Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, sekretoriaujant Živilei Skarelienei ir V. M., dalyvaujant ieškovei E. I. I., jos atstovei advokatei J. Š., atsakovei A. O. S., jos atstovui advokatui V. M., trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ atstovui D. P., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. I. I. patikslintą ieškinį atsakovei A. O. S., trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“, dėl kapo atskyrimo iš šeimos kapavietės ir ieškovės paskyrimo atsakingu už atskirto kapo priežiūrą asmeniu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas bylos nutraukimo pagrindas –įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Kauno miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-700-587/2011, kurioje ieškovė A. O. S. prašė pripažinti neteisėtu bei panaikinti atsakovo Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ 1997-06-12 įrašą dėl kapo, esančio Karmėlavos kapinėse 11 kvartale, 14 eilėje, 26 kapavietėje, priežiūros perrašymo atsakovės E. I. I. vardu, paliekant galioti įrašą, kuriuo už kapavietės priežiūrą atsakinga įrašyta ieškovė A. O. S.. Atsakovė E. I. I. priešieškiniu prašė pripažinti, kad ji, vykdydama paskutinę mirusiosios valią, yra atsakinga už kapo, esančio Karmėlavos kapinėse 11 kvartale, 14 eilėje 26 kapavietėje, priežiūrą. Iš teismų informacinės sistemos matyti, kad Kauno apygardos teismo 2011-07-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1318-395/2011 2011-03-22 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-700-587/2011 buvo paliktas nepakeistas.

Teismas sprendžia, kad nors ginčo šalys yra tapačios, tačiau išnagrinėtoje ir nagrinėjamoje byloje skiriasi ieškinio dalykas, o būtent, išnagrinėtoje byloje E. I. I. prašė pripažinti ją asmeniu, atsakingu už Karmėlavos kapinių 11 kvartale, 14 eilėje esančios 26 kapavietės priežiūrą. Tuo tarpu, nagrinėjamos bylos dalykas yra 250 cm. ilgio ir 82 cm. pločio kapo (ginčo kapavietės išmatavimai yra 2,5 m. ilgio ir 3,5 m. pločio (73 b.l.)), kuriame palaidota M. B., atskyrimas iš Karmėlavos kapinėse 11 kvartale, 14 eilėje, esančios 26 kapavietės ir E. I. I. paskyrimas atsakingu už šio atskirto kapo priežiūrą asmeniu. Iš dalies nesutampa ir ieškinio pagrindas. Išnagrinėtoje byloje E. I. I. priešieškinis buvo grindžiamas tuo, jog močiute S. P., o vėliau jos kapo priežiūra rūpinosi, ant močiutės kapo paminklą pastatė ji ir jos mama M. B., o A. O. S. nei močiute, nei jos kapo priežiūra nesirūpino. Tuo tarpu, nagrinėjamoje byloje ieškinys papildomai grindžiamas aplinkybėmis, kad A. O. S. po teismo sprendimo bei nutarties, kuriais ji pripažinta atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu, 2011 metais priėmimo, nuolat nuo ginčo kapavietės išmeta ieškovės pasodintas (atneštas) gėles, krūmus (ypač nuo M. B. kapo), trukdo ieškovei prižiūrėti savo mamos kapą. Nesutampant dviems iš trijų ieškinio elementų, nėra pagrindo ieškinį pripažinti tapačiu.

2012-06-14 teismo posėdyje ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo dalyje dėl paminklo padalinimo (178 b.l.). Patvirtino, kad ieškinio reikalavimo dalyje dėl paminklo padalinimo atsisakymo ir bylos nutraukimo toje dalyje pasekmės jai yra suprantamos. Susipažinęs su ieškovės prašymo turiniu, teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimo dalyje dėl paminklo padalinimo atsisakymas neprieštarauja įstatymo imperatyvioms nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų, todėl yra priimtinas ir tvirtintinas, civilinė byla dalyje dėl paminklo padalinimo nutrauktina (CPK 42 str., 140 str. 1 d., 293 str. 1 d. 4 p., 294 str.).

Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 27 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad Kapinių prižiūrėtojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, be kita ko, kaupia duomenis apie asmenį, atsakingą už kapavietės priežiūrą. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008-12-18 sprendimo Nr. T-644 „Dėl Kauno miesto viešųjų kapinių prižiūrėtojo paskyrimo“ 1 punktu nuo 2009-01-01 Kauno miesto viešųjų kapinių prižiūrėtoju paskirta Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ (105-110 b.l.). Nustatyta, kad asmeniu, atsakingu už Karmėlavos kapinių 11 kvartale, 14 eilėje esančios 26 kapavietės priežiūrą, nuo 1989-02-08 buvo paskirta A. O. S. (163 b.l.). 1997-06-12 atsakingu už tos pačios kapavietės priežiūrą asmeniu vietoje A. O. S. Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale buvo įrašyta E. I. I. (167 b.l.). 2011-03-22 priimtas Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-700-587/2011, kuriuo buvo patenkintas A. O. S. ieškinys pripažįstant neteisėtu bei panaikinant atsakovo Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ 1997-06-12 įrašą dėl kapo, esančio Karmėlavos kapinėse 11 kvartale, 14 eilėje, 26 kapavietėje, priežiūros perrašymo atsakovės E. I. I. vardu, paliekant galioti įrašą, kuriuo už kapavietės priežiūrą atsakinga įrašyta A. O. S.. Šiuo sprendimu buvo atmestas E. I. I. priešieškinys, kuriuo ji prašė pripažinti, kad ji yra atsakinga už kapo, esančio Karmėlavos kapinėse 11 kvartale, 14 eilėje, 26 kapavietėje, priežiūrą (24-28 b.l.). Kauno apygardos teismo 2011-07-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1318-395/2011 2011-03-22 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-700-587/2011 buvo paliktas nepakeistas. Minėtos apeliacinio teismo nutarties pagrindu Kauno miesto savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale atsakinga už Karmėlavos kapinių 11 kvartale, 14 eilėje esančios 26 kapavietės priežiūrą įrašė A. O. S. (165 b.l.).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių (toliau ir – Taisyklės) 20 punkte nustatyta, jog atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo turi prižiūrėti kapavietę, kad ji būtų tvarkinga. Jis privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kuriuos jis, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės priežiūros darbus, padarė kapinėms, kitoms kapavietėms ar kitiems statiniams. Jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis arba kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus žurnale duomenis (Taisyklių 21 punktas). Jeigu kapavietė, išskyrus kapavietes, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, neprižiūrima ilgiau kaip metus, kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja už jos priežiūrą atsakingą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti. Jeigu per metus nuo įspėjimo kapavietė nesutvarkoma, kapinių prižiūrėtojo iniciatyva savivaldybė gali sudaryti komisiją, kuri pripažintų šią kapavietę neprižiūrima, kad jos priežiūra būtų organizuota šių taisyklių 24 punkte nustatyta tvarka (Taisyklių 23 punktas). Taisyklių 23 punkte nustatyta tvarka pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių priežiūrą organizuoja savivaldybė. Asmenys, pageidaujantys prižiūrėti neprižiūrimas kapavietes, raštu kreipiasi atitinkamai į savivaldybės instituciją ar jos įgaliotą asmenį. Savivaldybės institucija ar jos įgaliotas asmuo priima sprendimą dėl neprižiūrimų kapaviečių priežiūros. Asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, gali gauti leidimą laidoti joje arba, jam mirus, būti palaidotas (Taisyklių 24 punktas).

Sisteminė aptarto teisinio reguliavimo analizė leidžia daryti išvadą, jog atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo gali būti pakeistas kitu asmeniu, jei atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo miršta arba Taisyklėse nustatyta tvarka pripažįstama, kad jis neprižiūri kapavietės.

Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010-07-23 sprendimu Nr. T-474 (85-104 b.l.), 43 punkte nustatyta, jog tarp giminaičių kilę nesutarimai dėl atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens paskyrimo sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Minėto teisės akto 65 ir 66 punktuose reglamentuota tvarka, pagal kurią kapavietė pripažįstama neprižiūrima ir neprižiūrimomis pripažintų kapaviečių priežiūros tvarka.

Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. CPK 279 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Šioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos) galia.

