- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-22
- Bylos Nr.
- e2A-946-601/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02299-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Ieškovas
- L. M.
- Trečiasis asmuo
- R. S.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-181-292/2022 pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo – R. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. M. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus ir, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 5 850 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 99,99 Eur už vertinimo ataskaitos sudarymą, 165,65 Eur žyminį mokestį ir 1 Eur paslaugos mokestį už žyminio mokesčio sumokėjimą, išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei kitas turėtas bylinėjimosi išlaidas
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, kad trečiasis asmuo R. S. 2020 m. spalio 15 d. 16 val. 15 min. Alytaus raj., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., prie (duomenys neskelbtini) namo Nr. 18 vairavo ieškovui priklausantį automobilį „BMW (USA)X5 4.4 AWD“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,92 promilių neblaivumas), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviam, nesuvaldė transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis, kuris draustas transporto priemonių draudimu KASKO AB „Lietuvos draudimas“, pagal 2020 m. sausio 23 d. Transporto priemonių draudimo liudijimą (sutartį) TAI Nr. (duomenys neskelbtini), serija LD Nr. (duomenys neskelbtini), todėl eismo įvykio metu padarytą turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti draudimo bendrovė.
Atsiliepimas
3. Atsakovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinio nepripažino, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad 2020 m. spalio 15 d. gavo pranešimą, jog ieškovas su ginčo automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini) k., Alytaus rajone pas R. S., kuris buvo jo kaimo kaimynas. Ten jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus. R. S., būdamas neblaivus ir neturėdamas vairavimo teisės, vairavo minėtą automobilį ir padarė eismo įvykį (atsitrenkė į medį). Po eismo įvykio automobilis buvo sugadintas taip, kad jo remontas buvo ekonomiškai netikslingas. 2020 m. gruodžio 18 d. buvo priimtas sprendimas minimą įvykį pripažinti nedraudžiamuoju ir išmokos nemokėti, nes žala atsirado tuo metu, kai apdraustasis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, ir, kai apdraustasis vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti to tipo transporto priemonės. Reikalavimas dėl 99,99 Eur išlaidų už automobilio vertinimą yra išvestinis iš pagrindinio, todėl, kai pagrindinis reikalavimas yra nepagrįstas, tai ir išvestinis negali būti tenkinamas. Be to draudimo sutartis nenumato tokių išlaidų atlyginimo.
4. Trečiasis asmuo R. S. nurodė, kad jis yra kaltas dėl eismo įvykio, nes ieškovui nematant ir nežinant (tuo metu jis nuėjo į tualetą), būdamas neblaivus ir neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, paėmė jo automobilio raktelius ir pavažiavus atsitrenkė į medį. Sutinka atlyginti draudimo bendrovei žalą, jei reikės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas skundžiamu 2022 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, t. y. priteisė iš AB „Lietuvos draudimas“ L. M. 5 850 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 5 850 Eur sumos, pradedant skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1 731,62 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat priteisė iš AB „Lietuvos draudimas“ 17,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
