Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Ritos Kisielienės, Vido Stankevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. B., V. B. ir N. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų J. B., V. B., N. B. ieškinį atsakovams S. L., A. M. dėl žemės sklypų planų panaikinimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerija, VĮ „Registrų centras“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

I. J. B., V. B. ir N. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) pripažinti 2006-05-15 A. M. personalinės įmonės sudaryto, ieškovams priklausančio, žemės sklypo, unikalus Nr., kadastro Nr., turinčio bendrai 2155 kv. m. ploto, esančio R. g., Vilniuje, planą, kuris 2006-05-15 buvo įregistruotas VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre bei sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje negaliojančiu( Toliau tekste planas Nr.1); 2) pripažinti 2007-02-27 UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ 2007-02-27 atlikto žemės sklypo, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), esančio R. g., Vilniuje, priklausančio atsakovui S. L., planą (toliau tekste planas Nr. 2), kuris 2009-10-22 buvo įregistruotas VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre bei sklype ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje ir R. g., Vilniuje, esančio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, negaliojančiais; 3) pripažinti, kad žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio bendrai 2155 kv. m. ploto, esančio R. g., Vilniuje, riba su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu R. g., Vilniuje, sutampa su natūraliais ir dirbtiniais objektais, o, būtent, natūraliu objektu- upelio vaga bei dirbtiniu objektu ieškovams priklausančia tvora; 4) įpareigoti atsakovą A. M. savo sąskaita atlikti tikslius matavimus, parengiant naują, atitinkančią keliamus reikalavimus, ieškovams priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio bendrai 2155 kv. m. ploto, esančio R. g., Vilniuje, kadastrinių matavimų bylą; 5) priteisti iš atsakovų turėtas ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:2006-04-04 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-2926-01 „Dėl namų valdos žemės sklypo R. g., Vilniaus mieste dalies pardavimo pilietėms“ buvo nustatytas žemės sklypo, esančio R. g., Vilniaus mieste, plotas 2155 kv. m. bei leista minėtą žemės sklypą parduoti gyvenamojo namo bendrasavininkams pagal įsakyme nustatytas dalis. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), skirto gyvenamojo namo, esančio R. g., Vilniuje, namų valdos savininkais tapo ieškovai. Pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą J. B. priklauso 1287/4310 žemės sklypo dalis, V. B. priklauso 1287/4310 žemės sklypo dalis ir N. B. priklauso 868/2155 žemės sklypo dalis. Naudojamo žemės sklypo iki privatizavimo ir įsigyto žemės sklypo ribos nesikeitė ir sutapo su namų valdą juosiančia tvora. Žemės sklypo ribos buvo pažymėtos miesto plano ištraukose pridėtose prie 1997-09-25 Vilniaus miesto valdybos sprendimo Nr. 1534V ir 2002-09-26 Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimo Nr. 1829V. 2006-05-15 A. M. personalinė įmonė, kurioje geodezininku dirbo atsakovas A. M., atliko ieškovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir surašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą ir sudarė žemės sklypo planą, kuris 2006-05-15 buvo įregistruotas VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre bei sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Remiantis žemės sklypo, esančio R. g., Vilniuje, atliktais matavimais ir atsakovo A. M. sudarytu planu, UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ 2007-02-27 atliko gretimo žemės sklypo, esančio R. g., Vilniuje, savininkams F. D. ir N. K., jų žemės sklypo ribų paženklinimą ir sudarė sklypo planą, kuris įregistruotas VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre bei sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje.Atliekant patikslintus ieškovų žemės sklypo kadastrinius matavimus, paaiškėjo neatitikimai, dėl kurių minėto žemės sklypo ribos susikerta