Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Z. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, faktiškai gyvenantis bei deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), baustas administracine tvarka, teistas: 1) 2015 m. lapkričio 20 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 151¹ straipsnio 1 dalį 12 MGL dydžio bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta 8 MGL dydžio bauda, baudą sumokėjęs 2016 m. kovo 8 d.; 2) 2019 m. balandžio 5 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį 4 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 25 valandų visuomenės labui; 3) 2019 m. lapkričio 22 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį areštu 75 parų, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtas areštas 50 parų, bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal BK 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Z. Š. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra 2019 m. lapkričio 22 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, šiuo nuosprendžiu vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones 4 (keturiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 22 d., Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriuje 2020 m. kovo 6 d. būdamas pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis bei įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2022 m. gruodžio 22 d. apie 18.11 val. Mažeikių r. sav., kelyje (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,43 ‰ (promilės) neblaivumas, vairavo kelių transporto priemonę – S. D. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu piktybiškai, tyčia vengė atlikti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamasis Z. Š. apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti bei susitrenkė su kitu automobiliu, tiksliau į jo automobilį įvažiavo kitas automobilis. Patvirtino, jog buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sąlygomis. Poreikio vairuoti neturėjo, įtaką padarė draugai, kad jis girtas važiavo pas kitą draugą. Nuoširdžiai gailisi nusižengęs. Patvirtino, jog girtumas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams. Prašo neskirti jam arešto bausmės, nes yra po traumos ir jam skauda nugarą, o arešto bausmės negali atlikti dėl skaudančios nugaros.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis bei prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo Z. Š. kaltės pripažinimo jo kaltė yra visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

- informaciniu pranešimu ROIK 0122000753432, kuriame nurodyta, jog kelyje (duomenys neskelbtini), tarp (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini) likus apie 2 km, susidūrė du automobiliai pranešėjo „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kaltininkas „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltininkas buvo pasišalinęs, bet pranešėjas jį sulaikė. Kaltininkas galimai neblaivus ir be teisės vairuoti. Laukia vietoje abu. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2022 m. gruodžio 22 d. 18.11 val. (b. l. 7-11);

- 2022 m. gruodžio 22 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog įvykio vietos apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini) kelias (duomenys neskelbtini) važiuojamoji dalis, ženklinimas ir ten esantys objektai. Įvykio vietos apžiūros metu yra tamsus paros metas, apsiniaukę, lyja, važiuojamosios dalies grindinys yra šlapias asfaltbetonis, apžiūros metu važiuojamąja dalimi važiuoja įvairios transporto priemonės. Minėtame kilometre, pastebime, nuo kelio į vakarų pusę, važiuojamąją dalį, kurios grindinys yra žvyrkelis. Apžiūros metu apžiūrint ant važiuojamosios dalies esantį ženklinimą, pastebima, kad dvi eismo juostas, skiria plati ištisinė juosta, iki minėto posūkio, 45,2 metrų ilgio. Už minėtos linijos prasideda siaura brūkšninė linija, besitęsianti 20,6 metro atstumu, ties posūkiu į minėtą važiuojamąją dalį. Posūkyje matome kelio ženklinimą „šalutinis kelias“, apžiūrint posūkio važiuojamąją dalį, ant jos randame apie 90 centimetrų ilgio ir 60 centimetrų pločio plastmasinę automobilio dalį, kuri iš įvykio vietos išimama ir patalpinama į popierinį voką, kuris pažymėtas numeriu 1. Nuo minėto įvažiavimo, 63,3 metrų atstumu į pietų pusę matome įvažiavimą į gyvenamojo namo teritoriją. Daugiau tyrimui reikšmingų ar nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta. Pridėtos foto lentelės (b. l. 19-21, 22-30);

- tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuota, jog 2022 m. gruodžio 22 d., dirbant ekipaže „lūšė 2036“, apie 18.11 val., iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas informacinis pranešimas, apie tai, kad (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini), tarp (duomenys neskelbtini) kaimo ir (duomenys neskelbtini) miestelio, iki (duomenys neskelbtini) likus dviem kilometrams, pranešėjo vairuojama „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) susidūrė su kita „(duomenys neskelbtini)“ markės, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) transporto priemone, kurios vairuotojas buvo pasišalinęs, bet pranešėjas jį sulaikė. Kaltininkas galimai neblaivus, be teisės vairuoti, laukia vietoje. Vykstant nurodytu adresu, kelyje (duomenys neskelbtini) minėtos transporto priemonės nepastebėtos, todėl susisiekta su pranešėju, kuris nurodė, kad po eismo įvykio, „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilio vairuotojas bandė pasišalinti ir nuo pagrindinio kelio nuvažiavo žvyrkeliu prie jam nežinomo gyvenamojo namo. Patikrinus keletą įvažiavimų, nustatyta, kad su eismo įvykiu susiję asmenys ir transporto priemonės stovi ties (duomenys neskelbtini), gyvenamojo pastato. Atvykus nurodytu adresu, pastebėtos informaciniame pranešime nurodytos transporto priemonės, bei jų vairuotojai: Z. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. E. gim. (duomenys neskelbtini). Aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad Z. Š. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,43 prom., girtumo laipsnis, bei neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė jam yra atimta. Aiškinantis įvykio aplinkybes, A. E. paaiškinimo metu nurodė, kad vairavo darbovietei priklausančią transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, bei važiuodamas keliu (duomenys neskelbtini), pastebėjo kelkraštyje stovintį Z. Š. vairuojamą „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilį. Artėdamas prie transporto priemonės, jis siekdamas palikti didesnį tarpą tarp Z. Š. stovinčio automobilio ir jo judančios transporto priemonės, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kai pastebėjo, kad Z. Š. automobiliu pajudėjo iš kelkraščio ir pradėjo atlikinėti posūkio manevrą į kairę pusę, kadangi liko mažas atstumas tarp automobilių, A. E. nepavyko išvengti susidūrimo, atsitrenkė į E. Š. vairuojamo automobilio užpakalinę dalį, bei sustojo kelkraštyje. Sustojus kelkraštyje, A. E. pastebėjo, kad „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilio vairuotojas šalinasi iš eismo įvykio vietos, važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, dėl ko A. E. pradėjo sekti jo vairuojamą transporto priemonę. Privažiavus (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtą gyvenamąjį pastatą, jis pastebėjo, kad eismo įvykio metu apgadinta „(duomenys neskelbtini)“ markės transporto priemonė stovi pastatyta, o nuo jos šalinasi du asmenys, dėl ko apie įvykį pranešė policijai. Vėliau paaiškino, po kurio laiko asmenys grįžo, vienas jų prisipažino vairavęs transporto priemonę, nurodė esantis neblaivus, bei neturintis teisės vairuoti. Taip pat bendrauta su Z. Š., kuris paaiškinimo metu nurodė, kad vartojo alkoholį pas draugą namie, apie 17.00 val. pabaigęs išgertuves, nusprendė draugo S. D. automobiliu nuvažiuoti pas pažįstamą vyriškį. Z. Š. nurodė, kad prieigą prie transporto priemonės gavo S. D. nežinant, jam užmigus ir paėmus automobilio užvedimo raktelius, nuo stalo. Z. Š. paaiškino, kad važiavo automobiliu, kelyje (duomenys neskelbtini) ir posūkyje į (duomenys neskelbtini) gatvę, jis įjungė kairės pusės posūkio žibintą, nepažiūrėjęs į atbulinio vaizdo veidrodėlius, pradėjo posūkio manevrą, kai pajuto smūgį užpakalinėje dalyje. Pajutęs smūgį, jis suprato, kad įvyko eismo įvykis, bei siekdamas išvengti atsakomybės, dėl to, kad jis vairuoja automobilį būdamas neblaivus, bei neturėdamas teisės vairuoti, nusprendė šalintis iš eismo įvykio vietos. Nuvažiavęs į draugo gyvenamojo namo teritoriją, jis užgesino automobilio variklį, bei pasislėpė už ten esančios daržinės. Vėliau draugo įkalbėtas, Z. Š. grįžo prie A. E. ir nurodė esąs atsakingas už įvykį. Įvykio aplinkybių aiškinimosi metu, nustatyta, kad A. E. nepasirinko saugaus greičio ir atsiradus kliūčiai, šiuo konkrečiu atveju, tai ta pačia kryptimi judančiai Z. Š. vairuojamai „(duomenys neskelbtini)“ markės transporto priemonei, A. E. nespėjo sustabdyti savo vairuojamo automobilio, dėl ko transporto priemonės susidūrė. Eismo įvykis įformintas ROIK: 07-22-9588357. Dėl minėto įvykio pradėtos administracinės teisenos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį ir 424 straipsnio 6 dalį (b. l. 17-18);

