Utenos apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui V. K. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo misterijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tarnyba išvadoje nurodė, kad ieškovė su vaikais gyvena socialiniame bute, (duomenys neskelbtini). Butas yra su visais patogumais, jo plotas yra 52,93 m², bute yra 2 kambariai su virtuve, sanitarinės patalpos, centrinis šildymas. Berniukai turi atskirą kambarį, kuriame yra stalas, dvi lovos, viena iš jų dviaukštė, spinta. Kitame kambaryje įsikūrė M. su mama, kambaryje yra dvi lovos, spinta, televizorius, staliukas. Bute yra visi būtiniausi namų apyvokos daiktai, vaikai turi visas sąlygas savo poreikiams tenkinti, mokymosi priemones.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų teismo posėdžių metu nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų N. K., gim. (duomenys neskelbtini), M. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys gyvena skyrium, šalių nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškove. Ieškovė su vaikais gyvena socialiniame bute, adresu(duomenys neskelbtini). Butas yra su visais patogumais, plotas yra 52,93 m², kuriame yra 2 kambariai su virtuve, sanitarinės patalpos, centrinis šildymas. Vaikai turi visas sąlygas savo poreikiams tenkinti, bute yra visi būtiniausi namų apyvokos daiktai ir priemonės. Atsakovo gyvenamoji vieta liko nepatikrinta ir jo gyvenimo sąlygos nežinomos. Duomenų, kad vaikams būtų nustatyti neįgalumo lygiai ar specialūs poreikiai, nėra. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko ir VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovė ir atsakovas savo vardu nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir transporto priemonių neturi. Ieškovė ir atsakovas šiuo metu nedirba.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai N. K., M. K. ir A. K. nuo pat gimimo nepertraukiamai gyvena kartu su ieškove. Šalims nutraukus santykius ir apsigyvenus skyrium, nepilnamečiai vaikai liko gyventi su motina, su ja gyvena ir šiuo metu. VTAĮT išvadoje nurodyta, kad motina su vaikais gyvena socialiniame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra su visais patogumais, plotas yra 52,93 m², kuriame yra 2 kambariai su virtuve, sanitarinės patalpos, centrinis šildymas. Berniukai turi atskirą kambarį, kuriame yra stalas, dvi lovos, viena iš jų dviaukštė, spinta. Kitame kambaryje įsikūrė M. su mama, kambaryje yra dvi lovos, spinta, televizorius, staliukas. Vaikai turi visas sąlygas savo poreikiams tenkinti, bute yra visi būtiniausi namų apyvokos daiktai ir priemonės. Taigi ieškovė sudaro tinkamas sąlygas vaikams gyventi ir vystytis. Atsakovas VTAĮT specialistams nurodė, jog nesutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau nesudarė galimybių VTAĮT specialistams patikrinti ir įvertinti jo gyvenimo sąlygas. Vaikai N. K., M. K. ir A. K. pareiškė, kad nori ir toliau gyventi su motina, tėvą mato retai, tėvas pinigų neduoda, dovanų iš jo taip pat negauna. Tarnyba, įvertinusi faktines vaikų gyvenimo sąlygas, atsižvelgusi į bylos šalių nuomonę dėl vaikų gyvenimo vietos, siūlo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su vaikų mama L. V., jos gyvenamojoje vietoje.

Teismas taip pat pažymi, kad nors atsakovas VTAĮT specialistams nurodė, jog nesutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau teismo posėdyje iš esmės neprieštaravo ieškovės prašymui vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, priešieškinio nepareiškė. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas nesudarė galimybių VTAĮT specialistams patikrinti ir įvertinti jo gyvenimo sąlygas.

Apibendrinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pas ieškovę vaikams sudarytos geros gyvenimo sąlygos, jais rūpinamasi, vaikai lanko mokyklą ir darželį, turi visas reikalingas priemones. Šalių vaikų gyvenamoji vieta yra nusistovėjusi su ieškove ir atitinka visus vaikų poreikius. Byloje nėra duomenų, kad vaikų motina netinkami vykdytų savo pareigas. Šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarautų vaikų interesams. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, teismas nepilnamečių N. K., M. K. ir A. K. gyvenamąją vietą nustato kartu su motina, ieškove L. V., jos gyvenamojoje vietoje. Teismo įsitikinimu, nustačius šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, ieškovė užtikrins vaikų teises į saugią aplinką, sugebės sudaryti vaikams palankias gyvenimo, vystymosi ir tobulėjimo sąlygas ir tai šiuo metu atitinka geriausius vaikų interesus.

Dėl išlaikymo priteisimo

Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu.

CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. Kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, teismas, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Pažymėtina, kad vaikams turi būti sudarytos tokios sąlygos, kurios yra reikalingos jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, todėl tam būtina užtikrinti materialines sąlygas, kurias sudarius būtų užtikrintas tinkamas fizinis ir socialinis vaikų vystymasis, ugdomi ir tobulinami jų įgimti ir įgyti įgūdžiai. Svarbu, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintas minimalios mėnesinės algos dydis. Tačiau minimali mėnesinė alga yra tik orientacinis dydis, kurio teismas rekomenduoja laikytis nustatant išlaikymo vaikui dydį. Išlaikymo vaikui dydis visų pirma priklauso nuo vaiko poreikių visumos, o tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus. Turi būti tinkamai įvertinta vaiko poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyra.

Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad jų vaikai turėtų tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, kad jų poreikiai būtų visapusiškai tenkinami. Vaikai N. K., M. K. ir A. K. gyvena su motina (ieškove), kuriai tenka kasdieninė vaikų priežiūra, ji rūpinasi, kad atitinkamai pagal vaikų gebėjimus jie būtų lavinami, taigi pripažintina, kad ieškovė imasi visų įmanomų priemonių įgyvendinti savo vaikų turtines teises ir interesus. Ieškovė neišvengiamai turi išlaidų vaikų maistui, drabužiams, avalynei, higienos reikmenims, laisvalaikiui ir kitoms būtiniausioms prekėms ir paslaugoms. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaikų poreikius atsižvelgiama į tai, jog, siekiant visapusiško vaiko vystymosi, turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, buitis, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaikų laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008)

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. K., gim. (duomenys neskelbtini), M. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mokant kas mėnesį po 250 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Ieškovė vaikų poreikių lentelėje nurodė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį reikia maistui apie 450 Eur; sezoniniams drabužiams ir avalynei apie 800 Eur per ketvirtį; sportiniam inventoriui apie 30 Eur per mėnesį; vaistams, vitaminams, maisto papildams apie 60 Eur per mėnesį; mokymosi priemonėms apie 90 Eur per mėnesį; rinkliavoms į klasės fondą, išvykoms su klase – 240 Eur metams; atostogoms, kelionėms su šeima ir nuotraukoms – apie 550 Eur metams; gimtadienių ir dovanų išlaidos – apie 210 Eur metams (kiekvienam vaikui vieną kartą per metus); mokesčiai už būstą (būsto nuomą, elektra, vanduo, šiukšlės ir kt.) – 70 Eur per mėnesį; kitos išlaidos sudaro apie 50 Eur (buities reikmenys, skalbimo priemonės ir kt.); higienos ir kūno priežiūros reikmenys – apie 70 Eur per mėnesį; ryšio priemonės – 10 Eur per mėnesį; baldai – 400 Eur metams; kitos pavienės išlaidos – 40 Eur per mėnesį. Taigi, kiekvieno vaiko poreikiai sudaro apie 500 Eur per mėnesį.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis).

Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, jog vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingos ir realaus dydžio. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja priteistas iš kito tėvo išlaikymas.

Nagrinėjamoje byloje teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį nustatė, kad ieškovė nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto neturi, gyvena socialiniame bute, nedirba, turi skolinių įsipareigojimų.

Atsakovas nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto neturi, gyvenamosios vietos nenurodė, turi skolinių įsipareigojimų. Pažymėtina, kad dauguma skolinių įsipareigojimų yra baudos už administracinius nusižengimus. Sodros duomenimis atsakovas Lietuvos Respublikoje nedirba. Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis turėtų kažkokių sveikatos problemų, trukdančių jam surasti ir dirbti gerai apmokamą darbą. Teismo posėdyje atsakovas nurodė, jog kurį laiką dirbo neoficialiai ir turėjo pajamų. Teismas sprendžia, kad atsakovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, todėl pagrindo daryti išvadą, kad jo turtinė padėtis yra sunki, nėra. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu.

Teismas pažymi, kad įstatymo nustatyta tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Lietuvos teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Nagrinėjamoje byloje subjektyvių ir objektyvių veiksnių visuma leidžia daryti išvadą, jog atsakovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus asmuo, byloje nesant duomenų apie kokius nors fizinius ar psichinius trūkumus, nesiėmė visų įmanomų priemonių gauti pakankamas pajamų, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo vaikams. Iš šių aplinkybių teismas sprendžia, kad šalys lygiomis dalimis turi prisidėti prie nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo, juolab, kad ieškovei ir taip tenka žymiai didesnė kasdieninė našta, susijusi su trijų vaikų priežiūra, ugdymu ir kitų vaikų elementariųjų poreikių patenkinimu.

