Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. A. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl nurodymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas S. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovė) 2023 m. kovo 20 d. nurodymą Nr. (23.31-08) 467-6036 Nurašyti mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčių mokėtojo sąskaitų (toliau – ir Nurodymas).

Pareiškėjas skunde paaiškina, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra apskundęs tiek VMI sprendimą nepratęsti mokestinės paskolos sutarties (administracinė byla Nr. eI3-6436-811/2023), tiek sprendimą išieškoti lėšas (administracinės bylos Nr. eI3-4521-872/2023). Pažymi, kad teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo byloje Nr. eI3-6436-811/2023. VMI yra informuota apie inicijuotą teisminį procesą, tačiau ir toliau priima sprendimus jo atžvilgiu, t. y. vykdo skolos išieškojimą iš jo sąskaitų, nepalikdama net minimalių lėšų maistui, sveikatos priežiūrai, komunaliniams mokesčiams ir pragyvenimui. Anot pareiškėjo, tai ypač apsunkina jo kasdienį gyvenimą ir verslo valdymo veiklą.

Pareiškėjas skunde taip pat remiasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 88 straipsnio 2 dalimi ir pažymi, kad mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymas galimas tik esant tam tikroms sąlygoms. Paaiškina, kad 2022 m. gruodžio 14 d. pateikė prašymą pratęsti įmokų mokėjimo grafiką 5 metams pagal 2021 m. spalio 22 d. sudarytą mokestinės paskolos sutartį (toliau – Mokestinės paskolos sutartis) Nr.(23.24-08) 327-52549. VMI 2022 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. RNA-46537 „Atsakymas į prašymą pakeisti mokestinės paskolos sutartį“ (toliau – Raštas) paaiškino, kad prašymas bus nagrinėjamas pašalinus trūkumus, t. y. pateikus nurodytus dokumentus / duomenis, ir papildomai informavo, kad mokestinės nepriemokos išdėstymo terminas yra 5 metai nuo prašymo sudaryti Mokestinės paskolos sutartį pateikimo dienos arba nuo mokestinės nepriemokos susidarymo dienos (jeigu prašymas pateikiamas anksčiau nei susidarė mokestinė nepriemoka).