- 2023 m. sausio 23 d. pranešimu iš Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus, kuriame nurodyta, jog 2020 m. vasario 26 d. į Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus registrą įrašytas Z. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Z. Š. T. apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones 4 (ketverių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo – nuo 2019 m. lapkričio 22 d., į šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laikotarpį neįskaitant paskirtos 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmės atlikimo laikotarpio. Z. Š. 2020 m. kovo 6 d. pasirašytinai supažindintas su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu vairuoti transporto priemones (b. l. 35, 36-42);

- tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog 2022 m. gruodžio 22 d. apie 18.11 val. kelyje (duomenys neskelbtini) km (duomenys neskelbtini) Z. Š., gim. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 1.43 prom. girtumas, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta, pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, ir vairavo transporto priemonę, kuri nedrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Jam buvo surašytas AN protokolas pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį, ROIK. 22193278011. Z. Š. T. apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. vasario 19 d. sprendimu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį buvo pripažintas kaltu ir jam buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise teisė vairuoti kelių transporto priemones 4 metams. Z. Š. tokiais veiksmais nevykdė ir vengia vykdyti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. vasario 19 d. sprendimu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (b. l. 13);

- 2022 m. gruodžio 22 d. alkotesterio rezultatu, kur nurodyta, jog Z. Š. nustatytas 1,43 promilių girtumas (b. l. 31);

- Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-789-721/2019, kuris įsiteisėjo 2020 m. vasario 19 d., kai Šiaulių apygardos teismas 2020 m. vasario 19 d. nutartimi paliko 2019 m. lapkričio 22 d. nuosprendį nepakeistą, nusprendė Z. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskyrė jam areštą 75 parų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir Z. Š. paskyrė galutinę bausmę – areštą 50 parų. Be kita ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, Z. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones keturiems metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo 2019 m. lapkričio 22 d., į šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laikotarpį neįskaitant paskirtos arešto bausmės atlikimo laikotarpio (b. l. 56-65).

Dėl veikos, numatytos BK 243 straipsnyje

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytas teisines pasekmes ir suponuoti asmens traukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012; Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-726-380-2014; Panevėžio apygardos teismo 2014-10-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-815-491/2014; Šiaulių apygardos teismo 2017-05-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-136-332/201; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018).

Šioje byloje besąlygiškai nustatyta, jog Z. Š. būdamas supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimu naudotis specialiąja teise, suteikiančia vairuoti kelių transporto priemones keturiems metams, 2022 m. gruodžio 22 d. apie 18.11 val., Mažeikių r. sav., kelyje (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,43 ‰ (promilės) neblaivumas) vairavo kelių transporto priemonę automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Paminėtina, jog minėtą veiką Z. Š. padarė ypatingai piktybiškai, t. y. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,43 promilių girtumas bei neturėdamas neatidėliotino poreikio, visiškai be priežasties, taip pat žinodamas ir suvokdamas, jog jis neturi teisės vairuoti transporto priemones bei jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė draudžianti vairuoti transporto priemones. Tai rodo ypatingą jo piktybiškumą nesilaikyti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise, suteikiančia vairuoti kelių transporto priemones, todėl jis baustinas už neteisėtos veikos padarymą.

Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, buvimą kaltinamojo Z. Š. veikoje, kadangi jis vengė atlikti jam teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones keturiems metams ir 2022 m. gruodžio 22 d. apie 18.11 val., Mažeikių r. sav., kelyje (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,43 ‰ (promilės) neblaivumas) vairavo kelių transporto priemonę automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jo nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės Z. Š. skyrimo

BK 243 straipsnio sankcija numato, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – bauda arba areštas.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje (BK 12 straipsnis), veikdamas tiesiogine tyčia, nusižengimas baigtas. Kaltinamasis anksčiau teistas, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą (b. l. 49-54), kas pagal BK 27 straipsnio nuostatas vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, o toks asmuo laikomas recidyvistu, ne kartą baustas administracine tvarka, duomenų apie paskirtų nuobaudų sumokėjimą nėra, nusikalstamos veikos darymo laikotarpiu turėjo galiojantį baustumą (b. l. 71-76). Visos šios aptartos aplinkybės duoda pagrindo teigti, kad Z. Š. nedaro tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nenori paklusti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms, toliau linkęs nesilaikyti teisės normų, nusikalsti, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, nors ankstesniais nuosprendžiais buvo paskirtos švelnesnės bausmės, t. y. bauda, viešieji darbai, arešto bausmė (bausmę atliekant realiai), tačiau švelnesnių bausmių paskyrimas nedavė jo pasitaisymo rezultato. Teismas atsižvelgia dar į tai, jog nusikalstama veika padaryta vairuojant padidinto pavojaus šaltinį, šia veika ne tik padarytas šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tačiau ir sukelta grėsmė eismo saugumui, kitų asmenų gyvybei, turtui. Kaltinamasis nusikalstamos veikos metu nedirbo (b. l. 68), tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 71), turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, išsituokęs, patyręs (duomenys neskelbtini) traumą (b. l. 129-131), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre lankėsi diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, žalingas vartojimas (b. l. 80).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 243 straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nustatant bausmės dydį artimą vidutiniam dydžiui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamajam ne pirmą kartą skiriama arešto bausmė, paskirtos arešto bausmės vykdymas neatidėtinas (BK 75 straipsnio 1 ir 8 dalys).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teismo prašė, jog esant galimybei atidėti arešto bausmės vykdymą iki jis visiškai pasveiks.

BPK 338 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosprendžio, kuriuo asmuo nuteistas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu, vykdymas gali būti tam tikram laikui atidėtas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) kai nuteistasis serga sunkia liga, kliudančia atlikti bausmę, – kol jis pasveiks; 2) kai nuteistoji pradedant vykdyti nuosprendį yra nėščia, – ne ilgiau kaip vieneriems metams; 3) kai nuteistoji, kuriai tėvų valdžia neapribota, turi mažamečių vaikų, – iki jauniausiajam iš jų sueis treji metai; 4) kai nedelsiamas bausmės atlikimas nuteistajam ar jo šeimai gali lemti itin sunkias pasekmes dėl gaivalinės nelaimės, vienintelio darbingo šeimos nario sunkios ligos ar mirties arba kitokių nepaprastų aplinkybių, – teismo nustatomam, bet ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui. Vadovaujantis BPK 338 straipsnio 3 dalimi nuosprendžio vykdymas atidedamas nuosprendžiui įsiteisėjus. Nuosprendžio vykdymo atidėjimo klausimą nuteistojo, jo gynėjo, šeimos narių arba artimųjų giminaičių prašymu išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas motyvuota nutartimi.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo atidėti nuosprendžio vykdymo iki kaltinamasis visiškai pasveiks, kaip to prašo kaltinamasis.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą veiką, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. vasario 9 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 103-105).

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo arešto bausmės pradėjimo vykdyti dienos.

Kaltinamajam Z. Š. išaiškintina arešto bausmės atlikimo tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, teismas,

nusprendžia:

Z. Š. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir paskirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Z. Š. paskirti 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią, vykdant šį nuosprendį, Z. Š. pradės atlikti arešto bausmę (ar bus sulaikytas).

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti Z. Š. 2023 m. vasario 9 d. nutarimu taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškintina Z. Š., kad jis ne vėliau kaip per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, esantį Trakų g. 10, Šiauliai.

Jei dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nuteistasis negalėtų per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, jis privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 5 dalimi, nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.