Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja Edita Kavaliauskienė Civilinė byla Nr. 2A-382-267/2012 Teisminio proceso Nr. 2-07-3-04507-2011-2

NUTARTIS

2012 m. liepos 4 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. B. ir atsakovės UAB „Šiaulių naujienos“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012‑03‑09 sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-446-797/2012 pagal ieškovo T. B. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Šiaulių naujienos“, trečiajam asmeniui M. D. dėl paskleistos informacijos pripažinimo tikrovės neatitinkančia, pažeistos asmens garbės ir orumo gynimo, įpareigojimo paskelbti paneigimą, žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

„Vykdydamas teismo sprendimą dienraštis „(duomenys neskelbtini)“ skelbia tokį paneigimą: „2011-04-30 dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) išspausdintame dienraščio žurnalisto, vyr. redaktoriaus pavaduotojo M. D. straipsnyje „Po skandalo – į aukštesnes pareigas“ buvo paskleista tokia tikrovės neatitinkanti, asmens garbę ir orumą žeminanti informacija apie (duomenys neskelbtini) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vadovą T. B.:

„Dar daugiau klausimų sukėlė šio gynėjo vaidmuo turizmo bendrovės „Novus Orbis“ bankroto metu“;

„Magistro vardo siekiantis studentas turėtų parašyti 70 puslapių darbą, o mūsų minimo direktoriaus T. B. darbas – vos 23 puslapių“;

„darbas neatitinka reikalavimų“;

„užuot pasirūpinęs, kad apgauti klientai kreiptųsi į teismą, kuris areštuotų likusį bendrovės turtą ...T. B. rengė raštą prokuratūrai“;

„taip „tempiant gumą“ iš bendrovės patalpų buvo išvežtas visas likęs turtas, kurį dar būtų galėję išvaržyti nuskriausti klientai“;

„dirbdamas departamente T. B. nepersistengė, kad Vilniaus taksistai nelupikautų iš oro uosto veždami užsienio turistus“;

„T. B. buvo paaukštintas. Jis laimėjo (duomenys neskelbtini) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus kėdę“.

Taip pat prašė įpareigoti pašalinti iš interneto tinklapio adresu www.snauiienos.lt ieškovo garbę ir orumą žeminančią tikrovės neatitinkančią informaciją, priteisti iš atsakovės 5000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą, 5% procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus esmė

Ieškovo nuomone, atsakovė ne kritikavo ieškovą, ne interpretavo faktus, o remdamasi nepatikrinta informacija, jos pagrindu viešai paskleidė naują informaciją, kuri neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo garbę ir orumą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje yra kilęs ginčas dėl ieškovo T. B. asmeninės neturtinės teisės į garbę ir orumą pažeidimo bei neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, išsamiai išanalizavusi ieškovo apeliacinio skundo ir atsakovės apeliacinio skundo argumentus, iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais.

Dėl paskleistų žinių, žeminančių asmens garbę ir orumą

Pažymėtina, kad LR Konstitucijos 25 straipsnio 4 ir 5 dalyse apibrėžtos teisės reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją ribos: ribos reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją gali būti nustatomos tik įstatymų ir tokie ribojimai turi būti lemiami viešo intereso, jeigu būtina apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę, ginti konstitucinę santvarką.

Šios nuostatos sutampa su Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių konvencijos 10 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir teisių proporcingumo principu. Konstitucinis teismas 1997 m. vasario 13 d. nutarime yra pažymėjęs, kad pagrindinių teisių ir laisvių ribojimas sietinas su konkuruojančių vertybių racionaliu santykiu, atsižvelgiant į teisėtumo ir būtinumo demokratinėje visuomenėje kriterijus. Dėl to ginčai sprendžiami, derinant minėtas konstitucines teises, siekiant išvengti jų įgyvendinimo viena kitos sąskaita, ieškant kriterijų, kurie padėtų vienodai ginti tiek teisę gauti ir skleisti informaciją, tiek teisę į garbę ir orumą bei privataus gyvenimo neliečiamumą. Taigi įstatymas gina asmenines neturtines teises – garbę ir orumą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad asmens garbė ir orumas ginami nustačius faktų visumą: 1) žinių paskleidimo faktą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą ir 4) faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Taigi garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus jo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis. Paskelbtus duomenis (žinią) būtina atriboti nuo nuomonės, nes asmens teisės pagal CK 2.24 straipsnį ginamos paskelbus tikrovės neatitinkančius žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis – žinias (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2007).