Nurodo, kad VMI išnagrinėjo pakartotinai 2022 m. gruodžio 20 d. ir 23 d. jo pateiktus prašymus ir pateiktus papildomus dokumentus, turimą VMI informaciją ir nustatė, kad mokesčių mokėtojas kartu su prašymu nepateikė AB Šiaulių banke esančios sąskaitos išrašo, tačiau mokesčių mokėtojas pateikė informaciją, kad šiame banke niekada neturėjo dviejų sąskaitų, o turėjo tik vieną, kurios išrašą ir pateikė. Iš pateiktų bankuose turimų sąskaitų išrašų VMI nustatė, kad mokesčių mokėtojas 2022 m. spalio 1 d. turėjo 3 047,12 Eur piniginių lėšų likutį. Laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. į sąskaitas gavo 20 853,44 Eur įplaukų, išlaidos šiuo laikotarpiu sudarė 20 661,70 Eur. Mokesčių mokėtojas 2022 m. gruodžio 20 d. turėjo 3 238,86 Eur. Remiantis pateiktomis pažymomis apie gautą darbo užmokestį, mokesčių mokėtojas gavo iš viso 11 856,19 Eur darbo užmokesčio pajamų: UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2 174,24 Eur laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. lapkričio mėn.; UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 5 328,08 Eur laikotarpiu nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2022 m. lapkričio mėn.; UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 4 353,87 Eur laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. lapkričio mėn. Fizinių asmenų anketoje (toliau – Anketa) Mokesčių mokėtojas nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 2 d. suteikė 269 439,41 Eur paskolą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir šiai dienai šios Bendrovės grąžintina suma yra 118 968 Eur. Bendrovė pagal aukščiau minėtą sutartį Mokesčių mokėtojui grąžino 150 471,41 Eur. VMI atkreipė dėmesį, kad mokesčių mokėtojas teikdamas 2021 m. rugpjūčio 4 d. pirminį prašymą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo (GNA-63649), pageidavo mokėti įmokas pagal diferencijuotą įmokų mokėjimo grafiką ir nurodė motyvą: UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. liepos 20 d. skolinga mokesčių mokėtojui 269 439,41 Eur, parduos nuosavybės teise priklausančius poilsio apartamentus (duomenys neskelbtini), gautas piniginės lėšas perves mokesčių mokėtojui, kuriomis bus padengta mokestinė nepriemoka. VĮ Registrų centro duomenimis, šis nekilnojamojo turto objektas parduotas pagal 2021 m. spalio 29 d. sudarytą pirkimo pardavimo sutartį Nr.13627. VMI nustatė, kad mokesčių mokėtojas, žinodamas, jog turimos Mokestinės paskolos sutarties išdėstymo laikotarpis iki 2022 m. gruodžio 25 d., paskutinė mokėtina įmoka sudaro 144 695,00 Eur, 2022 m. sausio 25 d. suteikė 172 860,00 Eur paskolą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Paskolos sutartyje Nr. 2022124/1 gražinimo terminas numatytas pareikalavus paskolos davėjui, bet ne vėliau negu iki 2027 m. gruodžio 31 d. VMI nustatė ir tai, kad mokesčių mokėtojas įregistravo 2 transporto priemones: 2022 m. vasario 7 d. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. birželio 30 d. (duomenys neskelbtini), taip pat 2022 m. balandžio 12 d. prisiėmė papildomai dar vieną finansinį įsipareigojimą 15 155 Eur paskolą iš (duomenys neskelbtini) (nurodyta Anketoje). VMI pažymėjo ir tai, kad mokesčių mokėtojas pateikė 2014 m. gruodžio 31 d. sudarytą paskolos sutartį Nr.201/12/31 su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodyta paskolos suma iki 300 000 Eur. Paskola grąžinama taip pat pagal pareikalavimą (gali būti daliniai mokėjimai), bet ne vėliau negu iki 2029 m. gruodžio 31 d., todėl, VMI manymu, mokesčių mokėtojo pareikalavimu Bendrovėms grąžinus paskolą, mokesčių mokėtojas turės galimybę sumokėti trūkstamą paskutinę įmoką pagal Mokestinės paskolos sutartį 143 390,93 Eur.

Akcentuoja, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčius įstatymų nustatyta tvarka, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Pareiškėjas nurodo, kad būtent taip jis ir elgėsi iki jo galimybės toliau tęsti mokėjimus pagal grafiką. Taip pat jis visada laikėsi mokestinės paskolos sutarties nuostatų ir mokėjo įmokas, netgi didesnes nei buvo reikalaujama. Taigi, mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo nutraukti, kaip ir nepratęsti Mokestinės paskolos sutarties, tačiau VMI vienašališkai, neatsižvelgdama į realią jo situaciją, pirmiausiai nepratęsė, vėliau – nutraukė Mokestinės paskolos sutartį.

Šio skundo kontekste pareiškėjas taip pat pažymi, kad VMI nevertino jo galimybės sumokėti mokestinę nepriemoką tuo atveju, jeigu jos mokėjimas bus atidėtas (išdėstytas). Nors su prašymu atidėti (išdėstyti) mokestinę nepriemoką jis VMI pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau, tačiau VMI sprendime nenurodė jokių argumentų, dėl kokių priežasčių nuspręsta neatidėti ir neišdėstyti mokestinės nepriemokos. VMI rėmėsi tik praeities rodiklių ir skolų apžvalga, neanalizavo esamos jo finansinės būklės, jo veiklos perspektyvų, prognozuojamų finansinių rodiklių, finansinių galimybių.

