- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-15
- Bylos Nr.
- e2A-552-730/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02224-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- Z. S.
- Suinteresuotas asmuo
- R. M., A. M., V. F., Klaipėdos miesto 7-ojo notaro biuro
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės Z. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Z. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. M., A. M., V. F., Klaipėdos miesto 7-ojo notaro biuro notarei J. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po motinos S. M. mirties, priimti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai jos motinos S. M. mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) buvo reikalingas išlaikymas, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina S. M.. Pareiškėja, 2019 m. spalio 30 d. atvykusi pas notarę priimti palikimo, sužinojo, jog palikėja buvo sudariusi 2009 m. rugpjūčio 6 d. testamentą. Pareiškėja apie šį testamentą nežinojo, kadangi 2007 m. balandžio 10 d. palikėja buvo sudariusi testamentą, kuriuo pirmąjį gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), aukštą, šiltnamį ir privažiavimą prie šiltnamio paliko pareiškėjai. 2009 m. rugpjūčio 6 d. testamentu palikėja visą savo turtą paliko suinteresuotam asmeniui R. M.. Pareiškėja pažymi, kad palikėjos mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) ji buvo nedarbinga, jos pajamas sudarė pašalpa, dėl savo sveikatos būklės pareiškėja neturėjo galimybės gauti kitų pajamų, todėl darytina išvada, jog pareiškėjai buvo reikalingas išlaikymas. Nurodo, kad ji savo, kaip įpėdinės pagal įstatymą, teises įgyvendino tinkamai, tai yra teisės aktuose nustatytu terminu kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškimas notarei nebuvo įteiktas, kadangi pareiškėja buvo informuota, kad dėl palikėjos testamento palikimas jai, kaip įpėdinei pagal įstatymą, nepriklauso. Sužinojusi minėtas aplinkybes, pareiškėja nedelsdama kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl testamento nuginčijimo. Kadangi pareiškėja pasirinko ginti savo pažeistas teises ginčydama palikėjos testamentą, jai nebuvo poreikio kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Taigi šiuo atveju pareiškėja įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas jį atnaujinti.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo R. M. atsiliepimu į pareiškimą su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2011 m. pareiškėjai buvo nustatytas nedarbingumas, jai buvo mokama šalpos neįgalumo pensija, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjos nedarbingumo laikotarpis buvo pratęstas. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja dėl savo sveikatos būklės negali dirbti. Be to, pareiškėjai nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai. Nors pareiškėja teigia, kad, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šio turto vertė yra nedidelė, tačiau minėta vertė buvo nustatyta prieš 14 m. ir neatitinka realios šio turto vertės. Vertinant duomenis apie pareiškėjai mokamą pašalpą, matyti, kad ji yra pakankama pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad palikėja mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėja ieškinį dėl testamento nuginčijimo teismui pateikė 2019 m. gruodžio 2 d. Tiek minėto ieškinio parengimo metu, tiek bylos nagrinėjime teisme metu, tiek pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo pateikimo metu pareiškėjos interesams atstovavo advokatas, todėl akivaizdu, jog pareiškėjai buvo žinomas teisės aktuose nustatytas terminas palikimui priimti. Be to, aplinkybė, jog pareiškėjai palikėjos mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) buvo reikalingas išlaikymas, turėjo būti žinoma 2019 m. gruodžio 2 d. ieškinio rengimo ir pateikimo teismui metu. Vis dėlto, nepaisant šių aplinkybių, pareiškėja teisės aktuose nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo nesikreipė.
3. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarė J. P. atsiliepimu į pareiškimą prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra.
4. Suinteresuoti asmenys A. M., V. F. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškimo netenkino, priteisė iš pareiškėjos 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas suinteresuotam asmeniui R. M.. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
6. Dėl faktinių aplinkybių teismas nurodė, kad pareiškėja, suinteresuoti asmenys V. F., A. M. ir R. M. yra palikėjos S. M. vaikai. Palikėja S. M. mirė (duomenys neskelbtini), ji 2009 m. rugpjūčio 6 d. buvo sudariusi oficialųjį testamentą. Palikėja testamentu visą jai priklausantį turtą paliko R. M.. Suinteresuotas asmuo R. M. 2019 m. spalio 15 d. pareiškimu apie palikimo priėmimą palikimo vietos atsiradimo notarui pareiškė priimantis palikimą, atsiradusį (duomenys neskelbtini) po motinos S. M. mirties.