Sąvoka ,,duomenys“ reiškia nurodytas, konstatuotas tam tikras aplinkybes, faktus, t. y. informaciją, kurios tikrumą galima patvirtinti taikant tiesos ir netiesos kriterijus. Kai duomenys neatitinka tikrovės, reiškia, jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, t. y. iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba būta kitokių. Atitiktis tikrovei vertinama dviem aspektais: 1) ar teisingas pranešimas apie faktus; 2) ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2007). Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byloje šalys neginčija fakto, jog ieškovas yra viešas asmuo ir kad duomenys apie jį buvo paskleisti 2011-04-30 UAB „Šiaulių naujienos“ nuosavybės teise priklausančiame laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ ir interneto svetainėje, viešai prieinamoje adresu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo prašomi paneigti teiginiai „dar daugiau klausimų sukėlė šio gynėjo vaidmuo turizmo bendrovės „Novus Orbis“ bankroto metu“, „užuot pasirūpinęs, kad apgauti klientai kreiptųsi į teismų, kuris areštuotų likusį bendrovės turtą <...> T. B. rengė raštą prokuratūrai“, „taip „tempiant gumą“ iš bendrovės patalpų buvo išvežtas visas likęs turtas, kurį dar būtų galėję išvaržyti nuskriausti klientai“, „dirbdamas departamente T. B. nepersistengė, kad Vilniaus taksistai nelupikautų iš oro uosto veždami užsienio turistus“ yra trečiojo asmens nuomonė apie ieškovo veiklą dirbant Valstybinio turizmo departamente, šiai nuomonei pagrįsti netrūko faktų, todėl šią ieškovo ieškinio dalį atmetė.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija negalima sutikti. Kaip teisingai nurodo ieškovas apeliaciniame skunde, remdamasis kasacinio teismo praktika, vertinant ir tiriant informaciją, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybių visetą, paskleistų teiginių kontekstą ir jų formuluotes. Todėl turi būti analizuojami ne pavieniai teiginiai, bet viso straipsnio kontekstas.

