Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant prokurorei Dianai Vileikienei (dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, D. G. gynėjui advokatui Lionei Užubalienei,

ekspertui Sigitui Simanauskui (dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),

uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), Lietuva, kaltinamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. G. 2025 m. kovo 22 d., apie 17:40 val., (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo svetainėje, tyčia suėmė už plaukų savo šeimos nariui - mamai S. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), juos tempė, paleido plaukus ir vėl sugriebęs už jų tempė, kol nukentėjusiąją parvertė ant grindų ir išrovė plaukų sruogą, tuo nukentėjusiajai S. G. sukeldamas fizinį skausmą.

D. G. gynėja advokatė Lionė Užubalienė teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal bylos medžiagą galima teigti, kad jos ginamasis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kuri numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje. Tokią veiką padarė pirmą kartą. Jam yra nustatyta globa ir yra prižiūrimas mamos. Prašo netaikyti priverčiamosios medicinos priemonės, o atiduoti mamos priežiūrai, skiriant medicininį stebėjimą.

Ekspertas Sigitas Simanauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad eksperto išvadą tvirtina. Parodė, kad ambulatorinė ekspertizė buvo atlikta kartu su psichologu ir turėjo pakankamai duomenų, žinojo, kad jis nuo vaikystės stebimas psichiatrų, 2005 metais buvo civilinė byla ir jis pripažintas neveiksniu asmeniu. Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą, ekspertizės aktą matoma, kad turimas (duomenys neskelbtini), kuris yra įgimtas. Mano, kad jam nereikalinga taikyti priverčiamas medicinos priemones, nes jis yra globojamas mamos ir praktiškai reikalingas tik stebėjimas, nes tokio gydymo kaip ir nėra. Jie neturi duomenų, kad kaltinamasis būtų vartojęs vaistus. Tik žino, kad po šio įvykio jis buvo patalpintas į stacionarą, kur gydytas tris dienas ir tuomet paleistas. Jų žiniomis jis lankosi Raseinių psichikos sveikatos centre, tačiau įrašų apie vartojamus medikamentus nėra. Visi jo veiksmai yra įtakoti intelekto ir tokio kaip gydymo tam nėra. Jei būtų taikytas stebėjimas, tai jo mama bet kuriuo metu galėtų kreiptis į gydytojus. Mano, kad sistemingas lankymasis gydymo įstaigoje nereikalingas, tik esant būsenos pablogėjimui galima kreiptis. Jam yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir prognostiškai nėra galimybės taikant medikamentinį gydymą, kad pagerėtų. Jis ilgą laiką jau yra prižiūrimas ir globojamas motinos, o tai atsitiko pirmą kartą ir nėra buvę ikiteisminių tyrimų anksčiau.

Motyvuojamoji dalis

D. G. kaltę patvirtina nukentėjusiosios duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai:

2025 m. kovo 22 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole nurodyta, jog 2025 m. kovo 22 d., laikotarpiu nuo 18:31 val. iki 18:41 val., šviesiu paros metu, natūralaus ir dirbtinio apšvietimo pagalba buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), bei plaukų kuokštas. Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrint įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), yra medinis ir mūrinis gyvenamasis namas, pažymėtas Nr. 20. Kiemo gale, kairėje pusėje yra įėjimas į gyvenamąjį namą. Įeinama pro rakinamas, rudos spalvos duris, kurios yra atidarytos. Įėjus į tambūrą, pasisukus į kairę yra rudos spalvos durys vedančios į koridorių. Koridoriaus kairėje pusėje yra anga be durų, pro kurią patenkame į virtuvės patalpą. Pasisukus į dešinę, virtuvėje matosi praėjimas į kitus kambarius. Praėjimo dešinėje yra įėjimas į svetainės kambarį. Svetainės viduryje arčiau įėjimo yra stalas, arčiau spintos yra fotelis. Tarp fotelio ir spintos yra šviesių plaukų kuokštas. Svetainėje daiktai išmėtyti. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, paimtas plaukų kuokštas (b. l. 17-19). Prie 2025 m. kovo 22 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo pridėta Fotolentelė (b. l. 20-28).

2025 m. kovo 22 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint nukentėjusiosios plaukuotąją galvos dalį matosi paraudusi galvos oda. Apžiūrint nukentėjusiosios rūbais neuždengtas kūno vietas kitų sužalojimų nestebima (b. l. 33-35). Prie 2025 m. kovo 22 d. asmens apžiūros protokolo pridėta Fotolentelė (b. l. 36-40). ??

