- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-25
- Bylos Nr.
- 2S-845-210/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-03135-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Trečiasis asmuo
- A. J., Radviliškio
- Ieškovas
- S. Č.
- Atsakovas
- V. B.
- Kategorijos
- 118.7pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo trečiojo asmens A. J. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-40-767/2013 pagal ieškovo pagal ieškovo S. Č. ieškinį atsakovei V. B., tretiesiems asmenims Radviliškio 2-ojo notarų biuro notarei A. S., A. J. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas S. Č. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti 2010 m. rugpjūčio 25 d. Nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartį, sudarytą ieškovo S. Č. ir atsakovės V. B., negaliojančia nuo jos sudarymo momento; taikyti restituciją natūra – grąžinti ieškovo S. Č. nuosavybėn 2010 m. rugpjūčio 25 d. Nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartimi perleistą nekilnojamąjį turtą; iš atsakovės priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartimi ši civilinė byla buvo sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas Radviliškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje dėl S. Č. pripažinimo neveiksniu. Minėtoje byloje 2013 m. liepos 8 d. buvo priimta nutartis nutraukti civilinę bylą dėl S. Č. pripažinimo neveiksniu, jam mirus. Iš Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazės teismas įsitikino, kad nutartis šioje byloje įsiteisėjo 2013-07-18.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 30 d. nutartimi:
Atnaujino civilinės bylos pagal ieškovo S. Č. ieškinį atsakovei V. B., tretiesiems asmenims Radviliškio 2-ojo notarų biuro notarei A. S., A. J. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nagrinėjimą. Civilinę bylą Nr. 2-40-767/2013 pagal ieškovo S. Č. ieškinį atsakovei V. B., tretiesiems asmenims Radviliškio 2-ojo notarų biuro notarei A. S., A. J. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nutraukė.
Teismas nurodė, kad išnykus bylos sustabdymo pagrindui, byla atnaujintina ir nutrauktina, nes mirė fizinis asmuo, kuris buvo ieškovu civilinėje byloje dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir šioje byloje negalimas teisių perėmimas (LR CPK 293 str. 1 d. 7 p.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atskiruoju skundu trečiasis asmuo A. J. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 30 d. nutartį dalyje, kuria nutraukta civilinė byla.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Šalies argumentai
Apeliantė nesutinka, kad šioje civilinėje byloje negalimas teisių perėmimas. Pastebi, kad teismo nutartis yra be motyvų. Mano, kad mirus ieškovui S. Č., ieškovas, vadovaujantis LR CPK 48 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, turėjo būti pakeistas jo teisių perėmėjais, t. y. jo įpėdiniais. Šioje civilinėje byloje yra sprendžiamas dovanojimo sutarties, kuria buvo perleistas nekilnojamasis turtas, pripažinimo negaliojančia klausimas. T. y. sprendžiamas turtinių teisių į nekilnojamuosius daiktus klausimas. Tokios turtinės teisės gali ir yra paveldimos. Apeliantė įsitikinusi, kad ieškovo turtinė reikalavimo teisė šioje civilinėje byloje yra paveldima palikimo dalimi. Kad dovanojimo sutartimi perleistos turtinės teisės yra paveldimos, patvirtina ir LR CK 6.472 straipsnis, kurio 4 dalis numato dovanotojo įpėdinių teisę reikalauti panaikinti dovanojimą. Apeliantė mano, kad teismas privalėjo civilinę bylą sustabdyti iki paaiškės mirusio fizinio asmens teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).
Apeliantė teisi nesutikdama su teismo išvada, kad šioje civilinėje byloje negalimas teisių perėmimas. Todėl atskirojo skundo argumentas, kad teismas privalėjo civilinę bylą sustabdyti iki paaiškės mirusio fizinio asmens teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko, laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Byloje nustatyta, kad S. Č., mirė (duomenys neskelbtini), kuris nagrinėjamojoje byloje buvo ieškovu byloje dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Procese likus tik vienai šaliai, civilinė byla negali būti toliau nagrinėjama, todėl esant tokiems atvejams būtina išsiaiškinti, ar nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į ginčo teisinį santykį, yra leidžiamas teisių perėmimas, o nustačius, kad teisių perėmimas yra leidžiamas, svarbu nustatyti teisių perėmėją ar aplinkybes, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko. Procesinių teisių perėmimas yra reglamentuojamas CPK 48 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, nagrinėjamu atveju fizinio asmens mirtis, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus tuos atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Taigi, procesinis teisių perėmimas yra nulemtas materialinių subjektinių teisių perėmimo ginčo teisiniame santykyje galimybės. Procesinis teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 str. 1 d.).