Kauno miesto apylinkės teismas sprendime civilinėje byloje Nr. 2-700-587/2011 konstatavo, kad jokių duomenų apie tai, kad ginčo kapas nebuvo prižiūrimas, nepateikta (26 b.l.). Atsižvelgiant į nurodytas įstatymines normas, bei ankstesnėje byloje teismo nustatytas aplinkybes, teismas vertina, kad ieškovė privalėjo įrodyti, jog po Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-700-587/2011 bei Kauno apygardos teismo 2011-07-12 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1318-395/2011 priėmimo, atsakovė, būdama atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu, netvarkė ir neprižiūrėjo visos ginčo kapavietės, ar kapavietės dalies. Ieškovė taip pat privalėjo įrodyti ieškinio pagrindu nurodomas aplinkybes, kad A. O. S. po teismo sprendimo bei nutarties, kuriais ji pripažinta atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu, priėmimo nuolat išmeta ieškovės ginčo kapavietėje pasodintas (atneštas) gėles, krūmus (ypač nuo M. B. kapo), trukdo ieškovei prižiūrėti savo mamos kapą.

Šios kategorijos bylose teismas nėra aktyvus, galioja šalių dispozityvumo principas. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Į bylą nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad ginčo kapavietė būtų buvusi pripažinta neprižiūrima. Priešingai, Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ 2012-04-10 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog kas konkrečiai tvarko ginčo 4 vietų kapavietę (2,5x3,5) nėra žinoma, tačiau ji yra prižiūrima (139 b.l.). Aplinkybę, kad ginčo kapavietė tiek iki 2011 m. teismo sprendimo ir nutarties priėmimo, tiek ir po jų priėmimo yra prižiūrima, teismo posėdyje patvirtino Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ atstovas (175 -176 b.l.). Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog atsakovė išmeta E. I. I. ginčo kapavietėje pasodintas ir (ar) atneštas gėles, trukdo ieškovei prižiūrėti kapavietę. Taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovės, kaip už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens, veiksmais ar neveikimu kaip nors yra pažeidžiamos ieškovės teisės ir (ar) teisėti interesai. Vien ta aplinkybė, kad nesutampa šalių požiūris į tai, kokiu būdu turėtų būti sutvarkyta kapavietė, teismo nuomone, negali būti pagrindu pripažinti, jog atsakovė kapavietės netvarko ir neprižiūri, ar trukdo ieškovei tvarkyti ir prižiūrėti kapavietę. Nenustačius ieškovės teisių bei teisėtų interesų pažeidimo, teismas plačiau nepasisako dėl E. I. I. pasirinkto teisių gynimo būdo (atskirti kapavietės dalį, kurioje palaidota jos motina, paskiriant ieškovę būti atsakinga už atskirto kapo priežiūrą) proporcingumo, jo atitikimo protingumo, teisingumo kriterijams bei geros moralės nuostatoms.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu reikšmingų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.), bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.), teismas sprendžia, kad ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl netenkintinas.

Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako, kadangi laiko juos teisiškai nereikšmingais sprendžiant ginčą nagrinėjamoje byloje.

Atsakovė atsiliepime prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Į bylą pateikta atsakovės ir advokato V. M. pasirašyta atstovavimo sutartis, sąskaita už teisines paslaugas bei pinigų priėmimo kvitas 200,00 Lt sumai už pasirengimo bylos nagrinėjimui bei atstovavimo paslaugas (58-59,62 b.l.) Advokatas atstovavo parengiamajame ir teismo posėdyje (63, 122, 155, 171 b.l.), todėl šios atsakovės bylinėjimosi išlaidos priteistinos, kaip pagrįstos ir įrodytos (CPK 98 str. 1 d., Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio). Atmetus ieškovės E. I. I. ieškinį, atsakovei A. O. S. priteistina 200,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).

Atmetus ieškinį, iš ieškovės valstybės naudai priteistinas valstybės patirtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas – 18,56 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 270, 294 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Civilinės bylos dalį dėl reikalavimo dėl paminklo padalinimo nutraukti.

Priteisti atsakovei A. O. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės E. I. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 200,00 Lt (du šimtai litų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovės E. I. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 18,56 Lt (aštuoniolika litų, 56 ct) pašto išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas už pašto išlaidas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.