6. Teismas tokį sprendimą priėmė, pripažinęs eismo įvykį draudžiamuoju. Anot teismo, R. S. nėra draudimo sutartyje nurodytos transporto priemonės savininkas. Be to, kadangi transporto priemonė iš ieškovo valdymo išėjo be ieškovo valios (sutikimo, leidimo ir pan.), teismas sprendė, kad R. S. negali būti pripažįstamas ir teisėtu apdraustos transporto priemonės valdytoju. Todėl pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021 (redakcija galiojusi nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 24 d.; toliau – Taisyklės) jis negali būti laikomas apdraustuoju, dėl kurio veiksmų įvykis atsakovės yra pripažįstamas nedraudžiamuoju.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovė AB „Lietuvos Draudimas“ Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. dienos sprendimą, priimti naują sprendimą – „ieškinį atmesti“ ir iš ieškovo atsakovės naudai priteisti apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimo išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad trečiasis asmuo R. S. nebuvo ginčo automobilio teisėtas valdytojas, todėl jis negali būti laikomas „apdraustuoju“ Taisyklių 1.4 papunkčio prasme ir todėl šiam atvejui negali būti taikomi Taisyklių 8.1.4 ir 8.1.6 papunkčiai. Anot apeliantės, teisiniu požiūriu R. S. ginčo įvykio metu buvo teisėtas minėto automobilio valdytojas. Vystant Lietuvos teisę einama tolesnio liberalizavimo linkme, todėl šiuo metu LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 7 ir 8 d. numato, kad „transporto priemonės vairuotojas neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti privalomosios techninės apžiūros dokumento, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (poliso) ir transporto priemonės registravimo dokumento“. Transporto priemonės valdymo teisėtumas yra nustatomas remiantis ne subjektyviais kriterijais (žodžiu „savininkas“ ar raštu „leido-neleido“ naudotis transporto priemone), o objektyviais kriterijais, kurių esmė ta, kad nesant „neteisėto valdymo“ požymių (pvz. automobilio paieškos dėl vagystės, plėšimo, sukčiavimo ir pan.) yra konstatuojamas teisėtas transporto priemonės valdymas. Priešingas aiškinimas formuotų ydingą praktiką, kuri nelogiška ir nefunkcionali ne tik Lietuvos teisinėje sistemoje, bet ir draudimo veikloje, nes transporto priemonių draudimo (KASKO) atveju įvykus analogiškam įvykiui, savininkas visada galėtų teigti, kad jis neva „neleido“ naudotis jo transporto priemone kaltininkui;
7.2. Taisyklių prasme R. S. buvo „apdraustasis“ ir įvykiui pagrįstai taikyti Taisyklių 8.1.4 ir 8.1.6 punktai („Nedraudžiamieji įvykiai“) ir nemokėta draudimo išmoka. Nėra ginčo, kad R. S. nėra ginčo automobilio savininkas, tačiau, nesant jokių objektyvių šio automobilio „neteisėto valdymo“ požymių (netgi priešingai, esant prima facie įrodymui, kad nagrinėjamu atveju tikrai nebuvo „neteisėto valdymo“ – vagystės), konstatuotina, kad teisiniu ir draudimo sutarties požiūriu R. S. ginčo įvykio metu visgi buvo ginčo automobilio „teisėtas valdytojas“ (tuo pačiu ir „apdraustasis“).
7.3. Ieškovas turėjo įstatyminę pareigą užtikrinti, kad jo automobilio nevairuos neblaivūs asmenys ar asmenys, neturintys vairavimo teisės. Ieškovo valiniai veiksmai (atvykimas pas R. S. ir alkoholinių gėrimų vartojimas kartu su juo) ir neatidumas kaip tik sudarė sąlygas ginčo eismo įvykiui įvykti, todėl Ieškovas turėtų prisiimti ir tokių savo neatsakingų veiksmų neigiamas pasekmes.
Atsiliepimas
8. Ieškovas L. M. atsiliepime apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat – priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:
8.1. Atsakovė nepagrįstai tvirtina, kad R. S. buvo teisėtas ginčo automobilio valdytoju, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų. Vien faktų, kad ieškovas ir trečiasis asmuo tą vakarą buvo kartu, kartu vartojo alkoholinius gėrimus, nepakanka, kad R. S. būtų pripažintas ginčo automobilio teisėtu valdytoju. Juolab, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad automobilį R. S. pasiėmė savavališkai, be ieškovo sutikimo, slaptai, ieškovui trumpam nuėjus į tualetą. Tuo atveju, jeigu jau išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. e1-1152-297/2022 objektyviai būtų nustatytas faktas, kad ginčo automobilį R. S. vairavo teisėtai, su jo savininko L. M. sutikimu, šis automobilis teismo procesiniu sprendiniu, būtų konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 72 straipsnio pagrindu. Be to, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. baudžiamajame įsakyme, be kita ko, konstatuota, kad „R. S. oficialiai nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones ir šia teise nusikalstamos veikos padarymo metu naudojosi neteisėtai;
Šalies argumentai
