Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litekma“ atsisakymą nuo pareiškimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litekma“ pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dzūko miškas ir mediena“ iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi priimtas ieškovės UAB „Litekma“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Dzūko miškas ir mediena“, atsakovės UAB „Dzūko miškas ir mediena“ vadovas įpareigotas pateikti teismui duomenis, reikalingus klausimui dėl nemokumo bylos iškėlimo / atsisakymo ją kelti ir nuomonę dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Dzūko miškas ir mediena“ paskirtas nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2025 m. liepos 23 d. 10.00 val.

Ieškovė UAB „Litekma“ 2025 m. birželio 2 d. informavo, kad atsakovė UAB „Dzūko miškas ir mediena” 2025 m. birželio 2 d. ieškovei sumokėjo skolą – 4 605,00 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsniu ieškovė pranešė, kad atsisako ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Dzūko miškas ir mediena”, informavo, kad ieškovei yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Prašo teismą priimti ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukti. Šį prašymą prašo nagrinėti rašytinio proceso tvarka (registracijos Nr. DOK-13392).

2025 m. birželio 5 d. atsakovė UAB „Dzūko miškas ir mediena“ prašymu reikalauja paskirti ieškovės atstovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, baudos dydį nustatant teismo nuožiūra; priteisti bylinėjimosi išlaidas (registracijos Nr. DOK-13785). Nurodoma, kad ieškovė nepateikė jokių pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų jos galiojančią reikalavimo teisę atsakovei. Atsakovė, gavusi informaciją, jog ieškovė kreipėsi į teismą, susisiekė pateikdama duomenis apie tai, kad yra moki. Nepaisant to, bankroto byla buvo inicijuota ir ši informacija buvo išviešinta, dėl to įmonės veikla sutriko, tiekėjams atsisakant teikti paslaugas ar prekes, raginant apmokėti sąskaitas, kurių apmokėjimo terminai nėra suėję. Atsakovė padengė ieškovės reikalavimą siekiant greitos šio proceso pabaigos. Ir tik po to, kai atsakovė įvykdė ieškovės nepagrįstą reikalavimą – ieškovė pateikė atsisakymą nuo ieškinio. Šis veiksmas aiškiai parodo, kad ieškovė nepagrįstai ir nesąžiningai kreipėsi į teismą dėl nemokumo bylos inicijavimo, tokiu būdu siekdama finansinės satisfakcijos, o ne procesiniuose dokumentuose nurodomo teisinio rezultato, - nemokumo bylos iškėlimo.

Motyvuojamoji dalis

Atsisakymas nuo pareiškimo priimamas, byla nutraukiama.

Nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus išimtis, kurias nustato Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ, CPK 1 straipsnio 1 dalis, JANĮ 15 straipsnio 2 dalis).

CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Ieškinio atsisakymo rašytiniame pareiškime turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo galima atsisakyti tol, kol teismo nutartis dėl nemokumo bylos iškėlimo dar nepriimta (JANĮ 19 straipsnio 2 dalis). CPK 293 straipsnyje numatyta, kad, jeigu ieškovas ieškinio atsisakė ir teismas atsisakymą priėmė, teismas civilinę bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad nutartis iškelti bankroto bylą šioje proceso stadijoje atsakovei UAB „Dzūko miškas ir mediena“ dar nepriimta, ieškovė nurodė, kad jai yra žinomos pareiškimo atsisakymo pasekmės, teismas laiko, jog ieškovės pateiktas atsisakymas nuo pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo atitinka CPK 140 straipsnio 1 dalyje ir JANĮ 19 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, todėl atsisakymas nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Dzūko miškas ir mediena“ priimamas ir civilinė byla nutraukiama (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla nutraukiama, civilinėje byloje Nr. eB2-1059-1060/2025 paskirtas teismo posėdis atšaukiamas.

Atsakovės atstovas prašo ieškovės įgaliotam asmeniui skirti baudą už piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, motyvuodamas tuo, kad ieškovės įgaliotas asmuo inicijavo atsakovei nemokumo procesą, nors tikrasis tikslas buvo išsiieškoti skolą. Pažymėtina, kad CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Aiškiai nepagrįsto ieškinio (skundo) pareiškimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių. Paduodančio nepagrįstą procesinį dokumentą asmens nesąžiningumas reiškia asmens suvokimą, jog jo reikalavimas iš tiesų yra nepagrįstas, asmuo neturi teisės reikalauti ginti jo teises, kadangi jos realiai nebuvo pažeistos (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1707/2011).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė, kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl nemokumo bylos atsakovei iškėlimo, įgyvendino tokio pareiškimo pateikimo sąlygas, numatytas JANĮ 1 straipsnio 7 dalyje, 16, 17 straipsniuose. Taigi, nėra prielaidų spręsti apie tai, kad buvo pateiktas akivaizdžiai nepagrįstas ieškinys siekiant sutrikdyti atsakovės veiklą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą. Laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą (CK 1.138 straipsnis). Aplinkybių, dėl ko ieškovei ar jos atstovui nagrinėjamoje byloje turėtų būti skirta bauda nėra nustatyta, o vien aplinkybės, kad atsakovė jos teigimu nėra nemoki, įvertinus tai, kad skolą ieškovei atsakovė padengė tik po ieškinio pareiškimo teisme, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė ar jos atstovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Dėl šios priežasties atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo ieškovės įgaliotam asmeniui netenkinamas.

Atsakovė taip pat pareiškė reikalavimą priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažymi, kad civiliniame procese galioja principas „pralaimėjęs moka“. Tačiau tuo atveju, kai byla baigiama nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnis). CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šiuo atveju nenustačius, kad ieškovė nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, atsakovei skolą sumokėjus jau po ieškinio pareiškimo dienos, atsakovė laikytina kaltąja šalimi dėl proceso, todėl jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsniu, 293 straipsnio 4 punktu, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litekma“ atsisakymą nuo pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dzūko miškas ir mediena“ iškėlimo.

Nutraukti civilinę bylą Nr. eB2-1059-1060/2025.

Atšaukti 2025 m. liepos 23 d. 10.00 val. paskirtą teismo posėdį.

Atmesti atsakovės prašymus dėl baudos skyrimo ieškovės įgaliotam asmeniui ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Išsiųsti ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties priėmimo dienos šios nutarties kopiją ieškovei, atsakovei ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Išsiųsti įsiteisėjusios nutarties patvirtintą kopiją Juridinių asmenų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliams pranešti elektroninio pašto adresu antstoliai@antstoliai.lt.

Nutarčiai įsiteisėjus, atšaukti nemokumo administratoriaus atrankos procedūras Audito, vertinimo ir nemokumo informacinėje sistemoje (AVNIS).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.