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad patyrė sūnaus smurtą, sūnus nuo gimimo turi psichinę negalią. Stebimos ant rankų mėlynės, rovė plaukus. Sujaudinta, verkia. Preliminari diagnozė: Emocinio šoko ir streso būsena, nepatikslinta (b. l. 50-51).

2025 m. rugpjūčio 1 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, data: 2025 m. kovo 22 d., laikas: 17:40 val., BPCID: 95491865477. Skambina, kaip vėliau prisistatė, K. B., praneša operatorei apie įvykį. Iš pokalbio galima suprasti, kad pranešėja K. B. Bendrojo pagalbos centro operatorei praneša apie smurto atveją. Apie tai, kad jos giminaitis, pusbrolis, gimęs (duomenys neskelbtini), smurtauja prieš savo motiną, muša ją rankomis. Pranešėja pažymi, kad smurtautojui yra sutrikusi psichika, prašo, kad kuo skubiau atvažiuotų (policijos pareigūnai) ir jį išvežtų "kur reikia" (galimai į Psichiatrijos kliniką). Pranešėja sako, kad ji pati šiuo metu yra Kaune ir niekuo negali padėti moteriai, prieš kurią smurtaujama. Pasako, kad įvykis (duomenys neskelbtini) (b. l. 56-59).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Artimas giminaitis baudžiamojoje teisėje yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai (BK 248 straipsnio 1 d.). Šeimos narys - kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai (BPK 38 straipsnis).

D. G. kaltę įrodo šios aplinkybės: nukentėjusiosios parodymai teismo posėdžio metu, Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Karolinos Štabokienės 2025 m. kovo 22 d. tarnybinis pranešimas ir įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas, kur nurodytos įvykio aplinkybės, vietos apžiūra, tai, kad paimtas šviesus plaukų kuokštas, asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrinti nukentėjusiosios plaukuotąją galvos dalį matosi paraudusi galvos oda, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje fiksuota, kad nukentėjusioji sujaudinta, stebimas emocinis šokas. Iš aptarto matyti, kad D. G. turi psichikos sutrikimą, jis smurtavo prieš savo mamą, kai ši jam nedavė vaistų. D. G. buvo sugriebęs mamai už plaukų, jų tampė. Viskas vyko kambaryje-svetainėje, kur išmėtyti daiktai, rastas išrautas plaukų kuokštas, kuris paimtas kaip daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Teismas ištyręs ir įvertinęs BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka kaltinamojo D. G. veiksmus atliekant veiką, nukentėjusiosios parodymus teismo posėdžio metu, kitus byloje pateiktus įrodymus pripažįsta visiškai įrodyta, kad kaltinamasis D. G. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis gyvenamojo namo svetainėje, tyčia suėmė už plaukų savo šeimos nariui - mamai, juos tempė, paleido plaukus ir vėl sugriebęs už jų tempė, kol nukentėjusiąją parvertė ant grindų ir išrovė plaukų sruogą, tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą.

Dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

Atlikus teismo psichiatrinę ekspertizę gautas 2025 m. rugpjūčio 5-6 d. VTPT Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 83TPK-401/2025, kur išvadoje nurodyta, kad: visuotinai pavojingos veikos padarymo metu tiriamajam D. G. konstatuojamas įgimtas lėtinis psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), atsižvelgiant į jo psichinę būklę, jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos teisingai valdyti. Šiuo metu tiriamajam D. G. konstatuojamas psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Pagal savo psichinės sveikatos būklę jis dabar negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos teisingai valdyti. D. G. priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikyti nebūtina, D. G. gali būti teismo perduodamas giminaičių ar kitų asmenų globai ir kartu jam gali būti nustatomas medicininis stebėjimas psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą (b. l. 112-114).

Teismas konstatuoja, kad D. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Tačiau nustatyta, kad jis baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamu, ir tiek šiuo metu, tiek ir veikos atlikimo metu jis negali ir negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, jam diagnozuotas įgimtas lėtinis psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini). 2017 m. kovo 14 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu peržiūrėjus 2005 m. rugsėjo 5 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą, D. G. pripažintas neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jam nustatyta globa (b. l. 146-148). Dėl minėto įgimto lėtinio psichikos sutrikimo D. G. veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti – jis nepakaltinamas.

Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015).