Pareiškėjo teigimu, jo VMI pateikti duomenys patvirtina, jog atidėjus (išdėsčius) mokestinės nepriemokos grąžinimą, jis įgytų realią galimybę atsiskaityti su VMI. Pareiškėjas taip pat paaiškina, kad 2019-2022 metais įmonių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla buvo apgyvendinimo, viešbučių ir restoranų veikla. Dėl Covid-19 apribojimų finansiškai nukentėjo įmonės, kurios vykdė šią veiklą. Dėl darbuotojams mokėtų prastovų kompensacijų pareiškėjo įmonėse susikaupė didelė atidėtų mokesčių Sodrai skola. Papildomai teko imti paskolas iš ,,(duomenys neskelbtini)“, skirtas įmonėms, kurių apyvarta susitraukė 70% ir daugiau. Kad išsaugotų įmones ir jų darbuotojus, pareiškėjas skolino joms ir nuosavas lėšas. Pareiškėjo teigimu, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklą teko sustabdyti, o jai priklausiusį automobilį (duomenys neskelbtini) persirašyti savo vardu. Automobilis (duomenys neskelbtini) buvo pirktas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dar 2019 metais pavasarį, prieš pat Covid-19 pandemiją. Pirkta per ,,(duomenys neskelbtini)“ su likutine verte, kurią reikėjo sumokėti po trijų metų, t. y. 2022 metais. ,,(duomenys neskelbtini)“ nesutiko pratęsti sutarties įmonei dėl jos sunkios finansinės būklės. Tais metais įmonė turėjo didžiulių skolų valstybei ir „(duomenys neskelbtini)“ kreditą, todėl pati išsipirkti automobilio negalėjo. Teko jai skolinti nuosavos lėšas, keisti verslo modelį, kad tokiu būdu išgyventi ateityje. 2022 metais visi Lietuvos bankai ir lizingo kompanijos viešbučių ir restoranų veiklą vertino kaip netvarią ir jokių paskolų, net nedidelių sumų įmonėms neduoda iki šiol. Todėl automobilį (duomenys neskelbtini) sutiko lizinguoti tik ,,(duomenys neskelbtini)“ su sąlyga, kad pareiškėjas jį įsigis kaip fizinis asmuo. Todėl pareiškėjui teko (duomenys neskelbtini) išsipirkinėti savo vardu. Visos investicijos padarytos per 2021-2022 metus buvo daromos tam, kad išsaugoti įmonių veiklą ir darbo vietas, kurios sukurtos per 32 metus, nuo 1992 metų. Abiem įmonėms paskutiniai metai buvo nuostolingi.

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė atsiliepime nurodo, jog VMI 2021 m. spalio 22 d. su pareiškėju sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-52549 dėl 153 465,93 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo iki 2022 m. gruodžio 25 d. Mokestinės paskolos sutartis sudaryta be palūkanų, privalomai mokesčių mokėtojui neteikiant papildomų dokumentų, kadangi prašomas mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo laikotarpis ne ilgesnis nei iki 2022 m. gruodžio 31 d. VMI 2022 m. gruodžio 20 ir 23 d. gavo pareiškėjo prašymą dėl Mokestinės paskolos sutarties pratęsimo 5 metams. Atlikus pareiškėjo finansinį veiklos vertinimą, VMI 2023 m. sausio 11 d. priėmė sprendimą, kuriuo nuspręsta nepakeisti su pareiškėju sudarytos Mokestinės paskolos sutarties. Pasibaigus Mokestinės paskolos sutarties galiojimo laikotarpiui, VMI 2023 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-10622 Mokestinės paskolos sutartį nutraukė.

