Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Leonora Jakubauskienė, veikdama Kauno apylinkės teismo vardu,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) ieškinį atsakovams E. Š. ir D. K. dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo skyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo N. Š.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsakovė E. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Atsakovas D. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai.

Trečiasis asmuo N. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė E. Š., gyvendama Anglijoje, susilaukė sūnaus D. Š., gimusio (duomenys neskelbtini). Nepilnamečio D. Š. tėvu 2019 m. rugsėjo 18 d. gimimo įraše Nr. 42 įrašytas atsakovas D. K. Prieš gimdymą, t. y. 2014 m. spalio 25 d. atsakovę ištiko insultas, ji du mėnesius išbuvo komos būsenoje, o 2017 m. birželio 7 d. neįgaliojo vežimėlyje kartu su sūnumi pargabenta į Lietuvą, atsakovas liko gyventi užsienio valstybėje. Dėl patirtų sveikatos sutrikimų atsakovė yra paralyžiuota, jai reikalinga kito asmens priežiūra ir slauga, todėl negali tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi, tuo tarpu atsakovas yra nusišalinęs nuo nepilnamečio sūnaus auginimo, todėl šalių nepilnametis sūnus D. Š. nuo pargabenimo į Lietuvą gyvena kartu su atsakovės E. Š. motina, trečiuoju asmeniu, N. Š. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. RD-1-1065 likusiam be tėvų globos D. Š. nustatyta laikinoji globa, jo globėja paskirta trečiasis asmuo N. Š., nustatant D. Š. globos vietą N. Š. gyvenamojoje vietoje.

Dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo motinos

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė E. Š. yra neįgali, ją 2014 m. spalio 25 d. ištiko insultas, po ko atsakovė du mėnesius išbuvo komos būsenoje, dėl patirtų sveikatos sutrikimų atsakovė yra paralyžiuota, jai nuo 2018 m. lapkričio 9 d. iki 2020 m. lapkričio 19 d. nustatytas 95 procentų netektas darbingumas bei specialusis nuolatinės slaugos ir specialusis transporto išlaidų kompensavimo poreikis, dėl ko atsakovė negali tinkamai pasirūpinti savimi, jai reikalinga kito asmens pagalba. Atsakovės nepilnametis sūnus D. Š. gyvena su atsakovės motina, trečiuoju asmeniu, N. Š., kuri prižiūri ir augina nepilnametį, todėl pripažintina, kad dėl susiklosčiusių objektyvių, ne nuo atsakovės valios priklausančių, aplinkybių, t. y. dėl atsakovės sveikatos būklės ji negali tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi, todėl tai sudaro pagrindą nepilnametį D. Š. atskirti nuo motinos E. Š..

Atsakovei išaiškintina, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste, tačiau atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 2–3 dalys). Pagal CK 3.181 straipsnio 1 dalį vaiko atskyrimas panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas. Pažymėtina, kad jei atskirti tėvai (tėvas ar motina) nuo vaikų savo tėvų valdžią naudoja priešingai vaikų interesams, jiems gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.181 straipsnio 5 dalis).