Išanalizavus teismui pateiktą straipsnį pavadinimu „Po skandalo – į aukštesnes pareigas“, atsižvelgus į straipsnio kontekstą, į sakinių konstrukciją, logines sąsajas, teismui nekyla abejonės, kad šiame straipsnyje yra skelbiama konstatuojamojo pobūdžio informacija apie ieškovo T. B. veiklą turizmo departamente ir jam priskirtų pareigų atlikimą. Apeliacinės instancijos teismo manymu, išsakyti teiginiai neatitinka tikrovės ir drauge žemina ieškovo garbę ir orumą, menkina jo gerą vardą kitų žmonių akyse, nes T. B., eidamas Valstybinio turizmo departamento juristo pareigas, kurioms priklausė teisės aktų projektų rengimas, atstovavimas departamento interesams teismuose ir kt. (2 t., 15–16, 19–20 b. l.), neprivalėjo rūpintis ar imtis iniciatyvos, kad turizmo bendrovės „Novus Orbis“ klientai kreiptųsi į teismą, nuo jo nepriklausė tai, ar turizmo bendrovės apgauti klientai galės išvaržyti turizmo bendrovės turtą. Priešingai, iš žinių portalo „Respublika“ straipsnio, kuriuo remiasi atsakovė, matyti, kad jame kritika reiškiama visiškai kito turizmo departamento struktūrinio padalinio darbuotojai, todėl atsakovės straipsnyje iš esmės iškreipiama informacija, pateikta kitoje visuomenės informavimo priemonėje. Be to, nors byloje nustatyta, kad ieškovas dalyvavo diskusijoje dėl Vilniaus oro uosto taksi veiklos, tačiau jo pareigos niekaip nebuvo susijusios su taksi įmonių priežiūra ir kontrole, arba, kaip galima suprasti iš atsakovės straipsnio, – su įpareigojimu stengtis, kad Vilniaus taksi vairuotojai „nelupikautų“ iš oro uosto keleivių. Atsakovė, atsikirsdama į ieškovo argumentus, teigė, jog tai yra tik trečiojo asmens nuomonė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog atsakovė straipsnyje nurodė, kad ieškovas nevykdė savo tiesioginių pareigų ir negynė turizmo bendrovės UAB „Novus Orbis“ apgautų klientų ar iš oro uosto vežamų užsienio turistų interesų, nes tokių teiginių straipsnyje nėra. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokie teiginiai, kaip „dar daugiau klausimų sukėlė šio gynėjo vaidmuo“, „užuot pasirūpinęs“, „nepersistengė“, „taip „tempiant gumą“ <...> buvo išvežtas visas likęs turtas“, viso straipsnio kontekste pagal savo prasmę reiškia, jog ieškovas elgėsi netinkamai, nesąžiningai, netinkamai atliko savo pareigas ar tokių pareigų iš viso neatliko, dėl jo kaltės buvo išvežtas turizmo bendrovės „Novus orbis“ turtas, dėl to nukentėjo tam tikri asmenys, o tai iš esmės neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą, menkina jo gerą vardą visuomenės akyse.

Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl teiginio „magistro vardo siekiantis studentas turėtų parašyti 70 puslapių darbą, o mūsų minimo direktoriaus T. B. darbas – vos 23 puslapių“ neatitikties tikrovei, kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ieškovo T. B. magistro baigiamasis darbas buvo parengtas vadovaujantis Vytauto Didžiojo universiteto Teisės instituto direktoriaus 2007-10-08 potvarkiu Nr. 422 (toliau – ir Potvarkis). Nors atsakovė nurodė, kad straipsnyje buvo vadovaujamasi viešai paskelbta informacija Vytauto Didžiojo universiteto interneto svetainėje www.vdu.lt, teisėjų kolegija pažymi, kad straipsnio autoriui galioja bendrosios Visuomenės informavimo įstatyme nustatytos asmens, skelbiančio viešą informaciją, elgesio taisyklės, todėl, atsižvelgiant į Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą, straipsnio autorius turėjo pateikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus. Tai, kad straipsnio autorius vadovavosi Vytauto Didžiojo universiteto Studijų prorektoriaus 2008‑02-06 įsakymu „Dėl baigiamųjų darbų rengimo bendrosios tvarkos“, kuri netaikytina ieškovo magistro baigiamajam darbui, kadangi 2008 metų Vytauto Didžiojo universiteto Teisės instituto studentų baigiamiesiems darbas buvo taikomas Potvarkis (1 t., 38 b l.), įrodo, jog jis nebuvo atidus ir rūpestingas, netikrino informacijos ir rėmėsi netinkamu informacijos šaltiniu, dėl to buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija.