7. Dėl teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo teismas nurodė, kad, sprendžiant dėl pareiškėjos reikalavimų pagrįstumo, būtina nustatyti palikimo atsiradimo dieną buvusią pareiškėjos turtinę padėtį, ar ji savo pajamomis ir jai priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinųjų savo poreikių. Teismas nustatė, kad palikimo atsiradimo dieną pareiškėja turėjo du žemės sklypus, kuriuos vėliau padovanojo dukrai, taip pat 512,62 Eur lėšų, kurios vėliau padidėjo iki 800,98 Eur, pareiškėja gauna apie 112–336,73 Eur dukros paramą, palikimo atsiradimo momentu pareiškėjos gaunamos pajamos siekė 576,72 Eur. Tokios sumos pakako asmeniniams poreikiams tenkinti. Pažymėjo, jog pareiškėja dėl sveikatos būklės taip pat gavo socialines garantijas – buvo apgyvendinta socialiniame būste, gavo paramą, mokant nedarbo ir paramos išmoką, todėl nusprendė, kad pareiškėja palikimo atsiradimo metu neatitiko CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytų išlaikymo reikalingumo kriterijų.
8. Dėl įstatymu nustatyto termino atnaujinimo teismas nurodė, kad, pareiškėjai neįrodžius subjektiškumo pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį, termino palikimui priimti pratęsimas nesukels pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, nes jos teisė į privalomą palikimo dalį nenustatyta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti, priteisti iš priešingą suinteresuotumą turinčio suinteresuoto asmens R. M. bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidus įrodinėjimo reglamentuojančias procesinės teisės normas, taip pat netinkamai taikius ir aiškinus teisę į privalomąją palikimo dalį reglamentuojančią materialinės teisės normą ir nukrypus nuo teismų suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Teigia, kad teismas priimdamas sprendimą vadovavosi ne įrodymų pusiausvyros, o visiško įsitikinimo principu, perkėlė pareigą tokį teismo įsitikinimą suformuoti apeliantei, o priešingą interesą turinčius suinteresuotus asmenis nuo įrodinėjimo pareigos visiškai atleido.
9.2. Apeliantė teigia, kad teismas tinkamai neatsižvelgė į tai, jog palikimo atsiradimo metu apeliantė buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, o iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog apeliantė kenčia nuo (duomenys neskelbtini) sutrikimo ir ją prižiūri psichikos sveikatos gydytojai, kad, einant metams, jai pasireiškė sunkios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) simptomai. Nurodo, kad reguliariai vartoja vaistus, o teismas taikė prezumciją, jog išlaidos vaistams yra kompensuojamos. Pažymėjo, kad teismas nepagrįstomis laikė ir išlaidas mobiliajam ryšiui ir internetui. Pažymėjo, jog apeliantei priklausę sklypai buvo mažos vertės, o jais faktiškai rūpinosi dukra.
9.3. Apeliantė teigia, kad laiku kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo, kur jai buvo pasakyta, jog ji nėra įpėdinė pagal testamentą. Vėliau apeliantė ėmėsi teisinių veiksmų kaip savo motinos įpėdinė ginčydama testamentą teisme, vėliau kreipdamasi dėl privalomosios palikimo dalies. Mano, kad šios aplinkybės patvirtina vienareikšmišką apeliantės valią priimti savo motinos palikimą objektyviais veiksmais nepasibaigus įstatymo nustatytam 3 mėnesių terminui, todėl nelaikytina, kad apeliantė terminą praleido. Mano, kad šiuo atveju nėra protingo pagrindo išvadai, kad apeliantė paveldėjimo teisiniuose santykiuose nebuvo pakankamai atidi, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai ir pan., todėl termino atnaujinimas nepažeis paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros, kadangi kitiems įpėdiniams apeliantės pretenzijos į paveldimą turtą buvo pareikštos dar nepasibaigus terminui palikimui priimti, paveldėjimo teisės liudijimai dar nėra išduoti dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo R. M. pateikė atsiliepimą į apeliantės apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
10.1. Dėl įrodymų vertinimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, tinkamai motyvavo priimamą sprendimą konkrečiais faktais, o apeliantė apeliaciniame skunde remiasi spėjimais, prielaidomis, abstrakčiais teiginiais. Vien ta aplinkybė, jog apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, nereiškia, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertino netinkamai, kad pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
10.2. Dėl palikimo atsiradimo nurodo, kad palikėja 2009 metų testamentu turtą paliko R. M., apie tai sužinojusi apeliantė supyko, išvyko į (duomenys neskelbtini), o vėliau vėl reikalavo, kad namas būtų paliktas jai. Teigia, kad po palikėjos mirties apeliantė siekia nuginčyti testatorės valią, inicijuoja teisminius ginčus prieš giminaičius. Mano, jog teismas šiuo atveju tinkamai įvertino apeliantės turtinę padėtį, atsižvelgė ir į tai, jog apeliantė savo asmeninį turtą neatlygintinai perleido dukrai, nesiekdama gauti jokios asmeninės naudos.