Dėl tėvo valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių ir nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008, 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009, 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013, 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017). Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį bei nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti. Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad atsakovų nepilnametis sūnus D. Š. nuo pat gimimo iki pargabenimo į Lietuvą 2017 m. birželio 7 d. gyveno kartu su motina E. Š., o pargabenus į Lietuvą auga kartu su atsakove bei jos motina, t. y. nepilnamečio vaiko močiute N. Š.. Atsakovas D. K. gyvena ir dirba Anglijoje, byloje jokių duomenų apie tai, kad atsakovas palaikytų ryšį su nepilnamečiu sūnumi, būtų domėjęsis jo auklėjimu, sveikatos, gyvenimo ar buities sąlygomis, nėra. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovas savo tėvystę įregistravo tik 2019 m. rugsėjo 18 d., t. y. praėjus beveik penkeriems metams po sūnaus D. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo. Trečiasis asmuo N. Š. nurodė, kad atsakovas išlaikymą nepilnamečiui sūnui teikia nereguliariai, per paskutiniuosius šešis mėnesiu vieną kartą pervedė 100 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų. Iš Tarnybos 2019 m. sausio 16 d. Vaiko globos (rūpybos) akto Nr. 4SP-3 matyti, kad nepilnametis D. Š. neišreiškė nuomonės apie santykius su tėvu, o ieškovė ieškinyje nurodo, kad susisiekus su atsakovu telefonu ir informavus apie ketinimą kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, atsakovas nurodė, jog situaciją supranta ir mano, kad vaikui geriau būtų augti su motina negu su juo. Nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, jog atsakovo sūnui D. Š. nuo 2017 m. birželio 7 d. gyvenant Lietuvoje pas trečiąjį asmenį – močiutę N. Š., atsakovas iš esmės nesirūpino savo sūnumi, nesidomėjo jo sveikata, buitimi, gyvenimo sąlygomis, mokslu, auklėjimu bei priežiūra, nesiėmė jokių pastangų, kad vaikas galėtų bei norėtų atvykti gyventi pas jį į Angliją, iš esmės naudojasi susidariusia situacija, jog sūnus gyvena pas atsakovės motiną, t. y. močiutę N. Š., kuri jo sūnų prižiūri ir juo rūpinasi. Pažymėtina, kad tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Byloje nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog atsakovas dėl savo kaltės, t. y. dėl pasirinkto gyvenimo būdo nevykdo įstatymu nustatytų tėvo pareigų: negyvena kartu su savo sūnumi, nesirūpina jo priežiūra, sveikata, auklėjimu, tinkamų sąlygų jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi sudarymu, neteikia sūnui pastovaus išlaikymo. Atsakovas gyvena užsienio valstybėje, savo sūnaus D. Š. neaugina ir juo nesurūpina nuo mažens, tarp sūnaus ir tėvo jokio ryšio nėra ir atsakovas jokių nuolatinių pastangų bei priemonių, jog būtų užmegztas ryšys su vaiku, abu vienas kitą pažintų, vaikas jaustųsi saugus būdamas su tėvu, nededa. Atsakovas neatlieka pareigos auklėti sūnaus, juo nesirūpina, o pagrįstų duomenų, kad padėtis iš esmės galėtų pasikeisti ir atsakovas pradėtų rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi, byloje nėra. Teismo pareiga, vadovaujantis įstatymu, ginti vaikų interesus. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas jau ilgą laiką visiškai nesirūpina savo nepilnamečiu sūnumi, nedaro jokių išvadų dėl pareigos rūpintis vaiku, jį auklėti, nesistengia užmegzti ryšio su sūnumi ir nėra duomenų, kad atsakovo elgesys galėtų pasikeisti, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, atsakovui nepilnamečio sūnaus D. Š. atžvilgiu neterminuotai apribotina tėvo valdžia (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Neterminuotai apribojus atsakovui tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu, atsakovui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Atsakovui išaiškintina, kad neterminuotas tėvo valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei jis įrodys, kad pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tėvo valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 6 punktas).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis), tai reiškia, kad nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti vykdyti savo pareigą dėl vaiko išlaikymo. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų ar apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečių vaikų poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Išlaikymą teikiančio ar privalančio teikti tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, kadangi vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais bet kuriuo atveju išlaikymas privalo užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 1.5, 3.3 straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. Š. po 60,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, o iš atsakovo 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė yra neįgali, jai nuo 2018 m. lapkričio 9 d. iki 2020 m. lapkričio 19 d. nustatytas 95 procentų netektas darbingumas bei specialusis nuolatinės slaugos ir specialusis transporto išlaidų kompensavimo poreikis, atsakovė nedirba, nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto neturi, jos mėnesines pajamas sudaro 263,72 Eur netekto darbingumo pensija ir 9,50 Eur transporto išlaidų kompensacija, t. y. iš viso 273,22 Eur, tačiau atsakovė dėl savo sveikatos būklės dirbti ir gauti didesnių pajamų negali. Atsakovas gyvena ir dirba Anglijoje, tačiau byloje jokių duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą nepateikta, todėl teismas nustatyti atsakovo realios turtinės padėties neturi galimybės. Pažymėtina, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie jo blogą sveikatos būklę, neįgalumą ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias atsakovui gauti pakankamas pajamas, nėra. Byloje nustatyta, kad atsakovas sūnui pastovaus išlaikymo neteikė, jis yra sveikas, darbingo amžiaus ir privalo teikti išlaikymą. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais sprendžia, kad iš atsakovės E. Š. priteistinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui D. Š. po 60,00 Eur, o iš atsakovo D. K. po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki sūnaus pilnametystės (CK 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš atsakovų priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Pažymėtina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl globos nepilnamečiam vaikui nustatymo ir globėjo paskyrimo

