Kauno apygardos teismo nutartis

2022-06-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-323-926/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-17
Bylos Nr.
1S-323-926/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02652-2021-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Vingilė
Kategorijos
Byla Nr. 1S-323-926/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02652-2021-3Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 17 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Vingilė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro A. A. (toliau – prokuroras) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-468-667/2022 perduoda prokurorui, nustatant 3 (trijų) mėnesių terminą ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teismui buvo perduota baudžiamoji byla, kurioje E. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), ir I. D. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), o būtent: E. D. kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupe su I. D., 2020 m. gruodžio 17 d. iš IP 83.179.24.126 adreso, interneto svetainėje www.skelbiu.lt patalpinęs apgaulingą skelbimą Nr. 52015205 apie tai, kad jis parduoda „Turkų Van“ veislės katę, nors jos neturėjo, taip pat ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. suklastojęs katės veislę patvirtinantį dokumentą, kurį I. D. 2020 m. gruodžio 31 d., apie 14:00 val., prekybos centro „Šilas“, esančio M. Gimbutienės g. 3, Kaune, automobilių stovėjimo aikštelėje, panaudodama apgaulę – pateikdama suklastotą katės veislę patvirtinantį dokumentą, kaip patvirtinimą apie parduodamą „Turkų Van“ veislės katę, pagal melagingą skelbimą atsiliepusiam nukentėjusiajam Ž. Š., pardavė neveislinę katę už 650 eurų, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiojo Ž. Š. turtą – 650 eurų. Tokiais savo veiksmais E. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupe su I. D., 2020 m. lapkričio 24 d. iš IP 83.179.42.72 adreso, interneto svetainėje www.skelbiu.lt patalpinęs apgaulingą skelbimą Nr. 51532053 apie tai, kad jis parduoda „Bombay“ veislės katę, nors jos neturėjo, taip pat ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 19 d., suklastojęs katės veislę patvirtinantį dokumentą, kurį I. D. 2020 m. gruodžio 19 d., apie 14:00 val., prekybos centro „Šilas“, esančio M. Gimbutienės g. 3, Kaune, automobilių stovėjimo aikštelėje, panaudodama apgaulę – pateikdama suklastotą katės veislę patvirtinantį dokumentą, kaip patvirtinimą apie parduodamą „Bombay“ veislės katę, pagal melagingą skelbimą atsiliepusiai nukentėjusiajai I. S. pardavė neveislinę katę už 600 eurų, kuriuos nukentėjusioji I. S. pervedė į E. D. vardu AB „Šiaulių“ banke esančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiosios I. S. turtą – 600 eurų. Tokiais savo veiksmais E. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

I. D. kaltinama tuo, kad ji turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdama bendrininkų grupėje su E. D., kuris 2020 m. gruodžio 17 d. iš IP 83.179.24.126 adreso, interneto svetainėje www.skelbiu.lt patalpinęs apgaulingą skelbimą Nr. 52015205 apie tai, kad jis parduoda „Turkų Van“ veislės katę, nors jos neturėjo, taip pat ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d., suklastojęs katės veislę patvirtinantį dokumentą, kurį ji 2020 m. gruodžio 31 d., apie 14:00 val., prekybos centro „Šilas“, esančio M. Gimbutienės g. 3, Kaune, automobilių stovėjimo aikštelėje, panaudodama apgaulę – pateikdama suklastotą katės veislę patvirtinantį dokumentą, kaip patvirtinimą apie parduodamą „Turkų Van“ veislės katę, pagal melagingą skelbimą atsiliepusiam nukentėjusiajam Ž. Š., pardavė neveislinę katę už 650 eurų, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiojo Ž. Š. turtą – 650 eurų. Tokiais savo veiksmais I. D. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, ji kaltinama tuo, kad turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdama bendrininkų grupėje su E. D., kuris 2020 m. lapkričio 24 d. iš IP 83.179.42.72 adreso, interneto svetainėje www.skelbiu.lt patalpinęs apgaulingą skelbimą Nr. 51532053 apie tai, kad jis parduoda „Bombay“ veislės katę, nors jos neturėjo, taip pat ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 19 d., suklastojęs katės veislę patvirtinantį dokumentą, kurį ji 2020 m. gruodžio 19 d., apie 14:00 val., prekybos centro „Šilas“, esančio M. Gimbutienės g. 3, Kaune, automobilių stovėjimo aikštelėje, panaudodama apgaulę – pateikdama suklastotą katės veislę patvirtinantį dokumentą, kaip patvirtinimą apie parduodamą „Bombay“ veislės katę, pagal melagingą skelbimą atsiliepusiai nukentėjusiajai I. S. pardavė neveislinę katę už 600 eurų, kuriuos nukentėjusioji I. S. pervedė į E. D. vardu AB „Šiaulių“ banke esančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiosios I. S. turtą – 600 eurų. Tokiais savo veiksmais I. D. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi baudžiamąją bylą perdavė prokurorui, motyvuojant tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo bylą nagrinėti teisme, nes šių trūkumų teismas negali pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu.

