Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (pirmininkas ir pranešėjas) ir Jelenos Šiškinos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Legal balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Legal balance“ ieškinį atsakovei R. O. dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Legal balance“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės R. O. 195,91 Eur negrąžinto kredito, 30,58 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 9,60 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 62,80 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 39 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (195,91 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 18 d.), 39 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (195,91 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki tesimo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad kredito davėja UAB „BnP Finance“ ir atsakovė 2018 m. spalio 18 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, kuria atsakovei buvo suteiktas 250 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui. Pagal šią sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą – 177,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų ir 67,68 Eur administravimo mokestį. 2020 m. kovo 3 d. UAB „BnP Finance“ su UAB „Legal balance“ sudarė periodinę reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Legal balance“ perėmė reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, tarp jų ir atsakovės įsiskolinimą.

II. Teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 3 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės R. O.195,91 negrąžinto kredito, 30,58 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 9,60 Eur administravimo mokestį, 46,74 Eur negautas pajamas (nuostolius), 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (282,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė.

4. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad UAB „BnP Finance“ ir atsakovė 2018 m. spalio 18 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, kuria atsakovei buvo suteiktas 250 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui. Pagal šios sutarties 3.1., 3.5.2. bei 5.1. punktus atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą – 177,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų ir 67,68 Eur administravimo mokestį.

5. Teismas remiantis ieškovės duomenimis formaliai nustatė, kad atsakovė nėra grąžinusi 195,91 Eur suteikto kredito. Atsižvelgiant į tai, kad vartojimo kredito sutartimi suteikto kredito grąžinimo terminas yra pasibaigęs, teismas ieškinio reikalavimą dėl 195,91 Eur dydžio negrąžinto kredito priteisimo pripažino pagrįstu ir tenkintinu (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis).

6. Teismas pripažino pagrįstais ir ieškinio reikalavimus priteisti iš atsakovės 30,58 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) bei 9,60 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuotus iki sutarties nutraukimo dienos.

7. Ieškovė taip pat prašė priteisti 62,80 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 39 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (195,91 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 18 d.) ir 39 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (195,91 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

8. Vartojimo kredito sutartimi ieškovė paskolino atsakovei pinigus už sutartą mokestį (pelno palūkanas). Vartojimo kredito sutartis su atsakove 2020 m. kovo 21 d. nutraukta dėl neteisėtų atsakovės veiksmų. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 54 punktas), mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovei pagal vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Nutraukus paskolos sutartį, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis. Vartojimo kredito sutartimi atsakovė įsipareigojo sumokėti kredito davėjai pelno palūkanas, kurių metinė norma – 39 proc. Atsakovei, tinkamai vykdant sutarties sąlygas, kreditorė pagrįstai galėjo tikėtis gauti šias pajamas. Atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl kreditorė nutraukė sutartį. Aplinkybė, kad atsakovė nesumokėjo ieškovei paskolos sumos, sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sutarties administravimo mokesčio, patvirtina ieškovės negautų pajamų faktą. Ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti pagal sutartyje nustatytą grafiką 39 proc. mokėjimo (pelno) metines palūkanas iki sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 18 d.), jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį.

9. Skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su sutartine mokėjimo palūkanų norma – 39 proc.), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (195,91 Eur), negautų pajamų suma viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma pagal grafiką iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Atsakovei tinkamai vykdant sutartį, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį mažėtų. Dėl to ieškovei iš atsakovės priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau negu iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sukurtos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti.

10. Tuo atveju, jeigu atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi sutartį, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti pajamas, t. y. 39 proc. metinių palūkanų už laikotarpį nuo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos – 2021 m. spalio 18 d., paskaičiuotų už atitinkamą mėnesį negrąžintą vartojimo kredito grafike nurodytą sumą ir suėjus mokėjimo grafike nustatytam terminui (nuo 2020 m. balandžio 18 d. – 166,49 Eur; 2020 m. gegužės 18 d. – 160,02 Eur; 2020 m. birželio 18 d. – 153,34 Eur; 2020 m. liepos 18 d. – 146,44 Eur; 2020 m. rugpjūčio 18 d. – 139,32 Eur; 2020 m. rugsėjo 18 d. – 131,97 Eur; 2020 m. spalio 18 d. – 124,38 Eur; 2020 lapkričio 18 d. – 116,54 Eur; 2020 m. gruodžio 18 d. – 108,45 Eur; 2021 m. sausio 18 d. – 100,09 Eur; 2021 m. vasario 18 d. – 91,46 Eur; 2021 m. kovo 18 d. – 82,55 Eur; 2021 m. balandžio 18 d. – 73,35 Eur; 2021 m. gegužės 18 d. – 63,85 Eur; 2021 m. birželio 18 d. – 54,04 Eur; 2021 m. liepos 18 d. – 43,91 Eur; 2021 m. rugpjūčio 18 d. – 33,45 Eur; 2021 m. rugsėjo 18 d. – 22,65 Eur; 2021 m. spalio 18 d. – 11,50 Eur). Todėl sprendimo už akių priėmimo dieną ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 39 proc. metinių palūkanų, skaičiuotinų kas mėnesį nuo tą mėnesį grafike nurodytos negrąžintos kredito sumos nuo kredito sutarties nutraukimo dienos iki sprendimo už akių priėmimo dienos. Dėl to ieškovei iš atsakovės už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki šio sprendimo už akių priėmimo dienos priteistinos 46,74 Eur (5,41 + 5,20 + 4,98 + 4,76 + 4,53 + 4,29 + 4,04 + 3,79 + 3,52 + 3,25 + 2,97 = 46,74) negautos pajamos.