VMI paaiškina, kad vadovaujantis MAĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punktu, mokesčių mokėtojui, laiku nevykdančiam savo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įteikia raginimą geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas, kai priimamas neigiamas sprendimas dėl mokesčių mokėtojo prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą. Šios teisės normos 3 dalis nustato, kad mokesčių administratorius leidžia mokesčių mokėtojui sumokėti raginime nurodytas sumas per 20 dienų nuo raginimo mokesčių mokėtojui įteikimo dienos, jeigu mokesčio įstatymas nenustato kito termino. Teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – po 20 dienų po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos (MAĮ 105 straipsnio 2 dalis).

Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog Mokestinės paskolos sutartis buvo nutraukta, VMI, vadovaudamasi MAĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2023 m. vasario 25 d. parengė raginimą Nr. (23.31-08) 464-3297, kuriuo nurodė pareiškėjui sumokėti 143 375,93 Eur mokestinę nepriemoką. Pareiškėjui raginimas įteiktas 2023 m. vasario 26 d. per Mano VMI portalą. Raginime pareiškėjui nurodoma priskaičiuotas sumas sumokėti per 20 dienų nuo raginimo įteikimo dienos.

Pažymi, kad MAĮ 40 straipsnio 1 punktas mokesčių mokėtoją įpareigoja laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Nesumokėjus mokestinių prievolių jos yra priverstinai išieškomos MAĮ nustatyta tvarka.

Atsakovė remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išaiškinimu, pagal kurį mokesčių mokėtojo keliamame ginče dėl mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo teisėtumo ir pagrįstumo tik tikrinama, ar mokesčių administratorius, vykdydamas mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą, neatlieka jokių veiksmų, kuriais būtų pažeidžiamos mokesčių mokėtojo teisės (žr., pvz., 2014 m. sausio 8 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A602-1965/2013). Bylos dėl mokesčių administratoriaus taikyto mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo pobūdis, kurį lemia mokestinės prievolės atsiradimo pagrindas – iš įstatymo, kai mokestinė prievolė atsiranda deklaravus mokestį, lemia ir tai, kad pareiškėjos motyvai dėl mokesčių administratoriaus veiksmų neteisėtumo negali būti grindžiami tuo, kad pareiškėjai pareiga mokėti mokestį galėjo būti nežinoma ar nesuprantama dėl tam tikrų mokesčių administratoriaus veiksmų ir dėl to galėjo būti pažeistos mokesčių mokėtojo teisės (LVAT 2013 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-1296-13).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas mokestinės nepriemokos per raginime nurodytą terminą nesumokėjo, VMI vertinimu, ji įgijo teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką, taikydama MAĮ 106 straipsnio 1 dalyje numatytus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdus. Vienas jų – duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų). Vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio 8 punkto, 105 straipsniu, 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, vykdant mokestinės nepriemokos išieškojimą, 2023 m. kovo 20 d. priimtas Nurodymas Nr. (23.31-08) 467-60364 nurašyti 143 375,93 EUR mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų).

Pažymi, kad pagal MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 1 punktą, mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime. To paties straipsnio 2 dalis nurodo, kad teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – kitą dieną po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos. Nagrinėjamoje situacijoje atsakovė mano, kad VMI turėjo teisę priimti Nurodymą, kadangi buvo įvykdytos MAĮ 105 straipsnio numatytos priverstinio išieškojimo sąlygos.

Dėl kitų pareiškėjo argumentų, bandant įrodyti, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau, VMI nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai ir jų analizė neturėtų jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl VMI 2023 m. kovo 20 d. nurodymo Nr. (23.31-08) 467-6036 Nurašyti mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčių mokėtojo sąskaitų teisėtumo bei pagrįstumo.

Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad VMI 2021 m. spalio 22 d. su pareiškėju sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-52549 dėl 153 465,93 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo iki 2022 m. gruodžio 25 d.

VMI 2022 m. gruodžio 20 d. ir VMI 2022 m. gruodžio 23 d. gavo pareiškėjo prašymą dėl Mokestinės paskolos sutarties pratęsimo 5 metams. Atlikus pareiškėjo finansinį veiklos vertinimą, VMI 2023 m. sausio 11 d. priėmė sprendimą Nr. (23.24-08) 327-3255, kuriuo nuspręsta nepakeisti su pareiškėju sudarytos Mokestinės paskolos sutarties.