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-401/2025 nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu D. G. buvo įgimtas lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), jis negalėjo suprasti savo veiksmų ir juos valdyti, taip yra ir šiuo metu. Be to ekspertizės akte nurodyta, kad D. G. negali būti apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, dalyvauti teismo posėdžiuose. Kaip teismo posėdžio metu nurodė ekspertas S. Simanauskas, kaltinamajam yra intelekto deficitas, jis turi (duomenys neskelbtini) nuo vaikystės, mano, kad priverstinės medicinos priemonės nereikalingos, tokiai psichinei būsenai gydymo nėra, jis jau eilę metų yra prižiūrimas motinos. Teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad D. G. nustatyti tiek medicininis, tiek juridinis nepakaltinamumo kriterijai. Teismo posėdžio metu ekspertas patvirtino ekspertizės akto išvadą, pakartojo, kad D. G. nebūtina taikyti priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę, mano, kad jis gali būti perduotas giminaičių ar kitų asmenų globai, kartu nustatant medicininį stebėjimą psichikos sveikatos centre pagal jo gyvenamąją vietą.

Teismas, atsižvelgdamas į padarytos veikos pobūdį, teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-401/2025 išvadą, ir iš teismo posėdžio metu duotų eksperto paaiškinimų matyti, kad D. G. priverstinis gydymas nėra reikalingas, nes nusikalstamos veikos padarymo metu jam buvo nustatyta, o ir šiuo metu yra įgimtas lėtinis psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis tiek veikos padarymo metu, tiek šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos teisingai valdyti. Ekspertas nurodė, kad jam gydimas netaikomas ir net nėra tokio gydymo, nes ir medikamento jo psichikos sutrikimo nepakeis. Nukentėjusioji nurodė, kad sūnus taip elgėsi pirmą kartą, be to jis yra priklausomas nuo mamos, ji nuolat prižiūri savo sūnų. D. G. 2017 m. kovo 14 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytas neveiksnumas tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, globėja skirta jo mama S. G. (b. l. 146-148). Bylos medžiaga patvirtina, kad D. G. nėra anksčiau teistas (b. l. 81-82), administracine tvarka nebaustas (b. l. 122-123), Sodra duomenimis nėra duomenų apie darbinę veiklą (b. l. 124). Tokie duomenys sudaro pagrindą teigti, kad šiuo metu D. G. nėra tiek pavojingas visuomenei, kad jam reikėtų taikyti priverčiamąją medicinos priemonę. Be to, teismas įvertina ir D. G. psichinio sutrikimo specifiką – (duomenys neskelbtini), todėl priverstinis gydymas šiuo atveju nėra tikslingas.

Įvertinus padarytų veiksmų pavojingumą, tai, kad nėra rekomenduojamas priverstinis gydymas, tai, kad D. G. dėl jam diagnozuoto psichikos sutrikimo negalėjo, negali ir negalės suprasti savo veiksmų esmės ir juos teisingai valdyti, jis nuolat prižiūrimas mamos, nes yra neveiksnus ir jam nustatyta globa, teismas daro išvadą, jog D. G. pagal padarytos veikos pobūdį ir patologinę būseną - šiuo metu nėra tiek pavojingas visuomenei ir jam dėl ligos specifikos netikslingas priverčiamasis gydymas, todėl baudžiamoji byla nutrauktina ir priverčiamosios medicinos priemonės netaikytinos (BK 98 straipsnio 7 dalis, BPK 403 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad D. G. nuolat globojamas mamos, ji geba vertinti jo būseną, todėl pastebėjusi pakitimus gali kreiptis pagalbos į medikus, D. G. perduotinas šeimos nario, t.y. mamos, globai, nustatant medicininį stebėjimą (BPK 403 straipsnio 4 dalis).

Šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

D. G. kardomųjų priemonių neskirta.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016, 2K-331-976/2018 ir kt.).

D. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme buvo skirta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktu (b. l. 75-76, 77, 143, 144).

Atsižvelgiant į tai, kad D. G. šioje byloje yra pripažintas nepakaltinamu ir negali atsakyti už įstatymo uždraustos veikos padarymą, teismas neturi pagrindo svarstyti klausimo dėl patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo iš D. G., todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

2025 m. balandžio 1 d. nutarimu "Dėl daiktinių įrodymų perdavimo saugoti" plaukų kuokštas (1 vnt.) - perduotas saugoti Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, Aušros al. 19, Šiauliai (b. l. 29-30), nutarčiai įsiteisėjus sunaikintinas įstatymo nustatyta tvarka (BPK 94 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 401 straipsniu, 403 straipsniu, 440 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu,

nutaria:

D. G. padariusį baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, pripažinti nepakaltinamu ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

D. G. priverčiamųjų medicinos priemonių netaikyti.

D. G. perduoti šeimos narės - mamos S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globai, nustatant jam medicininį stebėjimą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: plaukų kuokštą voke (1 vnt.) - perduotą saugoti Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, Aušros al. 19, Šiauliai, nutarčiai įsiteisėjus sunaikintinas įstatymo nustatyta tvarka.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.