Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Evaldo Pašilio, Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokuroro Vingaudo Rinkevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalyje, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant bent vieno iš nusikalstamos veikos sudėties požymių, veika negali būti pripažįstama nusikalstama. Nusikaltimo sudėties nebuvimas yra vienas iš pagrindų teismui priimti išteisinamąjį nuosprendį.

7. BK 184 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. BK 184 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šią veiką su kvalifikuojančiais požymiais – didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių iššvaistymą. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pavyzdžiui, yra materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-630/2013, 2K-300-697/2019, 2K-254-895/2020, 2K-162-648/2021). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už turtą ar turtinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192/2011, 2K-56-696/2018, Nr. 2K-161-693/2019). Kaip matyti iš kaltinimo formuluotės (turinio), jame nėra nurodyta, kokiu pagrindu S. B. valdė VšĮ „B.“ pinigines lėšas, tai yra, jos buvo pastarojo žinioje, ar buvo jam patikėtos, kas apriboja kaltinamo asmens galimybes gintis. Atsižvelgiant į tai, kad S. B. buvo VšĮ „B.“ vadovas, tvarkė visas įstaigos pinigines lėšas, vadovaujantis aptarta teismų praktika VšĮ „B.“ piniginės lėšos turėtų būti traktuojamos kaip buvusios S. B. žinioje. Todėl jis pripažintinas tinkamu nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje, subjektu. Tačiau tinkamas nusikalstamos veikos subjektas – tik vienas iš būtinųjų nusikalstamos veikos požymių, S. B. veiksmai privalo atitikti ir kitus BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius.

8. Turto iššvaistymui būdinga tai, kad kaltininkui patikėtas ar jo žinioje esantis svetimas turtas tretiesiems asmenims perleidžiamas neteisėtai, nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos, o teisėtam turto savininkui jo vertė neatlyginama, t. y. padaroma žala. Būtina įsitikinti ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, kad patirta reali žala dėl kaltininko veiksmų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-196-788/2017). Patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis.

9. Kaltinimo S. B. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį esmė – jog jis iššvaistė VšĮ „B.“ paramos būdu gautas pajamas, jas išmokėdamas sportininkams kaip maitinimo išlaidų kompensacijas, žinodamas, kad „A.“ komandos nariai treniruočių stovyklų nerengė ir jokiose (treniruočių) stovyklose nedalyvavo. Taigi, siekiant pripažinti S. B. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, faktiškai šioje byloje turi būti įrodyta aplinkybė, jog kaltinime nurodyta išmokėta maistpinigių suma (223 931,76 Eur) sportininkams buvo perleista neteisėtai – ne už dalyvavimą treniruočių stovyklose, o be jokio pagrindo, nesilaikant VšĮ „B.“ nustatytos turto perleidimo tvarkos, o taip pat, kad tokiu būdu įstaigai padaryta nurodyto dydžio žala.

10. Remiantis Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsniu viešoji įstaiga – tai pagal šį ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. Pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalį viešoji įstaiga turi būti įregistruota juridinių asmenų registre, taigi ji laikoma juridiniu asmeniu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktu, juridiniai asmenys, paramos gavėjai, gautą paramą gali naudoti šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytiems visuomenei naudingiems tikslams. Visuomenei naudingais tikslais be kitų taip pat laikoma veikla sporto srityje. Kaip matyti iš 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymo, automobilių sporto komanda „A.“ buvo įsteigta siekiant dalyvauti Lietuvos automobilių sporto federacijos organizuojamuose Lietuvos Respublikos čempionatuose, tarptautinėse varžybose ir kituose automobilių sporto ir automobilių sportą populiarinančiuose renginiuose (13 t., b. l. 15). VšĮ „B.“ komandos „A.“ steigiamojo susirinkimo protokole pažymėta, jog Lietuvos automobilių ralio čempionato dalyviams bus mokami startiniai mokesčiai, sezono metu bus dalinai kompensuojamos sportininkų išlaidos detalėms, automobilių remontui, kurui ir eksploatacinėms medžiagoms automobilių paruošimui, kurias sportininkai panaudos treniruotėse ir varžybose. Maitinimo išlaidos treniruočių ir varžybų metu bus kompensuojamos visiems jose dalyvavusiems sportininkams ir nariams. Paskelbtos treniruotės yra sportininkų savarankiškas pasiruošimas varžyboms, kuris bus kontroliuojamas atsakingų už treniruotes asmenų, paskirtų klubo direktoriaus įsakymu (13 t., b. l. 16, 17).