Vis dėlto, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad ieškovo T. B. magistro baigiamasis darbas iš tikrųjų neatitinka magistro baigiamajam darbui keliamų reikalavimų. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad motyvuodamas savo sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Potvarkiu bei prie 2011 m. spalio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 159-48/11 (toliau – ir Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas) pridėtu iš interneto atspausdintu ieškovo magistro baigiamuoju darbu. Pažymėtina, kad ieškovo magistro baigiamasis darbas internete paskelbtas Adobe System PDF formatu, tai neginčijamai konstatuota Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, o pagal Potvarkio nuostatas, magistro baigiamieji darbai pateikiami spausdinta bei elektronine Microsoft Word versija. Vadinasi, įdedant magistro baigiamuosius darbus į internetą, t. y. viešąją biblioteką, šių darbų techniniai parametrai gali automatiškai kisti ir nebeatitikti originalaus magistro baigiamojo darbo formato, pateikto Microsoft Word formatu. Byloje atsakovas, įrodinėdamas, kad ieškovo magistro baigiamasis darbas neatitinka reikalavimų, nepateikė ieškovo magistro baigiamojo darbo originalo, neprašė teismo išreikalauti šio rašytinio įrodymo, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo konstatuoti, kad ieškovo magistro baigiamasis darbas neatitinka reikalavimų, remdamasis magistro baigiamojo darbo PDF formatu, patalpintu interneto svetainėje, o ne tuo formatu, kuriuo buvo ar turėjo būti pateiktas magistro baigiamojo darbo originalas universitetui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas, siekdamas įrodyti atsakovės teiginių ir tikrovės neatitikimą, pateikė į bylą Vytauto Didžiojo universiteto raštą, kuriame nurodoma, kad T. B. baigiamasis darbas atitiko teisės vientisųjų studijų programos baigiamiesiems darbams keliamus reikalavimus (1 t., 38 b l.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad atsakovės straipsnyje esantis teiginys „darbas neatitinka reikalavimų“ taip pat neatitinka tikrovės, o viso straipsnio kontekstas leidžia susidaryti nuomonę, kad ieškovas T. B. net negalėjo gintis magistro baigiamojo darbo, nes jis neatitinka reikalavimų, todėl nepagrįstai įgijo teisininko profesiją, tai iš esmės yra netiesa ir žemina ieškovo, kaip institucijos, teikiančios visuomenei teisinę pagalbą, vadovo, garbę ir orumą, menkina jo dalykinę reputaciją visuomenės akyse.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad teiginys „T. B. buvo paaukštintas. Jis laimėjo (duomenys neskelbtini) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus kėdę“ visiškai atitinka tikrovę. Nors tai, kad ieškovas laimėjo konkursą į (duomenys neskelbtini) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus pareigas, yra tiesa, vertinant straipsnio autoriaus teiginius apie ieškovo karjerą bendrai, neišskiriant jų iš viso straipsnio konteksto, visuomenė galėtų susidaryti negatyvią nuomonę, kad ieškovas ne savo pastangomis laimėjo konkursą į šiuo metu užimamas pareigas. Pažymėtina, kad straipsnio teiginys „buvo paaukštintas“ leidžia susidaryti nuomonę, jog ieškovas yra proteguojamas ir jo karjera valstybės tarnyboje yra pagrįsta kažkieno kito valia, o ne ieškovo pastangomis. Tai iš esmės nėra įrodyta, todėl neatitinka tikrovės, žemina ieškovo garbę ir orumą, taip suteikiant visuomenei galimybę nepasitikėti ne tik (duomenys neskelbtini) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vadovu, bet ir visa šia valstybine institucija. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad informacija, jog ieškovas „laimėjo (duomenys neskelbtini) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus kėdę“ iš esmės atitinka tikrovę, paneigtina tik dalis ieškovo prašomo paneigti teiginio, t. y. kad „T. B. buvo paaukštintas“.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės straipsnyje pateiktos informacijos paskleidimas protingam, moraliam žmogui gali sukelti tik neigiamą nuomonę apie asmenį. Nors atsakovė nurodo, kad trečiasis asmuo pateikė tik savo nuomonę, tačiau netgi nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Konstatuotina, kad atsakovo visuomenės informavimo priemonėse pateikta ne trečiojo asmens subjektyvi nuomonė, bet informacija, kuri nors ir pateikta kitų informavimo šaltinių paskelbtų straipsnių pagrindu, tačiau yra neadekvati, nebuvo pateikta neutralia forma, neišvengta neetiško vertinimo, nes ieškovo veikla vertinama iškreipiant tikrus faktus, neadekvačiai vertinant tam tikrus įvykius.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad viešam asmeniui taikytinos platesnės kritikos ribos, tačiau jos nėra absoliučios, kritika negali būti įžeidžianti ar žeminanti, ji negali peržengti geros moralės ar viešosios informacijos skleidėjų etikos ribų bei pažeisti pusiausvyrą tarp teisės į saviraiškos laisvę ir teisės į asmens garbės bei orumo apsaugą. Dar kartą pabrėžtina, kad ieškovo prašomi paneigti teiginiai turėjo būti vertinami ne pavieniui, o viso straipsnio kontekste, iš kurio akivaizdu, jog straipsnio autorius siekė ne sukritikuoti ieškovo, kaip valstybės tarnautojo veiklą, bet sumenkinti ieškovo, kaip visuomenei svarbios institucijos vadovo, garbę visuomenės akyse, neadekvačiai vertindamas ir iškreipdamas įvykius, faktus ar ieškovo pasisakymus.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovą per 5 (penkias) dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti iš interneto tinklapio adresu (duomenys neskelbtini) ieškovo garbę ir orumą žeminančią tikrovės neatitinkančią informaciją, nes ieškovas nenurodė konkrečių duomenų apie prašomos pašalinti informacijos buvimo vietą ir ką konkrečiai reikalaujama pašalinti. Negalima sutikti su tokia teismo išvada, kadangi ieškovo ieškinyje ir patikslintame ieškinyje aiškiai nurodomi atsakovės straipsnyje išdėstyti teiginiai, kuriuos prašoma paneigti, kaip tikrovės neatitinkančią informaciją, nurodomas vienas ir tas pats straipsnis, paskelbtas tiek laikraštyje, tiek ir internetiniame tinklapyje, taip pat nurodytas ir pats interneto tinklapis (duomenys neskelbtini), iš kurio prašoma pašalinti tikrovės neatitinkančią informaciją. Apeliacinės instancijos teismo manymu, yra akivaizdu, kad prašoma pašalinti iš interneto tinklapio (duomenys neskelbtini) tą pačią tikrovės neatitinkančią informaciją, kurią prašoma paneigti, todėl ši ieškovo ieškinio dalis taip pat tenkintina.