11. Ieškovė prašo priteisti 39 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (195,91 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 18 d.) ir 39 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (195,91 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Teismas pažymėjo, kad šalių sudarytos kredito sutarties 8.9 punkte įtvirtinta vartotojo (atsakovės) teisė grąžinti dalį ar visą vartojimo kreditą anksčiau sutartyje numatyto termino ir pasinaudoti teise į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą. Taigi, jeigu atsakovė būtų grąžinusi visą kreditą ar jo dalį anksčiau sutartyje nustatyto termino, būtų galėjusi pasinaudoti teise sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą. Taigi ieškovė prašo priteisti negautas pajamas nesumokėtų palūkanų, kurių mokėjimo terminas, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį, dar nėra suėjęs, forma. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti 39 proc. negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), skaičiuojamas nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos atmestinas kaip neįrodytas.

12. Ieškinį tenkinus iš dalies, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (282,83 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 20 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

13. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimą pakeisti, tenkinant ieškinį atmestoje dalyje. Apeliacinio skundo argumentai:

14.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi neaktuliu Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu Apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad Apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, Sutarties sąlygas, į Sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad Sutartis yra nutraukta, Sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.

14.2. Teismas Apeliantės reikalavimą dėl 39 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (195,91 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 18 d.), laikė nepagrįstu ir atmetė vien tuo pagrindu, kad Apeliantės reikalavimas viršija Sutartyje numatytą mokėtinų palūkanų sumą, kurią Apeliantė pagrįstai galėjo tikėtis gauti viso paskolos termino laikotarpiu. Teismas, nustatęs, kad Apeliantės prašomi priteisti nuostoliai yra per dideli, turėjo teisę šiuos nuostolius mažinti, tačiau neturėjo jokios teisės apskritai šių nuostolių nepriteisti.

14.3. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad Apeliantei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių.

14.4. Teismas atsisakymą priteisti negautas pajamas (nuostolius) procentine išraiška grindžia pagrindiniu motyvu, jog reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) nuo Sutarties termino pabaigos procentine išraiška yra neįrodytas. Apeliantė su šiais Teismo motyvais nesutinka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) ir už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tačiau šių negautų pajamų (nuotolių) dydį kreditorius privalo įrodyti. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Būtent dėl Atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė Sutarties bendrųjų sąlygų 1.17., 2.1., 5.1., 5.5. punktų pažeidimu, ir dėl kurių Pradinis kreditorius privalėjo vienašališkai nutraukti su Atsakove sudarytą Sutartį, Apeliantė patyrė nuostolių. Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Teismui konstatavus, jog Atsakovė po Sutarties pasibaigimo neturi atlyginti negautų pajamų (nuostolių), susidaro absurdiška situacija, kadangi Atsakovė iki pat visiško skolos sumokėjimo dienos iš esmės naudojasi jai suteiktais pinigais, o pelno siekiantis juridinis asmuo negaudamas pagrįstai tikėtinų pajamų ir negalėdamas jų perskolinti dėl Atsakovės neteisėtų veiksmų, negali gauti pelno iš savo teisėtos veiklos.

14.5. Negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuotos pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų normą (1) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į Teismą dienos fiksuota suma, (2) nuo kreipimosi į Teismą dienos iki Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentine išraiška, ir (3) nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos taip pat procentine išraiška. Tokią negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarką Apeliantė taiko dėl to, kad pirmuoju atveju ji turi galimybę paskaičiuoti tikslią negautų pajamų (nuostolių) sumą, tačiau antruoju, bei trečiuoju atveju Apeliantė neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos. Atsakovė gali visą likusią vartojimo kredito sumą grąžinti Apeliantei praėjus dienai, metams, dviem nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. netgi anksčiau nei baigtųsi Sutarties terminas. Ir, nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Apeliantė nurodo argumentus, kad Sutarties grafikas ir jame numatyta kredito kainos nėra vienintelis kriterijus, apibrėžiantis apeliantės negautų pajamų (nuostolių) dydį, bet apeliantė būtų gavusi sutartines palūkanas ir iki visiško kredito grąžinimo, nes, tkėtina, pinigus būtų perskolinusi kitiems asmenims taikant vartojimo paskolų rinkos palūkanas.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-05-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pakeitė esamą praktiką sprendžiant klausimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo. Kasacinis teismas nurodytoje 2020-05-25 nutartyje išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 52 punktas).