11. Aptarti dokumentai dėl sporto komandos „A.“ steigimo patvirtina, jog ši komanda buvo įsteigta siekiant dalyvauti automobilių sporto varžybose, kituose šią sporto šaką populiarinančiuose renginiuose, taigi šios komandos veikla, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytina visuomenei naudinga būtent sporto srityje, todėl juridinis asmuo – VšĮ „B.“, paramos būdu gautas lėšas turėjo teisę naudoti šios komandos veikloje. Aplinkybę, jog kaltinime inkriminuojama kaip iššvaistyta piniginių lėšų suma išties panaudota komandos „A.“ veikloje patvirtina ne tik S. B., bet ir šios komandos dalyvių parodymai:

11.1. S. B. nurodė, jog maistpinigių mokėjimas buvo derinamas su buhaltere, kuri pasakė apie galimybę sportininkams ir treneriams mokėti maitinimo išlaidų kompensaciją, maistpinigiai šiuo atveju buvo mokami sportininkams ir mechanikams, buvo išmokama būtent ta suma, kuri buvo nurodyta kasos išlaidų orderyje. Atsakomybėn patrauktas asmuo tvirtino manęs, jog pinigus kaip maitinimo išlaidų kompensacijas mokėjo teisėtai, sportininkai savo įsipareigojimus vykdė, buvo su jais sutaręs, jog pastarieji 2–3 dienas per savaitę treniruosis, kitas dienas, sudarinės stenogramas, remontuos automobilius ir ruošis fiziškai, įsakymuose terminas „stovykla“ reiškia važiavimą, fizinį pasirengimą, automobilio remontą, buhalterė pasiūlė visa tai pavadinti „stovykla“.

12. S. B. inkriminuojamas ne tik atitinkamų Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nuostatų pažeidimas, bet ir Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 2 straipsnio 6 dalies pažeidimas. Pažymėtina, jog minėtas įstatymas (kurio pavadinimas nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo pakeistas, šiuo metu tai Lietuvos Respublikos sporto įstatymas) buvo ne kartą keistas, tačiau prokuroro skunde akcentuojama aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklos sąvoka bei jos apibrėžimas įstatyme įtvirtintas tik nuo 2019 m. sausio 1 d., tai yra, jau po S. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo (pagal kaltinimą nusikaltimas baigtas 2018 m. gruodžio 31 d.). Iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusioje Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo redakcijoje buvo įtvirtinta tik sporto stovyklos sąvoka: sporto stovykla – tai tikslingas trumpalaikis sportininkų arba komandos rengimas(is) varžyboms sporto bazėje (2 straipsnio 26 punktas).