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įpareigoti teismo sprendimą vykdyti ne dienraštį „(duomenys neskelbtini)“, kadangi jis nėra juridinis asmuo, bet atsakovę UAB „Šiaulių naujienos“. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokia atsakovės pozicija. Nors teismas tinkamai įpareigojo būtent atsakovę paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, tačiau neteisingai suformulavo paneigimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, paneigime nurodant, kad vykdydama teismo sprendimą UAB „Šiaulių naujienos“ jai nuosavybės teise priklausančiame dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“ skelbia tam tikro turinio paneigimą.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti iš atsakovų 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, pirmosios instancijos teismas, ieškinį tenkinęs iš dalies, priteisė 1000 Lt. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (CK 6.250 straipsnis), pažymi, kad teismo funkcija – remiantis įstatyme nustatytais kriterijais, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį skausmą, kitus neigiamus išgyvenimus.

Sprendžiant klausimą dėl ieškovui priteistino neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina į tai, kad ieškovas dar 2011-05-10, iš karto po to, kai 2011-04-30 laikraštyje ir internetiniame tinklapyje „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskelbtas straipsnis apie ieškovą, kreipėsi į atsakovę su reikalavimu paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją (1 t., 13–14 b. l.). UAB „Šiaulių naujienos“ direktorius 2011-05-30 atsakymu atsisakė paneigti paskleistą informaciją ir perspėjo ieškovą apie atliekamą naują tyrimą dėl jo magistrinio darbo. Pažymėtina, kad tikrovės neatitinkanti informacija atsakovei priklausančiose visuomenės informavimo priemonėse buvo paskelbta tik vieną kartą ir nekartota, tačiau atsakovės paskleista tikrovės neatitinkanti informacija apie atsakovą yra nepaneigta jau daugiau nei metus laiko.