su gretimo sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribomis ir tuo pagrindu buvo priimtas VĮ „Registrų centras“ 2014-05- 05 sprendimas Nr. ZN-558, kuriuo atsisakyta įregistruoti kadastrinių duomenų pakeitimus. Iš kadastrinius matavimus atlikusio atsakovo geodezininko A. M. paaiškinimo išaiškėjo, kad atliekant gretimo sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu R. g., Vilniuje, kadastrinius matavimus buvo padaryta klaida ir nepagrįstai dalis žemės sklypo su tvoros dalimi, tualetu ir pavėsine, priklausančiais ieškovams priskirta R. g., Vilniuje, sklypo savininkui.Atsižvelgiant į tai, kad būtent atsakovo A. M. neteisingai atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų pasėkoje sumažėjo ieškovų žemės sklypas bei nepagrįstai dalis žemės sklypo su tvoros dalimi, tualetu ir pavėsine, priklausančiais ieškovams priskirta Rytų g. 19, Vilniuje, sklypo savininkui, todėl atsakovo A. M. klaidingai sudarytas žemės sklypo planas, kuris 2006-05-15 buvo įregistruotas VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre bei sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje, turėtų būti pripažinti negaliojančiais.Kadangi gretimo žemės sklypo, esančio R. g., Vilniuje, savininkai F. D. ir N. K., organizuodami jiems priklausančio žemės sklypo matavimų atlikimą, ieškovų, kaip gretimo sklypo savininkų nekvietė dalyvauti atliekant žemės sklypo ribų paženklinimą ir parodymą ir jiems nepagrįstai atiteko ieškovams priklausančio žemės sklypo dalis su tvoros dalimi, tualetu ir pavėsine, todėl jie trauktini į bylą atsakovais. Tačiau pastarieji 2011-08-23 pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu perleido savąjį žemės sklypą S. L., gim. 1981-12-09, todėl atsakovu trauktinas žemės sklypo, esančio R. g., Vilniuje, savininkas S. L..Ieškovai, siekdami, kad būtų pašalinti pažeidimai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, atliko visus galimus veiksmus, tačiau rasti kompromiso su atsakovu S. L. nepavyko ir žemės sklypų ribos liko tokios, kokios atsakovo A. M. atliktų klaidingų matavimų pagrindu yra įregistruotos VĮ „Registrų centras“. Jeigu atsakovui S. L. palikti jo savavališkai užimtą ieškovams priklausančio žemės sklypo dalį, tai ieškovų namų valdos žemės sklypas faktiškai sumažėtų, t.y. sumažėtų ieškovų nuosavybės teisės į žemę apimtis, o atsakovo atitinkamai padidėtų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovai reikalavimus grindžia aplinkybe, kad atsakovo S. L. įteisintoje žemės valdoje yra dalis ieškovų pavėsinės, kanalizacijos duobės, tvoros dalis. Vadovaujantis minėtomis aplinkybėmis reikalauja panaikinti žemės sklypų planus, permatuoti žemės sklypų ribas. Teismo vertinimu, neteisėti ieškovų veiksmai nulėmė aplinkybes, kad dalis ieškovams priklausančių daiktų atsirado atsakovo nuosavybės teise valdomame žemės sklype, todėl ieškinys atmestinas.Iš pateiktų planų teismas nustatė, kad ieškovams priklausantis žemės sklypas didėjo nuo 2000 kv.m. iki 2155 kv.m. Teismas, ištyręs planą (b.l.15) ir sudėjęs plotus plane, konstatavo, jog gaunamas plotas atitinkantis 2006-04-04 Vilniaus apskrities viršininko įsakyme (b.l.13, 14) nustatytą plotą Rytų g. 17, Vilniuje, 2155 kvadratiniai metrai. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal žemės naudojimo patikrinimo aktą atsakovas S. L. naudojasi dar buvusio savininko F. D. įteisintu žemės sklypo plotu. Teismas konstatavo, jog faktinės aplinkybės rodo, kad ieškovai, neišsimatavę tiksliai užimamo sklypo, svetimo sklypo ribose pasistatė pavėsinę, išsikasė dvi kanalizacijos duobes. Buvęs sklypo savininkas F. D. nurodė, kad leido pagal sklypo ribą kasti kanalizaciją, įrengti pavėsinę. Atsakovas A. M. nurodė, kad 2001-12-14 matavimą atliko dalyvaujant ieškovei N. B., kuri paprašė ištiesinti žemės sklypą, pavėsinės, kanalizacijos duobių nebuvo. Ieškovės N. B. žemė išpirkta 2006-06-15. Teismas, padaręs išvadą, kad ieškovai statinius pastatė, iškasė kanalizacijos duobes atsakovo sklype ir reiškia reikalavimą panaikinti žemės sklypų plotų teisinę registraciją, konstatavo, kad ieškinys atmestinas.Teismas pabrėžė, jog atsakovu turi būti ne A. M., o neribotos atsakomybės privatus juridinis asmuo – A. M. personalinė įmonė. Be to, ieškinyje turi būti nurodytos pažeistos ieškovų teisės: kaip pavyzdžiui persidengia žemės sklypai, ar atsakovas neteisėtai yra užėmęs – valdo, naudojasi ieškovų žemės sklypu. Teismas nustatė, kad ieškovai valdo nuosavybės teise žemės sklypo plotą, suteiktą norminiais aktais, o atsakovas S. L. disponuoja nuosavybės teise turimu žemės plotu. Teismas konstatavo, kad atsakovas S. L. pagal žemės naudojimo patikrinimo aktą nesinaudoja ieškovų žeme. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju reikalavimo teisę pašalinti nuosavybės valdymo pažeidimus turi atsakovas, kurio žemės sklypo ribose yra ieškovų tvora, pavėsinė, kanalizacijos grioviai. Teismas atkreipė dėmesį, kad reiškiant ieškinį dėl žemės sklypo plano panaikinimo, turi būti reiškiamas ieškinys kartu dėl žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktų, nuosavybės įsigijimo, ginčijamas žemės sklypo kadastrinių duomenų nustatytas ir įteisintas žemės plotas, ieškinys turi būti grindžiamas norminių aktų pažeidimu. Nagrinėjamu atveju ieškovai siekia praplėsti žemės sklypo plotą atsakovo žemės sklypo ploto sąskaita, nors pagal planą užimamas plotas atitinka registre įregistruotą žemės sklypo plotą, suteiktą plotą. Teismas pažymėjo, kad statiniai ir duobės yra žemės sklypo priklausiniai, kaip pagrindinis ir antraeilis daiktas. Antraeilio daikto buvimo vieta neapsprendžia pagrindinio daikto likimą, ar asmens teisės pažeidimą. Ieškovai nesilaikė sklypo ribų ir statybos techninio reglamentavimo statant pavėsinę, kasant duobes.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai ir nevisapusiškai ištyrė bei įvertino byloje surinktus visus įrodymus, nepasisakė kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus vertina kritiškai, todėl priėmė neteisingą bei nepagrįstą sprendimą ir, todėl toks sprendimas turi būti panaikintas žemiau išvardintų motyvų pagrindu:Pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl neįtrauktų bylą asmenų, t.y. žemės sklypo, esančio adresu R. g., Vilniuje, savininko, kurį ieškovai prašė pirmos instancijos teismo patraukti į bylą trečiuoju asmeniu. Kadangi atsakovas A. M., atlikdamas geodezinius matavimus, padarė klaidą, dėl ko ieškovų ir atsakovo S. L. žemės sklypų riba pasislinko į ieškovų pusę, todėl atitinkamai pasislinko ir ieškovų bei žemės sklypo, esančio adresu R. g., Vilniuje, riba į žemės sklypo R. g., Vilniuje, pusę. Todėl žemės sklypo, esančio adresu R. g., Vilniuje, savininkei M. V. pagal teismo sprendimą tenka pareiga atitraukti žemės sklypą juosiančią tvorą, kuri pastatyta pagal buvusias nustatytas ribas dar iki atsakovui A. M. atliekant geodezinius matavimus. Dėl šių aplinkybių, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas CPK 329 straipsnio 2 dalies. 2 punkto pagrindu. Pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl dalies ieškovų pareikštų reikalavimų, o, būtent, dėl 2001-12-14 A. M. personalinės įmonės geodezininko atsakovo A. M. surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo akto ir 2007-02-27 UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ atlikto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio R. g., Vilniuje, priklausančio atsakovui S. L., kuris 2009-10-22 buvo įregistruotas VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre bei sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje ir R. g., Vilniuje, esančio žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo akto. Teismas sprendime nurodė, kad reiškiant ieškinį dėl žemės sklypo plano panaikinimo, turi būti reiškiamas ieškinys kartu dėl žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų panaikinimo. Teismas, nepagrįstai padaręs išvadą, kad ieškovai neginčija minėtų žemės sklypų ribų paženklinimo- parodymo aktų netenkino ieškinio, todėl toks teismo sprendimas yra neteisingas ir nepagrįstas.Teismas, priimdamas sprendimą, nepasisakė kokiais įrodymais remiasi ir kokius įrodymus atmeta. Neaišku, kodėl teismas nevertino ir nepasisakė dėl visos eilės ieškovų pateiktų įrodymų. Ieškovai, patikslindami ieškinio aplinkybes, nurodė, kad 