13. Pirmosios instancijos teisme kaip liudytojas apklaustas Lietuvos automobilių sporto federacijos generalinis sekretorius T. V. nurodė, jog automobilių sporto specifika ta, kad kiekvienas ekipažas varžyboms rengiasi individualiai, rengimąsi sudaro treniruotės, automobilių priežiūra ir remontas, fizinis pasirengimas, stenogramų sudarymas, jų skaitymas, užrašymas (Stenograma – greičio ruožų ypatumų kodavimo sistema ralyje. Tai lenktynininkų naudojamas metodas tiksliai apibūdinti kelio maršrutą (greičio ruožą), kuris padeda ekipažui mažiau laiko sugaišti trasoje. Stenogramoje pažymimos visos pastebimos kelio konfigūracijos savybės, kurios gali turėti įtakos važiavimo greičiui įveikti tam tikrą kelio atkarpą, pvz.: posūkiai, sankryžos, kelio lūžiai (tramplinai). Žymint šią informaciją ir detales, visada yra įtraukiamas atstumas tarp jų, taip pat, posūkių laipsnis ar sudėtingumas, kelio paviršiaus tipas bei sąlygos – duobės, įkalnės ir nuokalnės, bei kitos, specifinės, greičio ruožo, ypatybės). Kaip stovykla, anot šio liudytojo (iš esmės specialisto, tai yra turinčio konkrečių specifinių žinių nagrinėjamoje srityje), gali būti įvardinta ir paprasta treniruotė. Lietuvos automobilių sporto federacijos prezidentas E. J. taip pat patvirtino, jog treniruotės gali vykti ir bendro naudojimo keliuose, kurių ruožai nėra uždaryti, kiekvienas šturmano ir vairuotojo išvažiavimas į bendro naudojimo kelią yra tam tikra treniruotė, kadangi vienas iš jų treniruojasi žiūrėdamas į posūkius, pakilimus, nusileidimus, kitas tuo tarpu mokosi apie tai pranešti laiku ir vietoje. Nurodyta automobilių sporto specifika, teisėjų kolegijos vertinimu, sąlygoja treniruočių bei sporto stovyklų šioje sporto šakoje išskirtinumą. Kaip nurodė S. B., „A.“ komanda treniruodavosi tiek klubo organizuotose treniruotėse (duomenys neskelbtini) aerodrome, tiek viešojo naudojimo keliais, tiek grupinių, tiek ir individualių treniruočių metu, atskirai vykdavo ir fizinis pasirengimas, automobilio paruošimas varžyboms, stenogramų sudarymas. Visas šias sritis atsakomybėn patrauktas asmuo vertino kaip stovyklą, šią aplinkybę, kaip minėta, buvo aptaręs ir su buhaltere. Tokią treniruočių specifiką patvirtino ir kaip liudytojai apklausti „A.“ komandos nariai. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusioje Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo redakcijoje sporto stovyklos apibrėžime nurodytas sportininkų arba komandos rengimas(is) varžyboms sporto bazėje, automobilių sporte dėl šios sporto šakos specifikos (aptartos anksčiau šioje pastraipoje) labai apribotas ir mažai reikalingas, kadangi sporto bazė – tai statinys, skirtas vienos ar įvairių sporto šakų pratyboms ir varžyboms rengti, sportininkų reabilitacijai, sporto specialistų kvalifikacijai kelti (iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 2 straipsnio 21 punktas).

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 184 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis numato tiek tyčinę, tiek ir neatsargią kaltės formą, kaip baudžiamosios atsakomybės sąlygą. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas nagrinėjamu atveju išsamiai argumentavo, kodėl S. B. veiksmai mokant „A.“ komandos nariams maisto išlaidų kompensacijas nelaikytini tyčiniais. Visgi, kaip minėta, BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyta veika gali būti padaryta ir dėl neatsargumo. S. B. viso proceso metu tvirtino manęs, kad kaip labdarą gautas pinigines lėšas naudoja sporto klubo (įstaigos) reikmėms, jog maistpinigių mokėjimas buvo teisėtas, šias aplinkybes jis buvo aptaręs ir su įstaigos buhaltere. Liudytoja R. L., tai yra asmuo, tvarkęs VšĮ „B.“ apskaitą, taip pat nurodė, jog pagal tuo metu galiojusį Vyriausybės nutarimą, mokesčių inspekcijos komentarus, maisto išlaidų kompensacijos galėjo būti mokamos ir už treniruotes. Įvertinusi ne tik atsakomybėn patraukto asmens parodymus, bet ir teisme apklaustų automobilių sporto šakos atstovų, Lietuvos automobilių sporto federacijos vadovų parodymus apie šios sporto šakos specifiškumą, galiausiai, VšĮ „B.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusio asmens parodymus dėl teisės aktuose įtvirtintos galimybės mokėti sportininkams maisto išlaidų kompensacijas už dalyvavimą treniruotėse, teisėjų kolegija daro išvadą, jog S. B. veiksmai negali būti vertinami nei kaip padaryti tyčia, nei kaip atlikti dėl neatsargumo.

15. Už aptartas „A.“ komandos narių treniruotes (ar jos vyktų visą dieną, ar tik kelias valandas, individualiai ar grupėje), kurias S. B. suprato kaip treniruočių stovyklas, sporto klubo nariams mokėtos maitinimo išlaidų kompensacijos negali būti vertinamos kaip nusikalstamas VšĮ „B.“ turto iššvaistymas. Kasacinio teismo praktikoje, be to, ne kartą pasisakyta, kad turto iššvaistymo požymių buvimas gali būti konstatuojamas tuo atveju, kai įmonės vadovas, piktavališkai veikdamas, sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-262/2013, 2K-7-251/2013, 2K-518/2014, 2K-302-489/2017). Lėšos, kurios kaip parama buvo skirtos VšĮ „B.“ ir kurios pagal kaltinimą neva buvo iššvaistytos, iš tiesų buvo naudojamos komandos veikloje, atsakomybėn patrauktas asmuo buvo įsitikinęs, jog veikia teisėtai. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad S. B. atlikti veiksmai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius turto iššvaistymo požymius, t. y. kad turtas buvo perleistas tretiesiems asmenims, turto savininkui padaryta žala, o turtą perleidęs asmuo galėjo ir turėjo suprasti veikiąs neteisėtai.

16. Galiausiai teisėjų kolegija pažymi, jog tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, jog negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos, ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Tai dera ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartą konstatuota, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės – bausmės. Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis, ar pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 2K-7-251/2013, 2K-518/2014).

17. Ne kiekvienas mokestinis patikrinimas, kurio rezultatas – papildomai juridiniam asmeniui priskaičiuoti mokesčiai – yra pagrindas baudžiamajai atsakomybei kilti. Mokesčių santykius reglamentuoja specialiai šiems santykiams skirti mokesčių įstatymai, kurie, be kita ko, nustato taikomus mokesčius, taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokestinės prievolės neįvykdymo padarinius, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo ir mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 9 punktas). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad tais atvejais, kai mokestis gali būti apskaičiuotas mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, nepraėję mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminai, ir nėra nustatyta mokestinės prievolės pabaigos pagrindų, valstybės institucija, administruojanti mokestį, privalo apskaičiuoti tokį mokestį ir reikalauti jį sumokėti mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi pareiga vykdyti mokestinę prievolę nėra laikoma civiline atsakomybe, kartu su reikalavimu vykdyti mokestinę prievolę gali būti taikoma ir civilinė atsakomybė, pavyzdžiui, reikalavimas priteisti delspinigius, kurių skaičiavimo tvarka ir dydis apibrėžti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 95–100 straipsniuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu būtų nustatyta, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-68-222/2018).

18. Kauno apskrities VMI, atlikusi VšĮ „B.“ mokestinį patikrinimą, padarė išvadą, jog mokant maistpinigius „A.“ komandos nariams, buvo padaryti šie mokesčių įstatymų pažeidimai: neapskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis nuo kitų A klasės pajamų, išmokėjus maistpinigius ne už dalyvavimą sporto renginiuose; neapskaičiuotas pelno mokestis nuo paramos, panaudotos ne pagal paskirtį. Kauno apskrities VMI mokestinio patikrinimo metu, įvertinusi VšĮ „B.“ įsakymus dėl maistpinigių mokėjimo bei juos patvirtinančius kasos išlaidų orderius, nustatė bendrą sumą, kuri 2015–2018 m. „A.“ komandos nariams buvo išmokėta kaip maitinimo išlaidų kompensacijos – 232 550,77 Eur. 2020 m. sausio 24 d. sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo, bendra išmokėtų maistpinigių suma buvo išskirta į dvi dalis – dalis, kuri, anot mokesčių administratoriaus, priklausė sportininkams kaip maistpinigiai už dalyvavimą varžybose ir treniruotėse (93 724 Eur), bei dalis, kuri buvo nepagrįstai prilyginta maistpinigiams ir nuo kurios turėjo būti mokami atitinkami mokesčiai (gyventojų pajamų bei pelno) (138 826, 74 Eur) (2 t., b. l. 136–143). Pažymėtina, kad nors atliktas mokestinis patikrinimas bei jo rezultatai naudoti kaip pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą S. B. atžvilgiu, kaltinimai iššvaisčius turtą pateikti dėl visos kaip maistpinigiai išmokėtos piniginių lėšų sumos (ikiteisminio tyrimo metu ją tam tikra apimtimi sumažinus nuo 232 550,77 Eur iki 223 931,76 Eur), visiškai ignoruojant to paties mokestinio patikrinimo metu nustatytą aplinkybę, jog dalis piniginių lėšų (93 724 Eur) visgi priklausė sportininkams kaip maisto išlaidų kompensacijos. Valstybinio kaltintojo pozicija dėl šios aplinkybės taip pat nebuvo nuosekli. Pirmosios instancijos teisme, apeliaciniame skunde prokuroras prašė pripažinti S. B. kaltu dėl 223 931,76 Eur vertės turto iššvaistymo, tuo tarpu teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme kaip iššvaistytą sumą prokuroras jau prašė pripažinti tik 138 826,74 Eur.