Kasacinėje praktikoje svarbiausiu viešojo asmens gynimo būdu laikomas garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas, pripažįstama, kad neturtinės žalos dydis negali turėti dominuojančio vaidmens. Tokio principo yra laikomasi todėl, kad viešajam asmeniui turėtų būti svarbiausia gero vardo visuomenėje atkūrimas, o ne didesnio dydžio žalos atlyginimo priteisimas. Viešasis asmuo turi didesnių galimybių apginti savo teises. Ginant jo garbę ir orumą pirmenybė teikiama žinių paneigimui, o ne kuo didesniam neturtinės žalos piniginiam įvertinimui. Ši nuostata buvo įgyvendinama teismų praktikoje panašiose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529 S. Č. v. Tauragės rajono meras ir kt.). Kasacinėje praktikoje taip pat yra išreikšta nuomonė, kad viešam asmeniui priteisiama neturtinė žala gali būti minimali ar artima minimaliai, net ir tuo atveju, kai pažeidimai gana skaudūs (LAT nutartis byloje Nr.3K-3-747/2001, 3K-3-280/2005, 3K-3-142/2006,3K-3-97/2011 ir kt.). Todėl, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose, įvertinusi pažeistas vertybes ir sukeltas pasekmes, atsižvelgdama į sąžiningumo ir protingumo kriterijus, ir į tai, kad gero vardo atkūrimas laikytinas ieškovo, kaip užimančio aukštas valstybės tarnautojo pareigas asmens, svarbiausiu tikslu, teisėjų kolegija vertina, kad protinga ir sąžininga neturtinės žalos atlyginimo suma laikytinas 1000 Lt (CK 6.250, 2.24 , 1.5 str.). Kadangi pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškovui priteisė būtent 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, ši Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-03-09 sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Teismui patenkinus ieškovo reikalavimus, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (tiek dėl žyminio mokesčio, tiek dėl atstovavimo išlaidų) turi būti priteistos iš atsakovės (LR CPK 93 str. 1, 5 d.). Ieškovas teismui pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovo pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose turėtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 5798,19 Lt, t. y. 4548,19 Lt pirmosios instancijos teisme ir 1250 Lt apeliacinės instancijos teisme (1 t., 47, 53, 129–130 b. l., 2 t., 5–6, 31, 87–90 b. l.).

Pažymėtina, kad paskirstydamas šalims bylinėjimosi išlaidas, teismas negali formaliai vadovautis CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio normomis, neatsižvelgdamas į ginčo esmę, bylos sudėtingumą, į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, nesivadovauti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

LR CPK 98 str. 2 d. numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tačiau tai nereiškia, kad teismas privalo priteisti maksimalų rekomendacijose nurodytą dydį, nes ne visos sumos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Be to, bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio. Tokia poziciją yra išreiškęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008. Todėl apeliacinės instancijos teismas, pasinaudojęs savo diskrecijos teise, konstatuoja, kad ieškovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, mažintina iki 2500 Lt, o apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma priteistina visa – 1250 Lt. Viršijančios priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį ieškovo patirtos išlaidos vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijų – būtinumo, pagrįstumo ir protingumo, ir nepaisant jų realumo, tai yra pernelyg didelis šalies išlaidavimas, tenkantis jai pačiai.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl teismas nepasisako dėl kitų apeliacinių skundų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų ir nesudarančių CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-03-09 sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip:

„Ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti, kad atsakovės 2011-04-30 dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) straipsnyje „Po skandalo – į aukštesnes pareigas“ buvo paskleista tikrovės neatitinkanti, asmens garbę ir orumą žeminanti informacija apie (duomenys neskelbtini) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vadovą T. B..