Nustatant iš tėvų priteistino išlaikymo dydį atsižvelgtina į tai, kad vaikų poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga pinigų suma, kuri padengia maisto, komunalinių mokesčių būstui, drabužių, avalynės, vaistų, kanceliarinių prekių, pramogų pirkimo išlaidas, ir asmuo, su kuriuo vaikas gyvena, rūpinasi kasdieniais poreikiais, atitinkamai paskirstydamas pinigines lėšas pagal vaikų poreikių prioritetus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-394/2010). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaikų interesų naudai.

Atsakovas jokių argumentų ir įrodymų ieškovės pateiktai vaikų poreikių lentelei nuginčyti nepateikė. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į vaikų amžių, ieškovės pateikta vaikų poreikių lentelė yra protinga ir pagrįsta, kiekvieno vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga suma yra, ją apvalinus – apie 500 Eur. Dėl nurodyto ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo ir jo dydžio tenkinamas ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams N. K., gim. (duomenys neskelbtini), M. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mokant kas mėnesį po 250 Eur kiekvienam vaikui. Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, nes pareiškus ieškinį laikinosios apsaugos priemonės nebuvo taikytos ir laikinas išlaikymas nebuvo priteistas (CK 3.65 straipsnis, 3.194 straipsnis).

Priteisto išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją CK 3.208 straipsnis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreiptinas skubiai vykdyti (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad vaikų poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaikų poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3 750 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimą už 5 mėnesių laikotarpį nuo 2025 m. vasario 13 d. iki ieškinio pareiškimo 2025 m. liepos 11 d. Nurodė, kad šalys pradėjo gyventi skyrium nuo 2025 m. vasario 13 d., per visą šį laikotarpį atsakovas išlaikymo vaikams nemokėjo, jokia kita forma vaikų taip pat neišlaikė.

Teisė reikalauti išlaikymo teisme atsiranda, kai vaiko tėvas (motina) nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Tokiu atveju ieškinio pareiškime dėl išlaikymo priteisimo reikia nurodyti datą, nuo kurios prašoma jį priteisti. Momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas.

Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl byloje kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, reikia nustatyti šias reikšmingas faktines aplinkybes: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad šalys skyrium gyventi pradėjo nuo 2025 m. vasario 13 d., atsakovas nuo to laiko iki ieškinio pateikimo išlaikymo vaikams nemokėjo, jokia kita forma taip pat neprisidėjo prie vaikų išlaikymo. Atsakovas teismo posėdyje sutiko su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, pripažino, kad nuo išsiskyrimo su ieškove neteikė išlaikymo vaikams, nes oficialiai niekur nedirbo.

Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Tai įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Atsakovui sutikus su ieškovės paaiškinimais ir nepateikus jokių jos nurodytų aplinkybių neneigiančių įrodymų, teismas laiko įrodytu, kad atsakovas neteikė išlaikymo vaikams laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 13 d. iki ieškinio pareiškimo 2025 m. liepos 11 d. ir yra skolingas išlaikymą už penkis mėnesius. Todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Teismas, spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, jau įvertino vaikų poreikius ir duomenis apie šalių turtinę padėtį ir nusprendė, kad atsakovas prie vaikų išlaikymo turi prisidėti mokėdamas kiekvienam vaikui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Todėl tokio pat dydžio iš atsakovo priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas, t. y. 3 750 Eur (3 vaikai x 250 Eur x 5 mėn. = 3 750 Eur).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.

CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti tokią bendravimo su vaikais tvarką: 1) atsakovas bendrauja su vaikais kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val., pasiimdamas juos iš vaikų motinos gyvenamosios vietos iki sekmadienio 18 val., pristatydamas vaikus į vaikų motinos gyvenamąją vietą; 2) Atsakovas pasiima vaikus iš vaikų motinos gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų, Velykų pirmos dienos vakare 18 val., sugrąžindamas juos į vaikų motinos gyvenamąją vietą iki sekančios dienos 18 val.; 3) Atsakovas pasiima vaikus tėvo dienos išvakarėse 18 val., sugrąžindamas juos į vaikų motinos gyvenamąją vietą iki sekančios dienos 18 val.; 4) Vaikų atostogų metu atsakovas bendrauja su vaikais iš anksto apie tai prieš dieną pranešdamas vaikų motinai, suderindamas su ja vaikų buvimo pas atsakovą trukmę, ir grąžindamas juos į vaikų motinos gyvenamąją vietą iki sutarto laiko; 5) Vaikų gimtadieniais atsakovas bendrauja su vaikais vadovaudamasis principu, jei ta pati šventė buvo švenčiame su vienu iš tėvų, tai kita tokia pati šventė bus švenčiama su kitu iš tėvų.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, prieštaravimų ieškovės siūlomai bendravimo su vaikais tvarkai nepateikė, savo bendravimo su vaikais tvarkos varianto taip pat nepateikė.