2001-12-14 A. M. personalinė įmonė, kurioje geodezininku dirbo atsakovas A. M., surašė žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo aktą, nedalyvaujant gretimų žemės sklypų savininkams, kuriame nurodė, kad žemės sklypų ribos paženklintos 10 riboženklių, o kitos ribos sutampa su natūraliais ir dirbtiniais objektais. Natūralus objektas yra upelis, skiriantis ieškovų ir atsakovo S. L. sklypus, kurio vagą užpylė atsakovas S. L., o dirbtinis objektas yra ieškovams priklausanti tvora, kurią nugriovė atsakovas S. L. su savo tėvu. Teismo posėdžio metu A. M. pripažino, kad surašant žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo aktą gretimų žemės sklypų savininkai ir bendraturčiai nedalyvavo, bei patvirtino, kad žemės sklypų ribos buvo paženklintos 10 riboženklių, o kitos ribos sutapo su natūraliais ir dirbtiniais objektais. Taip pat teismo posėdžio metu A. M. patvirtino, kad byloje esantis rašytinis įrodymas, kad A. M., atlikdamas matavimus, padarė klaidą, dėl ko ieškovų ir atsakovo sklypų riba pasislinko į ieškovų pusę yra parašytas ir pasirašytas paties A. M.. Todėl pirmos instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl šio įrodymo vertinimo. Kadangi A. M., surašė žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo aktą nedalyvaujant gretimų žemės sklypų savininkams, tai toks aktas turėjo būti pripažintas negaliojančiu, nes buvo surašytas pažeidžiant įstatymo reglamentuotą žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo atlikimo tvarką. Taip pat pačiam matavimų vykdytojui pripažinus, kad buvo padaryta klaida, dėl kurios sklypų riba pasislinko į ieškovų sklypo pusę sudaro pagrindą tokius žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo aktus pripažinti negaliojančiais.Teismas nepasisakė, kokių įrodymų pagrindu padarė išvadą, kad neteisėti ieškovų veiksmai nulėmė aplinkybes, kad dalis ieškovams priklausančių daiktų atsirado atsakovo nuosavybės teise valdomame žemės sklype. Ieškovai savo sklype pastatė pavėsinę ir įrengė nuotekų kanalizacijos šulinius, nes atliekant statybos darbus sklypo ribos sutapo su natūraliais (upeliu skiriančiu ieškovų ir atsakovo sklypus) ir dirbtiniais (ieškovų tvora, kuri buvo pastatyta dar 1940 metais) objektais.Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovai siekia praplėsti žemės sklypo plotą atsakovo žemės sklypo ploto sąskaita, nors pagal planą užimamas plotas atitinka registre įregistruotą žemės sklypo plotą. Priešingai iš pateiktų į bylą įrodymų (2016-01-19 Vilniaus miesto savivaldybė atsakymas, reg. Nr. A51-4515/16(2.14.2.12-MP-8, su priedais) matyti, kad atsakovo S. L. naudojamo žemės sklypo plotas padidėjo apie 60 kv. metrų ir dėl šios žemės sklypo dalies pastarasis kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl jo neteisėtai užimto ieškovų sklypo dalies įsigijimo, kaip valstybinės žemės. Atsakovo žemės sklypas savaime negalėjo padidėti ir 2007-02-27 UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus nebuvo padidėjęs. Atsakovo sklypas padidėjo po to, kai A. M., atlikdamas matavimus, padarė klaidą. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis vien atsakovo A. M. žodiniais teiginiais, kurių niekas negalėjo patvirtinti, kad abiem žemės sklypams ploto užtenka. Nustatant ar realiai pakanka ieškovų ir atsakovo žemės sklypams ploto turėjo būti skiriama kadastrinių matavimų tikslumų ir atitikimo įregistruotiems planams ekspertizę.Pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą pažeidė LR CPK 14 str., 185 str., 263 str. nuostatas, neištyrė ir neįvertino viseto principu visų byloje surinktų įrodymų nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą dalyje - atmesdamas ieškinį, todėl tokia sprendimo dalis turėtų būti panaikinta.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas S. L. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti atsakovo turėtas išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Byloje nustatytos tokios toliau įvardijamos faktinės aplinkybės.Ieškovai yra sklypo R. g., Vilniuje bendrasavininkiai. Ginčo žemės sklypas priklauso ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Privatizavimo proceso eigoje sklypo plotas buvo padidintas nuo 2000 kv.m. iki 2155 kv.m. Vilniaus miesto 1997 09 25 sprendimu Nr. 1534V nustatytas 2000 kv. m, sklypo plotas, vėliau 2002 09 26 Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu Nr. 1829V sklypo plotas patikslintas nustačius, jog jo plotą sudaro 2155 kv.m. Toks plotas nustatytas ir Vilniaus apskrities Viršininko 2006 04 04 įsakymu Nr. 2.3.-2926-01.Tokio dydžio plotas buvo nustatytas atsakovo inžinieriaus geodezininko A. M., 2001 12 14 sudaryto ginčo žemės sklypo planu, kuriuo remiantis 2005 05 15 sklypo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje. Sklypo Nr. 19 geodeziniai matavimai ir ribos nustatytos pagal UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2007 02 27, atsižvelgiant į anksčiau nustatytas sklypo Nr. 17 ribas, sudarytą planą, o jo ribos kadastro žemėlapyje įregistruotos 2009 10 02.Iš esmės pateiktu ieškiniu apeliantai siekia įrodyti, jog nustatytoji riba tarp jų sklypo Nr. 17 ir atsakovo S. L. sklypo Nr.19 pažeidžia jų teises ir nustatyta klaidingai. Ieškovai šioje byloje ieškinio reikalavimą nustatyti šalių žemės sklypus Nr. 17 ir Nr.19 skiriančią ribą kitaip, pagal natūralius objektus upelio vagą ir tvorą iš esmės grindė tuo, kad žemės sklypus skirianti riba pasistūmėjo į jų sklypo pusę dėl geodezininko A. M. klaidos sudarant planą ir atliekant kadastrinius matavimus, dėl kurios nustatyta riba neatitinka ilgalaikio faktinio žemės sklypų naudojimo, dėl to ieškovui V. B. priklausantys objektai: dvi kanalizacijos duobės ir pavėsinė atsidūrė sklype Nr.19 bylos nagrinėjimo metu priklausančiame atsakovui S. L. 2011 08 19 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. I. V. B. teigė, jog minėtus statinius pastatė gavęs leidimą iš ankstesnio sklypo Nr. 19 savininko F. D. leidimą juos pastatyti arčiau sklypų ribos nei tai numatyta galiojančiame reguliavime. Tačiau minėti statiniai pastatyti jau po ieškovams priklausančio sklypo ribų įregistravimo kadastre, todėl ieškovai turėjo jų laikytis. Kolegija pažymi, jog. Sklypo Nr.17 ribos nustatytos atlikus kadastrinius matavimus ir įregistruotos anksčiau nei sklypo Nr. 19. Nei ieškovai, nei ankstesnieji sklypo Nr. 19 savininkai, privatizavę šį sklypą pagal UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ plane nustatytas ribas ir vėliau jį pardavę atsakovui S. L., F. D. ir M. D. iki 2014 metų pretenzijų dėl ribos aiškumo ar klaidingo nustatyto nekėlė.Žemės sklypo ribų nustatymą reglamentuoja CK 4.45 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, nustatyti žemės sklypus skiriančių ribų vietą ir jos konfigūraciją yra teismui įstatymo suteikta kompetencija.Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikčių nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai pasunkėja naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais (LAT 2010 05 03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2010 11 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2010). Teismas, nagrinėdamas kaimyninių sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje nustatytais kriterijais (LAT 2011 02 07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 11 06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2013). Šioje byloje ieškovai nėra pateikę jokių duomenų jog sklypus skirianti riba nėra aiški, ji nustatyta pagal aukščiau minėtus kadastrinius matavimus ir pažymėta kadastre. Atsakovai siekdami įrodyti, kad nustatytoji sklypų riba pažeidžia jų teises, nes pagal nustatytas ribas jų sklypo plotas sumažėjo ir ieškovo statiniai atsidūrė atsakovo sklype, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, pagal valstybinę koordinačių sistemą sudarytą planą, pagal kurį turėtų būti nustatytos jų sklypo ribos, bei atsispindėtų ginčo sklypų plotas. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad bylos šalių žemės sklypus skirianti riba (ieškovės žemės sklypo ribos) yra aiški, nustatyta pagal pačių ieškovų atliktus kadastrinius matavimus bei atsakovo atliktus tiksliuosius kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje, o ta aplinkybė, kad jau po atliktų kadastrinių matavimų ir sklypo ribų įregistravimo kadastre ieškovas pastatė statinius už įregistruotų sklypo ribų nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį.Be to, ieškovų reikalavimas pripažinti, kad jų sklypo riba su sklypu Nr.19, sutampa su natūraliais ir dirbtiniais objektais upeliu ir tvora negali būti tenkinamas, nes pirma patys ieškovai yra nurodę, jog tvora nugriauta, o upelio vaga užberta žemėmis, taigi šie objektai nebeegzistuoja; antra pagal galiojantį teisinį reguliavimą sklypų ribos nustatomos remiantis geodeziniais matavimais atliktais pažymint posūkių taškus, kaip beje jos ir pažymėtos šalių planuose. Byloje nepateikta ir įrodymų, kad atlikdamas ieškovų sklypo kadastrinius matavimus atsakovas A. M. suklydo. Tiek savo raštiškame paaiškinime, tiek teismo posėdyje jis teigė, jog sklypo ribą atitraukė nuo tvoros, skiriančios šalių sklypus, ieškovės N. B. prašymu. Nurodė, kad ieškovė paprašė taip padaryti nurodydama, jog tvora ribojasi su šlaitu, kuris pastoviai slenka, todėl ieškovai vis tiek negali dalimi žemės naudotis. Apeliacinio skundo argumentas jog į bylą turėjo būti trečiuoju asmeniu įtraukta gretimo sklypo Rytų Nr. 15 savininkė M. V., nes neva ieškovų sklypas pasislinko į jos sklypo pusę ir taip buvo pažeistos jos teisės atmestinas kaip neįrodytas. Ieškovai ieškinio pareiškime nurodė, jog 2014 metais kreipėsi į A. M. prašydami patikslinti kadastrinius matavimus. Iš byloje pateikto VĮ Registrų centro 2014 05 05 sprendimo, kuriuo atmestas ieškovų prašymas pakeisti kadastro duomenis ir prie jo pridėtos kadastro žemėlapio ištraukos matyti, jog ieškovai siekdami pakeisti kadastro duomenis buvo pateikę patikslinta kadastrinių duomenų bylą, kurios duomenys neatitiko kadastre pažymėtų ribų, dėl ko VĮ registrų centras atsisakė atlikti kadastro duomenų pakeitimus šiuo sprendimu. Prie sprendimo pateiktoje kadastro žemėlapio kopijoje matyti, kad pagal patikslintus duomenis sklypų Nr.17 ir Nr. 19 ribos persidengia, o tarp sklypų Nr. 15 ir 17 pagal įregistruotus kadastro duomenis eina riba. Tuo tarpu pagal ieškovų pateiktus patikslintus kadastrinius matavimus, kadastro duomenų keitimui šių sklypų ribos nesueina tarp jų yra tarpas, kas taip pat patvirtina A. M. parodymus, jog atlikdamas kadastrinius matavimus, kurių pagrindu įregistruotos sklypų ribos kadastre jis ribą su sklypu Nr. 19 atitraukė nuo tvoros į sklypo Nr. 15 pusę, tuo tarpu patikslintuose matavimuose paslinkus ribą su sklypu Nr. 19, pusę atsirado tarpas tarp sklypų Nr. 15 ir Nr.17. Todėl VĮ Registrų centras atsisakė pakeisti kadastro duomenis (t.1,b.l. 19-21) ir pateiktas planas nebeatitiko įregistruotų sklypo ribų. Taip pat atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl Nr. 15 savininkės M. V. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nes jos interesai sprendžiant šalių ginčą nepažeisti.Tai, kad S. L. sklypas padidėjo užimtos valstybinės žemės sąskaita dėl ko jam buvo surašytas žemės patikrinimo aktas 2015 01 30 Nr. 19ŽN-68 ir jis kreipėsi į savivaldybę siekdamas šį papildomą plotą išpirkti, neįrodo aplinkybės, kad šis ploto padidėjimas atsirado ieškovų sklypo sąskaitą, nes kaip matyti iš prie akto pateiktos schemos ir kaip teismo posėdyje paaiškino A. M. užimtas valstybinės žemės plotas yra tarp sklypo ir gatvės paliktoje žaliojoje zononoje (t. 1,b.l. 168-170).Taigi, pagal ieškovų pateiktus įrodymus tenkinti jų ieškinio reikalavimus nėra pagrindo. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (LAT 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Atmetus ieškovų apeliacinius skundus iš jų atsakovo S. L. naudai priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, turėtos už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurios pagal jo pateiktą kvitą sudaro 700 eurų ir kurios mažinamos atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos Rekomendacijas ir atsiliepimo apimtį bei bylos sudėtingumą iki 90 eurų, priteisiant jas lygiomis dalimis iš kiekvieno ieškovo po 30 eurų.

Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovų: J. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 30 Eur, (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno.