Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1298-253/2017

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-09-20
Bylos Nr.: e2A-1298-253/2017
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė
Ieškovas: D. P.
Trečiasis asmuo: J. P., L. P.
Atsakovas: B. A.

Kategorijos

2.1.2.4.1.4Apsimestinis sandoris
2.6.29.1Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-1298-253/2017 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01727-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4; 2.6.29.1; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. P. ir trečiojo asmens J. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-04-19 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovui B. A., trečiasis asmuo J. P. dėl skolos priteisimo bei atsakovo B. A. priešieškinį ieškovui D. P., ieškovo įgaliotai atstovei ir trečiajam asmeniui (atsakovei pagal priešieškinį) J. P., trečiasis asmuo L. P. individuali įmonė „Tralina“ dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, dėl paskolos gavėjo teisių perkėlimo ir paskolos sutarties tarp kreditoriaus ir paskolos gavėjo pripažinimo nesudaryta, dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu ir pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas D. P. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo B. A. 4 770,37 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas.Ieškovas ieškinį grindė aplinkybėmis, kad 2013-12-04 paskolino B. A. 16 471,17 Lt (4 770,37 Eur), pinigus pervesdamas į AB DNB banką bei nurodydamas pervedimo paskirtį – paskola. Faktiškai pervedė 5 000 Anglijos svarų, jie buvo pervesti konvertuojant valiutą bei nuskaitant banko tarpininkavimo mokesčius. Atsakovas šiai paskolai gauti specialiai sudarė su AB DNB banku sąskaitos ir jos valdymo sutartį bei atsidarė asmeninę sąskaitą, į kurią pervesti pinigai. B. A. 2013-12-05, t. y. kitą dieną po pinigų pervedimo, iš savo sąskaitos pasiėmė paskolintus pinigus – 16 330 Lt. Ieškovas pasitikėjo atsakovu. Paprašius grąžinti pinigus, atsakovas to nepadarė, todėl ieškovas kreipėsi į teismą.Atsakovas B. A. 2017-01-30 pareiškė priešieškinį ieškovui D. P. ir jo įgaliotam bei trečiajam asmeniui J. P. ir pareiškė reikalavimus: 1) pripažinti 2013-12-04 paskolos sutartį, kurioje kreditorius yra D. P., o paskolos gavėjas – B. A., negaliojančia; 2) pripažinti, kad 2013‑12‑04 paskolos sutartis sudaryta tarp paskolos davėjo – kreditoriaus D. P. ir paskolos gavėjo – skolininkės J. P. ir J. P. perkelti paskolos gavėjo teises ir pareigas; 3) pripažinti, kad B. A. pagal 2013-12-04 paskolos sutartį nėra skolingas D. P. 4 770,37 Eur; 4) pripažinti 2013-12-06 transporto priemonės „Mersedes Benz“ ML 270 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį apsimestine; 5) pirkėjo teises ir pareigas pagal 2013-12-06 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp L. P. IĮ „Tralina“ ir B. A. perkelti J. P.. Taip pat prašė priteisti iš ieškovo ir J. P. bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo atstovas 2017‑03-23 bei 2017‑03‑30 teismo posėdžiuose patikslinto, kad nereikalauja pripažinti 2013‑12‑06 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties apsimestine ir nurodė, jog prašo tik pirkėjo teises ir pareigas pagal minėtą sutartį perkelti J. P..Atsakovas priešieškinį grindė aplinkybėmis, kad ieškovo 2013-12-04 mokėjimo pervedimu pervesti 4 770,37 Eur buvo panaudoti automobiliui „Mercedes Benz“ pirkti. Atsakovas niekada šiuo automobiliu nedisponavo ir nesinaudojo, automobilis atsakovui nuosavybės teise niekada nepriklausė ir nebuvo jo žinioje. Transporto priemonę savo reikmėms įgijo ir faktiškai nuosavybės teise valdė ir realiai naudojosi J. P., jį valdė, tvarkė, prižiūrėjo, saugojo bei siekė perregistruoti savo vardu. Sudarant šį sandorį atsakovas buvo tik statytinis. Transporto priemonė 2015-08-28 pirkimo–pardavimo sutartimi už 1 Eur perleista J. P.. Atsakovas neturėjo tikslo skolintis iš ieškovo pinigus automobiliui pirkti ir šių pinigų negavo, nes visa pinigų suma buvo perduota J. P., ji pinigus sumokėjo už automobilį trečiajam asmeniui. Atsakovas sandorius sudarė ne savo laisva valia, o dėl J. P. įtakos. Atsakovas yra baigęs 8 klases, nesuprato 2013‑12-04 banko pervedimo esmės ir padarinių. J. P. turėjo tikslą pasiskolinti pinigų ir už juos įsigyti automobilį atsakovo vardu, todėl įkalbėjo atsakovą atsidaryti sąskaitą banke, į kurią bus pervesti ieškovo pinigai, taip pasinaudojus atsakovo patiklumu, amžiumi, menku išprusimu, banko reikalų neišmanymu, pridengti tikrieji ketinimai, užsitikrintas paskolos grąžinimas. Tikroji paskolos sandorio šalis yra J. P., o ne atsakovas. Taip pat atsakovas faktiškai neįgijo teisių ir pareigų iš 2013-12-06 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties, jas įgijo J. P., atsakovas tik formaliai pasirašė sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-04-19 sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies ir pripažino, kad tarp ieškovo D. P. ir atsakovo B. A. paskolos sutartis nebuvo sudaryta ir kad atsakovas B. A. nėra skolingas ieškovui D. P. pagal 2013-12-04 mokėjimo pervedimą; pripažino, kad 2013-12-06 automobilio „Mercedes Benz“ ML 270 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp pardavėjo L. P. IĮ „Tralina“ ir pirkėjos J. P., o ne B. A.; priteisė iš ieškovo D. P. ir J. P. po 470 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui B. A..Teismas darė išvadą, kad ieškovas neįrodė jam tenkančių įrodyti esminių paskolos sutarties sąlygų ir aplinkybių. Realiai ieškovo į atsakovo vardu atidarytą sąskaitą pervestas pinigines lėšas, nurodant mokėjimo paskirtį – paskola, gavo ir savo poreikiams (automobiliui įsigyti) panaudojo J. P.. Dėl to teismas ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo atmetė, o atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies, pripažindamas, kad tarp ieškovo D. P. ir atsakovo B. A. 2013-12-04 paskolos sutartis nebuvo sudaryta ir kad atsakovas nėra skolingas ieškovui pagal 2013-12-04 mokėjimo pervedimą. Konstatuota, kad reikalavimas dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia bei paskolos gavėjo teisių ir pareigų perkėlimo kitam asmeniui yra neprasmingi ir pertekliniai, be to, neįrodyti, nes nėra žinomas D. P. ir J. P. susitarimo turinys, todėl netenkinti. Taip pat pripažinta, kad 2013-12-06 automobilio pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp pardavėjo L. P. IĮ „Tralina“ ir pirkėjos J. P., o ne B. A.. Atsižvelgus į tai, kad pirkimo–pardavimo sutartis seniai įvykdyta – t. y. 2013-12-06, nenustatyta pagrindo pripažinti sandorį niekiniu. Pažymėta, kad modifikavus 2013-12-06 pirkimo–pardavimo sutartį, pirkėju pripažinus J. P. bei nepripažinus sandorio niekiniu ir netaikant restitucijos, L. P. IĮ „Tralina“ teisės ir pareigos nesikeičia, jos yra seniai įgyvendintos ir įvykdytos, todėl daryta išvada, kad pardavėjo, kaip trečiojo asmens, procesinė padėtis byloje yra tinkama.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas D. P. prašo panaikinti pirmos instancijos sprendimą ir priimti naują sprendimą t. y. ieškinį tenkinti ir priteisti D. P. iš B. A. 4 770,37 Eur skolą bei turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas, B. A. priešieškinį D. P. ir J. P. su trečiuoju asmeniu L. P. ĮI „Tralina“ atmesti visiškai. Apeliantas skundą grindžia šiais argumentais:Neaišku, ar teismas nustatė suklydimą, apgaulę ar prievartą, kai atsakovas pats savo vardu atidarė sąskaitą ir į ją pervestus pinigus 2013-12-05 pasiėmė. Teigia, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir netinkamai išaiškino santykius tarp ieškovo ir atsakovo. Tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai;Mano, kad atsakovo paaiškinimai yra nenuoseklūs. Ieškovo ieškinys ir yra pretenzija B. A., jį pažinodamas ieškovas ilgai laukė, kol atsakovas grąžins pinigus, o dėl neatvykimo į posėdį ieškovas nurodė negalėjimo atvykti priežastis;Neaišku, kodėl nebuvo apklaustas asmuo, kuris gavo rankpinigius už 2013-12-06 pirktą automobilį, neapklausta ir L. P. IĮ „Tralina“. Be to, nepasisakyta dėl 2015-08-28 to paties automobilio pirkimo–pardavimo sutarties tarp B. A. ir J. P. teisėtumo ir galiojimo. Mano, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstytos neteisingai. Kadangi priešieškinis tenkintas iš dalies, teismas turėjo pasisakyti ir dėl ieškovo dalies turėtų išlaidų priteisimo;Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas B. A. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą; taip pat prašo priteisti iš ieškovo atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas sutinka su teismo išvadomis, jog ieškovas neįrodė jam tenkančių įrodyti esminių paskolos sutarties sąlygų ir aplinkybių, taip pat su išvadomis, jog pagal 2013-12-06 automobilio pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjo teises ir pareigas įvykdė J. P. ir nėra pagrindo šį sandorį pripažinti niekiniu. Teismas pagrįstai taikė paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta institutą. Atsakovas nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad teismas byloje negalėjo priimti priešieškinio, taip pat mano, kad teismas išsprendė visus byloje pareikštus šalių reikalavimus ir prašymus.Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo (atsakovė pagal priešieškinį) J. P. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Klaipėdos rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, nes teismas neišsprendė visų reikalavimų. Apeliantė skundą grindžia šiais argumentais:Atsakovas priėmė ieškovo jam pervestus pinigus, matydamas pervedime žodį „paskola“, dėl to sutartis yra galiojanti, nes nepripažinta negaliojančia. Teismas neišsprendė atsakovo priešieškinio reikalavimų pripažinti 2013-12-04 paskolos sutartį su ieškovu negaliojančia, taip pat pripažinti negaliojančia atsakovo sudarytą 2013-12-06 automobilio pirkimo–pardavimo sutartį;Teismas įvertino ne visus byloje esančius įrodymus. Teismas nevertino atsakovo veiksmų pagal pakankamai atidaus ir protingo asmens standartą, taip pat nevertino aplinkybės, kad pinigai buvo skolinami ne atsitiktiniam asmeniui, o beveik šeimos nariui, todėl labiau tikėtina, kad susitarimas tarp D. P. ir B. A. dėl paskolos buvo, negu, kad jo nebuvo;Teismas nemotyvavo, kodėl nurodytos aplinkybės dėl automobilio pirkimo ir jo pardavimo yra labiau tikėtinos. Taip pat nenurodyta, kokia buvo atsakovo priklausomybė nuo J. P.: turtinė, psichologinė, medicininė ar pan.Atsiliepimu atsakovas prašo J. P. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti iš apeliantės atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir mano, kad apeliantės skundo argumentas, jog teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų, nepagrįstas. Skundžiamame sprendime teismas išsprendė visus byloje pareikštus šalių reikalavimus ir prašymus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinių skundų, atsiliepimų į juos argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta išskirtinių aplinkybių ir būtinybės skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka. Rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis dalyvaujančių byloje asmenų teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).Rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad 2013-12-02 tarp AB DNB banko ir B. A. sudaryta banko sąskaitos ir jos valdymo sutartis, jos pagrindu atsakovui neapibrėžtam terminui atidaryta banko sąskaita. Iš B. A. AB DNB banko sąskaitos operacijų ataskaitos duomenų nustatyta, kad į atsakovo atidarytą šio banko sąskaitą 2013-12-04 ieškovas D. P. pervedė 16 471,14 Lt (4 770,37 Eur). Banko pervedimo paskirtyje nurodyta – „paskola“. Iš 2013-12-05 kasos išlaidų orderio duomenų nustatyta, kad 2013-12-05 iš minėtos B. A. AB DNB banke esančios sąskaitos B. A. išmokėta 16 330 Lt suma. Byloje rašytiniais įrodymais taip pat nustatyta faktinė aplinkybė, kad 2013‑12-06 tarp pardavėjos L. P. IĮ „Tralina“ ir pirkėjo B. A. sudaryta automobilio „Mercedes Benz“ ML 270 CDI pirkimo–pardavimo sutartis, automobilio kaina – 20 000 Lt (5 792,40 Eur). 2015-08-28 tarp B. A. ir J. P. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, ja tas pats automobilis „Mercedes Benz“ ML 270 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) parduotas J. P. už 1 Eur.