Taigi procesinių teisių perėmimas įmanomas tik tada, kai galimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Tuo atveju, kai neleidžiama perimti materialiųjų subjektinių teisių, t. y., kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu, negalima perimti ir procesinių teisių. Sprendžiant klausimą, ar konkrečiame ginčo materialiajame teisiniame santykyje galimas teisių perėmimas, būtina išsiaiškinti ginčo teisinio santykio pobūdį ir nustatyti byloje pareikštų reikalavimų ryšį su iš bylos dėl mirties pasitraukusios šalies asmeniu.
Byloje ieškovas pareikštu ieškiniu teismo prašė pripažinti 2010 m. rugpjūčio 25 d. nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartį, sudarytą ieškovo S. Č. ir atsakovės V. B., negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikyti restituciją natūra – grąžinti ieškovo S. Č. nuosavybėn nekilnojamąjį turtą. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas nesuvokdamas savo veiksmų reikšmės, dovanojimo sutartimi perleido visą jam priklausiantį turtą savo vaikaitei V. B..
Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį sandoris, sudarytas veiksnaus asmens, tačiau tuo metu negalėjusio suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti pripažįstamas negaliojančiu pagal šio asmens ieškinį. Taigi, šioje byloje yra sprendžiamas dovanojimo sutarties, kuria perleistas nekilnojamasis turtas, pripažinimo negaliojančia klausimas, tai yra sprendžiamas turtinių teisių į nekilnojamuosius daiktus klausimas. Tuo atveju, jei nurodytu pagrindu ginčytiną sandorį sudaręs asmuo mirė, teisė pareikšti tokį ieškinį pereina jo teisių perėmėjams (CK 5.1 str.). Taigi, ir ieškovo turtinė reikalavimo teisė šioje civilinėje byloje yra paveldima. Pagal CK 6.470 str. 7 d. dovanojimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia pagal dovanotojo ar jo įpėdinių ieškinį, jeigu sutarties sudarymo metu dovanotojas sirgo sunkia nepagydoma liga, dėl kurios jis negalėjo pareikšti savo tikrosios valios.
Todėl iš bylos pasitraukus ginčijamo teisinio santykio šalimi buvusiam fiziniam asmeniui – šios bylos atveju – mirus ieškovui S. Č., pirmosios instancijos teismui atsirado teisinis pagrindas ir kilo pareiga spręsti dėl mirusio ieškovo procesinių teisių perėmimo pagal LR CPK 48 straipsnį ir su šiuo klausimu susijusių kitų įstatymo nuostatų (LR CPK 163 str. ir kt.) taikymo.
Teismui neturint duomenų apie ieškovo mirtį, tai yra nepateikiant ieškovo mirties faktą patvirtinančio dokumento, kyla pareiga išreikalauti ieškovo mirties faktą patvirtinančius duomenis, nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje mirusio ieškovo S. Č. įpėdinius.
Teismo pažymėtina, kad LR CPK 163 str. 1 p. bei 166 str. 1 d. 1 p. reglamentuojama teismo pareiga sustabdyti bylos nagrinėjimą, kai miršta bylos šalimi buvęs fizinis asmuo, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas, iki paaiškės mirusio fizinio asmens teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko. Įvykus universaliam ieškovo S. Č. teisių ir pareigų perėmimui materialiojoje teisėje, jo vietą materialiojoje (taigi ir proceso) teisėje užima įpėdiniai pagal testamentą arba įstatymą (LR CK 5.1 str.).
Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo šią civilinę bylą nutraukti, netaikė proceso teisės normų, reglamentuojančių procesinių teisių perėmimą, kurias privalėjo taikyti. Todėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 30 d. nutartis dalyje dėl bylos nutraukimo naikintina ir klausimas pirmosios instancijos teismui perduotinas nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 30 d. nutartį dalyje dėl bylos nutraukimo panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.