17. Pirmosios instancijos teismas apeliantės reikalavimą dėl 39 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (195,91 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 18 d.) laikė nepagrįstu ir atmetė tuo pagrindu, kad apeliantės reikalavimas viršija Sutartyje numatytą mokėtinų palūkanų sumą, kurią apeliantė pagrįstai galėjo tikėtis gauti viso paskolos termino laikotarpiu.

18. Teisėjų kolegija sprendžia, remiantis kasacinio teismo 2020-05-25 nutartyje pateiktais išaiškinimais, ieškovas turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų iki sutarties termino pabaigos, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

19. Teisėjų kolegija keičia sprendimo už akių dalį dėl 39 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (195,91 Eur) nuo sprendimo už akių priėmimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 18 d.), priteisimo, ir priteisia apeliantei iš atsakovės R. O. 39 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumas pagal Paskolos sutarties specialiasias sąlygas nuo sprendimo už akių priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 18 d.), skaičiuojant pagal Specialiųjų sąlygų mokėjimo grafiko 29 – 36 eilutėse nurodytas palūkanų sumas tai sudaro 12,49 EUR sumą (2,68 + 2,38 + 2,07 + 1,75 + 1,42 + 1,08 + 0,73 + 0,38).

20. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad jeigu atsakovė Sutartį būtų vykdžiusi tinkamai ir nustatytais terminais, tai jis būtų sumokėjęs ne tik 177,68 EUR mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 67,68 EUR Sutarties administravimo mokestį, todėl priteisiamas ir visą ieškovo reikalautą 67,68 EUR Sutarties administravimo mokesčio sumą.

21. Apeliantė teigia, kad kreipdamasi į teismą negautų pajamų (nuostolių) gali reikalauti už visą laikotarpį ir po sutartyje numatyto grąžinimo termino iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

22. Byloje nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „BnP Finance“ ir atsakovė 2018 m. spalio 18 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, kuria atsakovei buvo suteiktas 250 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui. Pagal šios sutarties 3.1., 3.5.2. bei 5.1. punktus atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą – 177,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų ir 67,68 Eur administravimo mokestį. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Šiuo atveju metinė palūkanų norma (MPN), dėl kurios šalys susitarė sutartyse, sudaro 39 proc.

23. Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalis, įsigaliojusi nuo 2016-02-01, įtvirtino kelias reikšmingas taisykles. Pirmoji taisyklė nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Antroji taisyklė nustato kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpį, t. y. kad šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Trečioji taisyklė nustato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-09 vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).

24. Pagal CK 6.228-4 straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).

25. Ginčo sutartis sudaryta po 2016-02-01. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, yra pagrindas konstatuoti, jog sutartyje numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 39 dydžio metinę palūkanų normą, viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18 proc. (0,05 proc. x 360 d.). Spręstina, jog šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų atitinkamai pagal 39 proc. dydžio metinę palūkanų normą, dydis pažeidžia imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, todėl pirmosios instancijos teismas niekinėmis turėjo pripažinti sutarčių specialiųjų sąlygų dalis, kuriomis nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal atitinkamo dydžio metinę palūkanų normą, taikymas.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, jog ieškinio reikalavimai dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo iki visiško kredito grąžinimo buvo atmesti pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visiškai netenkino ieškovo reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, todėl ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas – ieškovo reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių), kurios lygios sutartyje numatytoms palūkanoms priteisimo už negrąžintą vartojimo kredito sumą iki sutarties termino pabaigos tenkinami bei pripažįstamos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio vartojimo kredito sutarties vartojimo kredito sutarties bendrosios 6.1. dalies sąlygas, pagal kurias Specialiosiose sutarties salygose numatytos Palūkanos skaičiuojamos už naudijamąsi Vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo.

27. Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą ( 195,91 Eur), skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 20 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

28. Apeliacinį skundą iš dalies patenkinus ieškovei iš atsakovės priteisiamas sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimo už akių ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2018 m. spalio 18 d. sudarė vartojimo kredito sutarties bendrosios 6.1. dalies sąlygas, pagal kurias Specialiosiose sutarties salygose numatytos Palūkanos skaičiuojamos už naudojamąsi Vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo.

Priteisti ieškovei UAB „Legal balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovės R.O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 195,91 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus ir 91 ct) negrąžinto kredito, 30,58 Eur (trisdešimt eurų ir 58 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties nutraukimo, 67,68 Eur (šešiasdešimt septynis eurus ir 68 ct) administravimo mokestį, 46,74 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 74 ct) negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo kredito sutarties nutraukimo iki sprendimo už akių priėmimo, 12,49 EUR (dvylika eurų 49 ct.) negautas pajamas (nuostolius) laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos iki paskolos grąžinimo termino pabaigos, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (353,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovei UAB “Legal Balance” iš atsakovės R. O.15 EUR (penkioliką eur) bylinėjimos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.