Dėl bylos esmės.

Byloje ieškovas D. P. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo B. A. 4 770,37 Eur skolą ir nurodė, kad reikalavimas kildinamas iš tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusių paskolos teisinių santykių. Apeliaciniu skundu ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir neteisingai išaiškino teisinius santykius tarp ieškovo ir atsakovo. Ištyrusi bylos medžiagą, dalyvaujančių byloje asmenų parodymus ir įvertinusi faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje numatytu reglamentavimu, esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina paskolos sutarties sudarymo aplinkybės, t. y. dėl esminių jos sąlygų egzistavimo. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje ieškovas paskolos teisinių santykių tarp jo ir atsakovo atsiradimą grindė į atsakovo sąskaitą atliktu banko pervedimu. Rašytiniais duomenimis nustatyta, kad 2013-12-04 ieškovas į atsakovo B. A. banko sąskaitą pervedė 16 471,14 Lt (4 770,37 Eur), banko pervedimo paskirtis – „paskola“. Byloje nekilo ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad nurodyta pinigų suma į atsakovo sąskaitą buvo pervesta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu išreiškia įsipareigojimą juos grąžinti paskolos davėjui (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), nebent lėšų gavėjas įrodytų kitokį lėšų pervedimo teisinį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013‑11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2013). Taigi, lėšų gavėjas turi teisę įrodinėti aplinkybes, paneigiančias iš tokių pervestų lėšų priėmimo fakto numanomus įsipareigojimus. Šioje byloje atsakovas B. A., pareiškęs priešieškinį, iš esmės teigė, kad ginčo paskolos sandorio šalimi – paskolos gavėju buvo ne atsakovas, o trečiasis asmuo (atsakovė pagal priešieškinį) J. P.. Taigi atsakovas teigė, kad paskolos sandoris neatitiko šalių tikrųjų ketinimų dėl paskolos subjekto – tikrojo gavėjo. Atsakovas priešieškiniu reiškė reikalavimą pripažinti 2013‑12-04 paskolos sandorį negaliojančiu CK 1.87 straipsnio pagrindu, pripažinti, kad paskolos sutartis sudaryta tarp paskolos davėjo – D. P. ir paskolos gavėjo – J. P. ir jai perkelti paskolos gavėjo teises ir pareigas bei pripažinti, kad B. A. pagal 2013-12-04 paskolos sutartį nėra skolingas D. P. 4 770,37 Eur. Atsakovas B. A. taip pat nurodė, kad nebuvo tikroji 2013-12-06 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties šalis ir priešieškiniu prašė pirkėjo teises ir pareigas pagal minėtą sutartį perkelti J. P.. Teismas dėl ginčo šalis siejančių santykių teisinio kvalifikavimo kiekvienu atveju sprendžia pagal šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu išdėstytas aplinkybes, tirdamas ir vertindamas jų pateiktus įrodymus. Civiliniame procese galioja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Šiuo atveju atsakovo priešieškiniu keliami reikalavimai yra susiję su ieškovo ieškiniu atsakovui reiškiamais reikalavimais. Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti ginčo šalis siejančių santykių pobūdį, analizavo tiek ieškovo reikalavimų, tiek atsakovo priešieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, vertino šalių pateiktus įrodymus ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus.CK 1.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis (sudarytas ne to asmens, kuris nurodytas kaip sandorio šalis), reikia įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi nustatyti tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, iš kurių būtų galima spręsti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑68/2015; 2012-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2012; kt.). Siekiant nustatyti tikruosius ginčijamų sandorių šalių ketinimus ir tikslus vertintina visuma sandorių sudarymo aplinkybių, dalyvaujančių byloje asmenų tarpusavio santykiai, jų elgesys po sandorių sudarymo. Nustatyta, kad pats ieškovas D. P. ieškinyje nurodė, jog į atsakovo banko sąskaitą pervestos ginčo lėšos buvo reikalingos automobiliui pirkti, tad tokia aplinkybė ieškovui buvo žinoma ir šis tikslas buvo susijęs su lėšų pervedimu. Atsakovas B. A. byloje nurodė, kad ginčo automobilį norėjo pirkti ir nusipirko J. P., nes mašina buvo graži, o jis buvo kartu. Byloje J. P. nurodė, kad pirkti ginčo automobilį „Mercedes Benz“ buvo atsakovo iniciatyva, tačiau duodama paaiškinimus patvirtino, kad reiškė savo nuomonę dėl automobilio pirkimo, išbandė ir vairavo automobilį, ji prašė atlikti automobilio diagnostiką iki pirkimo ir pinigų sumokėjimo, buvo kartu duodant rankpinigius, ji vairavo automobilį. Nors J. P. nurodė, kad tuo metu, kai buvo nuspręsta pirkti automobilį, buvo kartu su atsakovu, tačiau negalėjo paaiškinti, kam atsakovui reikėjo pirkti ginčo automobilį – nurodė, kad atsakovas tikėjosi gauti vairuotojo pažymėjimą, tačiau kartu pažymėjo, kad atsakovas turėjo dar vieną automobilį; taip pat nurodė, kad atsakovas mėgo prabangą, bet pažymėjo, kad automobilis patiko ir jai (2017-03-23 teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 27 min.).Ieškinyje ieškovas nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo žodinis susitarimas. J. P. byloje paaiškino, kad jos sūnui D. P. dėl pinigų paskolinimo automobiliui pirkti skambino atsakovas, o atsakovas B. A. su šiais teiginiais nesutiko ir nurodė, kad D. P. skambino J. P. ir su sūnumi kalbėjo, jog perka automobilį ir reikia pinigų (2017-03-23 teismo posėdžio garso įrašas: 38 min., 1 val. 30 min. 17 sek.; 2017-03-30 teismo posėdžio garso įrašas Nr. 1: 09 min. 20 sek., 32 min.). Nustatyta, kad 2016‑12-14 parengiamajame teismo posėdyje ieškovo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, tačiau ieškovas į teismo posėdžius neatvyko. Iš J. P. ir B. A. paaiškinimų nustatyta, kad paimti ieškovo pervestus pinigus atsakovas į banką nuvyko kartu su J. P., paimti pinigai iš karto buvo perduoti jai. Atsakovas nurodė, kad dėl ginčo automobilio pirkimo toliau viską tvarkė ir pinigus mokėjo J. P.. Taip pat atsakovas paaiškino, kad J. P. turėjo daug turto ir jis buvo įtrauktas dėl to, kad turto būtų mažiau ir nebūtų taikomi mokesčiai (2017-03-30 teismo posėdžio garso įrašas Nr. 1: 10 min. 26 sek.; 31 min. 05 sek.).Sprendžiant klausimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir jas vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2015; 2012-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2012; kt.). Atsakovo nurodytas aplinkybes apie tai, kad jis neturėjo teisės vairuoti patvirtina VĮ „Regitra“ į bylą 2017-01-26 pateikta informacija, kad VĮ „Regitra“ duomenų apie B. A. išduotus vairuotojo pažymėjimus neturi. Iš J. P. parodymų nustatyta, kad po 2013‑12-06 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo būtent ji vairavo ginčo automobilį ir juo faktiškai visą laiką naudojosi, rūpinosi, byloje patiekti rašytiniai įrodymai, kad ji mokėjo už automobilio draudimą. Atsakovas B. A. paaiškino, kad nebuvo automobilio savininkas ir automobilio priežiūra ir draudimu nesirūpino, automobilis buvo laikomas prie J. P. gyvenamosios vietos, pinigus jis laikė pas J. P. ir nežino iš kieno pinigų ji už viską mokėjo (2017-03-30 teismo posėdžio garso įrašas Nr. 1: 16 min. 20 sek.). Aplinkybes, kad atsakovo pinigai ir dokumentai buvo laikomi pas ją, byloje nurodė ir J. P.. J. P. nurodytos aplinkybės dėl jos faktinio naudojimosi ginčo automobiliu sutampa su atsakovo parodymais, kad jis ginčo automobilio niekada nevairavo.Apeliantai apeliaciniuose skunduose akcentuoja artimus santykius su atsakovu, pasitikėjimą juo, nurodo, jog atsakovas faktiškai buvo šeimos narys. Šiuo atveju 2013‑12-04 lėšų pervedimu ieškovas lėšas pervedė artimais santykiais su jo motina susijusiam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos nagrinėjimo metu J. P. taip pat nurodė, jog ji pati bankų paslaugomis nesinaudoja, turi sąskaitą tik kredito unijoje. Atsakovas nurodė, jog yra baigęs 8 klases. Iš trečiojo asmens J. P. ir atsakovo B. A. duotų paaiškinimų apie jų santykius matyti, kad juos nuo 1983 m. siejo bendro gyvenimo ir ilgalaikiai artimi santykiai, pas J. P. buvo laikomi atsakovo dokumentai ir pinigai, atsakovas gyveno J. P. priklausančiame sode. Tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir atsižvelgė į duomenis apie tai, kad atsakovas šalis siejusių artimų santykių pagrindu buvo tiek turtine, tiek socialine prasme priklausomas nuo J. P., juos siejo pasitikėjimas. Esant tokioms aplinkybėms, atmestini trečiojo asmens J. P. apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovo veiksmai nevertinti pagal pakankamo atidumo ir protingumo kriterijų.