19. Nagrinėjamu atveju Kauno apskrities VMI patikrinimo metu padarytos išvados dėl nesumokėtų mokesčių, kurios buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą S. B. atžvilgiu, ne nustato turto iššvaistymo faktą, o tik leidžia manyti, jog lėšos „A.“ komandos nariams galimai buvo mokamos netinkamai pasirinkus jų mokėjimo formą, dėl ko įstaiga galėjo nesumokėti tam tikrų mokesčių valstybei. Padaryti mokesčių teisės aktų pažeidimai buvo įvertinti mokestinio patikrinimo metu – VšĮ „B.“ papildomai priskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis, pelno mokestis, šių mokesčių delspinigiai, baudos, tai yra, juridiniam asmeniui pritaikyta mokestinė atsakomybė. VšĮ „B.“ vadovas S. B., maistpinigių forma remdamas „A.“ komandos narius (mokėdamas jiems maitinimo išlaidų kompensacijas už dalyvavimą varžybose, treniruotėse), buvo įsitikinęs, jog elgiasi teisėtai, maistpinigių mokėjimą buvo aptaręs su buhaltere, kuriai klausimų dėl tokios formos piniginių lėšų mokėjimo taip pat nekilo, maistpinigių mokėjimas komandos nariams buvo numatytas ir vidiniuose įstaigos dokumentuose. Todėl VšĮ „B.“ taikyta maisto išlaidų kompensacijų mokėjimo tvarka, net ir konstatavus, kad ji buvo netinkama, kad ši viešoji įstaiga galėjo nesumokėti tam tikrų mokesčių valstybei, galėtų būti vertinama kaip mokslinėje doktrinoje suformuluota mokesčių vengimo situacija, kuomet mokesčių mokėtojas pateikia sau palankią sandorių turinio versiją, tačiau pačių sandorių kiekybiniai parametrai nėra klastojami, jų nesiekiama nuslėpti nuo mokesčių administratoriaus, iš jo neatimta galimybė identifikuoti mokesčių įstatymų iškreipimo fakto ir tinkamai į tai reaguoti. O už tokio pobūdžio veiksmus – mokesčių vengimą, baudžiamoji atsakomybė paprastai nėra taikoma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-1073/2021).

20. Įvertinusi visas aptartas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog sprendimas išteisinti S. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje, yra teisėtas ir pagrįstas, padarytas įvertinus visas jo veiksmų vertinimui reikšmingas aplinkybes. Prokuroro skunde dėstoma pozicija, neva mokėdamas maistpinigius „A.“ komandos nariams S. B. elgėsi neteisėtai, nesilaikė norminiais aktais nustatytos turto perleidimo tvarkos, buvo argumentuotai paneigta. VšĮ „B.“ piniginės lėšos buvo panaudotos „A.“ komandos veikloje, tikslu populiarinti automobilių sporto šaką, toks lėšų panaudojimas buvo numatytas komandos steigimo dokumentuose, taigi pagrindo išvadai, neva lėšos buvo perleistos neteisėtai ir taip padaryta žala įstaigai, šiuo atveju nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prokuroro Vingaudo Rinkevičiaus apeliacinį skundą atmesti.