Šalies argumentai

4. Skunde apygardos teismui prokuroras prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – bylą perduoti pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui.

4.1. Skundo autoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas dar net netyręs byloje pateiktų duomenų, deramai net nesusipažinęs su bylos medžiaga, ėmėsi įrodymų vertinimo. Nors pirmosios instancijos teismas pažeidimu laiko tai, kad kaltinime buvo nurodytas bendrininkavimas, neįvardinant konkrečių kiekvieno bendrininko veiksmų, tačiau, susipažinus su teismų praktika matyti, kad analogiškai formuojamų kaltinimų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nelaiko pažeidimu. Pasak prokuroro, ypatingų pastangų nereikalauja suvokti, kad tais atvejais, kai asmenys kaltinami vykdę nusikalstamas veikas bendrininkų grupėje, jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų pasekmės – pinigų įgijimas savo naudai, nepriklausomai nuo to, kad faktiškai pinigai buvo pervesti vienam bendrininkui, inkriminuojamos abiem bendrininkams.

4.2. Skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismo pasirinktas kriterijus vertinti kaltinimą ne pagal bylos duomenis, bet pagal subjektyvų kaltinamojo gebėjimą suvokti kaltinimo turinį, yra iš esmės ydingas. Savaime aišku, kad kaltinamasis, siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali viso proceso metu tvirtinti, kad jam pareikštas kaltinimas nėra aiškus. Apylinkės teismas nagrinėjamu atveju net suformulavo prokurorui konkrečią užduotį – aiškiai ir suprantamai suformuluoti kaltinimus, kas iš esmės eliminuoja tolesnio teisminio bylos nagrinėjimo galimybę, nes kaltę neigiantiems kaltinamiesiems kaltinimai visuomet išliks neaiškūs.

4.3. Prokuroro teigimu, teismas, vertindamas kaltinamojo akto atitikimą BPK 219 straipsnio reikalavimams, nebuvo nuoseklus. 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi konstatavęs, kad kaltinamasis aktas surašytas tinkamai, po 2022 m. gegužės 18 d. teisiamojo posėdžio, kuriame buvo išklausytas kaltinamųjų gynėjų prašymas, pirmosios instancijos teismas savo poziciją pakeitė, skundžiama nutartimi konstatuodamas, kad kaltinamasis aktas BPK 219 straipsnio reikalavimų vis tik neatitinka. Negana to, gynėjo prašymo motyvai yra pažodžiui perkelti į teismo nutarties aprašomąją dalį. Tokiu būdu, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas net netikrino pateikto prašymo motyvų su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga. Šioje vietoje prokuroras pabrėžia, kad nors apylinkės teismas teigia, kad kaltinamojo kompiuterinėje laikmenoje nerasta jokių gyvūnų veislės klastojimo dokumentų, tačiau susipažinus su specialisto išvada matyti, kad, specialisto vertinimu, toje pačioje laikmenoje buvo rastos 283 kačių sertifikatų nuotraukos, kačių veislynų emblemos, susirašinėjimas su kitais asmenimis apie dokumentų klastojimą ir pan.

4.4. Be to, pasak prokuroro, teismas visiškai nepagrįstai vadovavosi BPK 234 straipsnio 3 dalimi, kadangi vertinamu atveju prokuroras jokio prašymo papildyti ikiteisminį tyrimą pateikęs nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro skundas tenkinamas.

5. BPK 218 straipsnyje nurodyta, jog prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, atlikęs šiame straipsnyje numatytus veiksmus, surašo kaltinamąjį aktą ir jį kartu su visa bylos medžiaga perduoda teismui, kuriam ta byla teisminga. BPK 232 straipsnio 1 punkte numatytas sprendimas perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje gali būti priimamas teismui nustačius, jog nėra kliūčių bylą nagrinėti teisme. Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį, nustačius, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, teismas gali bylą perduoti prokurorui.

6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kaltinamajame akte suformuotus kaltinimus E. D. ir I. D. bei ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų turinį konstatavo, kad E. D. ir I. D. pareikšti kaltinimai yra nekonkretūs, kaltinamasis aktas turi esminių trūkumų, kurių nepašalinus baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme yra neįmanomas. Tačiau, aukštesnysis teismas, susipažinęs su prokuroro skundu bei skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė tokius kaltinamojo akto trūkumus, kurie gali būti ištaisyti teisme, šie trūkumai netrukdo nagrinėti baudžiamąją bylą, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis panaikinama kaip nepagrįsta.