10.3. Nurodo, kad nepagrįstai pavėluotai (praleidusi palikimo priėmimo terminą daugiau nei penkiolika mėnesių), nesant tam jokių objektyvių priežasčių, neatliko įstatymuose numatytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, todėl tai buvo teisinis pagrindas teismui atsisakyti atnaujinti praleistą terminą apeliantei jos motinos palikimui priimti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo
13. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.
14. Apeliantė 2022 m. gegužės 26 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo papildomus motyvus, pagrindžiančius apeliacinį skundą, nesutikimo su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus. Teigia, kad palikėja, sudarydama testamentą, jo nesudarė laisva valia, testamentas sudarytas brolių naudai. Pažymi, jog apeliantės sveikatos būklė yra sunki, apeliantės dukra jai padėdavo, tačiau dėl dabartinės padėties nėra garantijų dėl galimos pagalbos. Nurodo, kad apeliantei priklausiusius sklypus faktiškai valdė apeliantės dukra, apeliantė dėl turtinės padėties neturėjo galimybių padidinti jo vertę.
15. Teismas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui. Nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ar tinkamai nustatė ir įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, taip pat pats įvertina įrodymus, nepriklausomai nuo to, ar pirmosios instancijos teismas juos įvertino, ar ne. Teismas įvertinęs pateiktų paaiškinimų motyvus, atsižvelgdamas į tai, jog jais papildomi apeliacinio skundo argumentai, taip pat teikiami nesutikimo su atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai, nutaria apeliantės teikiamų papildomų rašytinių paaiškinimų nepriimti.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
16. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, netinkamai taikė teisę į privalomąją palikimo dalį reglamentuojančią materialinės teisės normą, nukrypo nuo teismų suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Pažymi, jog teismas neatsižvelgė į faktines aplinkybes, jog palikimo atsiradimo metu apeliantė buvo 61 metų amžiaus, turėjo sveikatos sutrikimų.
17. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 16 punktas), darytina išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, taikė materialinės teisės normas spręsdamas klausimą dėl teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo.
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė, suinteresuoti asmenys V. F., A. M. ir R. M. yra palikėjos S. M. vaikai. Palikėja (testatorė) S. M. mirė (duomenys neskelbtini) Testamentų registro duomenimis nustatyta, jog palikėja 2009 m. rugpjūčio 6 d. buvo sudariusi oficialųjį testamentą. Palikėja 2009 m. rugpjūčio 6 d. testamentu visą jai priklausantį turtą paliko suinteresuotam asmeniui R. M., jis 2019 m. spalio 15 d. pareiškimu apie palikimo priėmimą palikimo vietos atsiradimo notarui pareiškė priimantis palikimą, atsiradusį (duomenys neskelbtini) po motinos S. M. mirties. Apeliantė prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai jos motinos S. M. mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) buvo reikalingas išlaikymas.
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį ir šios dalies dydį. Apeliantės reikalavimas grindžiamas tuo, kad jai palikėjo mirties metu buvo reikalingas išlaikymas.
20. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomąją palikimą dalį turi CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą. Kasacinio teismo praktikoje nustatyti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).
21. Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, nesutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė byloje esančių rašytinių įrodymų ir nenustatė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, tuo padarydamas proceso teisės normos pažeidimus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino apeliantės turtinę padėtį palikimo atsiradimo momentu – byloje esantys įrodymai patvirtina, jog palikėjos mirties momentu apeliantė buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nuosavybės teise valdė du sklypus: žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (192 Eur vertės), ir žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (3 096 Eur vertės).
22. Nors šalys neginčija fakto, jog minėtų sklypų vertė nėra didelė, tačiau negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais tuo aspektu, jog minėtų sklypų nuosavybė, jų perleidimo faktas neturi įtakos vertinant apeliantės turtinę padėtį palikimo atsiradimo momentu. Pažymėtina, jog šalys neginčija fakto, jog šie žemės sklypai buvo padovanoti dukrai, akivaizdu, jog tokiais veiksmais apeliantė sumažino savo turto masę, nors turėjo neabejotiną galimybę šį turtą parduoti, nuomoti ir (ar) kitaip realizuoti siekdama pagerinti savo turtinę padėtį, todėl pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas įstatyme – CK 5.20 straipsnyje – nustatytą laiko momentą, kurio kontekste, sprendžiant dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo, turi būti vertinama pareiškimą pateikusio asmens turtinė padėtis, jį įvertino įtraukdamas ir apeliantei priklaususio nekilnojamojo turto masę, be kita ko, pažymėjo, kad turtinės padėties tinkamas nustatymas svarbus ne tik gerbiant testatoriaus apsisprendimo laisvę, bet ir jo įpėdinių pagal testamentą interesus. Apeliantės argumentas, jog minėtų sklypų parduoti (realizuoti) nebuvo galimybės, vertintinas kritiškai, kadangi apeliantė turėjo galimybę pati ar per įgaliotus asmenis turtą realizuoti rinkoje ir gauti papildomų lėšų.
23. Antra, byloje pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog apeliantės sveikatos būklė yra palikimo atsiradimo momentu buvo prasta, tačiau vien ši aplinkybė savaime nepagrindžia išlaikymo poreikio neatsižvelgiant į turtinę padėtį. Kaip matyti, apeliantė palikimo atsiradimo momentu turėjo ne tik minėtus žemės sklypus (nutarties 22 punktas), tačiau ir piniginių lėšų banko sąskaitoje (512,62 Eur), o dėl prastos sveikatos būklės (duomenys neskelbtini) apeliantei suteikta ilgalaikė lanksčių sąlygų nuoma iki 2024 m. sausio 28 d., mokant 576,72 Eur pašalpą per mėnesį. Pažymėtina, jog apeliaciniu skundu neginčijama aplinkybė, jog apeliantės dukra teikė paramą apeliantei mokėdama mokesčius, finansiškai, tiek pirkdama maisto produktus, kas taip pat lengvina apeliantės turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuosekliai įvertino visas gaunamas lėšas palikimo atsiradimo momentu ir nustatė reikšmingą aplinkybę, jog apeliantės palikimo atsiradimo metu gautos lėšos buvo pakankamos vieno asmens poreikiams tenkinti, be kita ko pažymint, jog apeliantė galėjo palikimo atsiradimo momentu, jai priklausančius žemės sklypus realizuoti, taip gaunant papildomas pajamas. Be to, apeliantei dėl netekto darbingumo kompleksinę pagalbą teikė ir valstybė, tai yra dėl nedarbo ir sveikatos būklės atsiradęs išlaikymo poreikis buvo įgyvendintas taikius tam tikras socialines garantijas (apgyvendinimas socialiniame būste, parama nuomai, kt.), be kita ko, pažymėtina, jog apeliantė nepateikė duomenų, jog jai dėl sveikatos būklės buvo būtinas brangus gydymas (viršijantis neatlygintinai perleisto turto vertę) palikimo atsiradimo momentu, sprendžiant klausimą dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo (CPK 185 straipsnis).
24. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje akcentuojamas testatoriaus valios gerbtinumas ir laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant paveldėjimo klausimus, kai testatoriaus valia išreikšta testamente, ji turi būti gerbiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-553/2009). Nagrinėjamu atveju ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo vertinimu, apeliantė neįrodė, kad palikimo atsiradimo metu apeliantei buvo reikalingas išlaikymas, ir šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo apriboti testamento laisvės principo veikimą. Teismas ištyręs byloje esančių įrodymų visetą nustatė, kad palikėjos mirties momentu ((duomenys neskelbtini)) apeliantė turėjo nekilnojamojo turto, gavo pajamų, paramą, be to, jai priklausančius sklypus neatlygintinai perleido dukrai, nors turėjo neabejotiną galimybę gauti pajamų iš šio turto jį parduodant, nuomojant ir (ar) kitaip realizuojant. Nors nėra ginčo dėl fakto (nutarties 23 punktas), jog apeliantės sveikatos būklė nėra gera, tačiau apeliantės valdytas nekilnojamasis turtas, piniginės lėšos, gautos pajamos buvo pakankami asmeniniams poreikiams tenkinti (CPK 185 straipsnis).
25. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais taip pat nurodo, kad teismas netinkamai įvertino apeliantės patiriamas išlaidas, tačiau su šiuo argumentu negalima sutikti. Kaip matyti, apeliantė savo reikalavimą iš esmės grindžia išlaidų detalizacijomis, kurios nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais, o pateiktose detalizacijose nurodytos išlaidos, teismo vertinimu ir vidiniu įsitikinimu, jų apeliantei neįrodžius ir neįrodinėjant (CPK 178 straipsnis), savaime negali būti laikomos racionaliomis vieno asmens poreikiams patenkinti (pavyzdžiui, mobilusis ryšys su internetu – 62,83 Eur). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, vertindamas apeliantės patiriamas išlaidas, jas vertino nuosekliai, pasisakė dėl išlaidų pagrįstumo, jų objektyvumo, o vien ta aplinkybė, jog minėtas išlaidas pirmosios instancijos teismas pripažino nepagrįstomis ir neįrodytomis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant į bylą pateiktų papildomų įrodymų, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šiuo aspektu teismas netinkamai vertino byloje esančių rašytinių įrodymų visumą. Priešingai, pirmosios instancijos teismas apeliantės išlaidas vertino detaliai, įvertino kiekvienų patiriamų išlaidų racionalumą, o vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, apeliantės patiriamas išlaidas, vertino kitaip, nei pati apeliantė, nepateikus objektyvių rašytinių įrodymų, tiek bylą nagrinėjant tiek pirmosios instancijos teisme, tiek su apeliaciniu skundu, neleidžia spręsti, jog teismo sprendimas šioje dalyje yra neteisėtas.
26. Apeliantė dėl termino palikimui priimti atnaujinimo taip pat nurodo, kad apeliantė laiku kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo, kur jai buvo pasakyta, jog ji nėra testamentinė įpėdinė, ko pasėkoje ėmėsi teisinių veiksmų kaip savo motinos įpėdinė ginčydama testamentą teisme, vėliau kreipdamasi dėl privalomosios palikimo dalies. Mano, kad išreiškė aiškią valią palikimui priimti, todėl nelaikytina, kad apeliantė šį terminą praleido.
27. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Šios teisės paskirtis – užtikrinti mirusiojo valios įgyvendinimą, paveldėtojų ir visų trečiųjų asmenų teisėtus interesus, kurie atsiranda kaip konkretaus asmens mirties pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
28. Kaip matyti, šiuo atveju palikėjui mirus (duomenys neskelbtini), apeliantė per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą neatliko įstatyme - CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytų veiksmų, siekdama palikimo priėmimo, o 2019 m. gruodžio 2 d. ieškiniu kreipėsi į teismą dėl palikėjos sudaryto testamento pripažinimo negaliojančiu, tai yra ėmėsi veiksmų palikėjos (testatorės) valiai nuginčyti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog apeliantei buvo žinomas palikimo atsiradimo momentas, į tai, jog šiuo atveju apeliantė neatliko CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytų veiksmų, į tai, kad termino pratęsimas, nenustačius privalomosios palikimo dalies, nesukels pasekmių, sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantės prašymo dalies atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po motinos S. M. mirties priimti (CPK 185 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis).
29. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, daro išvadą, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai aptarė argumentus, susijusius su apeliantės prašymo motyvais, motyvuotai ir pagrįstai nusprendė, kad apeliantės prašymo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo motyvai nesudaro pagrindo tenkinti apeliantės pareiškimo ir riboti palikėjos testamentu išreikštos valios pripažįstant privalomąją palikimo dalį apeliantei. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
30. Atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, teismas pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
31. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantės apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantei patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
33. Suinteresuotas asmuo R. M. pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 800 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantės reikalavimai netenkinami visiškai, į priešingą šalių suinteresuotumą bylos baigtimi, į tai, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomendacinių dydžių, nutariama suinteresuotam asmeniui R. M. priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš apeliantės Z. S..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės Z. S. 800 Eur (aštuoni šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suinteresuotam asmeniui R. M..