Pasibaigus Mokestinės paskolos sutarties galiojimo laikotarpiui, VMI 2023 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-10622 Mokestinės paskolos sutartį nutraukė.

VMI 2023 m. vasario 25 d. parengė raginimą Nr. (23.31-08) 464-3297, kuriuo nurodė pareiškėjui sumokėti 143 375,93 Eur mokestinę nepriemoką per 20 dienų nuo raginimo įteikimo dienos sumokėti į vieną iš nurodytų VMI sąskaitų. Pareiškėjas buvo informuotas, kad neįvykdžius raginimo, minėtos sumos bus išieškomos MAĮ nustatyta tvarka. Raginimas pareiškėjui buvo įteiktas 2023 m. vasario 26 d. per Mano VMI portalą.

VMI 2023 m. kovo 20 d. priėmė Nurodymą Nr. (23.31-08) 467-60364 nurašyti 143 375,93 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi ginčijamo Nurodymo priėmimo metu; toliau – MAĮ) nuostatos.

MAĮ 33 straipsnio 8 punktas nustato, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas.

MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų). Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pagal MAĮ 66 ir 73 straipsnių nuostatas priklausančius mokėti mokesčius apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, pateikdamas atitinkamą deklaraciją, o tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, priimdamas atitinkamą sprendimą.

Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad mokesčio mokėtojo pateikta deklaracija arba mokesčių administratoriaus priimtas sprendimas dėl mokesčių mokėtojui priklausančio sumokėti mokesčio, yra tie teisinę reikšmę turintys dokumentai, kuriais remiantis mokestinių teisinių santykių dalyviams yra sukuriamos teisės ir pareigos mokestinių teisinių santykių srityje. Paprastai mokesčių mokėtojui sukuriama pareiga sumokėti atitinkamą mokestį, arba teisė susigrąžinti mokesčio permoką (sumokėtas per dideles mokesčio sumas), atitinkamai mokesčių administratoriui sukuriama teisė iš mokesčių mokėtojo išsiieškoti nesumokėtas mokesčio sumas, arba pareiga sugrąžinti mokesčio mokėtojui jo turimą mokesčio permoką (2019 m. kovo 27 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-438/2019).

Byloje ginčo dėl pareiškėjo prievolės sumokėti į biudžetą 143 375,93 Eur nėra. Pareiškėjas, nesutikdamas su Nurodymu nurašyti mokestinę nepriemoką, jį ginčija tuo aspektu, kad jis priimtas teismui neišnagrinėjus ginčo dėl VMI sprendimo nutraukti Mokestinės paskolos sutartį.

MAĮ 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokestinės paskolos sutarties sudarymas stabdo mokesčio ir su juo susijusių sumų, kurių mokėjimo terminas yra atidedamas, priverstinį išieškojimą.

LVAT, MAĮ 33 straipsnio 8 punkte įtvirtintą mokesčių administratoriaus teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas aiškindamas kartu su įtvirtintuoju MAĮ 110 straipsnio 2 dalyje, yra padaręs išvadą, kad, galiojant mokestinės paskolos sutarčiai, mokesčių administratoriaus teisė priverstinai išieškoti mokestines nepriemokas, dėl kurių yra sudaryta mokestinės paskolos sutartis, yra apribota, t. y. tuo metu priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas negali būti vykdomas (žr. 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-27-968/2020).