Įpareigoti atsakovę per 5 (penkias) dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis toje pačioje visuomenės informavimo priemonėje adekvačioje vietoje, tokio pat dydžio šriftu, tokia pat forma ir be komentarų paskelbti tokio teksto paneigimą:

„Vykdydama teismo sprendimą UAB „Šiaulių naujienos“ dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“ skelbia tokį paneigimą: „2011-04-30 dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) išspausdintame dienraščio žurnalisto, vyr. redaktoriaus pavaduotojo M. D. straipsnyje „Po skandalo - į aukštesnes pareigas“ buvo paskleista tokia tikrovės neatitinkanti, asmens garbę ir orumą žeminanti informacija apie (duomenys neskelbtini) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vadovą T. B.:

„Dar daugiau klausimų sukėlė šio gynėjo vaidmuo turizmo bendrovės „Novus Orbis“ bankroto metu“;

„Magistro vardo siekiantis studentas turėtų parašyti 70 puslapių darbą, o mūsų minimo direktoriaus T. B. darbas – vos 23 puslapių“;

„darbas neatitinka reikalavimų“;

„užuot pasirūpinęs, kad apgauti klientai kreiptųsi į teismą, kuris areštuotų likusį bendrovės turtą ...T. B. rengė raštą prokuratūrai“;

„taip „tempiant gumą“ iš bendrovės patalpų buvo išvežtas visas likęs turtas, kurį dar būtų galėję išvaržyti nuskriausti klientai“;

„dirbdamas departamente T. B. nepersistengė, kad Vilniaus taksistai nelupikautų iš oro uosto veždami užsienio turistus“;

„T. B. buvo paaukštintas“.

Įpareigoti atsakovę per 5 (penkias) dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) adekvačioje vietoje, tokio pat dydžio šriftu, tokia pat forma ir be komentarų ne trumpiau kaip 14 (keturiolika) dienų nepertraukiamai skelbti tokio teksto paneigimą:

,,Vykdydama teismo sprendimų UAB „Šiaulių naujienos“ dienraštyje „(duomenys neskelbtini)” skelbia tokį paneigimą:

,,2011-04-30 dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) išspausdinto dienraščio žurnalisto, vyr. redaktoriaus pavaduotojo M. D. straipsnyje „Po skandalo – į aukštesnes pareigas“ buvo paskleista tokia tikrovės neatitinkanti, asmens garbę ir orumą žeminanti informacija apie (duomenys neskelbtini) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vadovą T. B.:

„Dar daugiau klausimų sukėlė šio gynėjo vaidmuo turizmo bendrovės „Novus Orbis“ bankroto metu“;

„Magistro vardo siekiantis studentas turėtų parašyti 70 puslapių darbą, o mūsų minimo direktoriaus T. B. darbas – vos 23 puslapių“;

„darbas neatitinka reikalavimų“;

„užuot pasirūpinęs, kad apgauti klientai kreiptųsi į teismą, kuris areštuotų likusį bendrovės turtą ...T. B. rengė raštą prokuratūrai“;

„taip „tempiant gumą“ iš bendrovės patalpų buvo išvežtas visas likęs turtas, kurį dar būtų galėję išvaržyti nuskriausti klientai“;

„dirbdamas departamente T. B. nepersistengė, kad Vilniaus taksistai nelupikautų iš oro uosto veždami užsienio turistus“;

„T. B. buvo paaukštintas“.

Įpareigoti atsakovę per 5 (penkias) dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti iš interneto tinklapio adresu (duomenys neskelbtini) ieškovo garbę ir orumą žeminančią, tikrovės neatitinkančią informaciją.

Priteisti iš atsakovės UAB „Šiaulių naujienos“, įmonės kodas 144342654, adresas: Aušros al. 48, Šiauliai, 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).“

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Šiaulių naujienos“, įmonės kodas 144342654, buveinė: Aušros al. 48 LT-76236, Šiauliai, ieškovui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1250 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties litų) patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.