvengti ieškovams galbūt palankaus sprendimo įvykdymo, nepateikė, nors būtent jiems (ieškovams), kaip prašantiems taikyti šį išimtinį ir itin kitų ginčo šalių interesus varžantį procesinį institutą, tenka pareiga pateikti konkrečius duomenis apie atsakovų nesąžiningą elgesį – atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais būtų išvengiamas ar apsunkinamas ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymas (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma).
21. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą bei įrodymų tyrimą (vertinimą), todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.