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad VMI Nurodymu nusprendė priverstinai išieškoti 143 375,93 Eur dydžio mokestinę prievolę valstybei, dėl kurios išdėstymo / atidėjimo buvo sudaryta Mokestinės paskolos sutartis. Šią Mokestinės paskolos sutartį mokesčių administratorius nutraukė 2023 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-10622, prieš tai 2023 m. sausio 11 d. raštu atsisakius tenkinti pareiškėjo 2022 m. gruodžio 20 d. ir 2022 m. gruodžio 23 d. prašymus pratęsti Mokestinės paskolos sutartį 5 metams. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą LVAT ginčui aktualių teisės normų aiškinimą ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamo VMI Nurodymo teisėtumas ir pagrįstumas tiesiogiai priklauso nuo to, ar teisėtai ir pagrįstai mokesčių administratorius 2023 m. vasario 20 d. sprendimu nutraukė Mokestinės paskolos sutartį.

Teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas VMI 2023 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (23.24-08) 327-3255 „Pakeisti sprendimą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“, kuriuo nuspręsta nepakeisti su S. A. 2021 m. spalio 22 d. sudarytos mokestinės paskolos sutarties Nr. (23.24-08) 327-52549 bei grąžinti mokestinės nepriemokos atidėjimo (išdėstymo) klausimą VMI prie FM svarstyti iš naujo apskundė Vilniaus apygardos administraciniame teismui (administracinės bylos Nr. eI3-4521-872/2023). Tam pačiam teismui pareiškėjas apskundė ir VMI 2023 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. (23.24-08) 327-10622, kuriuo nutraukta Mokestinės paskolos sutartis (administracinė byla Nr. eI3-6436-811/2023).

Regionų administracinio teismo pirmininko 2024 m. kovo 8 d. nutartimi administracinės bylos Nr. eI3-1293-811/2024 ir Nr. eI3-1131-872/2024 sujungtos, suteikiant administracinei bylai Nr. eI3-1131-872/2024.

Teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 8 d. administracinėje byloje Nr. eI3-1131-872/2024 priėmė sprendimą, kuris įsiteisėjo 2024 m. birželio 8 d. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 8 d. sprendimu pareiškėjo S. A. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 8 d. sprendime konstatavo, kad VMI pagrįstai 2023 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-3255 nusprendė nepakeisti su pareiškėju 2021 m. spalio 22 d. sudarytos mokestinės paskolos sutarties Nr. (23.24-08)327-52549 bei pagrįstai 2023 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 23.24-08) 327-10622, nusprendė nutraukti su pareiškėju 2021 m. spalio 22 d. sudarytą mokestinės paskolos sutartį. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 8 d. sprendime pažymėjo, kad VMI, sudarydama su pareiškėju mokestinės paskolos sutartį, atsižvelgė į pareiškėjo situaciją, pritaikė pareiškėjo atžvilgiu lengvatas, suteikė jam galimybę nepriemoką mokėti dalimis per tam tikrą laikotarpį. Tačiau pareiškėjas, nors ir sudarė mokestinės paskolos sutartį, tačiau savo pareigos vykdyti įsipareigojimus pagal mokestinės paskolos sutartį nesilaikė.

Mokesčių mokėtojui nesumokėjus ar nustojus mokėti mokesčius į valstybės biudžetą, mokesčių administratorius Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio nustatyta tvarka įgyja teisę priverstinai juos išieškoti pritaikydamas to paties įstatymo 106 straipsnio 1 dalyje numatytus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdus.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad 2023 m. kovo 20 d. nurodymas Nr. (23.31-08) 467-6036 nurašyti mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčių mokėtojo sąskaitų, priimtas pareiškėjui neįvykdžius mokestinės prievolės, t. y. nesumokėjus mokestinės nepriemokos. Šios aplinkybės pareiškėjas neginčija.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad mokesčių administratorius, priimdamas Nurodymą, veikė pagal savo kompetenciją, vadovaudamasis MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, 105 straipsniu ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ir MAĮ nuostatų nepažeidė.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad Nurodymas nurašyti 143 375,93 Eur mokestinę nepriemoką yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti pareiškėjo skundą ir šį nurodymą panaikinti nėra įstatyminio pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis). Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnis 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo S. A. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.