4. BPK 219 straipsnyje nustatytas kaltinamojo akto turinys. Šiame straipsnyje išdėstytas kaltinamojo akto rekvizitų sąrašas yra baigtinis ir išsamus. Šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka tada, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Pagal BPK įtvirtintą kaltinamojo akto, kaip procesinio dokumento, koncepciją, kaltinamasis aktas neturi būti detalus ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymas, nes svarbiausi duomenys turi būti pateikti teismui pagal BPK 220 straipsnio 2 dalį, ir teismas bei kiti proceso dalyviai su tais duomenimis gali susipažinti tiesiogiai, o ne perskaitę kaltinamąjį aktą. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Iš aptarto seka, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi arba 254 straipsnio 3 dalimi, gali perduoti bylą prokurorui ne dėl kiekvieno BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams, jeigu pažeidimo negalima ištaisyti teisme.

5. Sprendžiant iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų, nagrinėjamu atveju kaltinamojo akto trūkumai yra siejami su: 1) bendrininkavimo instituto įrodytumu, teigiant, kad kaltinamajame akte nenustatyti kiekvieno bendrininko konkretūs neteisėti veiksmai; 2) neaišku, koks kokio konkrečiai dokumento klastojimas yra inkriminuojamas kaltinamiesiems; 3) neaišku, kuo grindžiamas kaltinimas dėl dokumentų klastojimo, jei specialistas kompiuteryje neaptiko dokumentų, susijusių su gyvūnų veislės klastojimu. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, šie pirmosios instancijos teismo įvardinti kaltinamojo akto trūkumai nėra esminiai, juos teismas gali pašalinti bylą nagrinėdamas teisiamuosiuose posėdžiuose ir priimdamas galutinį procesinį sprendimą baudžiamojoje byloje, todėl baudžiamosios bylos perdavimas prokurorui šiuo konkrečiu atveju yra nepagrįstas.

6. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą būti aktyviam, neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu, bet prireikus tirti naujus įrodymus, nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes. Vadovaujantis BPK 287 straipsnio nuostatomis, bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą. Jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. BPK 270 straipsnio 3 dalyje numatyta teismo teisė savo iniciatyva iškviesti naujus liudytojus, ekspertus, specialistus, taip pat išreikalauti kitus įrodymus. Analogiška pozicija formuojama ir Lietuvos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, pagal kurią, teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta; teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia prokurorams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Iš aptarto seka, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-P-1/2014, 2K-319/2014).

7. Iš byloje esančio kaltinamojo akto turinio matyti, kad jame aprašytos E. D. ir I. D. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, nurodant jų padarymo laiką, vietą, būdą, aplinkybes, kilusius padarinius ir tai atitinka BK normų, pagal kurias šios veikos buvo kvalifikuotos, turinį. Aukštesniojo teismo vertinimu, kaltinamajame akte nurodyti BPK 219 straipsnyje reikalaujami duomenys, o nusikalstamų veikų aprašymas yra pakankamai konkretus ir aiškus, nusikalstamų veikų aplinkybės nurodytos tiek, kiek jų buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu ir tos, kurios atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamų veikų požymius ir yra svarbios sprendžiant kaltinamųjų baudžiamosios atsakomybės klausimą. Būtent taip, sprendžiant iš baudžiamosios bylos medžiagos, sprendė ir pirmosios instancijos teismas 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi konstatavęs, jog jokių kliūčių prokuroro perduotą baudžiamąją bylą nagrinėti apylinkės teisme nėra. Šioje vietoje būtina paminėti, kad, vadovaujantis BPK 233 straipsnio 1 dalimi teismas, bylos parengimo nagrinėti teisme metu susipažinęs su baudžiamąja byla, ją perduoda nagrinėti teisiamajame posėdyje tik tuo atveju, kai nustato, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme. Jei bylos parengimo nagrinėti teisme metu nustatoma, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui (BPK 232 straipsnio 3 punktas, 234 straipsnio 2 dalis). Minėta, jog nagrinėjamu atveju, prokurorui perdavus baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu pirmosios instancijos teismui, Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti viešame teisiamajame posėdyje. Ir tik išgirdęs kaltinamųjų gynėjo prašymą grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi priėmė visiškai priešingą procesinį sprendimą, konstatuodamas, kad kaltinamasis aktas BPK 219 straipsnio reikalavimų vis tik neatitinka. Toks pirmosios instancijos teismo vientisos pozicijos nebuvimas šiuo atveju negali būti toleruojamas. Juo labiau, jog bylos nagrinėjimo metu iki skundžiamos nutarties priėmimo momento jokios naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos teismui parengimo nagrinėti baudžiamąją bylą stadijoje, nepaaiškėjo, todėl, kas lėmė tokį kardinalų pirmosios instancijos teismo nuomonės pakeitimą, taip ir lieka neaišku.

8. Sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad baudžiamąją bylą būtina perduoti prokurorui dėl netiksliai kaltinamajame akte atskleisto bendrininkų instituto, taip pat nėra pagrindo. Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas E. D. ir I. D. atliko veikdami bendrininkų grupėje. Nors skundžiamoje nutartyje teigiama, kad kaltinamajame akte jų veiksmai aiškiai išskirti ir individualizuoti, nenurodyta, kaip kaltinamieji žinojo ne tik apie savo, bet ir kito kaltinamojo veiksmus, nenurodytas ir kiekvieno jų dalyvavimo visuose veiksmuose laipsnis ir būdas, tačiau šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad kaltinamajame akte nurodyto nusikalstamų veikų kvalifikavimo (kaip beje ir bendrininkavimo instituto egzistavimo) teisingumo ar asmens kaltės padarius nusikalstamą veiką sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus. Kaltinamajame akte suformuluotas kaltinimas yra tik pirmosios instancijos teismo sprendimo ribų orientyras bei sprendimo ribų kriterijus. Tačiau, teismas pats turi visas procesines galimybes pašalinti tam tikrus byloje esančius trūkumus, tame tarpe ir nustatyti, kokie vertinamu atveju buvo kiekvieno iš bendrininkų veiksmai, ar juos siejo vieninga tyčia, ar nusikalstamos pasekmės (pinigų įgijimas) apima abiejų bendrininkų veiksmus ir pan., kurie vertinamu atveju nesudaro teisinio pagrindo formuoti išvadą apie įstatymo reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymą.

9. Iš esmės analogiškais motyvais nesutiktina ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad iš bylos medžiagos nėra aišku, kokio dokumento klastojimu yra kaltinami kaltinamieji, kokiu būdu jis buvo suklastotas ir kuo grindžiamas būtent šis kaltinimas. Šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta pradinėje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje, iš esmės netyrus jokių baudžiamojoje byloje esančių duomenų, neapklausus proceso dalyvių, todėl tvirtinti, kad E. D. ir I. D. pareikšti kaltinimai yra netikslūs tik dėl to, jog kaltinamajame akte detaliai neaprašyti dokumento klastojimo požymiai, nėra pagrindo. Kaip teisingai savo skunde pažymi prokuroras, byloje esantys duomenys patvirtina kad, priešingai nei tai konstatuota skundžiamoje nutartyje, kaltinamojo kompiuterinėje įrangoje buvo rastos net 283 kačių sertifikatų nuotraukos, kačių veislynų emblemos, susirašinėjimas su kitais asmenimis apie dokumentų klastojimą ir pan. Tinkamai neištyrus šių duomenų teisiamuosiuose posėdžiuose, pagrįstai spręsti, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių dokumentų klastojimo faktą, kad neaišku, koks dokumentas buvo suklastotas, priešingai nei tai tvirtinama pirmosios instancijos teismo nutartyje, nėra pagrindo. Juo labiau, kad, sprendžiant iš ikiteisminio tyrimo metu pateiktų specialisto paaiškinimų, Turkų Van veislės katės (female) kilmės dokumentas ir Bombėjaus (Bombay) veislės katino (male) kilmės dokumentai yra suklastosi pagal vieno ir to paties kilmės dokumento pavyzdį. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinime yra kalbama apie iš esmės du skirtingus epizodus, kurių viename analizuojamas Turkų Van veislės katės pardavimas, kitame – Bombay veislės katės pardavimas, visiškai aišku, apie kokių dokumentų klastojimą buvo surinkti ikiteisminio tyrimo duomenys, pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su kaltinamuoju aktu. Ir vis tik, nepaisant šių duomenų, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir nustatęs, kad dokumentų klastojimo faktas analizuojamu atveju nepasitvirtino, kaltinamųjų atžvilgiu gali priimti išteisinamąjį nuosprendį.

10. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nurodomi kaltinamojo akto trūkumai nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad paminėti trūkumai iš esmės trukdytų teismui išnagrinėti baudžiamąją bylą ir jų nebūtų galima pašalinti teisme.

11. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, aukštesnysis teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui, kadangi surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, trukdantis nagrinėti bylą teisme, neatitinka BPK 234 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl yra nepagrįsta ir naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro A. A. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 18 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Aušra Vingilė