Įvertinus anksčiau nurodytus duomenis apie automobilio pirkimo ir tolesnio faktinio jo naudojimo aplinkybes, J. P. nurodytas aplinkybes, kad rankpinigių perdavimo metu 800 Lt sumą turėjo ji, taip pat artimų J. P. ir atsakovo tarpusavio santykių pobūdį, aplinkybę, kad J. P. vedė pas ją laikomų atsakovo lėšų apskaitą (2017‑03‑23 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 48 min. 35 sek.), rašytinis įrodymas apie tai, jog atsakovas 2013-11-30 pasirašė, kad jis perdavė rankpinigius už ginčo automobilį nelaikytinas patvirtinančiu, kad būtent atsakovas siekė įgyti ginčo automobilį nuosavybės teise. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad bylos duomenys neteikia pagrindo konstatuoti, jog trečiajam asmeniui L. P. IĮ „Tralina“ buvo ir galėjo būti žinomi tikrieji B. A. ir J. P. ketinimai. Tuo pagrindu atmestini ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad nepagrįstai neapklausti trečiasis asmuo L. P. IĮ „Tralina“ ir rankpinigius gavęs asmuo.Apeliaciniame skunde ieškovas pažymi, kad jam nėra žinoma, kodėl atsakovas 2015-08-23 perleido J. P. ginčo automobilį. Iš J. P. ir atsakovo paaiškinimų matyti, kad 2015 m. viduryje, iki 2015-08-28 ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ieškovas D. P. buvo grįžęs į Lietuvą. J. P. nurodė, kad sudarant 2015-08-28 pirkimo–pardavimo sutartį nebuvo kalbos apie paskolos grąžinimą, atsakovas norėjo jai automobilį dovanoti. Atsakovas nurodė, kad minėtos sutarties sudarymo metu ieškovas buvo kartu, atsakovui tik buvo liepta pasirašyti. Iš 2015-08-28 pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad automobilis perleistas J. P. už simbolinę kainą (1 Eur). Iš ieškovo ieškinyje ir byloje J. P. nurodytų aplinkybių matyti, kad 2016 m. pavasarį J. P. ir atsakovo santykiai nutrūko. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016; 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-67/2014; 2013-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-701/2013; ir kt.).Ištyrusi ir įvertinusi visumą byloje esančių duomenų, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad bylos duomenys sudaro pagrindą vertinti, jog nors ieškovas D. P. pinigus pervedė į atsakovo vardu atidarytą banko sąskaitą, pervedimo paskirtyje nurodant, kad tai yra paskola, tačiau vien tokia aplinkybė konkrečios bylos faktinėmis aplinkybėmis nepatvirtina esminių paskolos sutarties sudarymo su atsakovu sąlygų. Iš dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų ir rašytinių įrodymų visumos nustatyta, kad ieškovo pervestas lėšas gavo ir savo poreikiams tenkinti (įsigyti automobilį) panaudojo J. P.. Iš atsakovo ir J. P. paaiškinimų matyti, kad faktiškai ji priėmė ir 2013-12-06 automobilio pirkimo–pardavimo sutarties objektą (automobilį „Mercedes Benz“ ML 270 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Esant prieštaravimams tarp J. P. ir atsakovo parodymų, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad atsakovo nuosekliai nurodytas aplinkybes logiškai pagrindžia visuma bylos duomenų. Atsiliepime į ieškinį atsakovas taip pat nurodė, kad šalis siejo ne paskolos teisiniai santykiai, o ieškovas dėl tam tikrų priežasčių naudojosi atsakovo pagalba. Tad nėra pagrindo vertinti, kad atsakovo pozicija dėl ieškovo reikalavimų byloje prieštaringa. Byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą vertinti, kad labiau tikėtina, jog paskolos sutartis tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudaryta, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė pinigų perdavimo atsakovo nuosavybėn fakto ir atsakovo įsipareigojimo juos grąžinti, kaip esminių paskolos sutarties sąlygų ir aplinkybių (CPK 176–178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, priimant skundžiamą teismo sprendimą pagrįstai ieškovo ieškinio reikalavimai atsakovui atmesti ir pagrįstai konstatuota, kad pagal 2013-12-04 banko mokėjimo pervedimą atsakovas B. A. neskolingas ieškovui D. P.. Pažymėtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės ar argumentai nepripažįstami įrodytais, neleidžia daryti išvados, jog bylos nagrinėjimo metu buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų.Apeliaciniame skunde J. P. nurodo, kad yra pagrindas taikyti CPK 327 straipsnio 2 dalį, kadangi pirmosios instancijos teismas neišsprendė visų priešieškinije nurodytų reikalavimų, t. y. reikalavimų pripažinti 2013-12-04 paskolos sutartį su ieškovu negaliojančia ir pripažinti negaliojančia 2013-12-06 pirkimo–pardavimo sutartį. CPK 327 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali neišspręstų reikalavimų dalį grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, o dėl kitos dalies spręsti bylą įstatyme nustatyta tvarka. Atsiliepime atsakovas B. A. su minėta apeliantės pozicija nesutiko ir nurodė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-04-19 sprendimu išspręsti visi pareikšti priešieškinio reikalavimai.Dėl minėtų apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti faktinį ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą) ir dalyką (reikalavimą), kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą ir apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai, CPK 143 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas proceso normas dėl ieškinio turinio, yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes parinkdamas ir taikydamas teisės normas, teismas yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės, pageidavimų ir nurodymų; teismas yra ribojamas tik faktinio ieškinio pagrindo, t. y. aplinkybių, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bet jokiu būdu ne ieškinyje nurodytų materialiųjų teisės normų. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016; 2008-06-25 bylos Nr. 3K‑3-338/2008; kt.). Taigi, teismas, ištyręs ieškinyje (priešieškinyje) nurodytas faktines aplinkybes ir priešingos šalies atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui.Priešieškiniu atsakovas B. A. iš esmės nurodė faktines aplinkybes, kad 2013‑12‑04 nebuvo sudaryta paskolos sutartis tarp atsakovo ir ieškovo D. P., kad tikroji sandorio šalys yra ne atsakovas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas kvalifikavo faktines bylos aplinkybes ir šalių teisinius santykius ir išsprendė ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, reiškiamus dėl paskolos teisinių santykių. Be to, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad apeliantės akcentuojamas priešieškinio reikalavimas dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia pripažintas neprasmingu, pertekliniu, neįrodytų ir netenkintas.Pažymėtina, kad sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme vykusiuose 2017-03-23 bei 2017-03-30 teismo posėdžiuose atsakovo atstovas patikslinto, kad prašo tik pirkėjo teises ir pareigas pagal minėtą sutartį perkelti J. P., bet nereikalauja pripažinti 2013-12-06 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį apsimestine. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties pagrindo, t. y. teisinio rezultato, kurio siekė sutarties šalys, t. y. pirkimo–pardavimo teisinių santykių, bet dėl sutarties šalies, pirkėju sutartyje nurodyto asmens, atitikties tikrajam šio teisinio santykio subjektui. Pirmosios instancijos teismas įvertino faktines aplinkybes, kad 2013-12-06 ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sandoris faktiškai įvykdytas – pardavėjas perdavė pirkėjui automobilį, o pirkėjas įvykdė pareigą daiktą priimti ir už jį apmokėti, įvertinta ir tai, kad pardavėjui (L. P. IĮ „Tralina“) nebuvo ir negalėjo būti žinomi atsakovo ir J. P. tikrieji ketinimai dėl įgyjamo automobilio nuosavybės teisės. Esant anksčiau nurodytoms faktinėms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad 2013‑12-06 pirkimo–pardavimo sutartis modifikuotina tik dėl sandorio šalies – pirkėjo, pagrįstai darė išvadą, kad nėra pagrindo šį sandorį pripažinti niekiniu ir taikyti restituciją, o pripažino sandorį pagal tikruosius ketinimus, t. y. pripažino, kad 2013-12-06 automobilio „Mercedes Benz“ ML 270 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp pardavėjos L. P. IĮ „Tralina“ ir pirkėjos J. P., o ne B. A. (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Papildomai pažymėtina, kad byloje nebuvo pareikšta reikalavimų pripažinti 2015‑08-28 automobilio „Mercedes Benz“ ML 270 CDI pirkimo–pardavimo sutartį neteisėta ir negaliojančia. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai apeliantės apeliacinio skundo argumentai dėl pagrindo taikyti CPK 327 straipsnio 2 dalies nuostatą atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Apeliaciniu skundu ieškovas D. P. teigia, kad skundžiamu teismo sprendimu netinkamai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas byloje sumokėjo 161,35 Eur žyminio mokesčio (130,35 Eur + 31 Eur). Nenustatyta, kad atsakovo atstovo 2017‑01-09 mokėjimo nurodymu sumokėtas žyminis mokestis (130,35 Eur) būtų grąžintas atsakovui. Iš skundžiamo sprendimo turinio ir paskirstant žyminį mokestį teismo taikytų proporcijų matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino, jog tenkinta 60 proc. priešieškinio reikalavimų. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovo priešieškinį tenkinus iš dalies, ieškovui nepagrįstai nepriteista dalis su priešieškiniu susijusių jo turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).Įvertinus rašytiniais įrodymais byloje pagrįstą ieškovo turėtų išlaidų už advokato teisines paslaugas detalizavimą nustatyta, kad už priešieškinį sumokėta 100 Eur. Taip pat detalizavime nurodyta, kad užmokestis už dalyvavimą teismo posėdžiuose sudaro 350 Eur. Įvertinus, kad byloje buvo pareikštas ieškinys ir priešieškinis, taip pat šalių reiškiamų reikalavimų pobūdį laikytina, kad su priešieškiniu susijusios 175 Eur (350 Eur / 2) išlaidos už dalyvavimą teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant į skundžiamame sprendime nustatytą tenkintų priešieškinio reikalavimų proporciją, ieškovui iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už atmestų priešieškinio reikalavimų dalį sudaro 110 Eur (275 Eur – 60 proc.). Nustatyta, kad skundžiamu sprendimu atsakovui B. A. iš ieškovo priteista 470 Eur bylinėjimosi išlaidų, jas sudaro 400 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 70 Eur žyminis mokestis ir įrodymų rinkimo išlaidos. Esant vienarūšiams priešpriešiniams reikalavimas, taikytinas įskaitymas ir atsakovui B. A. iš ieškovo priteistina bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą suma mažintina iki 290 Eur (400 Eur – 110 Eur) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Tad skundžiamu sprendimu atsakovui iš ieškovo priteista pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 360 Eur (290 Eur + 70 Eur).

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino bylos faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus ir dalyvaujančių byloje asmenų parodymus, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų ir faktinėms bylos aplinkybėms tinkamai taikė materialinės teisės normas. Apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą naikinti ar grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tačiau priimant skundžiamą sprendimą neteisingai pritaikytos proceso teisės normos dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių, dėl to ši sprendimo dalis keistina, kaip tai nurodyta anksčiau (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ieškovo D. P. apeliacinis skundas dėl materialinių teisinių reikalavimų iš esmės atmestas, patenkintas tik jo procesinis prašymas dėl šalių bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo. Taigi, laikytina, kad klausimas išspręstas atsakovo, prieš kurį paduoto apeliacinio skundo argumentai dėl materialinių teisinių reikalavimų buvo atmesti, naudai. Trečiojo asmens (atsakovės pagal priešieškinį) J. P. apeliacinis skundas atmestas. Atsižvelgiant į tai, ieškovo ir trečiojo asmens (atsakovės pagal priešieškinį) J. P. apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.Atsakovas B. A. 2017-09-04 pateikė prašymą priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kad byla iš esmės išnagrinėta 2017‑08‑31 teismo posėdyje, o atsakovo prašymas ir jį pagrindžiantys įrodymai pateikti po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, atsakovo prašymas dėl apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų netenkintinas ir šios išlaidos nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-04-19 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir sumažinti iš ieškovo D. P. atsakovui B. A. priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 360 Eur.

Kitą spendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjos Raimonda AndrulienėAušra MaškevičienėAlbina Pupeikienė