Tėvų pareiga bendrauti su savo vaikais nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021 26 punktas). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 34 punktas).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, t. y., kad šiuo metu atsakovo ir vaikų emocinis ryšys yra silpnas, atsakovas labai retai bendrauja su vaikais, vaikų nepasiima, neleidžia su jais laisvalaikio, nedalyvauja jų ugdymo ir mokymosi procese, nepateikė įrodymų apie tai, kad nori bendrauti su vaikais, kad stengiasi atkurti ryšį su jais, nepateikė prieštaravimų ieškovės siūlomai bendravimo su vaikais tvarkai, pats nepasiūlė jokios bendravimo su vaikais tvarkos, kad išvadą teikiančios institucijos atstovas ieškovės pasiūlytai bendravimo tvarkai pritarė, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo tenkinti ir nustatyti jos siūlomą tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką.

Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio. Šalių vaikai yra gana mažo amžiaus, jiems augant keisis jų poreikiai, susiformuos asmeninis požiūris, gali atsirasti sąlygos, numatančios kitokį (ilgesnį ar trumpesnį) vaikų ir tėvo bendravimo laiką. Todėl šalims išaiškintina, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaikais būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl naujos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo vadovaujantis CK 3.175 straipsnio 3 dalimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, ieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CK 79 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. (8.28 Mr)ATP-C-2025-02493 suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y., ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Be to, ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti periodinį išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą

Ieškinio pareiškimo metu už reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo turėjo būti sumokėtas 153 Eur žyminis mokestis (100 Eur x 1,53 vartotojų kainų indeksas ieškinio pateikimo dienai), už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo – 270 Eur žyminis mokestis (3 vaikai x 250 Eur x 12 mėn. x 3 proc. = 3 750 Eur), už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo – 113 Eur žyminis mokestis (3 750 x 3 proc. = 113) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad visi ieškovės reikalavimai tenkinami visiškai, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 536 Eur (153 + 270 + 113 = 536) žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Byloje pateikta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026-03-30 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. ADP-2026-03636, kurioje nurodyta, jog valstybės išlaidos teikiant ieškovei L. V. antrinę teisinę pagalbą sudaro 327,08 Eur.

CPK 99 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles; šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Nagrinėjamojoje byloje visi ieškovės reikalavimai tenkinami visiškai, t. y. 100 procentų, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 327,08 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 59,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus 100 procentų, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 59,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti nepilnamečių vaikų N. K., gim. (duomenys neskelbtini), M. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jų motina ieškove L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. K., gim. (duomenys neskelbtini), M. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2025-07-11, iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 750 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams N. K., gim. (duomenys neskelbtini), M. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2025 m. vasario 13 d. iki 2025 m. liepos 11 d.

Paskirti ieškovę L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų N. K., gim. (duomenys neskelbtini), M. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais N. K., gim. (duomenys neskelbtini), M. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal kurią:

1. tėvas bendrauja su vaikais kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val., pasiimdamas juos iš vaikų motinos gyvenamosios vietos iki sekmadienio 18 val., pristatydamas vaikus į vaikų motinos gyvenamąją vietą;

2. tėvas pasiima vaikus iš vaikų motinos gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų, Velykų pirmos dienos vakare 18 val., sugrąžindamas juos į vaikų motinos gyvenamąją vietą iki sekančios dienos 18 val.;

3. tėvas pasiima vaikus tėvo dienos išvakarėse 18 val., sugrąžindamas juos į vaikų motinos gyvenamąją vietą iki sekančios dienos 18 val.;

4. vaikų atostogų metu tėvas bendrauja su vaikais iš anksto apie tai prieš dieną pranešdamas vaikų motinai, suderindamas su ja vaikų buvimo pas atsakovą trukmę, ir grąžindamas juos į vaikų motinos gyvenamąją vietą iki sutarto laiko;

5. vaikų gimtadieniais atsakovas bendrauja su vaikais vadovaudamasis principu, jei ta pati šventė buvo švenčiame su vienu iš tėvų, tai kita tokia pati šventė bus švenčiama su kitu iš tėvų;

Priteisti iš V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 536 Eur (penkis šimtus trisdešimt penkis eurus 50 ct) žyminio mokesčio (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokas kodas – 5660).

Priteisti iš V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 59,90 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 90 ct) kitų bylinėjimosi išlaidų (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas – 5662).

Priteisti iš V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 327,08 Eur (tris šimtus dvidešimt septynis eurus 08 ct) bylinėjimosi išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas – 5630).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.