Pagal CK 3.256 straipsnį nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą ir kurių priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai, globos centrui ar vaikų globos (rūpybos) institucijai. Vaikui nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko abiem tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų yra neterminuotai apribota tėvų valdžia ar kai vaikas įstatymų nustatyta tvarka atskirtas nuo tėvų (CK 3.257 straipsnio 3, 6 punktai). Vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti (CK 3.248 straipsnio 1 dalis). Tarnyba ieškiniu prašo nustatyti D. Š. nuolatinę globą ir jo nuolatine globėja paskirti močiutę N. Š., nustatant nepilnamečio gyvenamąją vietą kartu su globėja. Šiuo sprendimu nepilnametis D. Š. atskiras nuo motinos E. Š., be to, nepilnamečio D. Š. tėvui neterminuotai apribota tėvo valdžia, o bylos medžiaga nustatyta, kad nepilnametis D. Š. nuo 2017 m. birželio 7 d. gyvena kartu su trečiuoju asmeniu – nepilnamečio močiute N. Š., kuri juo rūpinasi, prižiūri, augina, todėl nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad nepilnametis D. Š. yra be tėvų globos likęs vaikas ir siekiant užtikrinti vaiko auklėjimą, priežiūrą, sudaryti vaikui gyvenimo sąlygas, atitinkančias jo amžių, sveikatą ir išsivystymą bei parengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje, D. Š. nustatytina nuolatinė globa (CK 3.248 straipsnis, 3.251 straipsnio 1 dalis, 3.256 straipsnis, 3.257 straipsnio 3, 6 punktai).

Pagal CK 3.264 straipsnio 3 dalį nustačius vaiko nuolatinę globą, turi būti skiriamas vaiko globėjas. Trečiasis asmuo N. Š. jau daugiau nei dvejus metus rūpinasi nepilnamečiu D. Š., pateikė rašytinį prašymą paskirti ją D. Š. nuolatine globėja. Iš bylos medžiagos matyti, kad N. Š. yra sveika, kitą asmenį globoti gali, penkis kartus bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, neteista, gauna nuolatines pajamas. N. Š. su nepilnamečiu D. Š. gyvena trijų kambarių gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas yra su visais patogumais, saugus. Vaikui namuose sudarytos tinkamos sąlygos žaisti, ilsėtis, jis turi atskirą kambarį, lovą, kambarys šviesus, erdvus, pritaikytas vaikui. N. Š. tenkina vaiko poreikius augti, ugdytis, ją ir nepilnametį D. Š. sieja glaudus tarpusavio ryšys. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad N. Š. atitinka globėjai keliamus reikalavimus, kitų asmenų, pareiškusių norą globoti nepilnametį vaiką, nėra, o D. Š. saugi socialinė aplinka geriausiai bus užtikrinta trečiojo asmens N. Š., todėl D. Š. nuolatine globėja skirtina N. Š. (CK 3.259, 3.268, 3.269 straipsniai).

Nustačius nepilnamečio vaiko nuolatinę globą bei paskyrus globėją, atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis D. Š. jau beveik trejus metus gyvena globėjos gyvenamojoje vietoje, kur jam sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, D. Š. gyvenamoji vieta nustatytina globėjos gyvenamojoje vietoje (CK 3.265 straipsnio 1 punktas), o globėja skirtina nepilnamečio vaiko gaunamų piniginių lėšų (išlaikymo) tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.275 straipsnis).

Bylos duomenimis nepilnametis D. Š. nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, neturi, todėl turto administratorius neskirtinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 504 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, tačiau teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškinį patenkinus visiškai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatomis, valstybės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų turėtų būti priteistinas už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau teismas, įvertinęs bylos pobūdį, atsakovų procesinį elgesį, bylinėjimosi išlaidų susidarymo aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais sprendžia, kad nagrinėjamojo byloje bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų valstybės naudai nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Sprendimo dalys dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytinos skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalis l punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 269 ir 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Atskirti nepilnametį D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo motinos E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Neterminuotai apriboti tėvo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valdžią nepilnamečio sūnaus D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 60,00 Eur (šešiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo 2019 m. lapkričio 15 d. iki D. Š. pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo 2019 m. lapkričio 15 d. iki D. Š. pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti nepilnamečiam vaikui D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą ir jo nuolatine globėja paskirti N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą globėjos N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje.

Paskirti globėją N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lėšų, skirtų D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikyti, tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimą dalyse dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Išaiškinti N. Š., kad ji privalo vykdyti globėjos pareigas, numatytas CK 3.271 straipsnyje, turi CK 3.272 straipsnyje numatytas globėjos teises, o už nepilnamečio vaiko padarytą žalą ir už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.273 straipsnis).

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą nuorašą per tris darbo dienas išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.