Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-12-30 · Civilinė byla Nr. 2-16137-877/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-12-30
Bylos Nr.
2-16137-877/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Liukaitytė
Ieškovas
L. A.
Atsakovas
P. K.
Civilinė byla Nr. 2-16137-877/ 2013;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12265-2013-2; (S) Procesinių sprendimų kategorija: 45.5; 54.1; 99.5; 116.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m.gruodžio 30 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, dalyvaujant ieškovui L. A., nedalyvaujant atsakovui P. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. A. ieškinį atsakovui P. K. dėl delspinigių priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas 2013 m. liepos 25 d. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 13600 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas- 408 Lt žyminio mokesčio (4 b.l.). Ieškinyje nurodo, kad 2009-01-26 pagal notaro patvirtintą paskolos sutartį ieškovas paskolino atsakovui 40000 Lt, o laiku negrąžinus paskolos atsakovas įsipareigojo mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius. Delspinigiai buvo paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2009-04-27 iki 2009-06-10 (už 44 dienas), tačiau atsakovas paskolos negrąžino, pradėjo bylinėtis su kreditoriumi, todėl susidarė dar 136 pradelstos dienos už laikotarpį nuo 2009-06-11 iki 2009-10-24, iš viso 27200 Lt. Ieškovas sutinka delspinigių dydį sumažinti iki pusės nurodytos sumos- 13600 Lt, kurie jo įsitikinimu bent iš dalies kompensuotų jam padarytą moralinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovas 2013 m. rugpjūčio 22 d. atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą (11 b.l.). Nurodė, kad jis nėra tikrasis paskolos gavėjas, todėl vėliau šią sutartį ginčijo kitose bylose. Jo teigimu, delspinigius ieškovui mokėjo tikrasis paskolos gavėjas A. B..

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie jį informuotas teismo parengiamajame posėdyje pranešimu, todėl byla iš esmės išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2009-01-26 ieškovas L. A. ir atsakovas P. K. sudarė notaro patvirtintą paskolos sutartį, notarinio registro Nr. 650, kuria ieškovas paskolino atsakovui 40000 Lt sumą. Atsakovas skolą įsipareigojo grąžinti iki 2009-04-27; laiku negrąžinus paskolos, atsakovas įsipareigojo mokėti 0,5 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo likusios negrąžintos sumos (6 b.l.). Šios paskolos grąžinimo užtikrinimui atsakovas įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį turtą- butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). 2009 m. rugsėjo 30 d. Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos Žibutės Budžienės nutartimi buvo patenkinti kreditoriaus L. A. reikalavimai ir nutarta priverstinai išieškoti iš P. K. 48800 Lt skolą bei priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą P. K. nuosavybės teise priklausantį turtą- butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (7 b.l.). Įvertinus šalių sudarytos paskolos sutarties ir minėtos Kauno miesto apylinkės teismo nutarties turinį akivaizdu, kad be 40000 Lt paskolos sumos, iš atsakovo P. K. nutarta išieškoti ir 8800 Lt delspinigių, tačiau teismo nutartyje nėra nurodytas nei laikotarpis, už kurį yra paskaičiuoti delspinigiai, nei delspinigių norma. Ieškovas teigia, kad 8800 Lt delspinigiai yra priteisti už laikotarpį nuo 2009-04-27 iki 2009-06-10 (44 dienas), taikant 0,5 procentų dydžio delspinigių normą, posėdžio metu nurodė, kad jog jam žinomos įstatymo nuostatos dėl 6 mėnesių senaties termino delspinigiams, tačiau mano, kad priteisti 8800 Lt delspinigiai už penkis metus yra per maži. Atsakovas apskritai neigia buvus sudarytą paskolos sutartį, tačiau įsiteisėjusiais teismų sprendimais civilinėse bylose Nr.2-2344-528/2012 (Kauno miesto apylinkės teismo) bei Nr. 2A-781-510/2013 (Kauno apygardos teismo), kuriose atsakovas ginčijo 3 sandorius – jo ir L. A. 2009 01 26 sudarytą paskolos sutartį bei įkeitimo lakštą, kuriuo P. K. įkeitė L. A. savo butą, o taip pat tos pačios dienos atsakovo A. B. rašytą paskolos raštelį, kuriuo A. B. nurodo pasiskolinęs iš atsakovo 35.000,-Lt sumą, šie sandoriai nebuvo pripažinti negaliojančiais (LITEKO duomenys). Pažymėtina ir tai, kad sprendimu civilinėje byloje Nr.2-2344-528/2012 nustatyta, kad „baigiantis ginčijamos notarės patvirtintos paskolos tarp ieškovo ir atsakovo L. A. terminui, ieškovas susitiko su šiuo atsakovu neva dėl buto bylutės grąžinimo ir ieškovo prašymu atsakovas L. A. ant sutarties užrašė pratęsiantis sutarties terminą iki 2009 05 26“, taigi kyla pagrįstų abejonių dėl ieškovo L. A. ieškinyje nurodytų delspinigių priteisimo hipotekos teisėjos nutartimi už laikotarpį nuo 2009-04-27 iki 2009-06-10, kadangi paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2009-05-26, tokiu būdu delspinigių skaičiavimas galėjo prasidėti tik nuo 2009-05-27.

Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Tuo atveju, kai netesybos yra neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan., įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Kadangi sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, tai teismas, įgyvendindamas diskrecijos teisę mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Dėl netesybų atliekamos kompensuojamosios funkcijos CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta žemiausioji jų mažinimo riba – jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo. Tokios minimalios ribos, iki kurios teismas gali sumažinti netesybas, nustatymas nereiškia, jog visais atvejais netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais. Priešingu atveju būtų paneigta sutartinių netesybų, kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Kreditorius, siekdamas pagrįsti, kad netesybos yra protingo dydžio, gali pateikti įrodymų, pagrindžiančių jo nuostolius dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės, tačiau kartu pažymėtina, jog nereikalaujama, kad jis tiksliai įrodytų jo realiai patirtų dėl pažeistos sutartinės prievolės nuostolių dydį. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo patirtų nuostolių dydį, o reikšdamas reikalavimą nurodė, kad delspinigių priteisimas iš dalies kompensuotų jo patirtos moralinės žalos dydį. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinę žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatyme numatytais atvejais. Ieškovas neįrodė, kad jam dėl laiku negrąžintos paskolos būtų padaryta neturtinė žala. Pažymėtina ir tai, kad LITEKO duomenimis ieškovas yra suteikęs ne vienam asmeniui paskolą, dėl kurių teismuose vyko ginčai, taigi jam gerai žinomos paskolų teikimo sutarčių sudarymo ypatybės, tuo tarpu atsakovas šioje srityje jokios patirties neturėjo, todėl laikytinas silpnesniąja paskolos sutarties šalimi. Pagal sutartį numatyti 0,5 procentų dydžio delspinigiai ieškinio senaties laikotarpio ribose sudarytų 36000 Lt, kas tik 4000 Lt mažiau už pačios paskolos dydį, todėl laikytini neprotingai didelėmis netesybomis. Už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą įstatymas (CK 6.210 straipsnis) numato 5 procentų dydžio metines palūkanas, atliekančias kreditoriaus minimalių nuostolių, atsiradusių skolininkui laiku negrąžinus pinigų, kompensavimo funkciją. Kaip jau minėta, ieškovui hipotekos teisėjos nutartimi jau buvo priteisti 8800 Lt delspinigiai, juos paskaičiavus už 180 dienų laikotarpį tai sudarytų 0,12 procentų už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Šie priteisti delspinigiai minimalių įstatyme numatytų nuostolių dydį viršija daugiau kaip 8 kartus. Vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartimi 8800 Lt priteisti delspinigiai laikytini protingais ir nepažeidžiančiais sutarties šalių interesų pusiausvyros, todėl tenkinti ieškovo ieškinį, ieškovui nepagrindus jo didesnių nuostolių dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės, ir priteisti jam dar 13600 Lt delspinigių, nėra pagrindo.

Netenkinus pagrindinio reikalavimo, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį atmetus, ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str.).

Iš ieškovo išieškotina pašto išlaidų valstybei suma– 9,42 Lt yra mažesnė, nei Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 patvirtinta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl ji valstybei nepriteistina ir neišieškotina (CPK 92, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

TeisėjaRita Liukaitytė