- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-15
- Bylos Nr.
- 2A-103-230/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Aušra Baubienė
- Ieškovas
- E. I. I.
- Atsakovas
- A. O. S.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“
- Kategorijos
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 32.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. I. I. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1583-894/2012 pagal ieškovės E. I. I. patikslintą ieškinį atsakovei A. O. S. , trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“, dėl kapo atskyrimo iš šeimos kapavietės ir ieškovės paskyrimo atsakingu už atskirto kapo priežiūrą asmeniu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė atskirti Karmėlavos kapinėse 11 kvartale, 14 eilėje, 26 kapavietėje kapą asmeninio uzufrukto teise 250 cm. ilgio ir 82 cm. pločio pažymėtą plane raide – A su atskira dalimi paminklo iš kairės pusės žiūrint priekiu į paminklą, kuriame palaidota M. B., ir paskirti ją būti atsakinga už kapo priežiūrą. 2012-06-14 ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo dėl paminklo padalinimo. Nurodė, kad ji, jos močiutė S. P. ir jos motina M. B. (S. P. dukra) kartu gyveno ir vedė bendrą namų ūkį. 1989-02-08 mirė močiutė S. P., kuri buvo palaidota Karmėlavos kapinėse 11 kvartale, 14 eilėje, 26 kapavietėje (C kape). Šeimos 4 vietų kapavietė yra 3,50 m. pločio ir 2,50 m. ilgio, 8,75 kv. m. bendro ploto. 1990 m. ieškovės motina M. B. ir ieškovė savo lėšomis užsakė 2-jų atskirų dalių paminklą, grindinio plyteles, bortelius ir sutvarkė kapavietę. Paskutinė S. P. valia buvo, kad jos kapą prižiūrėtų ieškovė ir M. B., tačiau laidotuvių metu būti atsakinga už kapavietės priežiūrą užsirašė atsakovė. Visus tuos metus atsakovė kapavietės neprižiūrėjo, ją prižiūrėjo ieškovė, o kol nesirgo ir M. B.. Kauno miesto savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ išdavė ieškovei leidimą pastatyti kapavietėje paminklą, atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu vietoje atsakovės buvo įrašyta ieškovė. 2000-06-06 mirė M. B., kuri buvo palaidota toje pačioje kapavietėje, kairėje pusėje žiūrint iš priekio į paminklą. 2011-03-22 priėmus Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-700-587/2011, už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu vietoje ieškovės buvo įrašyta atsakovė. Atsakovė nuolat išmeta ieškovės pasodintas gėles, krūmus (ypač toje kapavietės pusėje, kur palaidota ieškovės mama), trukdo ieškovei prižiūrėti motinos kapą. Ji neestetiškai pertvarkė kapavietę, išdraskė kapavietės grindinį, užpildama ją skaldytais akmenimis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, civilinės bylos dalį dėl reikalavimo dėl paminklo padalinimo nutraukė, priteisė iš ieškovės atsakovei 200 Lt bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 18,56 Lt pašto išlaidų. Pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dėl paminklo padalinimo padaręs išvadą, kad atsisakymas neprieštarauja įstatymo imperatyvioms nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų, ir bylą dalyje dėl paminklo padalinimo nutraukė. Teismas, atlikęs kapinių tvarkymą ir priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų sisteminę analizę, padarė išvadą, jog atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo gali būti pakeistas kitu asmeniu, jei atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo miršta arba teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstama, kad jis neprižiūri kapavietės. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-700-587/2011, kuriuo paliktas galioti įrašas, jog už kapavietės priežiūrą atsakinga A. O. S., konstatuota, kad jokių duomenų apie tai, kad ginčo kapas nebuvo prižiūrimas, nepateikta. Todėl teismas vertino, kad ieškovė privalėjo įrodyti, jog po Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-700-587/2011 bei Kauno apygardos teismo 2011-07-12 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1318-395/2011 priėmimo, atsakovė, būdama atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu, netvarkė ir neprižiūrėjo visos ginčo kapavietės ar jos dalies. Teismas nurodė, jog ieškovė neįrodė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių, kad atsakovė trukdo ieškovei prižiūrėti savo motinos kapą, kad kapavietė neprižiūrima, atvirkščiai, Kauno SĮ „Kapinių priežiūra“ atstovas partvirtino, kad kapavietė prižiūrima, taip pat ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovės, kaip atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens, veiksmais ar neveikimu kaip nors yra pažeidžiamos ieškovės teisės ir (ar) teisėti interesai. Aplinkybė, kad nesutampa šalių požiūris į tai, kokiu būdu turėtų būti sutvarkyta kapavietė, teismo nuomone, negali būti pagrindu pripažinti, jog atsakovė kapavietės netvarko ir neprižiūri, ar trukdo ieškovei tvarkyti ir prižiūrėti kapavietę. Nenustatęs ieškovės teisių bei teisėtų interesų pažeidimo, teismas plačiau nepasisakė dėl ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo (atskirti kapavietės dalį, kurioje palaidota jos motina, paskiriant ieškovę būti atsakinga už atskirto kapo priežiūrą) proporcingumo, jo atitikimo protingumo, teisingumo kriterijams bei geros moralės nuostatoms.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, jog sprendimas priimtas nesivadovaujant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, skundą grindžia šiais argumentais:
1) Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad paminklas pastatytas ir visa kapavietė sutvarkyta apeliantės ir jos motinos lėšomis ir yra apeliantės nuosavybė. Ieškinio reikalavimo dėl vienos dalies paminklo atskyrimo nuo bendros kapavietės paliekant jo nuosavybę prie motinos kapo atsisakė tik dėl bendros santarvės.
2) Teismas neatsižvelgė į trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ ir Karmėlavos kapinių vedėjo nuomonę, kad ieškinio patenkinimo atveju nebūtų teisinių ir techninių kliūčių sprendimo įvykdymui. Kadangi yra galimybė kapavietę praplėsti, atsakovei neigiamų pasekmių neatsirastų, jos teisės nebūtų pažeistos. Be to, atsakovė pirmosios instancijos teisme buvo jau beveik sutikusi su kapavietės atskyrimu, tačiau pasitarusi su advokatu, savo nuomonę pakeitė.
3) Teismas neįvertino kapų atskyrimo plano, neatsižvelgė į tai, kad atsakovei lieka bendroje kapavietėje du neužlaidoti kapai, o apeliantė pasitenkintų tik motinos kūnu užlaidota kapo vieta 0,82 cm. pločio ir 250cm. ilgio, teismas neatsižvelgė į apeliantės motinos M. B. išreikštą paskutinę valią.
4) Teismas neįvertino, kad uzufruktas gali būti nustatytas vieno ar kelių asmenų (bendrai ar nustatant kiekvieno dalį) naudai.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog pagal Vyriausybės patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punktą atsakingam už kapavietės priežiūrą asmeniui nustatyta pareiga prižiūrėti kapavietę, pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kurią padarė kapinėms ir kitoms kapavietėms, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės priežiūros darbus. Kapinių tvarkymo taisyklių 21, 23-24 punktuose yra nurodyti atvejai, kai yra pakeičiamas už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo. Tai galima padaryti tik tuo atveju, kai už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo miršta ar neprižiūri kapavietės, o kapavietės nepriežiūros faktas nustatytas taisyklių 23 punkto tvarka. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė, reikšdama reikalavimą iš bendros kapavietės atskirti kapavietės dalį ir kad ji būtų paskirta atsakingu asmeniu už šią kapavietės dalį, turėjo įrodyti, jog atsakovė, kuri galiojančiu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažinta asmeniu, atsakingu už kapavietės priežiūrą, netinkamai vykdo savo pareigas, t. y. neprižiūri kapavietės ar trukdo tai daryti ieškovei. Tačiau teismas pagrįstai ieškinį atmetė, kadangi ieškovė neįrodė, kad kapavietė neprižiūrima ar kad atsakovė trukdo ieškovei prižiūrėti mamos kapą bei kitaip pažeidžia jos teises.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, neatsižvelgė į keletą byloje nustatytų ir patvirtintų bylos aplinkybių, taip pat nurodo, kad teismas formaliai taikė įstatymo reikalavimus ir nesivadovavo protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Byloje buvo sprendžiamas ginčas, kylantis iš bendros kapavietės tvarkymo, todėl ieškovė, reikšdama ieškinį ir siekdama apginti savo pažeistas teises, pirmiausia privalėjo įrodyti, kad jos teisės yra pažeidžiamos ir kad jos turėtų būti ginamos ieškinyje nurodytu būdu - atskiriant kapavietės dalį. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas. Todėl pirmosios instancijos teismui nenustačius, kad ieškovės kokios nors teisės, susijusios su kapavietės tvarkymu, būtų pažeistos, ir ieškovei to neįrodžius, t. y. neįvykdžius CPK 178 straipsnyje numatytos įrodinėjimo pareigos, ieškinys pagrįstai buvo atmestas.
Remiantis LR žmonių palaikų laidojimo įstatymo (2007 m. gruodžio 20 d. Nr. X-1404) 2 straipsnio 3 dalimi kapavietė – nustatytas ribas turintis žemės plotas kapinėse, skirtas kapui, rūsiui, kolumbariumui ar kitai laidojimo vietai, kur bus laidojami žmogaus palaikai, taip pat ir balzamuoti ar kremuoti. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punktą už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą yra atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niša. Tai reiškia, kad asmuo, atsakingas už kapavietės priežiūrą, neturi daiktinių teisių į kapavietei skirtą žemės plotą, o tik ją naudoja ir prižiūri įstatymų nustatyta tvarka. Todėl šiuo atveju negali būti taikomos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios uzufruktą ir jo nustatymą, kaip teigia apeliantė. Lėšų panaudojimas kapavietės sutvarkymui taip pat nesukuria asmeniui nuosavybės teisių į kapavietę. Remiantis Kapinių tvarkymo taisyklių 25 punktu kapo paminklai, antkapiai, kapavietės aptvėrimas, kurie pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir statybos techninius reglamentus nepriskiriami statiniams (toliau šiame punkte – kiti kapavietės objektai), įrengiami vadovaujantis šių taisyklių, savivaldybės teritorijos kapinių, kuriose numatoma įrengti kitus kapavietės objektus, tvarkymo taisyklių ir kitų teisės aktų nuostatomis. Todėl apeliantės teiginiai, kad kapavietė buvo sutvarkyta ir paminklas pastatytas ieškovės ir jos mirusios mamos lėšomis šiuo atveju neturi jokios reikšmės. Taip pat pažymėtina, kad aplinkybės, kieno lėšomis tai buvo padaryta, nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi ieškinys atskirti kapavietės dalį buvo reiškiamas tuo pagrindu, kad ieškovei trukdoma tvarkyti ir prižiūrėti bendrą kapavietę, ko ieškovė bylos nagrinėjimo eigoje neįrodė. Be to, ieškovė reikalavimo dalies padalinti paminklą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsisakė (t. 1, b. l. 178) , o pažeidimų, priimant šį atsisakymą nuo ieškinio dalies ir bylą šioje dalyje nutraukiant, nėra nustatyta.
Kadangi nenustatytas ieškovės teisių į bendros kapavietės priežiūrą ir tvarkymą pažeidimas, nėra jokio pagrindo svarstyti dėl jos teisių gynimo būdo - kapavietės dalies atskyrimo tikslingumo, jo atitikimo protingumo, teisingumo kriterijams bei geros moralės nuostatoms. Kapinių tvarkymo taisyklės nenumato teisės reikalauti kapavietės dalies atskyrimo, o ginti ieškovės pažeistas teises šiuo būdu nėra jokio pagrindo, kadangi nenustatytas jos teisių pažeidimas. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad yra techninės galimybės atskirti kapavietės dalį, neturi jokios reikšmės. Šalių ginčas dėl atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens paskyrimo jau buvo spręstas teisme ir yra priimtas bei įsiteisėjęs teismo sprendimas, o galimas ginčas ateityje dėl laidojimo kapavietėje taip pat galėtų būti sprendžiamas ta pačia tvarka, ką numato Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. T-474 patvirtintų Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklių 43 punktas.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliacinis skundas atmestinas, o teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.