8.2. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismo argumentai apie R. S. „neteisėtą valdymą“ formuoja ydingą praktiką, kuri nelogiška ir nefunkcionali ne tik Lietuvos teisinėje sistemoje, bet ir draudimo veikloje. Pirmosios instancijos teismas išvadą apie trečiojo asmens neteisėtą valdymą padarė, nustatęs faktines bylos aplinkybes, išanalizavęs teisinį reguliavimą ir atsižvelgdamas į teismų praktiką. Tuo tarpu atsakovė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei savo apeliaciniame skunde nenurodė kitokios teismų praktikos buvimo analogiškose bylose ir apsiribojo tik abstrakčiomis frazėmis ir subjektyviais manymais;
8.3. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ieškovas turėjo įstatyminę pareigą užtikrinti, kad jo automobilio nevairuos neblaivūs asmenys ar asmenys, neturintys vairavimo teisės. Ieškovas neneigia įstatymu jam deleguotų pareigų buvimo fakto, tačiau byloje nėra duomenų, kad R. S. prašė L. M. laikinai pasinaudoti jam priklausančiu automobiliu, tikslu nuvažiuoti iki draugo ir atgal, kaip ir nėra nustatytas automobilių raktelių ir dokumentų perdavimo faktas R. S.. Priešingai, yra nustatyta, kad R. S. L. M. raktelius paėmė savavališkai, ką patvirtino ir byloje apklaustas pats R. S.. Negana to, ieškovo atžvilgiu dėl minimo įvykio nebuvo pradėta ir administracinė teisena už pareigų nevykdymą, kas tik patvirtina, kad ieškovo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti atsakomybę;
8.4. L. M. vartojimas alkoholinių gėrimų ar jų nevartojimas šiuo ginčo atveju nėra niekaip susijęs su R. S. veikimu, paties eismo įvykio kilimu, atsiradusia žala bei nėra priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu kilimu. L. M. transporto priemonės nevairavo, ir ta aplinkybė, kad L. M. tą vakarą vartojo alkoholinius gėrimus ar jų nevartojo, nėra atsakovės civilinę atsakomybę šalinančia aplinkybe. Objektyviai žiūrint, ieškovas nė negalėjo numatyti tos aplinkybes, tam nebuvo jokių išankstinių prielaidų, kad R. S. gali pasinaudoti ieškovo automobiliu, kadangi ieškovas žinojo, kad R. S. niekada neturėjo teises vairuoti transporto priemones ir niekada nėra matęs jo vairuojančio. Atskaitos tašku šiuo atveju laikytinas ir visuotinai pripažintas pasitikėjimo principas, kuris reiškia, kad kiekvienas iš mūsų turi pagrįstą teisę tikėtis, jog ir kiti mus supantys asmenys atitinkamai laikysis bendrųjų elgesio taisyklių ir visuotinai pripažintų elgesio standartų ir jų nepažeis
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinis skundas atmestinas.
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.
12. Nustatyta, kad tarp šalių 2020 m. sausio 23 d. sudaryta Transporto priemonių draudimo sutartis, kurią patvirtina Draudimo liudijimas, serija LD Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu KASKO draudimu apdrausta ieškovui L. M. priklausanti transporto priemonė BMW (USA)X5 4.4. AWD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). 2020 m. spalio 15 d., 16 val. 15 min., Alytaus r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., prie (duomenys neskelbtini) namo Nr. 18, trečiasis asmuo R. S. vairavo ieškovui L. M. priklausantį automobilį BMW (USA)X5 4.4 AWD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,92 promilių neblaivumas) bei neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, nesuvaldęs transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Ieškovas kreipėsi į apeliantę (atsakovę) dėl draudimo išmokos išmokėjimo už apgadintą automobilį, tačiau apeliantė priėmė sprendimą šį įvykį pripažinti nedraudžiamuoju ir draudimo išmokos nemokėti, tuo pagrindu, kad: 1) žala atsirado tuo metu, kai apdraustasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (KASKO draudimo taisyklių 8.1.4 punktas); 2) žala atsirado tuo metu, kai apdraustasis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti to tipo transporto priemonės (KASKO draudimo taisyklių 8.1.6 punktas). Ieškovas kreipėsi į teismą, nurodydamas, jog apeliantė nepagrįstai atsisakė atlyginti žalą (išmokėti draudimo išmoką), nes automobilis iš ieškovo buvo paimtas savavališkai, be ieškovo sutikimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, motyvuodamas tuo, kad trečiasis asmuo R. S. nėra pagal tarp šalių sudarytą draudimo sutartį teisėtas apdraustos transporto priemonės valdytojas ir todėl pagal Taisykles jis negali būti laikomas apdraustuoju, dėl kurio veiksmų, apeliantė įvykį pripažino nedraudžiamuoju.
13. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kas trečiasis asmuo laikytinas teisėtu ieškovo automobilio valdytoju (tokiu būdu ir apdraustuoju), todėl eismo įvykis negali būti laikomas draudžiamuoju.
14. Kaip matyti, byloje kilo ginčas dėl to, ar trečiasis asmuo R. S. laikytinas apdraustuoju asmeniu, kurio atžvilgiu galioja tarp ieškovo ir apeliantės sudaryta Sutartis.
15. Pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (2018-02-13 redakcija galiojusi nuo 2018-03-01 iki 2020-09-24), kurios galiojo Sutarties sudarymo metu (toliau – Taisyklės), nedraudžiamuoju įvykiu laikomi įvykiai, jei žala atsirado tuo metu, kai apdraustasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ir kitų svaiginamųjų medžiagų (8.1.4 punktas), jei žala atsirado tuo metu, kai apdraustasis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti to tipo transporto priemonės (8.1.6 punktas). Pagal Taisyklių 1.4 punktą apdraustaisiais Taisyklėse vadinami draudimo sutartyje nurodytos transporto priemonės savininkai ir teisėti valdytojai. Tai reiškia, kad Taisyklių 8.1.4 punkte ir 8.1.6. punkte nurodyti nedraudiminio įvykio atvejai nustatytini tik tuomet, kai apdraustą transporto priemonę vairuoja transporto priemonės savininkas ar teisėtas valdytojas, ir jie vairuoja transporto priemonę, būdami neblaivūs arba neturėdami teisės vairuoti tokios transporto priemonės. Ir atvirkščiai, tuo atveju, kai neteisėtas valdytojas valdo apdraustą transporto priemonę, būdamas neblaivus arba neturėdamas teisės vairuoti to tipo transporto priemonę, ir apdraustam automobiliui padaro žalą, šis atvejis, remiantis Taisyklių 8.1.4 punkto ir 8.1.6. punkto nuostatomis, negalėtų būti pripažintas nedraudiminiu įvykiu, nes neteisėtas valdytojas nelaikytinas apdraustuoju.
16. Taigi, šiuo atveju būtina nustatyti, kokiu pagrindu (teisėtu, ar neteisėtu) trečiasis asmuo R. S. užvaldė ieškovo transporto priemonę. Kasacinio teismo yra pasisakyta, kad neteisėtu užvaldymu laikomas didesnio pavojaus šaltinio valdymas be valdytojo sutikimo, leidimo ar žinios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-954/2001). CK 4.23 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Taisyklių 1.32. punkte taip pat nurodyta, kad neteisėtu valdymu yra laikomas bet koks transporto priemonės savininko ar jo įgalioto valdytojo valiai prieštaraujantis valdymas, apie kurį yra pranešta kompetentingoms įstaigoms. Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog „draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Tokiu būdu, apeliantė (draudikė), atsisakydama ieškovui išmokėti draudimo išmoką ir nurodydama, kad įvykis pripažintinas nedraudiminiu, turėjo įrodyti, kad ieškovas pats, laisva valia perdavė transporto priemonę trečiajam asmeniui (neblaiviam ir neturinčiam teisės vairuoti tokio tipo transporto priemonę), tačiau tokių įrodymų byloje apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Kaip matyti byloje, ieškovas nurodo, kad jis buvo atvykęs automobiliu pas trečiąjį asmenį ir kartu vartojo alkoholinius gėrimus, o einant į lauko tualetą pametė automobilio raktelius, kuriuos paėmęs trečiasis asmuo, pasinaudojo ieškovo automobiliu ir pateko į eismo įvykį, kol šis buvo tualete. Išėjęs iš tualeto ir pamatęs jau įvykusį eismo įvykį, iškvietė policijos pareigūnus. Ieškovas teigia, kad neleido trečiajam asmeniui naudotis jo automobiliu. Šias ieškovo aplinkybes patvirtina trečiasis asmuo, kuris nurodo, kad savavališkai, ieškovui nežinant (jam būnant tualete) ir neturint ieškovo leidimo, pasinaudojo automobiliu. Šios aplinkybės byloje nėra paneigtos, t. y. nėra paneigta, kad trečiasis asmuo savavališkai, be ieškovo sutikimo, šiam nematant ir nežinant užvaldė automobilį. Ieškovas nėra baustas administracine tvarka nei už automobilio perdavimą vairuoti neblaiviam asmeniui (ANK 424 straipsnio 1 dalis), nei už automobilio perdavimą asmeniui neturinčiam teisės vairuoti transporto priemonę (ANK 430 straipsnis). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas būtų perdavęs automobilį neblaiviam ir neturinčiam teisės vairuoti transporto priemonę, trečiajam asmeniui, t. y. kad šis asmuo galėtų būti pripažintas teisėtu valdytoju Taisyklių 8.1.4 punkto ir 8.1.6. punkto reikalavimų prasme. Toks įstatymų ir panašios savo faktinėmis aplinkybėmis situacijos aiškinimas ir vertinimas yra pateiktas ir Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje Nr. 2A-947-230/2016, kurioje draudikas buvo įpareigotas išmokėti draudimo išmoką.
17. Taip pat tikslinga paminėti ir tai, kad šiuo metu galiojančiose Taisyklėse (kurios galiojo jau ir žalos atsiradimo metu) apdraustaisiais laikomi draudimo sutartyje nurodytos transporto priemonės savininkai ir valdytojai, kuriems transporto priemonė su savininko ar įgalioto valdytojo žinia ir laisva valia buvo perduota naudotis. Taigi, kaip matyti, kad transporto priemonės valdytojas būtų laikomas apdraustuoju ir jam galiotų draudimo sutartis, būtina įrodyti transporto priemonės savininko sąmoningą (su jo žinia ir laisva valia) automobilio perdavimą trečiajam asmeniui (valdytojui). Tokie Taisyklių pakeitimai atskleidžia transporto priemonės teisėto valdytojo sampratą (ją aiškiau apibrėžia), ir patvirtiną tai, kad teisėtu transporto priemonės valdytoju gali būti laikomi tik asmenys valdantys transporto priemonę su šios transporto priemonės savininko sutikimu (leidimu).
18. Negalima sutikti su apeliantės argumentu, kuriuo grindžiamas neva teisėtas ieškovo automobilio vairavimas, t. y. kad trečiajam asmeniui R. S., vairuojant transporto priemonę, nereikalinga su savimi turėti transporto priemonės registravimo dokumento. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnis numato, kad šio straipsnio 6 dalyje nurodytas motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas, kuris vairuoja Lietuvos Respublikoje įregistruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą, neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti privalomosios techninės apžiūros dokumento ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (poliso) (13 straipsnio 7 dalis), o šio straipsnio 6 dalyje nurodytas motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas, kuris vairuoja jam nuosavybės teise priklausančią Lietuvos Respublikoje įregistruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą, neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti šio straipsnio 7 dalyje nurodytų dokumentų ir transporto priemonės registravimo dokumento (13 straipsnio 7 dalis). Taigi, kaip matyti, įstatymas leidžia neturėti transporto priemonės registravimo dokumento tik vairuotojui, kuris yra Lietuvoje registruotos transporto priemonės savininkas. Tuo tarpu trečiasis asmuo R. S. nėra (nebuvo) transporto priemonės savininkas, todėl su savimi jis turėjo turėti transporto priemonės registravimo dokumentą (byloje nenustatytas šio dokumento buvimo pas R. S. faktas). Būtent šio dokumento turėjimas, leidžia tikrinančiam pareigūnui daryti prielaidą, jog transporto priemonės vairuotojas automobilį valdo teisėtai.
19. Kiti apeliantės nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).
20. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Apeliacinį skundą atmetus iš apeliantės ieškovui priteistinos 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).
22. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, apeliacinės instancijos teisme, sudaro 9,35 Eur, todėl apeliacinį skundą atmetus, jos priteistinos iš apeliantės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, L. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, 9,35 Eur (devynis eurus 35 ct) bylinėjimosi išlaidų, valstybei.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.